EU. Eurozonos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

Nevykusio eksperimento pavadinimu "euras" rezultatas

Aš nelabai suprantu dėl ko euras yra nevykęs, tiesą sakant euras bene vienintelis sugebėjo pateikti alternatyvą JAV doleriui. Jeigu ne euras - tai mūsų užsienio prekyba vyktų ne litais ir ne markėmis, o doleriais, t.y. uždirbinėtumėm pinigus ne sau, o JAV, kai dabar ir patys iš to uždirbam, kai kitos šalys eurą naudoja.

šitai tęsiasi jau ilgai ir kas blogiausia niekam jų nereikia. Vokiečių bankininkai maldauja, kad juos kas paimtų, bet niekas nebesiryžta investuoti iš skolintų.

Bazinės palūkanų normos visų pirma buvo sumažintos dėl to, kad tai leido padaryti maža infliacija, t.y. pakelti infliacijai į rinką yra paduodama daugiau pinigų ir tai daroma sumažinant palūkanas, kurios atitinkamai turi paskatinti skolinimąsi. Jeigu mažos palūkanos neskatina investuoti - tai problemos yra kažkur kitur, nes būtų labai naivu tikėtis, jog didesnį investavimą galėtų lemti didesnės palūkanos.

Italija ir Vokietija yra skirtingos ekonomikos, kurioms užsiimant sava fiskaline politika reikalinga skirtinga monetarinė politika, kuri šiuo metu negalima. Italai negali nusistatyti savo bazinių palūkanų, negali prekybos deficitų subalansuoti nuvertėjant valiutai, galų gale negalės devalvuotis kai bus visiškai šikna, ar defaultinti ant skolų.

Tvirta ir patikima valiuta yra ne minusas, o pliusas. Jeigu italus valdo populistai, kurie nemoka su ekonomika elgtis - tai tokiai šaliai euras kaip tik priduoda stabilumo ir patikimumo. Žinom kaip batka Baltarusijoje buvo pamėgęs valiutos nuvertėjimą, kelis kartus taip ekonomiką skatino ir tai gali duoti trumpalaikį teigiamą efektą, tačiau ilgainiui kainos atsistato, o neigiami aspektai išlieka - niekas jų valiuta prekiauti nenori, o žmonės santaupas į dolerius ar tuos pačius eurus išsikeičia taip savai ekonomikai dar labiau kenkiant. Tvirtumas yra euro pliusas, o ne minusas.

Gyvename jau keli dešimtmečiai po finansializacijos revoliucijos, bet apie bankų bail out'us supratimas lyg XIX amžiuje, jog gelbėjame kažkokius privatininkus, o ne visą ekonomiką. Bankininkus reikia reguliuoti iki bail out'o, bet tuomet juk ekonomika klesti, "laisva" rinka ir nieks nesikiša.

Bankų bail out'inimo problema yra ne ECB, o silpnos ir nepakankamai kvalifikuotos vietinės šalių valdžios. Snoras ir Ūkio bankas bankrutavo ne dėl to, kad ECB kažkaip blogai dirbo ir jeigu juos būtų reikėję bail'outinti - tai būtų ne ECB, o Lietuvos klaidos. Po visų krizių prie bankų priežiūros prisijungė ir ECB, dėl ko jie tapo patikimesni - vėlgi, čia euro pliusas, o ne minusas.

Kad euras būtų sėkmingas reikia arba pilnos federalinės fiskalinės integracijos kaip JAV arba mažų mažiausiai ECB privalo tapti tikru banku (dabar tik eilinė reguliacinė institucija) ir apsiimti didelio mąsto investicijomis eurozonoje visų jos narių sąskaita, pavyzdžiui elektromobilių gamyklas, vėjo jėgainių parkus ir pan.

Čia jau kažkoks planinės socialistinės ekonomikos modelis, kur į gamyklas investuoja ne verslas, o valstybė. Kaip žinom iš istorijos, tai nepasiteisina. Tiesą sakant netgi vystant infrastruktūros projektus girdžiu nuomonę, kad 'ai, čia gi ne mūsų, o ES pinigai, tai svarbu įsisavinti, nelabai svarbu kaip'. Kai susidėtų toks požiūris su valstybės gebėjimais steigti ir valdyti gamyklas - tai rezultatas manau jau dabar aiškus koks būtų. Jeigu norima paskatinti investicijas į elektromobilių gamybą ir vėjo jėgainių parkus - tą galima daryti daugybe kitų būdų, per visokias lengvatas, LEZ'us ir pan.

