Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[PoDV]

Gal atsitiktinai, gal net tyčia, bet Vilnius tiesiog po truputį slinko link Lietuvos geografinio centro.

Mąstau, jei tai būtų buvus kokia nors Litbelo (jungtinės Lietuvos ir Baltarusijos valstybės) sostinė tada miestas būtų vystęsis simetriškiau, pietrytinėje dalyje kurtųsi nuo Baltarusijos pusės atsikėlę gyventojai, šiaurės vakarinėje dalyje kurtųsi atvykėliai nuo (likusios) Lietuvos pusės.

Šiaip iš ties Vilnius vysto stiprų Naująjį Centrą, Šnipiškės-Žverynas, ir turi turistinį istorinį Centrą. Dabartinė situacija verčia judinti Centrą į šiaurės vakarus, ir šie rajonai yra tam tinkami.

Mačiau vystomą geležinkelio stoties projektą, bet norėčiau ir dalinai požeminės traukinio linijos į Konstitucijos pr. pro Pilaitę į Rykantus. Galbūt abu hub'ai tiek į šiaurę, tiek į pietus nuo Senamiesčio būtų ok.

[rPn]

Vietoj Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių ir ypač Pilaitės (kurios statyba tokiu atstumu iš viso buvo wtf) reikėjo pastatyti gyvenamuosius daugiabučių rajonus Kalnėnuose, Kuprijoniškėse, tarp N. Vilnios ir Pavilnio, bei Nemėžio prieigose. Gyventojų skaičius sutilptų tas pats, o miestas būtų apjuostas praktiškai vienodai daugiabučių rajonais iš visų pusių.

Miestas gautųsi simetriškesnis. Bet kas iš to?
Pavaizdavau ką maždaug siūlai. Tai matosi, kad miestas gautųsi tik labiau išskydęs.

Mano nuomone, vienintelis pliusas būtų nukrautas automobilių eismas pagrindinėse šiaurinės pusės arterijose (Narbuto g., Ukmergės g., GV ir lazdynų tiltu). Bet tas pliusas tuoj pat pavirstų į minusą, nes atsirastų spūstys ne arterijose, o pačiame centre, didėtų parkavimo problemos. Tuo pačiu kentėtų viešas transportas, nes būtų mažesni srautai. Man sunku įsivaizduoti viešo transporto schemas tokiam išsidraikiusiame mieste.

O dabar galim panagrinėti kodėl suplanuota būtent taip:
1. KAINA. Nesvarbu, kad tais laikais statybas planavo ir vykdė valstybė, o ne privatus sektorius. Kaip ir 2000-aisiais statant perkūnkiemius, taip ir 1980m. planuojant naujus rajonus pašilaičiuose reikėjo atsižvelgti į pastatymo kaštus. Reiktų atsiminti, kad 1980 m. sovietų sajungoje jau buvo aiškūs artėjančios ekonominės krizės ženklai. Gyventojų skaičius Vilniuje didėjo po 100 tūkst. kas dešimtmetį! Prijunginėti naujus rajonus prie senų buvo daug paprasčiau, greičiau ir pigiau. Nereikėjo tiesti naujų greitkelių į miesto centrą. Laisvės pr., Narbuto g. ir Ukmergės g. jau buvo iš anksto pritaikyta didesniems srautams, pastatyti tiltai, požeminės perėjos lazdynuose, karoliniškėse ir šeškinėje. Kontaktinį troleibusų tinklą užteko pratesti tik per pačius naujus rajonus. Į pietryčius būtų tekę privingiuoti per pusę miesto. Lygiai tas pats su visom kitom komunikacijom: vandentekiu, kanalizacija, dujomis, elektra.
2. Šiaurinių rajonų specialus TANKINIMAS (dėl šito galiu ir klysti). Manau, kad norėta tyčia padidinti gyventojų skaičių vienoje pusėje ir taip palengvinti naštą infrastruktūrai. Pvz. planuotas tramvajus Laisvės pr. ir Pilaitės pr. Vien Karoliniškių su Viršuliškėm tramvajui užpildyti neužtektų. Bet pridėk kitus rajonus ir turi galimybę statyti greitą, modernų viešąjį transportą (gaila taip ir nepastatė).
3. Miesto CENTRO PERKELIMAS į šiaurės vakarus. Sovietmečiu buvo planuojama miesto centrą įkurdinti maždaug Lukiškių kaleimo vietoje. Tas atsispindėjo tiek 1965m., tiek 1980m. generaliniuose planuose. Taip pat buvo siūloma perstatyti žvėryną ir šnipiškes paverčiant juos į centrinius rajonus. Žiūrint iš šitos perspektyvos net patys artimiausi Kalnėnai nebatrodo taip arti centro (atsižvelgiant dar ir į tai, kad reiktų kirsti senamiestį, kur tiesios [o ir išvis jokios] magistralės nepastatysi). Įdedu citatą kaip architektai 1980m. įsivaizdavo (tai yra ne šiaip svajojo, bet atvaizdavo generaliniame plane) miestą po trisdešimt metų - 2000m.

