Sveikata, medicina, mityba

[AšNeRobotas]

Svorio metimas yra 10% sporto ir 90% dietos.

Iš kur čia tokius procentus išlaužiai?

[Tomizmas]

Vis dėlto, įdomu kiek realus badas pvz. Europoje ir JAV

Manau, kad nerealus. Pas mus maisto perteklius ir pilna nutukusių žmonių. O kiek maisto išmetama.

Puiki proga Afrikai išmokti prasimaitinti pačiai.

Šiaip tikrai derėtų. Dėl savo pačių saugumo ir mažesnio priklausymo.

[MedinisStrazdas]

Gali deginti ant ruadono tako ilgai ir nuobodžiai, sportas tiesiog nesudegina tiek energijos kiek suvalgo nutukę žmonės. Svorio metimas yra 10% sporto ir 90% dietos.

[Lettered]

Puiki proga Afrikai išmokti prasimaitinti pačiai.

Arba puiki proga proga vakariečiams atsikratyti antsvorio (nuo nutikimo miršta kur kas daugiau žmonių nei nuo bado). Manau suskaičiavus, kiek kalorijų mes persivalgom ir kiek Afrika nedavalgo, tai būtų vis tiek didelis pliusas ir be rusiškų ir ukrainietiškų grūdų.

[MedinisStrazdas]

Matyt, jei tektų badauti, nebūtų metus? Supratau, susirado neprestižinį / „prastą” darbą, tikėtina ne pilnu etatu.

Tai nieko blogo jeigu gali vyras išlaikyti ir pati užsiima malonumais, bet tai tikrai nėra situacija kuri taikoma visiems.

[Gator]

Čia standartinė perdegimo istorija, tokių labai daug IT, kad žmonės meta darbą ir tampa ultramaratonininkais, žemdirbiais, dirbinių iš medžio gamintojais, pradeda gyventi treileryje su kuriuo keliauja po pasaulį, etc Aišku daug dažniau tarp žmonių, kurie be to kažkokį sukaupta kapitalą ar pasyvias pajamas turi

Neb8tinai perdegimo, gali būti, kad žmogui apskritai netinka būti IT ir jis ten įsodarbino dar kai to nežinojo ar dėl aplinkybių kokių nors, pvz, kad gerai uždirbs ar dar kažkas.
Žmonės, didesnė dalis, tik vėlesniame amžiuje supranta kas iš tiesų patinka.

[neamos]

Užvakar klausiau laidą per LRT radiją. Moteris ultramaratonininkė metė labai gerai apmokamą darbą biure tam, kad galėtų treniruotis turėdama daugiau laiko. Buvo išreikšta, jog ultramaratone net profesionalų nėra, t. y. nebūsi remiamas valstybės – olimpijadoje šios rungties nėra, nes per mažas šakos populiarumas.

Sakykim hipotetiškai, ji turi psichologinių problemų. Visgi, jei ji jaučiasi tik laimingesnė, tai ar tokie pasirinkimai yra kažkas blogo? Turbūt negeriau turėti problemų ir dar būti dėl to nelaimingu nei sportuoti ir džiaugtis gyvenimu.

Čia standartinė perdegimo istorija, tokių labai daug IT, kad žmonės meta darbą ir tampa ultramaratonininkais, žemdirbiais, dirbinių iš medžio gamintojais, pradeda gyventi treileryje su kuriuo keliauja po pasaulį, etc Aišku daug dažniau tarp žmonių, kurie be to kažkokį sukaupta kapitalą ar pasyvias pajamas turi

[dondc]

Matyt, jei tektų badauti, nebūtų metus? Supratau, susirado neprestižinį / „prastą” darbą, tikėtina ne pilnu etatu.

[MedinisStrazdas]

Jei kalbam, kad per daug sporto yra nesveika. Ar polinkis užsiimti treniruotėmis kiekvieną dieną, bei visokiomis ekstremaliomis rungtimis ("pažvelk baimei į akis" stiliumi) nėra kažkokia psichologinių problemų išdava?

Ne būtinai, nebent tai yra atvejis kur žmogus tampa priklausomas nuo adrenalino. Neatsimenu kaip šitas sutrikimas vadinasi.

Užvakar klausiau laidą per LRT radiją. Moteris ultramaratonininkė metė labai gerai apmokamą darbą biure tam, kad galėtų treniruotis turėdama daugiau laiko. Buvo išreikšta, jog ultramaratone net profesionalų nėra, t. y. nebūsi remiamas valstybės – olimpijadoje šios rungties nėra, nes per mažas šakos populiarumas.

Sakykim hipotetiškai, ji turi psichologinių problemų. Visgi, jei ji jaučiasi tik laimingesnė, tai ar tokie pasirinkimai yra kažkas blogo? Turbūt negeriau turėti problemų ir dar būti dėl to nelaimingu nei sportuoti ir džiaugtis gyvenimu.

Tai dabar badaus kad galėtu daugiau treniruotis? Ar tiesiog metė darbą nes ją ar taip ar taip vyras galėjo išlaikyti?

