Religija

[Tomas]

su galva gerai? valstybines religijos nera kolkas dar Lietuvoje, ir slykstuk Lietuva kure ir zydai ir ateistai ir totoriai.

Man nė vieni iš jų nekliudo - nei katalikai, nei žydai, nei ateistai, nei totoriai, nei juodukai, nei gėjai. O nuskriaustųjų visada buvo ir bus.

[DeSadas]

Jei kažkas nepatinka, visada gali emigruoti, per jėgą niekas čia nelaiko.

su galva gerai? valstybines religijos nera kolkas dar Lietuvoje, ir slykstuk Lietuva kure ir zydai ir ateistai ir totoriai.

[Gator]

Nieko baisaus buitinėje situacijoje pamanyti, kad kažkas yra toks, kaip dauguma. Pasakai, aš nesidomiu krepšiniu, aš neduodu “šventinti” savo daiktų, ir viskas.

Bet pats gi taikote daug logikos. Tai logiška būtų paklausti apie ritualus, jei šalis nėra oficialiai ir privalomai katalikų šalis. Logiška būtų nepriimti tik katalikams priimtinų įstatymų, jei šalyje demokratija ir ji oficialiai paskelbta nereligine (pasaulietine) valstybe.
Kai valstybė užsako valstybės daiktų katalikišką šventinimą, nors valstybė oficialiai paskelbta pasaulietine, atskirta nuo tikėjimo klausimų, tai nelogiška.
Nemanau, kad Toliatui mokėjo kiekvienas policininkas iš savo algos į rankas.

Tai o ką geriau būtų, kad pasiskelbtų oficialia katalikų šalimi ir darytų tuos paćius dalykus? Tada nesiskųstum?
Ar sakai, kad jei daugumos katalikų šalis nesiskelbia oficialiai katalikų šalimi tai turi ir katalikiškų dalykų visuotinių atsisakyt ir elgtis kaip kokia daugumos netikinčių šalis? Ar elgtis kaio šalis turinti 5 skirtingų religijų vienodo dydžio, kur nei viena nedominuioja?
Nėra juk variantai tik du kraštutiniai arba oficialiai katalikiška, arba išvis jokių katalikiškų tradicijų nedarom.

[gerietis]

Nemanau, kad Toliatui mokėjo kiekvienas policininkas iš savo algos į rankas.

Būtų gerai, tuo labiau kad tikriausia ne visi policininkai yra katalikai.
O visumoj tai viduramžiai, mesčiau lauk mentų vadą už tokius bajerius.

[manometras]

Ir kas kad kažkas apie tave pagalvoja neteisingai tiesiog pagal tikimybių teoriją, kad dauguma lietuvių katalikai?
Apie visus kažką neteisingai pagalvoja žmonės.
Pvz apie kokį krepšiniu nesidomintį žmogų daug kas yra pagalvojęs, kad jis juo domisi ir pvz klausęs kaip jam patiko LT rinktinės rungtynės.
Tai natūralu ir nieko blogo.

Nieko baisaus buitinėje situacijoje pamanyti, kad kažkas yra toks, kaip dauguma. Pasakai, aš nesidomiu krepšiniu, aš neduodu “šventinti” savo daiktų, ir viskas.

Bet pats gi taikote daug logikos. Tai logiška būtų paklausti apie ritualus, jei šalis nėra oficialiai ir privalomai katalikų šalis. Logiška būtų nepriimti tik katalikams priimtinų įstatymų, jei šalyje demokratija ir ji oficialiai paskelbta nereligine (pasaulietine) valstybe.
Kai valstybė užsako valstybės daiktų katalikišką šventinimą, nors valstybė oficialiai paskelbta pasaulietine, atskirta nuo tikėjimo klausimų, tai nelogiška.
Nemanau, kad Toliatui mokėjo kiekvienas policininkas iš savo algos į rankas.