2000 m. sovietinio Vilniaus miesto architektūrinę viziją: Žvėryno rekonstravimą ir pavertimą miesto kultūriniu centru, Lenino prospekto (dab. Gedimino prospekto) ir jo prieigų tankinimą, nugriaunant Lukiškių kalėjimą ir vietoj jo pastatant administracinės paskirties pastatus, dešinės Neries upės kranto plėtojimą kaip laisvalaikio ir pramogų centrą.

4. Jau išsakyti nepatrauklumo argumentai: geležinkelis, oro uostas, pramoninei rajonai, kalnuotumas (ten literally yra aukščiausia Vilniaus vieta ir įkurtas slidinėjimo centras), miškuotumas.

1980m. architektai tikrai nesvarstė, kad 2020m. visos šeimos turės po 2 mašinas ir Vilniaus asimetriškumas sukels transporto problemas. Manau, kad visi tais laikais suplanuoti ir pastatyti rajonai NEBUVO planavimo KLAIDA. Klaidos prasidėjo nepriklausomoje Lietuvoje nuo 2000m. Pradedant perkūnkiemiu ir baigiant 2021m. suplanuotais 600 butų Mažuosiuose Gulbinuose.

[Pilaitis]

(...)
Žiūrint į šį seną tarybinį žemėlapį, aiškiai matosi, kad pirmoji miesto planavimo klaida, nulėmusi asimetriją, buvo padaryta dar sovietmečiu. Nereikėjo visų miegamųjų rajonų sugrūsti į vakarus. Pilnai būtų užtekę iš tos pusės centrą apjuosti Lazdynų - Karoliniškiu - Viršuliškių - Šeškinės - Baltupių lanku. Tolimesnių rajonų statyti ten nereikėjo.(...)

1965 (1967) metų Vilniaus generalinis planas:

[themanual]

O šitame reljefo žemėlapyje labai puikiai matosi lygiai tokie patys plėtrai tinkami lygūs laukai į rytus nuo Liepkalnio g, aplink Minsko plentą, Kalnėnuose ir Nemėžyje. Būtent apie juos ir kalbėjau - čia sovietmečiu reikėjo pastatyti gyvenamuosius rajonus vietoj Pašilaičių, Fabijoniškių ir Pilaitės. Net ir dabartinio oro uosto teritoriją logiška buvo užstatyti, perkeliant jį toliau.

Tai tikrai nebūtų tas pats, kas statyti naują Pilaitę ar Naująją Vilnią. Labai aiškiai matosi, kad netgi Karoliniškės gaunasi toliau nuo Senamiesčio, už Minsko plento prieigas. O kas dėl kelių, tai jie jau egzistuoja, tik juos būtų reikėję pertvarkyti, pritaikant didesniems srautams.

Naujininkai, Rasos ir netgi pietinis Naujamiestis dabar turėtų visai kitokią padėtį ir patrauklumą.

