Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[Sula]

ES Subsidijos ir vilniečiai (pusė vilniaus biudžeto atiduodama regionams)

Taip išeina, kad jeigu esi vilnietis, bet gyveni ne Centre ar Senamiestyje, tai moki didžiulius mokesčius už save ir balbieriškius, nemokančius mokesčių, bei negauni beveik nieko.
Dargi savo lėšomis turi tiesti kelius, komunikacijas. Na, kai kur VMS paleido dabar autobusiukus, ačiū bent už tai.
Ir kuo skiriasi Salininkai su 10 tūkst. gyventojų nuo iščiustytų Prienų ar Anykščių? Yra Vilniaus savivaldybės pakraštyje?

[Lettered]

Tik viena problema, didelė dalis žmonių svajoja ne apie butą, o apie nuosavą namą. Miesteliuose daug lengviau pasistatyti nuosavą namą, turėti ramybę ir tuo pačiu visą tau reikalingą infrastruktūrą.

Namą pasistatyti provincijoje kartais net brangiau, nes reikia tiek medžiagas, tiek darbininkus, tiek techniką vežti iš didžiųjų miestų
Beto miesteliuose nėra jokios socialinės infrastruktūros, todėl jie taip sparčiai ir nyksta nepaisant mažų NT kainų. Pabandykit iš kokių Zarasų pavažinėti pramogauti į Vilnių...

[MedinisStrazdas]

Tik viena problema, didelė dalis žmonių svajoja ne apie butą, o apie nuosavą namą. Miesteliuose daug lengviau pasistatyti nuosavą namą, turėti ramybę ir tuo pačiu visą tau reikalingą infrastruktūrą.

Aš irgi noriu suvalgyti pyragą bet kartu jį irgi turėti.

Pagal tamstos suvokimą - nebus ir tada atstatytas. Skirtumas tarp regionų liks. Kaip ir didmiestiečių sodybos regionuose. Tai sumoj bus visai teisinga. Kaip ir dabar sakyčiau ganėtinai teisinga.



Nebus žmogus - nebus problemos. O kol kas gal reiktų pradėt planuoti įskaičiuojant psichinę sveikatą ir pan ir t.t.



Labiau judėjimo trūkumas, žalumos trūkumas, patalpų insoliacija.. Mažiau vartotojiškos kultūros prasukimo per BVP, o daugiau rankdarbių irgi į naudą. Taip pat su mažesne žmonių koncentracija didėja bendruomeniškumas, kas irgi atneša naudos psichologinei sveikatai.

Didmiesčiuose norint sumažint triukšmo taršą reiktų užlenkt kabakus, parduotuves su jų šaldytuvais ir atvažiuojančiom fūrom, įvest šveicarišką tvarką tarp kaimynų ir dar n+k dalykų. Aišku tai kažkiek galioja ir retesniam apgyvendinimui, bet visiškai kita tikimybė ar aplink yra 100 ar 10 000 žmonių. Be to su mažesniu žmonių kiekiu yra mažesnis anonimiškumas ir labiau veikia bendruomeninis tvarkos prižiūrėjimas.



Ten vietiniai statybų magnetukai dirba ranka rankon su savivaldybėm ir prispaudžia nenorinčius renovacijos. Vilniuje statybų banginiai užsiėmę naujų inkilėlių kepimu ir neturi laiko tokiom smulkiom varkėm.

Bus atstatytas kai miestas nustos šelpti regioną.

Tai gerai, jeigu statom psychinę sveikatą pirmoj vietoj tai nustoja daryti stroads ir darom pėsčiųjų/dviračių infrastruktūrą vietoj gatvių.

Ne. Žalumos trūkumas labai greitai išsisprendžia gyvenant netoli parko ar vandens (taip, upė turi tokį pat psichologinį efektą) ir nebūtina ją turėti pro langą. Kiti du minimi reiškiniai turi daug mažesnė įtaką psichikai nei triukšmas bei tarša.

