Lietuvių tautinė savimonė ir nacionalinis charakteris. Tautos susiformavimas

[manometras]

O kodėl būti kuo nors reikia? Tipo mes prasti reikia lygiuotis į kažką kas turi kitą istorinį backgroundą, kurio negalima atkartoti, nes istorinis traukinys nuvažiavo ir klausimas ar reikia? Gvena skandinavai pašonėje todėl išvengė karų, išlepo. Biški tas saves gėdijimasis man provincija kvepia.

Koks savęs gėdijimasis? Aš kalbu apie tam tikrų tikslų siekimą. Rašistai savęs nesigėdija, bet aš nenoriu, kad mano tauta būtų kaip rašistai, kad mano šalyje būtų tokia korupcija kaip Rusijoje, kaip Lenkijoje arba kaip dabar yra. Ir pan.

[Dundorfas]

O kodėl būti kuo nors reikia? Tipo mes prasti reikia lygiuotis į kažką kas turi kitą istorinį backgroundą, kurio negalima atkartoti, nes istorinis traukinys nuvažiavo ir klausimas ar reikia? Gvena skandinavai pašonėje todėl išvengė karų, išlepo. Biški tas saves gėdijimasis man provincija kvepia.

[manometras]

Tai ir yra esmė, kad būti kaip lenkai mums nėra nei iššūkis, nei tikslas, nei svajonė. Mes ir taip esam daugmaž kaip lenkai, tik mažesni 10+ kartų. Ir tai mūsų nedžiugina.

[Dundorfas]

Ar tikrai vystosi ? Pažvelgus į kokią Vengriją, tai man labiau atrodo kad regresuoja. O Lenkija ilgą laiką buvo geriausia Vengrijos draugė ir idėjinė partnerė, dabar kai prasidėjo karas Ukrainoje, gal šiek tiek draugystė aprimo, bet vistiek neskubėčiau su tuo grįžimu atgal į Lenkijos glėbį. Taip, jų parama Ukrainai yra tikrai reikšminga, bet kita vertus, kokia nors Suomija ar Danija irgi teikia daug karinės pagalbos Ukrainai.

Dėl ekonomikos - nu jo, kai vokiečiai ir prancūzai atidarė ES kranelius, tai netruko tie lenkai praturtėti. Bet kita vertus, ES senbuvės gali imti ir nebeapsikęsti Lenkijos anti-LGBT zonų, žiniasklaidos suvaržymų ar politizuotų teismų, o tai turėtų įtakos ir pinigų srautams. Galų gale, su Skandinavija mus sieja ir tampresni verslo ryšiai, vien kiek skandinaviškų bankų Lietuvoje turim (o kiek lenkiškų ?)

O religijos reikšmė išsilavinusiame pasaulyje pamažu nyksta, tai čia išvis darosi ne argumentas kad "lenkai katalikai, mes irgi katalikai"

Tikinčiųjų skaičius gal ir mažėja, bet esmė kaip formavosi tauta, ty kokioje aplinkoje gyveno seneliai proseneliai proproseneliai ir tt Ty IMHO žmogus kaip beždžionė su kultūros plastais, kurios formuoja tėvai aplinka kurioje auga tėvų tėvai ir to laikuotarpio mass media (ar jos nebuvimas), kultūra, mokykla, kurios vėlgi savo ruožtu irgi formavo tuo laikuotarpio visuomenėje esančios ...temos, kultūra, pasaulio suvokimas ir tt. TY mes esame ir būsime dar katalikų pasaulio ir rytų-vidurio europos produktas ir kokie net čekai (kurie gal ir turėjo kažkokia aukštesnę kultūra viduramžiais su kalvinizmais ir tt, bet buvo užspausti vokiečių dominavimo Čekijos miestuose ir dauguma čekų tebuvo vargingi kaimiečiai dar XIX a.), juolab lenkai mums arčiau mentalitetu negu norvegai ar švedai su jų "Neišsišok, buk vidutinis burgeris". Kad mada visko ko skandinaviško neperima jų mentaliteto, gerų ir gal nebais gerų savybių, tik paviršutiniškai IKEA, baldai minimalistinis stilius ir tt. TY net nebando periimti ir tie kas labai žavisi jų kultūra, nes net nesuvokia iš savo lietuviškos pasaulėžiūros apie ką tai.
Kitas atvejis kad dabar kuriasi globali, kosmopolitiška ..galbūt vartotojiška kultūra, kuriai padeda formuotis kalbų žinojimas, global iternetas TV, korporacijos. Teko kalbėtis Indijoje su kolege ir aš nustebau nes ji galėtų būti kur nors iš Vilniaus Fabijoniškiu, dirbanti kokioje tarptautinėje kompanijoje, ten tokiu gal mažuma ko nepasakysi apie Europą ar aplamai Vakarus. TY dabar yra "globalus kaimas", skirtingai nei seniau kaimas na gal dar ten aplinkui keli ir miestelis su kunigėliu.