[Gator]

Aš nedirbu policijoje Bet mane kai kas laiko katalike, nepaklausę, ar esu katalikė. Dar sugalvoja siūlyti ir reikalauti Lietuvoje priimti įstatymus, atitinkančius būtent katalikų tikėjimą arba konkretaus katalikų popiežiaus pažiūras.

Ir kas kad kažkas apie tave pagalvoja neteisingai tiesiog pagal tikimybių teoriją, kad dauguma lietuvių katalikai?
Apie visus kažką neteisingai pagalvoja žmonės.
Pvz apie kokį krepšiniu nesidomintį žmogų daug kas yra pagalvojęs, kad jis juo domisi ir pvz klausęs kaip jam patiko LT rinktinės rungtynės.
Tai natūralu ir nieko blogo.

[Gator]

Kitoj šaly tu jausies kaip atvykėlis ir būsi suvokiamas kaip atvykėlis. O kaip jaustis, kai tu savo šaly, kurioj gimei ir užaugai, esi pagal nutylėjimą, be jokių klausimų suvokiamas kaip, tarkim, katalikas, kuriam tinka, kad su jam skirtais daiktais kiti elgiasi kaip su tipiško kataliko daiktais, o ne pagal jo tikėjimą / netikėjimą?

Tai yra normalu, kad neįmanoma prisitaikyti pagal visas mažumas. Šalis negali mesti savo daugumos tradicijų vien todėl, kad yra mažumos, kurios neislaiko tų tradicijų.
Tradicijos vakstybės pagrindas.

[Arunasx]

Taip pat kaip matant kalėdines eglutes miestų aikštėse ir krikščioniškas šventes esant valstybinėmis šventėmis.

Yra tiesog šalyje vyraujantys istoriškai susiklostę papročiai. Viskas OK.

Aš nedirbu policijoje Bet mane kai kas laiko katalike, nepaklausę, ar esu katalikė. Dar sugalvoja siūlyti ir reikalauti Lietuvoje priimti įstatymus, atitinkančius būtent katalikų tikėjimą arba konkretaus katalikų popiežiaus pažiūras.

Juk niekas per jėgą neverčia eiti į bažnyčią. Aš irgi čia gimęs, bet nematau problemos kad teoriškai kažkas pagalvos apie mane kaip apie kataliką, nors objektyviai negaliu savęs tokiu laikyti.

[mantasm]

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

Taip pat kaip matant kalėdines eglutes miestų aikštėse ir krikščioniškas šventes esant valstybinėmis šventėmis.

[manometras]

manometras dirba policijoje

Aš nedirbu policijoje Bet mane kai kas laiko katalike, nepaklausę, ar esu katalikė. Dar sugalvoja siūlyti ir reikalauti Lietuvoje priimti įstatymus, atitinkančius būtent katalikų tikėjimą arba konkretaus katalikų popiežiaus pažiūras.

[Tomas]

manometras dirba policijoje

[manometras]

O ką čia jaustis? Tu tarkim būdamas krikščionis persikėlęs į kokį Dubajų blogai jausies, nes ten kažką pagal musulmonų paprotį šventins?

Kitoj šaly tu jausies kaip atvykėlis ir būsi suvokiamas kaip atvykėlis. O kaip jaustis, kai tu savo šaly, kurioj gimei ir užaugai, esi pagal nutylėjimą, be jokių klausimų suvokiamas kaip, tarkim, katalikas, kuriam tinka, kad su jam skirtais daiktais kiti elgiasi kaip su tipiško kataliko daiktais, o ne pagal jo tikėjimą / netikėjimą?

[Tomizmas]

O ką čia jaustis? Tu tarkim būdamas krikščionis persikėlęs į kokį Dubajų blogai jausies, nes ten kažką pagal musulmonų paprotį šventins?