Pasižiūrėkit dar kartelį kokio dydžio barjeras atsirastų tarp miesto ir naujųjų gyvenviečių Minsko pl. - sunkiai apstatomos miškingos raguvos kurių plotas ženkliai didesnis nei terasos šlaitas šiaurinėje/vakarinėje dalyje, didesnis aukščių skirtumas, pramoninės teritorijos, ir visų svarbiausia - šiaurinės/vakarinės lygumos miestą apsupa, kas leido lengvai atsirasti bent penkioms svarbioms transporto jungtims iki centro, o šitoje pusėje laukai įsiterpdami tarp miškingų vietovių tik siaura juosta priartėja prie miesto.

Ir niekas nei sovietiniais metais, nei anksčiau (net ir šiais laikais jeigu Vilnius būtų tokio dydžios miestas kaip buvo iki pagrindinės plėtros) nebūtų pradėjęs kilnoti oro uosto ir pramoninių teritorijų kai nebuvo jokio žemės trūkumo ir prasmės tai daryti.

[Tomizmas]

O šitame reljefo žemėlapyje labai puikiai matosi lygiai tokie patys plėtrai tinkami lygūs laukai į rytus nuo Liepkalnio g, aplink Minsko plentą, Kalnėnuose ir Nemėžyje. Būtent apie juos ir kalbėjau - čia sovietmečiu reikėjo pastatyti gyvenamuosius rajonus vietoj Pašilaičių, Fabijoniškių ir Pilaitės. Net ir dabartinio oro uosto teritoriją logiška buvo užstatyti, perkeliant jį toliau.

Tai tikrai nebūtų tas pats, kas statyti naują Pilaitę ar Naująją Vilnią. Labai aiškiai matosi, kad netgi Karoliniškės gaunasi toliau nuo Senamiesčio, už Minsko plento prieigas. O kas dėl kelių, tai jie jau egzistuoja, tik juos būtų reikėję pertvarkyti, pritaikant didesniems srautams.

Naujininkai, Rasos ir netgi pietinis Naujamiestis dabar turėtų visai kitokią padėtį ir patrauklumą.

[themanual]

Yra/buvo labai gerų tinkamų statyboms plotų - Kalnėnai, plotai tarp N. Vilnios ir Pavilnio, Galgiai, Nemėžio apylinkės, Kuprioniškės, netgi Didžiasalis dar nėra baisiai toli (ne toliau, nei Pilaitė ar Tarandė). Dabar visi tie plotai užstatomi mažaaukščiais namais palaipsniui, tik toli gražu ne taip aktyviai, kaip šiaurės vakaruose. O kad kalvotos teritorijos skiria Vilniaus senąją (slėnyje esančią) dalį nuo naujesnių (išlindusių už slėnio ribų), tai absoliučiai tas pats yra ir vakarinėje miesto dalyje - visa miegamųjų rajonų juosta nuo Lazdynų iki Fabų yra nuo senosios dalies atskirta kalvotų natūralių barjerų, kur statybos dėl reljefo buvo neįmanomos. Pilaitė gamtiškai atskirta nuo centro net du kartus - Karoliniškių šlaitų ir Sudervėlės slėnio su tvenkiniais. Taigi, pietryčių reljefas nėra kažkuo kitoks.

Tikrai nėra situacija tapati, vakarinėje dalyje slėniui pasibaigus gana staigia prasideda viršutinė terasa, kuri nesustodama pereina į lygumas puikiai tinkančias greitai ekspansyviai plėtrai. Tuo tarpu pietinė dalis išraižyta ilgiausių raguvų, kurias ne tik apsatyti sudėtinga bet net ir nutiesti platesnį kelią yra kas veikti. Būtent geografija aš ir aiškinčiau plėtros kryptis, tiesiog dirbamų laukų lygumas ir pievas lengviau apstatyti nei miškingą išraižytą reljefą, o plėsti miestą už jo ir visų pramoninių kvartalų būtų buvę tas pats kaip kurti dar vieną Naują Vilnią ar Pilaitę (arba visai kaip atskirą gyvenvietę jei kalba eina apie ankstyvąją plėtrą, nes tiesiog tam laikui būtų buvę atstumai per dideli vientisam miestui), kas tapo validu smarkiai vėliau, tik poreikio labai greitai neliko.