[Austras]

Gal žinai kokios Orleno palūkanos perkant automobilį lizingu? Draugas klausė.

Draugas sakė, kad palūkanų dydis priklauso nuo, banko Orlen filialo lokacijos ir kuro rūšies. Pvz. šiandien Kaune, Veiverių g., jeigu varomas dyzelinu - 1,349. Kituose bankuose, net būstui palūkanos prasideda nuo 1,7, tai, sakė, Orlen palūkanos labai konkurencingos.
Jūs pats galite pamatyti - sakė, kad kiekvienas filialas skelbia palūkanų dydžius švieslentėje prie ofiso.

[sankauskas]

Gal žinai kokios Orleno palūkanos perkant automobilį lizingu? Draugas klausė.

[melepetaa1234]

Orlen Lietuva vykdo bankinę veiklą?

[sankauskas]

https://lt.wikipedia.org/wiki/Orlen_Lietuva

Orlen Lietuva vykdo bankinę veiklą?

[melepetaa1234]

Galų gale, su Skandinavija mus sieja ir tampresni verslo ryšiai, vien kiek skandinaviškų bankų Lietuvoje turim (o kiek lenkiškų ?)

https://lt.wikipedia.org/wiki/Orlen_Lietuva

[10.000]

Centrinės Europos katalikiškos valstybės buvo žymiai reikšmingesnės ir įtakingesnės už atokią šaltą Skandinaviją, o šiuo metu - sparčiai vystosi, vejasi, ir nežinia ar nebus patrauklesnė už Skandinaviją vieta greitoje ateityje... Viskas kinta.

Ar tikrai vystosi ? Pažvelgus į kokią Vengriją, tai man labiau atrodo kad regresuoja. O Lenkija ilgą laiką buvo geriausia Vengrijos draugė ir idėjinė partnerė, dabar kai prasidėjo karas Ukrainoje, gal šiek tiek draugystė aprimo, bet vistiek neskubėčiau su tuo grįžimu atgal į Lenkijos glėbį. Taip, jų parama Ukrainai yra tikrai reikšminga, bet kita vertus, kokia nors Suomija ar Danija irgi teikia daug karinės pagalbos Ukrainai.

Dėl ekonomikos - nu jo, kai vokiečiai ir prancūzai atidarė ES kranelius, tai netruko tie lenkai praturtėti. Bet kita vertus, ES senbuvės gali imti ir nebeapsikęsti Lenkijos anti-LGBT zonų, žiniasklaidos suvaržymų ar politizuotų teismų, o tai turėtų įtakos ir pinigų srautams. Galų gale, su Skandinavija mus sieja ir tampresni verslo ryšiai, vien kiek skandinaviškų bankų Lietuvoje turim (o kiek lenkiškų ?)

O religijos reikšmė išsilavinusiame pasaulyje pamažu nyksta, tai čia išvis darosi ne argumentas kad "lenkai katalikai, mes irgi katalikai"

[10.000]

Vėlgi - sunkiai įsivaizduoju tokį pasisakymą LT seime ne iš Gražulio tipo klouno:



Kõne "homoabielu" seadustamisel: esimesel võimalusel pöörame abielu väärastamise tagasi - Varro Vooglaid

Nu tai kad nieko čia labai šokiruojančio nėra, pilnai įsivaizduoju Lietuvoje taip kalbančius Širinskienę ar Karbauskį.