Aš tai nė kiek nesijausčiau blogai. Dėl 2 priežasčių:

1. Islamas - artimai giminiška krikščionybei abraominė religija, išpažįstanti tą patį Dievą/Allah/God/Bog etc. ir islamiški palaiminimai nepažeidžia pirmojo Dievo įsakymo "Neturėk kitų dievų, tik mane vieną", nes Dievas tas pats, dorybės tos pačios, nuodėmės tos pačios, pasaulio pabaigoje laukia to paties Jėzaus/Isa atėjimo. Todėl man musulmoniški palaiminimai mašinos, su kuria aš darbe po to važinėsiu, būtų priimtini.

2. Jeigu jau gyvenčiau musulmoniškoje šalyje, tai manau nesunku būtų suprasti, kad jeigu yra dauguma, jie vietiniai, tai čia jau man reikia derintis prie daugumos kurie čia gyvena šimtmečiais, o ne jie prie manęs. O man niekas netrukdo krikščioniškai melstis. Dubajuje labai daug krikščionių.

[Savitarnos kasa]

Tikrai įdomu būtų pamatyti ir išgirsti, kaip reaguos kai kurie, kai mane laidos be katalikų kunigo, nes nesu krikštyta, bet negalėsiu.
Šiaip, jaučiuosi normaliai. Katalikai pažįstami nesiunta, sužinojė, kad nesu krikštyta, nesu katalikė ir kartais nesielgiu taip, kaip jie. Dauguma mano giminių gal yra krikštyti ir dalis tų krikštytų galbūt labiau tikintys, negu aš. Negaliu patikrinti tikėjimo pagal ritualų atlikinėjimą.

Mačiau kažkada 15min sugalvojo parašyti apie vienos Vilnietės Facebook postą kaip ji išstojimo iš bažnyčios (ten ar krikšto išsižada, ar kažkas pan). Straipsnio komentarai buvo LABAI spalvingi.

[Savitarnos kasa]

Nes kai mokiausi pradinėse klasėse audringais 90-aisiais, pas mus Švenčionėlių mokykloje organizuotai mus visus vesdavo į mišias, padarydavo pertrauką pamokose per religines šventes ir vesdavo į bažnyčią. Ne tik mūsų klasė, bet ir paralelinės, ir vyresnės, ir jaunesnės - visi. Bažnyčia būdavo pilna vaikų.

Pas mus irgi taip buvo – nenorėdavau rašytis ant saugaus elgesio, kad nereiktų eit, bet po to prigąsdindavo jog neinant į pamoku metu vykstančias programas reikia vėliau atidirbti tas pamokas. O bažnyčioje dauguma tiesiog telefonuose sėdėdavo (be abejo čia ne 90s buvo), matyt nebe tie laikai arba ne tas regionas. Tiksliai nežinau, kodėl šitas ėjimas pamokų metu vėlesnėse klasėse nutrūko, bet kiek teko girdėti, tai kažkieno nepatenkinti tėvai užtrumpino šitą reikalą.

[Gator]

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

O ką čia jaustis? Tu tarkim būdamas krikščionis persikėlęs į kokį Dubajų blogai jausies, nes ten kažką pagal musulmonų paprotį šventins?

[Tomas]

kaip jaustis nekrikscionims, zydams ar musulmonams?

Jei kažkas nepatinka, visada gali emigruoti, per jėgą niekas čia nelaiko.

[abruo]

Pats vaikystėje perėjau visus krikščionims būtinus ritualus (pirmosios komunijos, sutvirtinimo sakramentai), bet taip buvo dėl tėvų ir senelių noro, o pats neprieštaravau nenorėdamas išsiskirti („visi eina, tai kaip čia dabar man neiti“). Suaugus požiūris sustiprėjo ir dėl daugybės patirčių gyvenime tapau tvirtu ateistu. Mano aplinkoje tikinčiųjų beveik nėra, į bažnyčią nieko lydėti nereikia (nebent draugai tuokiasi joje, bet ir jie tai daro dėl tradicijos arba giminėms įtikti).