Pietinėje dalyje dabar plėtrai dar ilgam užteks laisvų plotų Naujininkuose ir numatyta kažkada Žemųjų Panerių konversija, kur galėtų atsirasti nuostabus gyvenamasis rajonas tarp upės ir kalvų.

[Tomizmas]

Prie priežaščių dar pridėčiau reliefą ir gamtą. Pietinis Vilnius kalvotas, ten pilna saugomų gamtos teritorijų (nežinau ar jos tokios jau buvo 1980m.).

Tai priežastys kodėl Vilnius nesiplėtė į pietryčius gautųsi maždaug tokios:
1. Geležinkelis, Oro uostas
2. Pramoniniai rajonai
3. Reliefas ir gamta

Jei žiūrėtum žemėlapyje iš vakarų į rytus, tai tiesiog nėra kur įkišti mikrorajono:
Žemieji paneriai - pramoninė teritorija.
Geležinkelis.
Burbiškės - kalvotas miškas.
Oro uostas.
Liepkalnis, Ribiškės - kalvotas miškas.
Vėl geležinkelis.
Pavilnys - teka vingiuota Vilnelė su stačiais šlaitais.

Forume radau 1986m. Vilniaus žemėlapį. Miestas neatrodo labai nesimetriškas.
Bet labai gerai matosi (rodyklėmis pažymėjau) šiaurinio vilniaus laukai (kiek žinau ten tiesiog buvo maži kaimai), kuriuose labai patogu statyti daugiabučių kvartalus.

Yra/buvo labai gerų tinkamų statyboms plotų - Kalnėnai, plotai tarp N. Vilnios ir Pavilnio, Galgiai, Nemėžio apylinkės, Kuprioniškės, netgi Didžiasalis dar nėra baisiai toli (ne toliau, nei Pilaitė ar Tarandė). Dabar visi tie plotai užstatomi mažaaukščiais namais palaipsniui, tik toli gražu ne taip aktyviai, kaip šiaurės vakaruose. O kad kalvotos teritorijos skiria Vilniaus senąją (slėnyje esančią) dalį nuo naujesnių (išlindusių už slėnio ribų), tai absoliučiai tas pats yra ir vakarinėje miesto dalyje - visa miegamųjų rajonų juosta nuo Lazdynų iki Fabų yra nuo senosios dalies atskirta kalvotų natūralių barjerų, kur statybos dėl reljefo buvo neįmanomos. Pilaitė gamtiškai atskirta nuo centro net du kartus - Karoliniškių šlaitų ir Sudervėlės slėnio su tvenkiniais. Taigi, pietryčių reljefas nėra kažkuo kitoks.

Žiūrint į šį seną tarybinį žemėlapį, aiškiai matosi, kad pirmoji miesto planavimo klaida, nulėmusi asimetriją, buvo padaryta dar sovietmečiu. Nereikėjo visų miegamųjų rajonų sugrūsti į vakarus. Pilnai būtų užtekę iš tos pusės centrą apjuosti Lazdynų - Karoliniškiu - Viršuliškių - Šeškinės - Baltupių lanku. Tolimesnių rajonų statyti ten nereikėjo.

Vietoj Justiniškių, Pašilaičių, Fabijoniškių ir ypač Pilaitės (kurios statyba tokiu atstumu iš viso buvo wtf) reikėjo pastatyti gyvenamuosius daugiabučių rajonus Kalnėnuose, Kuprijoniškėse, tarp N. Vilnios ir Pavilnio, bei Nemėžio prieigose. Gyventojų skaičius sutilptų tas pats, o miestas būtų apjuostas praktiškai vienodai daugiabučių rajonais iš visų pusių. Taip, pietrytiniai rajonai būtų taip pat atskirti geografiškai nuo centro Ribiškių ir Belmonto šlaitais (Vilniuje kitaip neįmanoma - gilus slėnis kalvotoje vietoje), bet kaip jau minėjau - vakaruose turim tokų patį barjerą. Bet tada situacija būtų visai kita - nuo centro iki pietvakarinių rajonų eitų plačios gatvės (kaip ir laisvės pr., Narbuto, Ukmergės), vyktų judesys, tokie rajonai kaip Naujininkai, Rasos, Markučiai, Pavilnys būtų ne periferija, bet gyva miesto dalis, N. Vilnia jungtųsi su miestu ne tik teorijoje, bet ir praktikoje, o nauji nuosavų namų kvartalai, net neabejoju, statytųsi aplink Vilnių maždaug tolygiai.