Kad rankdarbiai kaip tik neekonomiškas dalykas. Masinė gamyba daug efektyvesnė resursų ir darbo atvžilgiu.

Bendruimeniškumas didėja nuo bendruomenės bendravimo poreikio. Jeigu izoliuoji 183 žmonių "mieste" tai ir bendrauja nori to ar ne. Bet tas tampa nebereikšmingu dalyku esant internetui.

Tai žinoma kad darbo sumažinti triukšmo taršą yra daug, bet kad šiuo metu nėra daroma nieko ta linkme, net tos pačios fūros važinėja senamiesčiu ir dar piktinasi kai pasakai kad nustotu parkuoti ant dviračių tako.

[mantasm]

Oho, tokiu tempu teisingumas bus atstatytas 2100 metais.

Pagal tamstos suvokimą - nebus ir tada atstatytas. Skirtumas tarp regionų liks. Kaip ir didmiestiečių sodybos regionuose. Tai sumoj bus visai teisinga. Kaip ir dabar sakyčiau ganėtinai teisinga.

Kad reikėtu daugiau homo economicus nes kitaip šikna gaunasi.

Nebus žmogus - nebus problemos. O kol kas gal reiktų pradėt planuoti įskaičiuojant psichinę sveikatą ir pan ir t.t.

Pagal tuos tyrimus Nr. 1 ir Nr. 2 neigiamą įtaką turintys veiksniai - automobiliai ir triukšmo tarša. Abu sprendžiami mažinant automobilizmą.

Labiau judėjimo trūkumas, žalumos trūkumas, patalpų insoliacija.. Mažiau vartotojiškos kultūros prasukimo per BVP, o daugiau rankdarbių irgi į naudą. Taip pat su mažesne žmonių koncentracija didėja bendruomeniškumas, kas irgi atneša naudos psichologinei sveikatai.

Didmiesčiuose norint sumažint triukšmo taršą reiktų užlenkt kabakus, parduotuves su jų šaldytuvais ir atvažiuojančiom fūrom, įvest šveicarišką tvarką tarp kaimynų ir dar n+k dalykų. Aišku tai kažkiek galioja ir retesniam apgyvendinimui, bet visiškai kita tikimybė ar aplink yra 100 ar 10 000 žmonių. Be to su mažesniu žmonių kiekiu yra mažesnis anonimiškumas ir labiau veikia bendruomeninis tvarkos prižiūrėjimas.

Aha, ten turbūt visi svajoja kuo senesniame sovietiniame gyventi ir todėl taip sparčiai prisideda prie renovacijos.

Ten vietiniai statybų magnetukai dirba ranka rankon su savivaldybėm ir prispaudžia nenorinčius renovacijos. Vilniuje statybų banginiai užsiėmę naujų inkilėlių kepimu ir neturi laiko tokiom smulkiom varkėm.

[acetonas]

Vilniuje kas nori gyventi gerame name kraustosi į naują statybą, tai sovietiniuose lieka tik tie kam ir taip gerai. Mažuose miesteliuose nėra varianto kraustytis į naują statybą, todėl visi kurie piktų naujos statybos butą turi verstis su renovacija.

Tik viena problema, didelė dalis žmonių svajoja ne apie butą, o apie nuosavą namą. Miesteliuose daug lengviau pasistatyti nuosavą namą, turėti ramybę ir tuo pačiu visą tau reikalingą infrastruktūrą.

[mantasm]

Vilniuje kas nori gyventi gerame name kraustosi į naują statybą, tai sovietiniuose lieka tik tie kam ir taip gerai. Mažuose miesteliuose nėra varianto kraustytis į naują statybą, todėl visi kurie piktų naujos statybos butą turi verstis su renovacija.

Siūlyčiau išlįsti iš savo burbulo. Sovietinėje statyboje lieka labai daug žmonių, kuriems naujas būstas neįperkamas. Ypač jei atmetam anreikinius šedevrus naujosiose nemenčinėse.

[MedinisStrazdas]

O turtingi vilniečiai net renovacijai susimest nesugeba. Galų gale, kas geriau - gyventi nudrožtame Vilniaus komibloke ar renovuotame sovietiniame nuosavame name, mažame miestelyje?