Bet čia svarbus ir kitas aspektas - jeigu ECB užsiimtų investicijomis, tai iš kur jis gautų pinigų toms investicijoms? Ūkiškai kalbant - reikėtų įjungti eurų spausdinimo mašiną. Problema ta, kad kai valiuta nėra stabili ir globali, tai įjungus tą spausdinimo mašina valiuta nuvertėja ir gaunasi Baltarusijos ar Venesuelos variantas. Tačiau realiai Lietuva dabar yra įjungus eurų spausdinimo mašiną ir iš to gauna naudą nepatiriant neigiamų to aspektų. Kitaip tariant ECB yra paleidęs kiekybinį skatinimą - t.y. 'spausdina' eurus ir už juos perka valstybės skolą. Kadangi ECB akcininkais yra ir Lietuva, tai jinai už savo dalį pinigų išsiperka savo skolą arba gali nusipiprkti ir kitų valstybių skolas. Teoriškai Lietuvos skola popieriuje nelabai mažėja, nes oficialiai skolą išperka ECB, bet praktiškai, kadangi Lietuva yra ECB dalininkė, tai galime sakyti, kad Lietuva savo skolą mažinasi iš atspausdintų eurų. Taigi vien iš to, kad Lietuva turi tvirtą, patikimą, pasaulinę valiuta, mes uždirbame milijardus eurų. Su litu nieko panašaus nebūtų ir tai yra dar vienas itin reikšmingas euro privalumas.

[themanual]

Nelabai supratau komentaro. Ar sakai, kad euro įvedimas Graikijoje ir buvo toka iš viršaus nuleista bendros fiskalinės politikos užuomina? Kaip toliau viskas vystėsi matėm. Ir norisi kartoti eksperimentą didensiu mąstu?

Ne, sakau kad tai buvo politinis sprendimas be jokios realios bendros fiskalinės politikos strategijos, tačiau jam kažkodėl politinės vienybės ir valios užteko. O kai reikia taisyti to sprendimo žalą, kažkodėl valios nebeužtenka, vienybės nelieka.

[mantasm]

Žinot, galim tikėti, kad nieks nežinojo apie Graikijos realius ekonominius rodiklius prieš įsivedant eurą ir vėliau iki pat pirmos rimtesnės krizės arba galim tikėti, kad buvo tiesiog patogiai užmerktos akys Graikijoje euro įvedimas buvo vietinių ir europinių biurokratų sprendimas, patys graikai iki tol gyveno puikiai su itin žema privačia skola (tikra vokiška šlapia svajonė) ir niekam jų mokyti kaip gyventi nereikėjo. Vokiečiai nebent patys galėjo iš jų mokytis sveikos mitybos ir žemo streso gyvensenos

Nelabai supratau komentaro. Ar sakai, kad euro įvedimas Graikijoje ir buvo toka iš viršaus nuleista bendros fiskalinės politikos užuomina? Kaip toliau viskas vystėsi matėm. Ir norisi kartoti eksperimentą didensiu mąstu?

[themanual]

Ir tikėtis, kad švieži ekonominės kultūros nesutarimai niekada nenutiks per rinkimus?

Žinant vokiečius, prognozuočiau, kad tūlas vokietis iš principo graiką marintų badu kol anas suprastų kaip reikia teisingai gyventi. Su skandinavais irgi tas pats, bet jie dėl to ir nėra eurozonoje.

Žinot, galim tikėti, kad nieks nežinojo apie Graikijos realius ekonominius rodiklius prieš įsivedant eurą ir vėliau iki pat pirmos rimtesnės krizės arba galim tikėti, kad buvo tiesiog patogiai užmerktos akys Graikijoje euro įvedimas buvo vietinių ir europinių biurokratų sprendimas, patys graikai iki tol gyveno puikiai su itin žema privačia skola (tikra vokiška šlapia svajonė) ir niekam jų mokyti kaip gyventi nereikėjo. Vokiečiai nebent patys galėjo iš jų mokytis sveikos mitybos ir žemo streso gyvensenos

[mantasm]