Šią situaciją dar galima koreguoti, parodžius politinę valią, stabdant plėtrą šiaurės vakaruose ir kreipti ją į pietryčius. Juk yra svertų tai padaryti?

[Stadionas]

Prie priežaščių dar pridėčiau reliefą ir gamtą. Pietinis Vilnius kalvotas, ten pilna saugomų gamtos teritorijų (nežinau ar jos tokios jau buvo 1980m.).

Tai priežastys kodėl Vilnius nesiplėtė į pietryčius gautųsi maždaug tokios:
1. Geležinkelis, Oro uostas
2. Pramoniniai rajonai
3. Reliefas ir gamta

Jei žiūrėtum žemėlapyje iš vakarų į rytus, tai tiesiog nėra kur įkišti mikrorajono:
Žemieji paneriai - pramoninė teritorija.
Geležinkelis.
Burbiškės - kalvotas miškas.
Oro uostas.
Liepkalnis, Ribiškės - kalvotas miškas.
Vėl geležinkelis.
Pavilnys - teka vingiuota Vilnelė su stačiais šlaitais.

Forume radau 1986m. Vilniaus žemėlapį. Miestas neatrodo labai nesimetriškas.
Bet labai gerai matosi (rodyklėmis pažymėjau) šiaurinio vilniaus laukai (kiek žinau ten tiesiog buvo maži kaimai), kuriuose labai patogu statyti daugiabučių kvartalus.

tautinis klausimas visiškai nereikšmingas yra palyginus su šiais išvardintais.

[rPn]

Pratęsiant temą, kodėl pietinis Vilnius nėra populiarus (atleiskit, moderatoriai gal perkels į aktualesnę temą):

Be visų rPn išvardintų pasekmių, įdomu paieškoti priežasties, kodėl visas Vilniaus koncentratas susiformavo šiauriau centro, o pietinė dalis iki šiol lieka mažiau išvystyta.
Be geležinkelio, kuris jau nepatraukliai atkirto pietinį Vilnių, ar negalėjo prie to prisidėti ir oro uostas? Tiesiog galvoju apie miestus, kurie prieš kelis dešimtmečius iškėlė savo oro uostus, kai miestas aplink jį jau apaugo ir jis pasidarė per daug centre. Pavyzdys - Fornebu oro uostas Osle, kuris dabar jau ne tik išdarytas, bet ir transformuotas į verslo centrą.

Dabar jau aišku too late, bet dar 80-90aisiais jeigu būtų buvę nuspręsta kurti naują didžiulį oro uostą prie Elektrėnų, o Vilniaus uždaryti, manau būtų galėjusi įvykti šiek tiek lūžis Vilniaus asimetrijoje

Prie priežaščių dar pridėčiau reliefą ir gamtą. Pietinis Vilnius kalvotas, ten pilna saugomų gamtos teritorijų (nežinau ar jos tokios jau buvo 1980m.).

Tai priežastys kodėl Vilnius nesiplėtė į pietryčius gautųsi maždaug tokios:
1. Geležinkelis, Oro uostas
2. Pramoniniai rajonai
3. Reliefas ir gamta

Jei žiūrėtum žemėlapyje iš vakarų į rytus, tai tiesiog nėra kur įkišti mikrorajono:
Žemieji paneriai - pramoninė teritorija.
Geležinkelis.
Burbiškės - kalvotas miškas.
Oro uostas.
Liepkalnis, Ribiškės - kalvotas miškas.
Vėl geležinkelis.
Pavilnys - teka vingiuota Vilnelė su stačiais šlaitais.