O šiaip tai LT toks pasisakymas yra sunkiai įsivaizduojamas vien dėl aplinkybių, t.y. sunkiai įsivaizduojama, kad LT seimas įteisintų tos pačios lyties asmenų santuoką. O štai Estijoj ėmė ir įteisino. O darbai visuomet yra svarbesni už žodžius. Todėl nematau didelės prasmės analizuoti kas ten ką Estijoj pasakė, kai galutinis rezultatas visvien yra estų naudai.

[Emil]

Man kiek keista skaityt, kai pradedama pasakot, kad lietuviai jau ir į latvius nebepanašūs, o kokia Vengrija ar Slovakija yra vos ne mūsų broliai. Nemanau, kad turim artimesnį ryšį su kokia nors kita tauta nei latviais. Lenkija didelė, ir jei ten kažkas šiaurėje jaučia panašumą į Lietuvą, tai pietuose labiau galvoja apie savo pietinius kaimynus, o vakaruose apie Vokietiją. Bendrumas su Lietuva atrodo aktualesnis istorikams ir šiaip tuo besidomintiems.

Tbh net Švedijos miestų, buvusių politikų pavardžių ar žinomų žodžių išvardyčiau daugiau nei kokios Čekijos/Slovakijos. Švediškus verslus Lietuvoj matau irgi dažniau nei slovakiškus, vengriškus ar čekiškus, taip kad tas kai kurių žmonių Lietuvos stumimas į Višegradą irgi atrodo kiek pritemtas. Religijos argumentas jau praranda svarumą, o bendros istorijos su Lenkija atgarsius irgi labiau užgožia naujesnė sovietų ar Rusijos imperijos okupacija.

[Blaze]

Kiekviena kultūrinė sfera yra ne kaip monolitas vienodas visuose galuose, bet kaip spektras. Ypač tos valstybės, kurios yra kultūrinės sferos pakraščiuose, turi pereinamų bruožų su kaimyninėmis kultūromis, ir tai yra natūralu.

Iš Centrinės Europos višegradinių katalikų, ryškiausi yra lenkai ir slovakai, galimai dar slovėnai. Čekai turi kažkiek "vokiškumo", vengrai ir kroatai "balkaniškumo", o lietuviai "šiaurietiškumo" ir dažnais atvejais taip, "rusiškumo".

Lygiai taip pat galima pasakyti, kad esame Baltijos regionas, kuriame Estija turi šiaurietiškumo, o Lietuva žiūri į pietus.

Arba, kad esame Šiaurės Europos dalimi. Jeigu Vengrija kažką turi bendro su Lietuva, tai Suomija iš viso broliška šalis.

Religijos įtaka yra smarkiai išblėsusi, šiais laikais ekonomika praktiškai yra naujoji religija o ir vien pagal ją apspręsti kur šalis priklauso negalima. Juk turbūt neteigsit, kad Airija artimesnė Prancūzijai ir Belgijai, nei JK?

Lietuvą galima priskirti ir Rytų, ir Centro, ir Šiaurės, ir Baltijos regionams. Argumentų užtektų. Absurdiška išsirinkti vieną ir brukti kaip vienintelį teisingą.

[Tomizmas]

Mes artimi Vengrijai? Sorry, bet nesąmonė

Kiekviena kultūrinė sfera yra ne kaip monolitas vienodas visuose galuose, bet kaip spektras. Ypač tos valstybės, kurios yra kultūrinės sferos pakraščiuose, turi pereinamų bruožų su kaimyninėmis kultūromis, ir tai yra natūralu.

Iš Centrinės Europos višegradinių katalikų, ryškiausi yra lenkai ir slovakai, galimai dar slovėnai. Čekai turi kažkiek "vokiškumo", vengrai ir kroatai "balkaniškumo", o lietuviai "šiaurietiškumo" ir dažnais atvejais taip, "rusiškumo".

[Blaze]

Mes artimi Vengrijai? Sorry, bet nesąmonė vengrai kaip žmonės jau daug labiau pietiečiai, mėgstantys džiaugtis gyvenimu. Kaip ir Slovakijoj šeimos ten labai stiprios ir svarbios. Darbo dieną nuėjus į restoraną sutiksi niekur neskubančius tėvus su vaikais, ramiai sau vakarienaujančius, šokančius, besibučiuojančius ir rodančius emocijas.