Vilniuje kas nori gyventi gerame name kraustosi į naują statybą, tai sovietiniuose lieka tik tie kam ir taip gerai. Mažuose miesteliuose nėra varianto kraustytis į naują statybą, todėl visi kurie piktų naujos statybos butą turi verstis su renovacija.

[acetonas]

Oho, tokiu tempu teisingumas bus atstatytas 2100 metais.

Aha, ten turbūt visi svajoja kuo senesniame sovietiniame gyventi ir todėl taip sparčiai prisideda prie renovacijos.

O turtingi vilniečiai net renovacijai susimest nesugeba. Galų gale, kas geriau - gyventi nudrožtame Vilniaus komibloke ar renovuotame sovietiniame nuosavame name, mažame miestelyje?

[MedinisStrazdas]

Seni duomenys. Vilniuje jau lieka > 60%.



Gyvenimas ne tik homo economicus. Iš principo didžioji dalis gyvenimo yra „neefektyvu“.



Palyginus su gyvenimu kaime vidury niekur gal ir „blogas“. Bet lyginant su tankiu didmiesčiu tai dar toleruotinas. Yra sočiai tyrimų apie žmonių psichologiją ir kaip ne į sveikatą tankūs inkilai su visais hedonistiniais patogumais.



Tarpukaryje daug veikėjų būtų pritarę



Būtų gerai jei nustotume subsidijuot oro uostus ir visam viarslui pasiūlytume sulįst į zoomą. Nori į tailandą - mėnesio kelionė traukiniais ir tu jau ten. Aš būčiau už.

Oho, tokiu tempu teisingumas bus atstatytas 2100 metais.

Kad reikėtu daugiau homo economicus nes kitaip šikna gaunasi.

Pagal tuos tyrimus Nr. 1 ir Nr. 2 neigiamą įtaką turintys veiksniai - automobiliai ir triukšmo tarša. Abu sprendžiami mažinant automobilizmą.

Šiaip tai aš siūliau apmokestinti oro keliones pagal realią taršą verkiantiems apie verslo keliones būtent nuotolinius susitikimus ir siūliau.

Mažuose miesteliuose naujų daugiabučių niekam nereikia. Ten, daug lengviau pasiekti daugumos vilniečių svajonę - pasistatyti nuosavą namą.

Aha, ten turbūt visi svajoja kuo senesniame sovietiniame gyventi ir todėl taip sparčiai prisideda prie renovacijos.

[acetonas]

Nuotolinis darbas gali padidinti patrauklumą gyventi neefektyviai. NT kainos priklauso nuo NT pasiūlos. Dažnai mažesniuose miesteliuose naujo daugiabučio išvis nėra kaip pasirinkimo.

Mažuose miesteliuose naujų daugiabučių niekam nereikia. Ten, daug lengviau pasiekti daugumos vilniečių svajonę - pasistatyti nuosavą namą.

[mantasm]

Taip, 43% yra mažiau nei pusė.

Seni duomenys. Vilniuje jau lieka > 60%.

Nuotolinis darbas gali padidinti patrauklumą gyventi neefektyviai. NT kainos priklauso nuo NT pasiūlos. Dažnai mažesniuose miesteliuose naujo daugiabučio išvis nėra kaip pasirinkimo.

Gyvenimas ne tik homo economicus. Iš principo didžioji dalis gyvenimo yra „neefektyvu“.

Tas gyvenimo būdas yra ne "nepatinkantis" o "blogas" dėl daug dalykų įskaitant ir taršą.

Palyginus su gyvenimu kaime vidury niekur gal ir „blogas“. Bet lyginant su tankiu didmiesčiu tai dar toleruotinas. Yra sočiai tyrimų apie žmonių psichologiją ir kaip ne į sveikatą tankūs inkilai su visais hedonistiniais patogumais.