Forume radau 1986m. Vilniaus žemėlapį. Miestas neatrodo labai nesimetriškas.
Bet labai gerai matosi (rodyklėmis pažymėjau) šiaurinio vilniaus laukai (kiek žinau ten tiesiog buvo maži kaimai), kuriuose labai patogu statyti daugiabučių kvartalus.

[Sula]

Tose gyvenvietėse retai kur išgirsi lietuvių kalbą ir apskritai vaizdas toks niūrokas ir atmosfera slogi, kaip į kokią Rusijos provinciją atvažiavus, manau dar ir dėl to naukakuriai iš Vilniaus labiau renkasi statyti namus vakarų ar šiaurės kryptimis, nors ten ir infrastruktūra prastesnė ar apskritai nėra ir atstumas iki centro didesnis.

Aplink visą Vilnių situacija buvo panaši.
Su Rusijos provincija nelyginčiau, nebent pagąsdinti jo nemačiusiems.

[mantasm]

Nemanau kad tautinis klausimas kažką lemia, apskritai kiek pastebėjau tautines mažumas akcentuoja tik iš kitų miestų atvykę, bet ilgiau Vilniuje gyvenantys nelabai į tai kreipia dėmesio.

Nemaža dalis būsto pirkėjų ir yra naujieji vilniečiai, padirbę porą metų ir gal prieš tai studijavę kelis metus.

[Kristisz]

Pietų Vilnius apskritai atrodo (atrodė ?) toks ganėtinai nesaugus - taboras, Naujininkai, Stoties rajonas. Nepadeda ir tai, kad važiuodamas tomis kryptimis iš Vilniaus atsimuši į Šalčininkus ar Baltarusiją. Tuo tarpu, šiaurės Vilnius nesaugių rajonų problemos neturi, kaip ir nėra psichologinio aspekto, kadangi rajonai “žiūri” ne į Baltarusiją ar stipriai lenkiškus Lietuvos rajonus, o į Lietuvos gilumą. Jei atvažiuoji gyvent į Vilnių kur nors iš Kelmės ar Šilutės, tai nelabai norisi lysti link lenkyno/rusyno.

Kita vertus, ši problema pamažu nyksta - atsirandantys nauji prabangūs rajonai kaip Kalnėnai ar Pavilnys yra būtent pietrytinėje Vilniaus pusėje. Ko gero, šiaurės vakarai jau taip smarkiai išsiplėtė, jog pietrytinių rajonų psichologinį trūkumą ėmė nusverti smarkiai mažesnis atstumas iki centro.

Nemanau kad tautinis klausimas kažką lemia, apskritai kiek pastebėjau tautines mažumas akcentuoja tik iš kitų miestų atvykę, bet ilgiau Vilniuje gyvenantys nelabai į tai kreipia dėmesio.

O kodėl gyvenamoji statyba plėtėsi į šiaurę, o ne į pietus ar rytus manau yra paaiškinaama tuo, kad visos pramoninės teritorijos yra pietuose/rytuose: Naujoji Vilnia, Naujamiesčio vakarinė dalis, Vilkpėdė, Žemieji Paneriai, Metalo g. pramoninis rajonas, Aukštieji Paneriai. Pramoninės teritorijos ilgą laiką buvo laikomos nepatrauklios gyvenimui, o esamuose daugiabučiuose gyvena daugiausiai sovietiniais laikais butus gavę pramonės darbininkai, kas daugelio irgi laikoma nepatrauklia kaiminyste. TIk dabar tas keičiasi, kai įsibegėja pramoninių teritorijų konversija. Tarp kitko ir šiaurinėje dalyje yra dalis, kur ilgą laiką nebuvo daug gyvenamųjų pastatų: šiauriniai Žirmūnai nuo Šiaurės Miestelio iki Autobusų Parko, tik apie 2000-uosius įvyko konversija pietinėje dalyje, artimiausią dešimtmetį tas toliau tęsis šiaurinėje dalyje aplink Kareivių g. Tas pats vyksta ir Naujamiestyje, ypatingai aktyvi plėtra vyks aplink Panerių g., o bendrasis planas aktyvią konversiją ir miesto centro užstatymą numato Žemuosiuose Paneriuose.