Lietuvoje stiprus Sovietinis klimatas, čia pardavėjos nesisveikina. Čia 80% žmonių kalba rusiškai ir žiūri rusišką TV (kad ir Current times, bet tai vis tiek rodo kas aktualiausia). Karo metais, 50 000 lietuvių kas mėnesį keliavo į Baltarusiją. Kokių šalių politiką, naujienas aptarinėja lietuviai? Apie Lukašenką ir Putiną diskusijas girdžiu dažname Vilniaus bare. Kokiam užsienio urbanistui forume dedikuota tema? Apie kitus kaimynus - latvius ir lenkus beveik nieko nežinom, o jie nieko nežino apie mus.

Tas Lietuvos priklausymas Centro Europai buvo ryškus ATR laikais, XIX amžiuje. Paskui pradėjome tolti, dabar tai jau labiau istorija. Yra šiokių tokių jungčių per verslą su Šiaurės Europa, ypač Baltijos šalimis, bet šitiems ryšiams dar prireiks daugiau laiko, kad jie taptų glaudūs.

[Stadionas]

Viskas tiesa, bet pažiūrėjus į Lietuvos sienos su Lenkija gabaliukėlį ir į sienos su Latvija ilgį + jūrą Vakaruose, vis tiek atrodo, kad Lenkijai lengva nematyt Lietuvos ir jos nevertint. Patys sau mes gal ir esam Vidurio Europa – jeigu ne Rytų, – o Vidurio Europai mes esam kažkas arti nulio. Kitos Vidurio Europos šalys mūsų beveik nemato už Lenkijos.

Lenkija yra 38mln. rinka ir mūsų vartai į Europą, labai sunkiai galima palygint su šalimi kuri drąsiai "prisivijo" Rumunija pagal BVP. ką tikrai galima būtų labiau akcentuoti, tai santykius su Švedija, kuri turi mūsų bankinę sistemą ir nėra taip toli.

[manometras]

Švedija dabar stipri ir tarsi istorijos ratas sukasi, bando į savo įtakos sferą įtraukti ir mūsų kraštą. Tiesa ne užkariavimais, o švelniai.
Nieko blogo tame neįžvelgiu, Švediją laikau patikima ir tam tikrais atžvilgiais pavyzdine šalimi, norėtųsi Lietuvoje daugiau Švedijos ar šiaip Nordikų, nors kiti įtariai žiūri į Nordikus žmogaus teisių klausimais.

Vidurio Europa dar nėra tiek pavyzdinė ar tiek patikima kaip kokia Skandinavija, kad mes taip drąsiai ją įsileistume, dar pilnai neužgijusios konflikto su Lenkija žaizdos, ilgai buvo palyginti stipri [kiekybe, ne kokybe] Rusija, nors stiprėjam. Yra galimybė išsivystyti rimtam konkurentui Skandinavijai. Didesnė populiacija, arčiau Vakarų Europos centrų, nereikia keltų ar tiesti brangių tiltų/tunelių su kontinentu. Lietuva gali gan natūraliai gravituot link Centrinės Europos.

Dėl pritapimo prie Nordikų, kaip ten bebūtų, laikau, kad esame kitokios kultūros zonoje, lietuviai vis tiek panašiausi yra į lenkus, o ne į švedus ar net estus/latvius.
Ryšis su Lenkija yra natūralesnis ir susietas su ilga istorija.
+antra didžiausia etninė mažuma save laiko lenkais.

Viskas tiesa, bet pažiūrėjus į Lietuvos sienos su Lenkija gabaliukėlį ir į sienos su Latvija ilgį + jūrą Vakaruose, vis tiek atrodo, kad Lenkijai lengva nematyt Lietuvos ir jos nevertint. Patys sau mes gal ir esam Vidurio Europa – jeigu ne Rytų, – o Vidurio Europai mes esam kažkas arti nulio. Kitos Vidurio Europos šalys mūsų beveik nemato už Lenkijos.