Dirbu gimnazijoje, o joje tikybą renkasi mažiau nei 30 % mokinių, yra klasių, kuriose visi vaikšto į etiką. Ir šiaip, nei darbe tarp kolegų, nei draugų ar pažįstamų ratuose jokių krikščioniškų ritualų ar apeigų nėra. Kaip ir šnekų apie krikščionybės tiesų laikymąsi, nebent iš visiškai filosofinės pusės. Kartais pagalvoju, kad man dėl to visai pasisekė ir viena problema gyvenime yra mažiau. Todėl kartais vis nustembu išgirdęs apie visokius keistus ritualus ar išskirtinį žmonių religingumą, bet tada prisimenu gyventojų surašymo rezultatus.

Veikiausiai arba gyvenu ateistiniame burbule, arba mūsų kultūroje nemaža dalimi tikėjimas yra virtęs grynai asmeniniu reikalu ir žmonės apie tai nelinkę kalbėti (ir gerai, kad taip yra). Dėl to visokie policijos automobilių šventinimai atrodo labai keistai, to neturėtų būti normalioje valstybėje. Jei kas nori pašventinti savo darbo priemones, tegul daro tai asmeniškai susitarę su savo konfesijos šventiku.

[manometras]

Aš nemoku daryti tų gestų (ir nedarau), kuriuos krikščionys daro įeidami į bažnyčią ir išeidami iš jos. Gali sakyt, nemoku melstis. Nematau čia nieko keisto, tiesiog tėvai vaikystėj neįtikino, neišmokino tikėti ir atlikinėti tuos ritualus. Mokykla ir visuomenė, nors mokykloj buvo tikybos arba etikos pamokos, neįtikino ir neišmokino irgi.
Ėjau į tikybos pamkas pažiūrėti, ar mokys apie religijas, ar apie tikėjimą, ar siūlys (nemokys) atlikinėti katalikiškus ritualus. Buvo antra (katalikai tikintieji siūlė atlikinėti katalikiškus ritualus). Tai perėjau į etikos pamokas. Daug kas perėjo, nes jas dėstė simpatiška ir protinga matematikos mokytoja. Ten nebuvo kognityvinio disonanso, tikintiesiems katalikams skirtų ritualų.
Apie Agotos duoną ir kitus ritualus žinau iš gyvenimo Lietuvoje patirties.
Nesu arši ateistė, kad nuolat trolinčiau katalikus. Kartais, kai labai reikia ir vidus nesipriešina, net nueinu su jais į bažnyčią, giedu jų giesmes, kalbu jų ritualinius tekstus, atsiklaupiu ant grindų, bet to mojavimo rankomis, kuriuo jie pasisveikina ir atsisveikina su savo dievu, vis tiek nemoku, nedarau ir smarkiai neprašiau išmokyti.
Tikrai įdomu būtų pamatyti ir išgirsti, kaip reaguos kai kurie, kai mane laidos be katalikų kunigo, nes nesu krikštyta, bet negalėsiu.
Šiaip, jaučiuosi normaliai. Katalikai pažįstami nesiunta, sužinojė, kad nesu krikštyta, nesu katalikė ir kartais nesielgiu taip, kaip jie. Dauguma mano giminių gal yra krikštyti ir dalis tų krikštytų galbūt labiau tikintys, negu aš. Negaliu patikrinti tikėjimo pagal ritualų atlikinėjimą.

[cozzamarra]

Tomizmas vertas pagarbos už tvirtą poziciją religijos klausimu, nepaisant pigių bandymų pasišaipyt.

Bažnyčia vis dėlto yra būtinas reikalas, pergyvenęs sovietizmą ir daug kitokių negandų, apie pašaipūnus jau net nekalbant. Antra vertus, automobilių ir visa ko kito šventinimas išties atrodo juokingai, mano nuomone.