Žmonės nesielgia racionaliai bendram gėriui. Tam ir egzistuoja valstybė kad priversti žmones elgtis kitaip, kad būtų maksimizuojamas bendras gėris.

Tarpukaryje daug veikėjų būtų pritarę

Tailandų ir kanarų ir taip neriekia nebent esi tuštutis kuriam be paplūdimio nieko įdomaus nėra, o elektriniai traukiniai kaip pagrindinė kelionės priemonė būtų labai geras dalykas.

Būtų gerai jei nustotume subsidijuot oro uostus ir visam viarslui pasiūlytume sulįst į zoomą. Nori į tailandą - mėnesio kelionė traukiniais ir tu jau ten. Aš būčiau už.

[MedinisStrazdas]

Zuoko dėka - mažiau nei pusė



Su nuotoliniu darbu tendencijos gali pasisukt į kitą pusę. Ypač su didmiesčių NT kainom. Palaikant miestelius tuo pačiu gal ir NT kainos bent kažkiek prilaikomos.



Ten buvo ekologija pridengtas bandymas reguliuoti nepatinkantį gyvenimo būdą. O ne taršą. Norint reguliuoti taršą reiktų kovoti su visu transportu. Pvz pradedant nuo dyzelių su išpjautais katukais. O žmonės patys pasiskirstys kam labiau norisi gyventi mieste, kam priemiestyje, o kas išvis išsikels į mažą miestelį.



Sąžiningai apmokestinus visą taršą labai daug dalykų pasikeistų. Klausimas ar negrįžtume prie vietinės gamybos medinio vežimo Bet tada turbūt išaugtų mažų miestelių reikšmė, nes vietoj tailandų ir kanarų beliktų elektriniu traukiniu pasiekiama sodybėlė.

Taip, 43% yra mažiau nei pusė.

Nuotolinis darbas gali padidinti patrauklumą gyventi neefektyviai. NT kainos priklauso nuo NT pasiūlos. Dažnai mažesniuose miesteliuose naujo daugiabučio išvis nėra kaip pasirinkimo.

Tas gyvenimo būdas yra ne "nepatinkantis" o "blogas" dėl daug dalykų įskaitant ir taršą. Dyzeliai išpjautais katukais turi nepraeiti TA, bet kai leidžiama įsidėti pjuvenų ir praleidžiama TA tai tikrai yra dar daug kur tobulėti. Žmonės nesielgia racionaliai bendram gėriui. Tam ir egzistuoja valstybė kad priversti žmones elgtis kitaip, kad būtų maksimizuojamas bendras gėris.

Tailandų ir kanarų ir taip neriekia nebent esi tuštutis kuriam be paplūdimio nieko įdomaus nėra, o elektriniai traukiniai kaip pagrindinė kelionės priemonė būtų labai geras dalykas.

[mantasm]

ES Subsidijos ir vilniečiai (pusė vilniaus biudžeto atiduodama regionams)

Zuoko dėka - mažiau nei pusė

Tai gerai, kad mažėja. Nei dirbtinų kolūkių nei kažkokio feudalizmo mums nereikia, tai ir tokių gyvenviečių nėra reikalo turėti. Jų daryti patraukliomis nereikia.

Su nuotoliniu darbu tendencijos gali pasisukt į kitą pusę. Ypač su didmiesčių NT kainom. Palaikant miestelius tuo pačiu gal ir NT kainos bent kažkiek prilaikomos.

Jeigu nunuodijį ką nors ir tau pasako kad nebegalima nuodyti dabar gyvensi taip, kad nenuodytum, tai čia fašizmas? galbūt. Tik primenu kad taršos sveikatos ir mirtingumo žala yra beveik 10 kartų didesnė nei smurtinių nusikaltimų.

Ten buvo ekologija pridengtas bandymas reguliuoti nepatinkantį gyvenimo būdą. O ne taršą. Norint reguliuoti taršą reiktų kovoti su visu transportu. Pvz pradedant nuo dyzelių su išpjautais katukais. O žmonės patys pasiskirstys kam labiau norisi gyventi mieste, kam priemiestyje, o kas išvis išsikels į mažą miestelį.