[Stadionas]

Tose gyvenvietėse retai kur išgirsi lietuvių kalbą ir apskritai vaizdas toks niūrokas, kaip į kokią Rusijos provinciją atvažiavus, manau dar ir dėl to naukakuriai iš Vilniaus labiau renkasi statyti namus vakarų ar šiaurės kryptimis.

tarp Minsko plento ir Skaidiškių ar Didžiasalyje gan sparčiai mažėja tuščio ploto, o ir Kalnėnai prie Nemėžio.

[Lettered]

Reikia dar neužmiršti, kad buvo planas tiesti naują Vilniaus oro uosto pagrindinį kilimo-tūpimo taką vakarai-rytai kryptimi. Tas įnešė sumaišties planavime.
Kita vertus yra tų gyvenviečių pietinėje, pietrytinėje pusėje: Namėžis, Skaidiškės, augantys Salininkai, tolėliau - Rudamina, Juodšiliai.

Tose gyvenvietėse retai kur išgirsi lietuvių kalbą ir apskritai vaizdas toks niūrokas ir atmosfera slogi, kaip į kokią Rusijos provinciją atvažiavus, manau dar ir dėl to naukakuriai iš Vilniaus labiau renkasi statyti namus vakarų ar šiaurės kryptimis, nors ten ir infrastruktūra prastesnė ar apskritai nėra ir atstumas iki centro didesnis.

[Kristisz]

Pietų Vilnius apskritai atrodo (atrodė ?) toks ganėtinai nesaugus - taboras, Naujininkai, Stoties rajonas. Nepadeda ir tai, kad važiuodamas tomis kryptimis iš Vilniaus atsimuši į Šalčininkus ar Baltarusiją. Tuo tarpu, šiaurės Vilnius nesaugių rajonų problemos neturi, kaip ir nėra psichologinio aspekto, kadangi rajonai “žiūri” ne į Baltarusiją ar stipriai lenkiškus Lietuvos rajonus, o į Lietuvos gilumą. Jei atvažiuoji gyvent į Vilnių kur nors iš Kelmės ar Šilutės, tai nelabai norisi lysti link lenkyno/rusyno.

Kita vertus, ši problema pamažu nyksta - atsirandantys nauji prabangūs rajonai kaip Kalnėnai ar Pavilnys yra būtent pietrytinėje Vilniaus pusėje. Ko gero, šiaurės vakarai jau taip smarkiai išsiplėtė, jog pietrytinių rajonų psichologinį trūkumą ėmė nusverti smarkiai mažesnis atstumas iki centro.

Nemanau kad tautinis klausimas kažką lemia, apskritai kiek pastebėjau tautines mažumas akcentuoja tik iš kitų miestų atvykę, bet ilgiau Vilniuje gyvenantys nelabai į tai kreipia dėmesio.

O kodėl gyvenamoji statyba plėtėsi į šiaurę, o ne į pietus ar rytus manau yra paaiškinaama tuo, kad visos pramoninės teritorijos yra pietuose/rytuose: Naujoji Vilnia, Naujamiesčio vakarinė dalis, Vilkpėdė, Žemieji Paneriai, Metalo g. pramoninis rajonas, Aukštieji Paneriai. Pramoninės teritorijos ilgą laiką buvo laikomos nepatrauklios gyvenimui, o esamuose daugiabučiuose gyvena daugiausiai sovietiniais laikais butus gavę pramonės darbininkai, kas daugelio irgi laikoma nepatrauklia kaiminyste. TIk dabar tas keičiasi, kai įsibegėja pramoninių teritorijų konversija. Tarp kitko ir šiaurinėje dalyje yra dalis, kur ilgą laiką nebuvo daug gyvenamųjų pastatų: šiauriniai Žirmūnai nuo Šiaurės Miestelio iki Autobusų Parko, tik apie 2000-uosius įvyko konversija pietinėje dalyje, artimiausią dešimtmetį tas toliau tęsis šiaurinėje dalyje aplink Kareivių g. Tas pats vyksta ir Naujamiestyje, ypatingai aktyvi plėtra vyks aplink Panerių g., o bendrasis planas aktyvią konversiją ir miesto centro užstatymą numato Žemuosiuose Paneriuose.