Tūlo vokiečio sprendžiant tokius reikalus atsiklausiama tik per rinkimus, o per juos žaidžia tos dienos emocijos ir jausmai. Graikija pati yra niekas ir jos pseudo gelbėjimas buvo tik politinės valios reikalas, finansiškai sveiko sprendimo našta būtų tokia pat (spėčiau netgi mažesnė) kaip ir dabartinis vienos eurozonos narės pavertimas neįgalia.
Graikija tik viena korta namelyje, o už ne iki galo uždarytas duris ir skersvėjį kambaryje vokiečiai atsakingi tiek pat kiek ir visi kiti, nes problema yra sisteminė. Dabar vokiškas išdidumas lėmė tik tai, kad pusė Europos nebepajėgi įpirkti jų produkcijos, vokiečių bankininkus ištikęs didžiausias košmaras (guli pinigai, kurių niekas nenori skolintis), o vokiečių liaudis stebi, kaip tirpsta jų lėšos suneštos į pensijų fondus.
Manau, kad tūlas vokietis pasisakytų ne tik už graikų bet ir afrikiečių gelbėjimą, jeigu eurozona pagaliau išsivaduotų iš stagnacijos

Ir tikėtis, kad švieži ekonominės kultūros nesutarimai niekada nenutiks per rinkimus?

Žinant vokiečius, prognozuočiau, kad tūlas vokietis iš principo graiką marintų badu kol anas suprastų kaip reikia teisingai gyventi. Su skandinavais irgi tas pats, bet jie dėl to ir nėra eurozonoje.

[themanual]

Kalba apie fiskalinę politika. Ar tūlas vokietis sutiktų savais pinigais gelbėti graiką graikišku stiliumi? O graikas sutiktų būti gelbėjamas su pilna vokiška mokestine sistema ir jos priežiūra? Net jei būtų "bendra fiskalinė politika"? Jau matėm konkretų pavyzdį kas nutiko Graikijoje per rinkimus. Ar reiktų ES kariuomenės, kad užtikrinti fiskalinę politiką ir padaryti tai klausimu sprendžiamu ne demokratiškai rinktose institucijose?

Tūlo vokiečio sprendžiant tokius reikalus atsiklausiama tik per rinkimus, o per juos žaidžia tos dienos emocijos ir jausmai. Graikija pati yra niekas ir jos pseudo gelbėjimas buvo tik politinės valios reikalas, finansiškai sveiko sprendimo našta būtų tokia pat (spėčiau netgi mažesnė) kaip ir dabartinis vienos eurozonos narės pavertimas neįgalia.
Graikija tik viena korta namelyje, o už ne iki galo uždarytas duris ir skersvėjį kambaryje vokiečiai atsakingi tiek pat kiek ir visi kiti, nes problema yra sisteminė. Dabar vokiškas išdidumas lėmė tik tai, kad pusė Europos nebepajėgi įpirkti jų produkcijos, vokiečių bankininkus ištikęs didžiausias košmaras (guli pinigai, kurių niekas nenori skolintis), o vokiečių liaudis stebi, kaip tirpsta jų lėšos suneštos į pensijų fondus.
Manau, kad tūlas vokietis pasisakytų ne tik už graikų bet ir afrikiečių gelbėjimą, jeigu eurozona pagaliau išsivaduotų iš stagnacijos

[mantasm]

Kultūros, papročių ir nacionalinio identiteto praradimas federacijoje yra dešiniųjų baubas; federacija pirmiausia ir būtų pilna ekonominė integracija, eurobiurokratams ar Europos progresyvei kairei tautinis asimiliavimasis nebuvo, nėra ir nebus federacijos tikslas, nes jis kirstųsi su europinėmis vertybėmis. O bandymas judėti link bendros fiskalinės politikos yra tik politinės valios klausimas, žmonės bet kokiu atveju turėtų tarti savo žodį, bet dabar bijoma rizikuoti, nes nesekmės atveju dabartiniams politikams teks užleisti pozicijas ir prasidės nauji brexitai. Tuo tarpu nieko nedarant nesekmė bus garantuota, tiesiog ji ateis iš lėto. Apskritai galim šitą temą pamiršti ilgam (atsižvelgiant į aktualijas ir vyraujančias nuotaikas), nes yra paprastesnių (mano minėtų) konstruktyvių būdų gelbėti eurozoną ir tuo pačiu ES.