Nejuokinkit su taršos monetizavimu. Jei ji būtų apmokestinta atitinkamai padaromai žalai jau seniai visi važinėtu elektroniniu VT nes tiesiog neįpirktų automobilių.

Sąžiningai apmokestinus visą taršą labai daug dalykų pasikeistų. Klausimas ar negrįžtume prie vietinės gamybos medinio vežimo Bet tada turbūt išaugtų mažų miestelių reikšmė, nes vietoj tailandų ir kanarų beliktų elektriniu traukiniu pasiekiama sodybėlė.

[MedinisStrazdas]

O kas moka už įvairių regionų gyvenviečių gyvenimą, kur dauguma gatvių per pastąruosius kelioliką metų išasfaltuota, nutiesti dvirtakiai, įrengtas apšvietimas, sukloti šaligatviai, aikštės, renovuotos (pustuštės) mokyklos ir ambulatorijos, pastatyti nauji vandentiekiai, nuotekų tinklai (prie kurių nedaug kas nori jungtis), ir kur gerai jeigu 50% šeimų yra bent kokių mokesčių mokėtojai.

ES Subsidijos ir vilniečiai (pusė vilniaus biudžeto atiduodama regionams)

Nuimti finansavimą regionų gyvenvietėms – labai kontraversiška politika. Gyvenvietės ir taip merdi, mažėja, bet jei jose dar labiau sumažės investicijų, tai padėtis dar labiau pablogės. Dabar bent jau bandoma jas daryti bent kažkiek patrauklias vietiniams ar kažkada, ateityje, tų pačių vilniečių vasaros sodyboms ar tiesiog kaip pigaus būsto variantą sunkiau besiverčiančioms šeimoms, kurios negali įpirkti NT didmiestyje, bet gali dirbti, pvz. nuotoliniu būdu.

Tai gerai, kad mažėja. Nei dirbtinų kolūkių nei kažkokio feudalizmo mums nereikia, tai ir tokių gyvenviečių nėra reikalo turėti. Jų daryti patraukliomis nereikia.

Ekofašizmas?

Jeigu nunuodijį ką nors ir tau pasako kad nebegalima nuodyti dabar gyvensi taip, kad nenuodytum, tai čia fašizmas? galbūt. Tik primenu kad taršos sveikatos ir mirtingumo žala yra beveik 10 kartų didesnė nei smurtinių nusikaltimų.

Tarša jau monetizuojama su nuodėmės mokesčiais.

Nejuokinkit su taršos monetizavimu. Jei ji būtų apmokestinta atitinkamai padaromai žalai jau seniai visi važinėtu elektroniniu VT nes tiesiog neįpirktų automobilių.

[mantasm]

1. Vienu ar kitu atveju, kad ir pinigus išleidžia vartotojas, pinigai yra švaistomi, o mama-savivaldybė su išsilavinusiais planuotojais dažnu atveju geriau mato makro procesus ir turi ekspertizę planavimui. Idealiu atveju. Kad suburbanizacija yra klaidingas pasirinkimas makro atžvilgiu tai net nėra kalbos. Tai kažkas turi būti adult in the room ir pasakyti: galbūt tau smagu gyventi priemiestyje, bet už tavo privilegiją gyventi užmiestyje visuomenė moką kainą švaistydami pinigus ekstensyviai infrastruktūrai, kamščiais, tarša ir t.t.

Ekofašizmas?

2. Na bet priemiestiečiai taip pat turi lūkesčius turėti infrastruktūrą ne prastesne nei mieste, kiek tai kainuotų?

Nepasakyčiau. Yra pavienių išimčių kurie nori autostrados iki durų. Bet dauguma absoliučiai patenkinti daug paprastesne infrastruktūra. Visgi ir transporto srautai visiškai kiti. Ir dar yra atskira grupė kurie priešinasi praktiškai bet kokiai infrastruktūrai. Bet čia turbūt patenka į išimčių kategoriją.