[Sula]

Reikia dar neužmiršti, kad buvo planas tiesti naują Vilniaus oro uosto pagrindinį kilimo-tūpimo taką vakarai-rytai kryptimi. Tas įnešė sumaišties planavime.
Kita vertus yra tų gyvenviečių pietinėje, pietrytinėje pusėje: Namėžis, Skaidiškės, augantys Salininkai, tolėliau - Rudamina, Juodšiliai.

[10.000]

Pietų Vilnius apskritai atrodo (atrodė ?) toks ganėtinai nesaugus - taboras, Naujininkai, Stoties rajonas. Nepadeda ir tai, kad važiuodamas tomis kryptimis iš Vilniaus atsimuši į Šalčininkus ar Baltarusiją. Tuo tarpu, šiaurės Vilnius nesaugių rajonų problemos neturi, kaip ir nėra psichologinio aspekto, kadangi rajonai “žiūri” ne į Baltarusiją ar stipriai lenkiškus Lietuvos rajonus, o į Lietuvos gilumą. Jei atvažiuoji gyvent į Vilnių kur nors iš Kelmės ar Šilutės, tai nelabai norisi lysti link lenkyno/rusyno.

Kita vertus, ši problema pamažu nyksta - atsirandantys nauji prabangūs rajonai kaip Kalnėnai ar Pavilnys yra būtent pietrytinėje Vilniaus pusėje. Ko gero, šiaurės vakarai jau taip smarkiai išsiplėtė, jog pietrytinių rajonų psichologinį trūkumą ėmė nusverti smarkiai mažesnis atstumas iki centro.

[liootas]

Pratęsiant temą, kodėl pietinis Vilnius nėra populiarus (atleiskit, moderatoriai gal perkels į aktualesnę temą):

Be visų rPn išvardintų pasekmių, įdomu paieškoti priežasties, kodėl visas Vilniaus koncentratas susiformavo šiauriau centro, o pietinė dalis iki šiol lieka mažiau išvystyta.
Be geležinkelio, kuris jau nepatraukliai atkirto pietinį Vilnių, ar negalėjo prie to prisidėti ir oro uostas? Tiesiog galvoju apie miestus, kurie prieš kelis dešimtmečius iškėlė savo oro uostus, kai miestas aplink jį jau apaugo ir jis pasidarė per daug centre. Pavyzdys - Fornebu oro uostas Osle, kuris dabar jau ne tik išdarytas, bet ir transformuotas į verslo centrą.

Dabar jau aišku too late, bet dar 80-90aisiais jeigu būtų buvę nuspręsta kurti naują didžiulį oro uostą prie Elektrėnų, o Vilniaus uždaryti, manau būtų galėjusi įvykti šiek tiek lūžis Vilniaus asimetrijoje

[Sula]

Partija, kuri valdo ir miestą, ir susisiekimo ministeriją - nenori būti išrinkta.

Niekas nešneka nei apie antrą išvažiavimą Pilaitė - Rykantai, nei Balsių tiltą, nei apie kokį geležinkelį Pilaitė - Paneriai. Nors piniginės sąlygos tam yra (miestas+ministerija).

Per tris metus tokio projekto neįgyvendintų, tai neverta ir imtis.
Be to, šioje temoje jau nuspręsta, kad naujų kelių Vilniuje (vėliau-Lietuvoje) statyti jau neverta.
Apie keleivinį geležinkelį kalbama jau du dešimtmečius, bet taip ir nesugebėta net pajungti esamo į miesto transporto sistemą. Spėju, kad net RBII Vilniaus nepasieks iki 2030 metų.

[Fulgur]

Partija, kuri valdo ir miestą, ir susisiekimo ministeriją - nenori būti išrinkta.

Niekas nešneka nei apie antrą išvažiavimą Pilaitė - Rykantai, nei Balsių tiltą, nei apie kokį geležinkelį Pilaitė - Paneriai. Nors piniginės sąlygos tam yra (miestas+ministerija).