Kalba apie fiskalinę politika. Ar tūlas vokietis sutiktų savais pinigais gelbėti graiką graikišku stiliumi? O graikas sutiktų būti gelbėjamas su pilna vokiška mokestine sistema ir jos priežiūra? Net jei būtų "bendra fiskalinė politika"? Jau matėm konkretų pavyzdį kas nutiko Graikijoje per rinkimus. Ar reiktų ES kariuomenės, kad užtikrinti fiskalinę politiką ir padaryti tai klausimu sprendžiamu ne demokratiškai rinktose institucijose?

[mantasm]

Bet iš ES kažkodėl pabėgo UK, kuri turėjo daug privilegijų (pvz. galėjo pasilikti savo valiutą), o ne kuri nors kita valstybė, kuriai netinka esama fiskalinė politika.

Esamos fiskalinės politikos kaipo ir nėra. Ar ne?

[themanual]

Kas trukdo dabar turėti suderintą fiskalinę politiką? Kas bus su priežastimis kurios priveda prie skirtingos fiskalinės politikos? Nuo institucinės integracijos nedings istorija, kultūra, papročiai ir įpročiai. Čia tiesus kelias į dar kelis brexitus.

Kultūros, papročių ir nacionalinio identiteto praradimas federacijoje yra dešiniųjų baubas; federacija pirmiausia ir būtų pilna ekonominė integracija, eurobiurokratams ar Europos progresyvei kairei tautinis asimiliavimasis nebuvo, nėra ir nebus federacijos tikslas, nes jis kirstųsi su europinėmis vertybėmis. O bandymas judėti link bendros fiskalinės politikos yra tik politinės valios klausimas, žmonės bet kokiu atveju turėtų tarti savo žodį, bet dabar bijoma rizikuoti, nes nesekmės atveju dabartiniams politikams teks užleisti pozicijas ir prasidės nauji brexitai. Tuo tarpu nieko nedarant nesekmė bus garantuota, tiesiog ji ateis iš lėto. Apskritai galim šitą temą pamiršti ilgam (atsižvelgiant į aktualijas ir vyraujančias nuotaikas), nes yra paprastesnių (mano minėtų) konstruktyvių būdų gelbėti eurozoną ir tuo pačiu ES.

[Lettered]

Kas trukdo dabar turėti suderintą fiskalinę politiką? Kas bus su priežastimis kurios priveda prie skirtingos fiskalinės politikos? Nuo institucinės integracijos nedings istorija, kultūra, papročiai ir įpročiai. Čia tiesus kelias į dar kelis brexitus.

Bet iš ES kažkodėl pabėgo UK, kuri turėjo daug privilegijų (pvz. galėjo pasilikti savo valiutą), o ne kuri nors kita valstybė, kuriai netinka esama fiskalinė politika.

[mantasm]

Būtų galima turėti vieną instituciją, kuri spręstų visos eurozonos fiskalinę politiką ir jos problemas. Euras nediskriminuoja pagal kalbą, papročius ar kultūrą

Kas trukdo dabar turėti suderintą fiskalinę politiką? Kas bus su priežastimis kurios priveda prie skirtingos fiskalinės politikos? Nuo institucinės integracijos nedings istorija, kultūra, papročiai ir įpročiai. Čia tiesus kelias į dar kelis brexitus.

[themanual]

Kuo didesnė integracija pagelbėtų eurui? Ne ilgoj 300 metų perspektyvoj kai europa virs unitarine vienos europiečių tautos valstybe su bendrais papročiais, kalba, kultūra ir požiūriu į istoriją, bet artimiausius 5-10-20 metų.

Būtų galima turėti vieną instituciją, kuri spręstų visos eurozonos fiskalinę politiką ir jos problemas. Euras nediskriminuoja pagal kalbą, papročius ar kultūrą

[mantasm]

Taip, nieks nesuinteresuoti euro žlugimu ir persitvarkymais, todėl pakankamai išradingi dėdės iš ECB ir EWG rasdavo kaip problemą nukelti, bet ji nuo to nesumažėdavo. Dabar ji jau tokio lygio, kad reik ieškoti kaip tą problemą spręsti rimtai, o būdų yra, tik jie reikalauja didelės politinės valios, ar tai būtų didesnė valstybių integracija, ar beprecedentės investicijos į tarkim žaliąją revoliuciją sąjungos lygmenyje.