3. Ne viskas gyvenime skaičiukais skaičiuojama, bet labai norint galima monetizuoti taršos, klimato kaitos padarinius. Manau kad urbanistai ir siekia išsiaiškinti, kokie miestai suderina tvarumo poreikius ir komfortą, ir spoiler alert - tai miestai kur nereikia didelių automobilių garažų užmiesčiuose.

Tarša jau monetizuojama su nuodėmės mokesčiais. Nors sakyčiau reiktų papildomų mokesčių kai kuriai taršiai veiklai. Aviacijai, naktiniams klubams, motociklininkams be duslintuvų ir t.t.

Urbanistai jau prasišovė su suburbijom, su taškiniu užstatymu... Po kurio laiko suprasim, kad ir šiandienos urbanistai prasišovė. Taip jau gaunasi kai mama-valstybė-savivaldybė iš viršaus bando žmones sukišti į siaurą modelį pagal to meto madas.

Na taip, komfortiškiausia maži lėto gyvenimo miesteliai kur galima ramiai parkuoti automobilį nuosavame sklype

[Zefyras]

Kainą susimoka vartotojas, o ne miestas kaip savivaldybė. Ar norintys gyventi erdviau turėtų tiesiog sąžiningai susimokėt, ar reikia, kad mama-savivaldybė juos saugotų nuo jų klaidingų pasirinkimų?

Dėl išasfaltuotų kelių minėjau - tankiuose rajonuose ir laukuose atitinkamai skiriasi ir infrastruktūros kiekis bei kokybė.

Dėl taršos ir tvarumo irgi ne miesto biudžeto ir GPM surinkimo klausimas. Šitoj vietoj būtų logikos sukišt visus į kuo tankesnius daugiabučius apribojus plotą vienam žmogui ir priverst parkuot mašinas miesto pakraščiuose dideliuose garažų masyvuose.

1. Vienu ar kitu atveju, kad ir pinigus išleidžia vartotojas, pinigai yra švaistomi, o mama-savivaldybė su išsilavinusiais planuotojais dažnu atveju geriau mato makro procesus ir turi ekspertizę planavimui. Idealiu atveju. Kad suburbanizacija yra klaidingas pasirinkimas makro atžvilgiu tai net nėra kalbos. Tai kažkas turi būti adult in the room ir pasakyti: galbūt tau smagu gyventi priemiestyje, bet už tavo privilegiją gyventi užmiestyje visuomenė moką kainą švaistydami pinigus ekstensyviai infrastruktūrai, kamščiais, tarša ir t.t.

2. Na bet priemiestiečiai taip pat turi lūkesčius turėti infrastruktūrą ne prastesne nei mieste, kiek tai kainuotų?

3. Ne viskas gyvenime skaičiukais skaičiuojama, bet labai norint galima monetizuoti taršos, klimato kaitos padarinius. Manau kad urbanistai ir siekia išsiaiškinti, kokie miestai suderina tvarumo poreikius ir komfortą, ir spoiler alert - tai miestai kur nereikia didelių automobilių garažų užmiesčiuose.

Kaip ir diskutavom, šiam kartui reiktų pridėti "laikiną" šaligatvį prie "laikinos" M.L. gatvės.
Taip pat rimčiau pradėti galvoti apie gatvės platinimą šiauriniam tranzitui, kur mažiausiai NIMBY.

Na, o urbanistui manau irgi pravartu būtų turėti viešai prieinamą pajamų žemėlapį pagal Lietuvos seniūnijas.

Yra geografų darbų mokslinėje literatūroje, bet jie remiasi gyventojų surašymo duomenimis, galima sužiūrėti tendencijas pagal išsilavinimą, užimamas pareigas, amžių. Grynai su pajamomis surištų žemėlapių nesu dar matęs, gal dėl to kad nėra duombazės su kiekvieno namų ūkio pajamomis ir deklaruota gyvenamąja vieta.