[PoDV]

Švedija vis dėlto kol kas vis dar nusiteikusi įtraukti Lietuvą į savo ir kitų nordikų įtakos (ekonominės, saugumo, kultūrinės) sferą. Ir lietuviai vis dar nusiteikę migruoti dirbti į Daniją ir Norvegiją (mažiau į Švediją). Kažkiek lietuviai linkę plėsti biznius į Latviją ir Estiją, o estai — į Latviją ir Lietuvą.
Lietuviai politikai, istorikai ir pan., aišku, gali tai ignoruoti ir tradiciškai daugiau žiūrėti į kitas puses. Bet aš nemanau, kad verta.
Aš labai laukiu, kada Švedija bus NATO, o Rusija, aišku, siekia, kad Švedija kuo ilgiau negalėtų įsijungti į NATO.

Švedija dabar stipri ir tarsi istorijos ratas sukasi, bando į savo įtakos sferą įtraukti ir mūsų kraštą. Tiesa ne užkariavimais, o švelniai.
Nieko blogo tame neįžvelgiu, Švediją laikau patikima ir tam tikrais atžvilgiais pavyzdine šalimi, norėtųsi Lietuvoje daugiau Švedijos ar šiaip Nordikų, nors kiti įtariai žiūri į Nordikus žmogaus teisių klausimais.

Vidurio Europa dar nėra tiek pavyzdinė ar tiek patikima kaip kokia Skandinavija, kad mes taip drąsiai ją įsileistume, dar pilnai neužgijusios konflikto su Lenkija žaizdos, ilgai buvo palyginti stipri [kiekybe, ne kokybe] Rusija, nors stiprėjam. Yra galimybė išsivystyti rimtam konkurentui Skandinavijai. Didesnė populiacija, arčiau Vakarų Europos centrų, nereikia keltų ar tiesti brangių tiltų/tunelių su kontinentu. Lietuva gali gan natūraliai gravituot link Centrinės Europos.

Dėl pritapimo prie Nordikų, kaip ten bebūtų, laikau, kad esame kitokios kultūros zonoje, lietuviai vis tiek panašiausi yra į lenkus, o ne į švedus ar net estus/latvius.
Ryšis su Lenkija yra natūralesnis ir susietas su ilga istorija.
+antra didžiausia etninė mažuma save laiko lenkais.

[manometras]

Mano paties giminės irgi iš Šiaurės Lietuvos, nemaža dalis vyresnių supranta latviškai, nors latvių kilmės nežinau ar turiu (nors galiu turėt lenkiško kraujo).

Jei pagal vaikystės patirtį, atrodo Latvija yra ta šalis, kuri yra šalia, o Lenkija yra toli. Netgi pajūris istoriškai liuteroniškas, liuteronų bažnyčios varpai Juodkrantėje, tarsi susijęs su Latvija, kuršiais, etc. Giminių lankymas, kurie gyvena netoli Latvijos sienos, gali girdėti latvišką radiją. Kaune tik darbas, mokykla.

Aš nežinau ar gaila. Vis tiek priskiriami esame Vakarų civilizacijos daliai, tik Katalikiškai atšakai.
Labiau gaila pačios istorijos, kad tiek metų buvome stumti per prievartą į Rytus, į rusišką ortodoksinį, o vėliau sovietinį pasaulį.
Dabar išsivystęs kažkoks mixas, nors tas daugiau mažiau būdinga Baltijos šalims. Rusiškas ir vakarietiškas pasaulis čia susiduria. Mūsų labai jautriam kontekste vieni palaiko Ukrainą, kiti tyli/mykia, kiti net kitą pusę palaiko.

Dar pridursiu, kad dėl asmeninių ir kitų priežasčių tas gilesnis ryšys su Latvija blanksta, dažniau dabar būnu Lenkijoje, Latvija toliau, ir pats Kaunas arčiau Lenkijos negu Latvijos, o Vilnius labai susijęs su Lenkija, jau nekalbant, kad daug lenkais save priskiriančių žmonių.

Iš tiesų, Lietuva arčiau Centrinės Europos. Tiesą sakant, labai man artimos yra Čekija, Slovakija, kažkiek gal Vengrija, nors neturiu ten jokių man žinomų kraujo ryšių. Priskiriu tas šalis tam pačiam regionui kaip Lietuva, ir netgi galvoju Lietuva taip galėtų atrodyti. Lenkija kiek chaotiškesnė, nors ir tvarkingesnė už Lietuvą (nors pvz. pajūris, pamarys jau dabar daug kur atrodo gan tvarkingai). Lenkijai irgi galbūt galėjo labiau primint Čekiją, bet manau carinė įtaka, vėliau socialistinis chaosas padarė savo ir paveikė net mentalitetą.