Kuo didesnė integracija pagelbėtų eurui? Ne ilgoj 300 metų perspektyvoj kai europa virs unitarine vienos europiečių tautos valstybe su bendrais papročiais, kalba, kultūra ir požiūriu į istoriją, bet artimiausius 5-10-20 metų.

[themanual]

Kokios yra prielaidos euro žlugimui? Bent jau grynai iš monetarinės-finansinės pusės?

Monetarinė politika turi bendradarbiauti su fiskaline, dabar ne tik kad nebendradarbiauja bet ir turime ne vieną, o kelioliką fiskalinių politikų. Italija ir Vokietija yra skirtingos ekonomikos, kurioms užsiimant sava fiskaline politika reikalinga skirtinga monetarinė politika, kuri šiuo metu negalima. Italai negali nusistatyti savo bazinių palūkanų, negali prekybos deficitų subalansuoti nuvertėjant valiutai, galų gale negalės devalvuotis kai bus visiškai šikna, ar defaultinti ant skolų.
Tarkim jeigu italams reikia bail out'int kokį nors jų banką, tai ši našta krenta ant Italijos gyventojų pečių, o ne ant visos eurozonos, nors saugomas būtent jos stabilumas. Gyvename jau keli dešimtmečiai po finansializacijos revoliucijos, bet apie bankų bail out'us supratimas lyg XIX amžiuje, jog gelbėjame kažkokius privatininkus, o ne visą ekonomiką. Bankininkus reikia reguliuoti iki bail out'o, bet tuomet juk ekonomika klesti, "laisva" rinka ir nieks nesikiša. Kalbant apie laisvos rinkos ir USA kapitalizmo mylėtojus, tai pažiūrėkit kaip po 2008 metų FED'as kapitalistiškai susitvarkė su bankininkais. ECB dar mokytis ir mokytis iš amerikiečių.
Šiaip rimtesnei eurokrizei ir italų nereikia, pažiūrėsim pirma kaip vokiečiai susitvarkys su Deutsche banku, jei pritrūks politinės valios, tai gal čia ir bus euro pabaigos pradžia, o jei ne - tai gal kaip tik tuomet patogiai ir bus nuspręsta pradėti dalintis bankų našta visoje eurozonoje ir lietuviai gelbės ne tik graikų pensininkus bet ir vokiečų. Būtų pirmas žingsnis griaunt sienas ir leidžiant eurams tekėti laisvai.

Kol kas vienintelis įmanomas status quo yra stagnaciją, kurią vis sunkiau palaikyti. Mes su savo nykštukine ekonomika dėl patenkinamų valstybės finansų ir aukštesnio investicijų lygio tos stagnacijos nejaučiame, todėl bet kokia eurozonos krizė toliau savo nosies nematantiems bus kaip perkūnas iš giedro dangaus.
Kad euras būtų sėkmingas reikia arba pilnos federalinės fiskalinės integracijos kaip JAV arba mažų mažiausiai ECB privalo tapti tikru banku (dabar tik eilinė reguliacinė institucija) ir apsiimti didelio mąsto investicijomis eurozonoje visų jos narių sąskaita.
Federacija atrodo kuo toliau tuo labiau nepasiekiama, nes eurobiurokratai bandė link jos judėti nedemokratiniu būdu ir anksčiau jai prijautę europiečiai dabar nusiteikę priešiškai ir dėl to pagrinde kaltas savo laiko neišlaukęs euras (migrantų krizė ir su ja susiję politiniai sprendimai yra palyginus menkniekis, kuris ekonomikos klestėjimo metu būtų labai greit pamirštas).
Bet ir be federacijos galima bendrai vystyti didelio masto aktualius projektus, pavyzdžiui elektromobilių gamyklas, vėjo jėgainių parkus ir pan. ir tuose projektuose įdarbinti visus europiečius paskirstant investicijas pagal jų reikalingumą ir aktualumą su sąlygą, kad po to visi draugiškai kartu raškysim tų investicijų sukuriamos gerovės vaisius, nepriklausomai nuo jų geografinės lokacijos sąjungoje. Visą tai padėtų sureguliuoti prekybos balansus neturint stipriai integruotos fiskalinės politikos ir tikimąsi vėl užkurtų ekonomikos augimą.
O kol tai nevyksta, belieka laukti, ką nauja ECB prezidentė suderės su vokiečiais.

