Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Sveikata, medicina, mityba

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • mantasm
    replied
    Parašė 10.000 Rodyti pranešimą

    Skandinavija pirmauja pagal antidepresantus, nes žmonės ten nebijo sau padėti (t.y. neignoruoja savo problemų). Skandinavai renkasi kalbėti apie savo (psichines) problemas, vietoj to, kad skandintų jas alkoholio taurelėje prie kurių lietuviai buvo pripratę SSRS laikais ar dar kur kitur.

    Antidepresantų vartojimas yra turbūt geriausias būdas spręsti kylančius emocinius iššūkius, lyginant su kitais būdais, kaip su tuo tvarkydavosi ankstesnės kartos.

    O Butanas čia išvis ne prie ko, nei mes tokioj klimato juostoj kaip Butanas, nei mes kultūriškai į juos panašūs.
    Butanas yra prie to, kad žmogui fiziologiškai nėra reikalingi antidepresantai.

    Antidepresantai geriau nei savižudybė. Bet nėra ir kažkas gero ir siektino. Rūpinimasis psichine sveikata reikštų, kad nereikia antidepresantų. Didelė dalis šiandienos „emocinių iššūkių“ kyla iš modernaus gyvenimo tempo ir būdo. Jei vienintelis būdas su juo susitvarkyti yra antidepresantai, tai gsl tokiame gyvenimo būde yra truputi problemų ir reikia jį keisti.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvai neseniai suteikė transriebalų eliminavimo iš maisto tiekimo sistemos patvirtinimo sertifikatą. Lietuva tapo viena iš penkių pirmųjų šalių pasaulyje, gavusių tokį sertifikatą, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
    Transriebalai – pramoniniu būdu gaminamas maistinis aliejus, o jo turintys produktai ilgainiui užkemša žmogaus arterijas, yra susiję su milijonais ankstyvų mirčių. „Transriebalai yra „pikčiausi“ mūsų organizmui, nes jie patys nenatūraliausi. Tai yra perdirbti, hidrinti, dažniausiai augalinės kilmės ir kietos konsistencijos riebalai“, – lrytas.lt paaiškino gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė. Ji pridūrė, kad maisto pramonėje transriebalai paplitę, nes prailgina produktų galiojimo laiką. „Tačiau neatrasta, kad transriebalai duotų kokią nors naudą žmogaus kūnui, o veiksnių, kurie gali pabloginti sveikatą – ilgas sąrašas.
    https://www.lrytas.lt/sveikata/gyven...ysles-30704083
    p.s. galėtų išleisti įsakymą, kad produktas turi būti ženklinamas kokia nors bjauria etikete, jei jame yra transriebalai. Jie galėtų būti naudojami tik transformerių šarnyrų tepimui.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Mokslininkai sukūrė naują maistą – mėsingus ryžius: ar norėtumėte paragauti? https://www.delfi.lt/login/progresas...gauti-95892541

    Komentuoti:


  • Gator
    replied
    Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje implantuotas nugaros smegenų stimuliatorius (video)

    https://kaunas.kasvyksta.lt/2024/02/...oogle_vignette

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Tyrimas atskleidė bėgiojimo esant žemesnei temperatūrai privalumus
    https://www.lrt.lt/naujienos/sveikat...rai-privalumus
    Treniruotės vėsiu oru duoda naudos, kurios vasaros treniruotės paprasčiausiai negali suteikti. <...> Širdžiai ir kraujagyslėms naudingas bėgimas tiek karštu, tiek šaltu oru, tačiau kūno temperatūros palaikymas bėgant šaltu oru vyksta šiek tiek kitaip. <...> Bėgimo šaltuoju metų laiku privalumas yra psichologinis ir emocinis stimuliavimas, padedantis sušvelninti sezoninio afektinio sutrikimo (angl. seasonal affective disorder, SAD) padarinius žiemos mėnesiais. <...>

    „Šaltyje kūnas šiek tiek kitaip palaiko šilumą ir tai paprastai priklauso nuo vadinamųjų rudųjų riebalų, kurie padeda deginti kalorijas, – aiškino dr. J. Blomgrenas. – Reaguodamas į šaltį, organizmas gamina daugiau rudųjų riebalų, kurie geriau nei baltieji riebalai palaiko ar išskiria šilumą.“ <...>