Latvija šiaip turėtų būti arčiau Šiaurės Europos, bet dėl baltvokiečių įtakos, šiaip bendrai irgi manau daugiau Vidurio Europa, tik kaip savotiška liuteroniška "kolonija".

Estija nors turėjo baltvokiečius, bet turėjo ir šiokią tokią švedišką populiaciją, ilgesnį laiką visa teritorija priklausė Švedijai, ir netgi vienu metu Danijai. Dėl Suomijos įtakos labai stipriai linksta į Šiaurės Europą.
Nors irgi šiek tiek dar jaučias posovietinis vaibas Estijoje, kažkoks prasiskverbiantis pilkumas, nors chaoso gal mažiau nei Latvijoje ar Lietuvoje, bet susidaro įspūdis, kad Latvija, Lietuva spalvingesnės, visokios spalvotos trinkelės, raudoni dviračių takai, gal kažkiek ryškesni namai (nors gal prideda ir didesni, triukšmingesni miestai).

Šiaip nesu užtikrintas ar išgyvens ilguoju laikotarpiu Baltijos šalių koncepcija. Nors pamatysime. Nenustebčiau, kad natūraliai atsiras Centrinės ir Šiaurės Europos siena ten kur eina Latvijos/Estijos siena. Panašiai kaip Danijos/Vokietijos siena žymi ribą tarp Vidurio Vakarų Europos ir Šiaurės Europos. Abejose pusėse liuteronai, bet kalba skirtingomis kalbomis (o latvių, estų kalbų atveju, skirtumai labai žymūs).
Mes būsime Višegradas, Intermariumas dar kažkas. Estija bus tikri Nordikai Nordikų unijoje.
Tiesą sakant, net nemanau, kad tas Lietuvos deklaruojamas "Šiaurės europietiškumas" yra natūralus, vienintelis rimtesnis panašumas, kad esame artimi klimatiškai, t.y. nauja statyba tikrai gali primint nordikus, bet mentalitetas gal net visada bus arčiau Vidurio Europos, Lenkijos, Vengrijos, galbūt Čekijos.
Nors negalima sakyt, kad ryšių su "nordikais" visai nėra ir niekada nebuvo. Kaip ten bebūtų buvo rimtesni ryšiai su Švedija: vikingų puldinėjimai, karai su Švedija, Kėdainių unija, kol vėliau Švedija nesusitraukė iki esamų ribų.

Švedija vis dėlto kol kas vis dar nusiteikusi įtraukti Lietuvą į savo ir kitų nordikų įtakos (ekonominės, saugumo, kultūrinės) sferą. Ir lietuviai vis dar nusiteikę migruoti dirbti į Daniją ir Norvegiją (mažiau į Švediją). Kažkiek lietuviai linkę plėsti biznius į Latviją ir Estiją, o estai — į Latviją ir Lietuvą.
Lietuviai politikai, istorikai ir pan., aišku, gali tai ignoruoti ir tradiciškai daugiau žiūrėti į kitas puses. Bet aš nemanau, kad verta.
Aš labai laukiu, kada Švedija bus NATO, o Rusija, aišku, siekia, kad Švedija kuo ilgiau negalėtų įsijungti į NATO.

[PoDV]

Žinau. Bet gaila. Man ,kaip žmogui iš Šlaurės Lietuvos ir iš latvių, asmeniškai tikrai nėra artimiausia ta didelė šalis, laksčiusi paskui konkretų popiežių, nes jis buvo Lenkas.

Mano paties giminės irgi iš Šiaurės Lietuvos, nemaža dalis vyresnių supranta latviškai, nors latvių kilmės nežinau ar turiu (nors galiu turėt lenkiško kraujo).

Jei pagal vaikystės patirtį, atrodo Latvija yra ta šalis, kuri yra šalia, o Lenkija yra toli. Netgi pajūris istoriškai liuteroniškas, liuteronų bažnyčios varpai Juodkrantėje, tarsi susijęs su Latvija, kuršiais, etc. Giminių lankymas, kurie gyvena netoli Latvijos sienos, gali girdėti latvišką radiją. Kaune tik darbas, mokykla.