Jeigu visgi sulauksim dienos, kai euras žlugs, tuomet greičiausiai su vokiečiais turėsim naują valiutą, gal euras v2, gal markė. Turėsim labai stiprią valiutą, galėsim pigiai importuotis, bet nebus kam eksportuot, tapsim per brangūs. Vietinės produkcijos prekių ir paslaugų kainos užkils, dirbantieji per neramumus išsilaikiusiose versluose įgaus neregėtą Lietuvoje perkamąją galią pasaulinėje rinkoje, bet valstybės tarnautojams ir pensininkams gyvenimas pablogės; užtat bus dar paprasčiau retire'inti kur nors Kanaruose ar Kretoje.

[Lettered]

Kokios yra prielaidos euro žlugimui? Bent jau grynai iš monetarinės-finansinės pusės?

Turbūt skirtingos valstybių finansinės situacijos? Vokietija turi didelį einamosios sąskaitos pliusą, o Prancūzija minusą. Pvz. UK turėdama savo nuosavą valiutą gali tą skirtumą padengti emituodama valiutą, o Prancūzija ne.

[Sula]

Taip, nieks nesuinteresuoti euro žlugimu ir persitvarkymais, todėl pakankamai išradingi dėdės iš ECB ir EWG rasdavo kaip problemą nukelti, bet ji nuo to nesumažėdavo. Dabar ji jau tokio lygio, kad reik ieškoti kaip tą problemą spręsti rimtai, o būdų yra, tik jie reikalauja didelės politinės valios, ar tai būtų didesnė valstybių integracija, ar beprecedentės investicijos į tarkim žaliąją revoliuciją sąjungos lygmenyje.

Kokios yra prielaidos euro žlugimui? Bent jau grynai iš monetarinės-finansinės pusės?

[themanual]

Seniau buvo - "už metų keisime eurus į markes...", po to buvo "už poros metų keisime eurus į markes...". Dar vėliau - "už penkių metų keisime eurus į markes", dabar jau "už dešimt metų keisime eurus į markes".
O už poros netų išgirsime kad "už dvidešimt metų keisime eurus į markes".

Taip, nieks nesuinteresuoti euro žlugimu ir persitvarkymais, todėl pakankamai išradingi dėdės iš ECB ir EWG rasdavo kaip problemą nukelti, bet ji nuo to nesumažėdavo. Dabar ji jau tokio lygio, kad reik ieškoti kaip tą problemą spręsti rimtai, o būdų yra, tik jie reikalauja didelės politinės valios, ar tai būtų didesnė valstybių integracija, ar beprecedentės investicijos į tarkim žaliąją revoliuciją sąjungos lygmenyje.

[sankauskas]

už dešimties metų keisim eurus į markes ir šluosim NT pietų Europoje. Tik įdomu kas bus su tais eurais, kuriuos žmonės laiko grynais.

Seniau buvo - "už metų keisime eurus į markes...", po to buvo "už poros metų keisime eurus į markes...". Dar vėliau - "už penkių metų keisime eurus į markes", dabar jau "už dešimt metų keisime eurus į markes".
O už poros netų išgirsime kad "už dvidešimt metų keisime eurus į markes".

[themanual]

Vokietijos bankai sukaupė tiek eurų, kad nebeužtenka saugyklų https://www.delfi.lt/plius/verslas-i....d?id=83433677

grynas vargas su tais pinigais. Greit degins.

Nevykusio eksperimento pavadinimu "euras" rezultatas šitai tęsiasi jau ilgai ir kas blogiausia niekam jų nereikia. Vokiečių bankininkai maldauja, kad juos kas paimtų, bet niekas nebesiryžta investuoti iš skolintų. Jei naujoji ECB prezidentė, kuri yra visai protinga moteris, nesugalvos ko nors naujo, už dešimties metų keisim eurus į markes ir šluosim NT pietų Europoje. Tik įdomu kas bus su tais eurais, kuriuos žmonės laiko grynais.

[Sula]

Vokietijos bankai sukaupė tiek eurų, kad nebeužtenka saugyklų https://www.delfi.lt/plius/verslas-i....d?id=83433677

grynas vargas su tais pinigais. Greit degins.

Aha, Lietuvoje fiziniams asmenims kreditų palūkanos nesikuklinant siekia 20% (prieš kelis metus buvo mažesnės). Suteikia galimybę...