    Esant vėsesniam orui nereikia tiek daug kraujo siųsti į odą ir galūnes, todėl didesnis jo kiekis patenka į kitus organus. Tai leidžia bėgti maždaug tokiu pačiu tempu, bet esant mažesniam širdies susitraukimų dažniui.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Keista kad psichologas mano, jog sotumo jausmas po 20 minučių turi įtakos kiekiui kurį įsidėsi į lėkštė prieš pradedant valgyti.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Britų psichologai rado genialų būdą svoriui numesti https://www.vz.lt/laisvalaikis/maist...voriui-numesti
    Norint numesti svorio, reikia sudeginti daugiau kalorijų, nei jų suvartojama. Atrodo, paprasta, bet praktiškai daugeliui žmonių sunku pakeisti senus įpročius. Tačiau britų psichologas Richardas Wisemanas sukūrė metodą, kuris leidžia pasiekti norimą svorį neaukojant malonumų. Vienintelis dalykas, kurį turite padaryti, – valgyti nedominuojančia ranka. Todėl dešiniarankiai turėtų valgyti kaire ranka, o kairiarankiai - dešine.
    Valgydami nedominuojančia ranka, automatiškai valgote lėčiau ir sąmoningiau. Tai reiškia, kad bus suvalgoma mažiau, nes sotumo jausmas pajuntamas maždaug po 20 minučių.

    Komentuoti:


  • Arunasx
    replied
    Į Lietuvą su trenksmu grįžo ypač užkrečiama liga: plinta viename mieste https://www.lrytas.lt/sveikata/medic...ieste-29272149
    Pirmą kartą nuo 2020 metų Lietuvoje fiksuoti užsikrėtimo tymais atvejai. Kaip pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), šiemet šalyje užregistruoti 3 susirgimai tymais. Visi užsikrėtusieji buvo 4–12 m. amžiaus vaikai iš Klaipėdos, visi jie neskiepyti tymų raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina.
    Specialistai pabrėžia, kad tymai – ypatingai lengvai plintanti infekcija. Sąlygos palankios plisti tymams, nes vakcinacijos nuo šios ligos apimtys nukrito iki 86,5 proc. Tymų virusui suvaldyti reikia, kad skiepytųsi 95 proc. vaikų.
    Lietuvoje vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15–16 mėn. pirmąja vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze. „Tie du skiepai apsaugo žmogų visą gyvenimą. Daugiau skiepytis nereikia“
    „Tymai yra pavojinga liga. Neretai žmonės serga sunkia forma, yra ir mirties atvejai. Iki vakcinų atsiradimo buvo labai didelis mirštamumas nuo tymų ir Europoje, ir kitose šalyse“, – akcentavo D.Varaškevičius. NVSC specialistė pabrėžė: įsitikinimas, kad vaikui geriau įgyti imunitetą persergant tymais, o ne skiepijantis – ypač rizikingas. „Komplikacijos yra pačios sudėtingiausios: plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, encefalitas, smegenų dangalų uždegimas“, – apie tymų pasekmes įspėjo D.Razmuvienė.
    p.s. antivakseriai ruleZZ

    Anot kitų šaltinių pasaulyje 9 mln atvejų, iš jų 170'000 baigėsi X
    Paskutinis taisė Arunasx; 2023.11.22, 22:47.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Pasivaikščiojimas gamtoje dažniausiai irgi nėra 50km žygis. O arčiau nuėjimo iki suoliuko ir atgal per pusvalandį.
    Nereikia 50 km žygio. 5000 žingsnių per dieną jau turi pamatuojamą efektą.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Didesnis negu sėdėjimas namuose

    Bet tyrimai dažnai daromi ne "suoliukas už lango", o "pasivakščiojimas gamtoje".
    Pasivaikščiojimas gamtoje dažniausiai irgi nėra 50km žygis. O arčiau nuėjimo iki suoliuko ir atgal per pusvalandį.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Užtenka pėstute nueit iki suoliuko. Kas aišku neretam irgi nemažas fizinis aktyvumas.
    Didesnis negu sėdėjimas namuose

    Bet tyrimai dažnai daromi ne "suoliukas už lango", o "pasivakščiojimas gamtoje".

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Nelabai lapai turi įtaką. moksliniu strapsniu tik apie vandens įtaką teko matyti. Kiti pabandę pakeisti medžius dažaisp amatė tą patį rezultatą. Dar ką galima paminėti tai kad gamtoje dažniausiai esi fiziškai aktyvus, kas yra pliusas ir psicholgiškai.
    Užtenka pėstute nueit iki suoliuko. Kas aišku neretam irgi nemažas fizinis aktyvumas.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Ir lapų šnarėjimas su mirguliavimu turi įtaką. Ir per lapus besikeičiantys šešėliai. Bandant visą kompleksą susintetinti grįžti prie pilnos gamtos sistemos.
    Nelabai lapai turi įtaką. moksliniu strapsniu tik apie vandens įtaką teko matyti. Kiti pabandę pakeisti medžius dažaisp amatė tą patį rezultatą. Dar ką galima paminėti tai kad gamtoje dažniausiai esi fiziškai aktyvus, kas yra pliusas ir psicholgiškai.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą

    Na čia aspektu kad ten nėra auto eismo kuris teršia ir pan tai taip. Psichologiškai tai užtenka ir žalio kambario. Va kas dar yra naudinga ką sunkiau yra spalvomis atsverti yra vanduo. Upė, ežeras ar jūra, nesvarbu, visi turi teigiamą psichologinį poveikį.
    Ir lapų šnarėjimas su mirguliavimu turi įtaką. Ir per lapus besikeičiantys šešėliai. Bandant visą kompleksą susintetinti grįžti prie pilnos gamtos sistemos.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Žalia spalva ramina bet kokiam kontekste, bet pabuvimas gamtoj ir daugiau receptorių veikia.
    Na čia aspektu kad ten nėra auto eismo kuris teršia ir pan tai taip. Psichologiškai tai užtenka ir žalio kambario. Va kas dar yra naudinga ką sunkiau yra spalvomis atsverti yra vanduo. Upė, ežeras ar jūra, nesvarbu, visi turi teigiamą psichologinį poveikį.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Mitybos ekspertė apie klaidingus valgymo įpročius: mitybos piramidę reikėtų trinti iš mūsų galvų
    https://www.lrt.lt/naujienos/sveikat...-is-musu-galvu
    „Būkime atviri – mitybos piramidė yra pasenęs reikalas. Mūsų raciono pagrindo tikrai neturėtų sudaryti miltai, makaronai. Mes esame žemės ūkio kraštas, auginame labai daug grūdų, ir tai yra turbūt toks naudingas ekonomikai dalykas. (...) Bet kad mūsų raciono pagrindą turėtų sudaryti grūdai, taip tikrai nėra“, – tikina pašnekovė.

    Ji pataria, jog daug protingiau būtų laikytis Harvardo medicinos mokyklos patvirtinto sveiko valgymo lėkštės modelio. Čia lėkštė padalinta į keturias lygias dalis: pirmą sudaro pilno grūdo produktai, antrą – baltymai, o trečią ir ketvirtą – vaisiai ir daržovės.

    „Iš tos pusės du trečdaliai turėtų būti skirta daržovėms.“

    Komentuoti:


  • Tomizmas
    replied
    Parašė liutass Rodyti pranešimą
    Daugelis vėžio negydo, nes tam reikia labai daug pinigų, vien vaistai kiek kainuos. O kad pagysi, beveik nėra šansų, max pratesi kokiem 10 metu, nu gal 15, bet ka tu pasieksi per ta papildomai duotą laika?
    Per 10 - 15 metų? Nuveikti ir pasiekti galima LABAI daug. Pvz. vaikus auginant - praktiškai juos užauginti ir daug pabendrauti, skirti laiko, pasidalinti patirtimi.

    (Atkėliau iš blevyzgų temos, nes per rimtas klausimas jai, ir nesinorėjo palikti nieko neatsakius kad atseit 10 - 15 metų nieko nereiškia. Reiškia! Net 1 metai).

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Kartą reikėjo plaučius nusifotografuoti. Nuėjau į privačią kliniką. Nufotografavo taip, kad po to pas pulmonologą turėjau eiti į Santariškes persifotografuoti. Esmė, kad liepė įkvėpti oro, bet neliepė jo sulaikyti, nesupratęs ką reik daryt, tiesiog po truputį išleidinėjau orą. Santariškėse problemų nebuvo. Tuo tarpu nuotraukos iš privačios gauti negalėjau nesusimokėjęs papildomai – ir nemokėjau. Valdiška klinika būtų tiesiog persiuntus nemokamai.

    Likau nusivylęs ir su dvigubai didesne apšvita.

    Komentuoti:


  • Lettered
    replied
    Parašė sankauskas Rodyti pranešimą

    Apskritai spėčiau kad pas II lygmens specialistą eilės mažesnės provincijoje.
    Jų ten apskritai vis mažiau lieka, jau nekalbant apie kompetenciją, nes geriausius surenka privačios klinikos.
    Paskutinis taisė Lettered; 2023.08.30, 13:11.

    Komentuoti:


  • Galys
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Bulšitas. Neturiu kažkokių draugų ar pažįstamų ir gaunu puikų healthcare valdiškose įstaigose, jei tik prireikia. Apie privatų healthcare net nekalbu.
    Džiaugiuosi už jus.

    Komentuoti:

Working...
X