Aš nežinau ar gaila. Vis tiek priskiriami esame Vakarų civilizacijos daliai, tik Katalikiškai atšakai.
Labiau gaila pačios istorijos, kad tiek metų buvome stumti per prievartą į Rytus, į rusišką ortodoksinį, o vėliau sovietinį pasaulį.
Dabar išsivystęs kažkoks mixas, nors tas daugiau mažiau būdinga Baltijos šalims. Rusiškas ir vakarietiškas pasaulis čia susiduria. Mūsų labai jautriam kontekste vieni palaiko Ukrainą, kiti tyli/mykia, kiti net kitą pusę palaiko.

Dar pridursiu, kad dėl asmeninių ir kitų priežasčių tas gilesnis ryšys su Latvija blanksta, dažniau dabar būnu Lenkijoje, Latvija toliau, ir pats Kaunas arčiau Lenkijos negu Latvijos, o Vilnius labai susijęs su Lenkija, jau nekalbant, kad daug lenkais save priskiriančių žmonių.

Iš tiesų, Lietuva arčiau Centrinės Europos. Tiesą sakant, labai man artimos yra Čekija, Slovakija, kažkiek gal Vengrija, nors neturiu ten jokių man žinomų kraujo ryšių. Priskiriu tas šalis tam pačiam regionui kaip Lietuva, ir netgi galvoju Lietuva taip galėtų atrodyti. Lenkija kiek chaotiškesnė, nors ir tvarkingesnė už Lietuvą (nors pvz. pajūris, pamarys jau dabar daug kur atrodo gan tvarkingai). Lenkijai irgi galbūt galėjo labiau primint Čekiją, bet manau carinė įtaka, vėliau socialistinis chaosas padarė savo ir paveikė net mentalitetą.

Latvija šiaip turėtų būti arčiau Šiaurės Europos, bet dėl baltvokiečių įtakos, šiaip bendrai irgi manau daugiau Vidurio Europa, tik kaip savotiška liuteroniška "kolonija".

Estija nors turėjo baltvokiečius, bet turėjo ir šiokią tokią švedišką populiaciją, ilgesnį laiką visa teritorija priklausė Švedijai, ir netgi vienu metu Danijai. Dėl Suomijos įtakos labai stipriai linksta į Šiaurės Europą.
Nors irgi šiek tiek dar jaučias posovietinis vaibas Estijoje, kažkoks prasiskverbiantis pilkumas, nors chaoso gal mažiau nei Latvijoje ar Lietuvoje, bet susidaro įspūdis, kad Latvija, Lietuva spalvingesnės, visokios spalvotos trinkelės, raudoni dviračių takai, gal kažkiek ryškesni namai (nors gal prideda ir didesni, triukšmingesni miestai).

Šiaip nesu užtikrintas ar išgyvens ilguoju laikotarpiu Baltijos šalių koncepcija. Nors pamatysime. Nenustebčiau, kad natūraliai atsiras Centrinės ir Šiaurės Europos siena ten kur eina Latvijos/Estijos siena. Panašiai kaip Danijos/Vokietijos siena žymi ribą tarp Vidurio Vakarų Europos ir Šiaurės Europos. Abejose pusėse liuteronai, bet kalba skirtingomis kalbomis (o latvių, estų kalbų atveju, skirtumai labai žymūs).
Mes būsime Višegradas, Intermariumas dar kažkas. Estija bus tikri Nordikai Nordikų unijoje.
Tiesą sakant, net nemanau, kad tas Lietuvos deklaruojamas "Šiaurės europietiškumas" yra natūralus, vienintelis rimtesnis panašumas, kad esame artimi klimatiškai, t.y. nauja statyba tikrai gali primint nordikus, bet mentalitetas gal net visada bus arčiau Vidurio Europos, Lenkijos, Vengrijos, galbūt Čekijos.
Nors negalima sakyt, kad ryšių su "nordikais" visai nėra ir niekada nebuvo. Kaip ten bebūtų buvo rimtesni ryšiai su Švedija: vikingų puldinėjimai, karai su Švedija, Kėdainių unija, kol vėliau Švedija nesusitraukė iki esamų ribų.