[PoDV]

Kaip ir diskutavom, šiam kartui reiktų pridėti "laikiną" šaligatvį prie "laikinos" M.L. gatvės.
Taip pat rimčiau pradėti galvoti apie gatvės platinimą šiauriniam tranzitui, kur mažiausiai NIMBY.

Na, o urbanistui manau irgi pravartu būtų turėti viešai prieinamą pajamų žemėlapį pagal Lietuvos seniūnijas.

[mantasm]

Žinoma kad kainuoja daugiau, Imant susisiekimą, net parašei kas tą kainą sumoka, nekalbant apie kitus ekstarnalitetus - taršą, tvarumą (sunaudojamus išteklius kelionės atlikimui), kamščius ir pan. Kiek kilometrų reiktų išasfaltuoti Balsiuose ir kiek tankiame rajone norint aptarnauti tokį pat gyventojų kiekį?
Problema kad laisvarinkiai ekonomistai nemato problemos, kad soc. infrastruktūros trūkumo kainą galiausiai sumoka patys žmonės važinėdami į baseiną Elektrėnuose (arba neeidami į baseiną, padidindami riziką savo sveikatai ir pan.)

P.S. perkelkite susirašinėjimą į Darnus judumas temą

Kainą susimoka vartotojas, o ne miestas kaip savivaldybė. Ar norintys gyventi erdviau turėtų tiesiog sąžiningai susimokėt, ar reikia, kad mama-savivaldybė juos saugotų nuo jų klaidingų pasirinkimų?

Dėl išasfaltuotų kelių minėjau - tankiuose rajonuose ir laukuose atitinkamai skiriasi ir infrastruktūros kiekis bei kokybė.

Dėl taršos ir tvarumo irgi ne miesto biudžeto ir GPM surinkimo klausimas. Šitoj vietoj būtų logikos sukišt visus į kuo tankesnius daugiabučius apribojus plotą vienam žmogui ir priverst parkuot mašinas miesto pakraščiuose dideliuose garažų masyvuose.

[Zefyras]

Klausimas ar tikrai brangiau kainuoja. Sakykim švietimas ar sveikatos apsauga. Pastatyti mokyklą ar polikliniką fabuose kainuoja vienodai ar pacientai iš aplinkinių daugiabučių, ar iš laukų. Už atvažiavimą iš toliau susimoka patys klientai iš savo kišenės.

Tas pats sakykim su baseinu. Nuo miesto išskydimo ar tankumo nesikeičia baseinų kiekio poreikis kai esami perpildyti. O atvažiavimo kaštus pasidengia vėlgi klientai. Vargu ar Elektrėnų savivaldybė liūdėjo dėl atvažiuojančių vilniečių kurie parazitavo jų baseine

Vienas iš dalykų kur tokia ekonominė logika labai veikia - VT. Bet ir dabar miesto VT sėkmingai važinėja į Trakų ir Vilniaus rajonus. Tai būtų galima spręsti VT perkeliant į, pavyzdžiui, apskrities lygį, darant atskiras zonas ir t.t.

Dėl gatvių - atitinkamai priemiesčiuose ir gatvių būklė. Vienur n juostų su dvirtakiais, plačiais šaligatviais ir apšvietimu. Kitur asfalto dryžis pagal 50/50 programą kuriame netelpa du mamobusai prasilenkti.

Žinoma kad kainuoja daugiau, Imant susisiekimą, net parašei kas tą kainą sumoka, nekalbant apie kitus ekstarnalitetus - taršą, tvarumą (sunaudojamus išteklius kelionės atlikimui), kamščius ir pan. Kiek kilometrų reiktų išasfaltuoti Balsiuose ir kiek tankiame rajone norint aptarnauti tokį pat gyventojų kiekį?
Problema kad laisvarinkiai ekonomistai nemato problemos, kad soc. infrastruktūros trūkumo kainą galiausiai sumoka patys žmonės važinėdami į baseiną Elektrėnuose (arba neeidami į baseiną, padidindami riziką savo sveikatai ir pan.)

P.S. perkelkite susirašinėjimą į Darnus judumas temą

[Sula]

Off-topas įsivažiavo...