[mantasm]

Kas įdomu, kad nėra tas ekstrymo norėjimas kažkoks išskirtinai vyrų užsiėmimas, nemažai yra ir merginų, kurios mėgsta ir daug nubėgti, ir virve palaipioti, ir po kokius purvynus pasikapstyt.
Gal senovėje mamutus medžiodavo (net ir pirmose eilėse) tiek vaikinai, tiek merginos?

Aišku esu girdėjęs legendų apie visokias amazones, bet kalbu apie abejų lyčių bendruomenes.

Tik proporcijos turbūt 1/50…

[PoDV]

Tiesiog kompensavimas dėl nuobodaus modernaus gyvenimo. Seniau tokie pultų mamutą pirmose eilėse, dabar belieka šokt su virve.

Kas įdomu, kad nėra tas ekstrymo norėjimas kažkoks išskirtinai vyrų užsiėmimas, nemažai yra ir merginų, kurios mėgsta ir daug nubėgti, ir virve palaipioti, ir po kokius purvynus pasikapstyt.
Gal senovėje mamutus medžiodavo (net ir pirmose eilėse) tiek vaikinai, tiek merginos?

Aišku esu girdėjęs legendų apie visokias amazones, bet kalbu apie abejų lyčių bendruomenes.

[mantasm]

Užvakar klausiau laidą per LRT radiją. Moteris ultramaratonininkė metė labai gerai apmokamą darbą biure tam, kad galėtų treniruotis turėdama daugiau laiko. Buvo išreikšta, jog ultramaratone net profesionalų nėra, t. y. nebūsi remiamas valstybės – olimpijadoje šios rungties nėra, nes per mažas šakos populiarumas.

Sakykim hipotetiškai, ji turi psichologinių problemų. Visgi, jei ji jaučiasi tik laimingesnė, tai ar tokie pasirinkimai yra kažkas blogo? Turbūt negeriau turėti problemų ir dar būti dėl to nelaimingu nei sportuoti ir džiaugtis gyvenimu.

Ne iš šventos dvasios gyvens. Iš bedarbio pašalpos krūvos kedų ir padoraus maisto nenusipirksi. Jei gyvenime aplinkybės leidžia nedirbti tai aišku smagiau nedirbti ir užsiimti hobiais.

Aš irgi kurį laiką galėjau sau leisti panašiai gyventi. Darbas dalim etato vasarą praktiškai nedirbant. Pataupydavau ant nuomos, tūsų, kelionių ir t.t., viską išleisdavau ant dviračio. Ir daaaaug myniau. Rekomenduoju, smagu prisimint.

[dondc]

Užvakar klausiau laidą per LRT radiją. Moteris ultramaratonininkė metė labai gerai apmokamą darbą biure tam, kad galėtų treniruotis turėdama daugiau laiko. Buvo išreikšta, jog ultramaratone net profesionalų nėra, t. y. nebūsi remiamas valstybės – olimpijadoje šios rungties nėra, nes per mažas šakos populiarumas.

Sakykim hipotetiškai, ji turi psichologinių problemų. Visgi, jei ji jaučiasi tik laimingesnė, tai ar tokie pasirinkimai yra kažkas blogo? Turbūt negeriau turėti problemų ir dar būti dėl to nelaimingu nei sportuoti ir džiaugtis gyvenimu.

[mantasm]

Jei kalbam, kad per daug sporto yra nesveika. Ar polinkis užsiimti treniruotėmis kiekvieną dieną, bei visokiomis ekstremaliomis rungtimis ("pažvelk baimei į akis" stiliumi) nėra kažkokia psichologinių problemų išdava?

Tiesiog kompensavimas dėl nuobodaus modernaus gyvenimo. Seniau tokie pultų mamutą pirmose eilėse, dabar belieka šokt su virve.

[PoDV]

Jei kalbam, kad per daug sporto yra nesveika. Ar polinkis užsiimti treniruotėmis kiekvieną dieną, bei visokiomis ekstremaliomis rungtimis ("pažvelk baimei į akis" stiliumi) nėra kažkokia psichologinių problemų išdava?

[MedinisStrazdas]

Nereikia eiti į extremumus. Tiek visiškas sėdmaišinis gyvenimas tiek maksimalus sportas nėra sveika. Sveika yra kai tiek sporto tiek sėdėjimo yra "in moderation".

Dėl WW2 nežinau, bet Vietnamo karo veteranų dar nemažai yra gyvų ir tie kurie neturėjo psichologinių problemų gana sveiki ir stiprūs.

[MikasRidikas]

Sportininkai retai sulaukia 100 metų. Judėti aišku reikia, bet plėšymasis sveikatos irgi neprideda.

O kiek yra tų sportininkų, sportavusių nuo kokio WWII, kad galima būtų taip teigti? Gal kur kokia statistika yra?

[dondc]

Mano nuomone visi tie dviračių mynimai, bėgiojimai tikrai nėra joks sveikatos laimėjimas. Logiškai mąstant tu eikvoji savo kūnos dalis, jos dyla, naudojasi, tik tam, kad šiaip pabėgiotum ar pavažinėtum su dviračiu. Todėl manau važiavimas su automobiliu, sėdėjimas ir nieko neveikimas yra kūnui didesnis pliusas, negu sportavimas ar kitas fizinis aktyvumas.

Paauglystėje pasportuodavau dviračiu. Baigus pradėjo skaudėti kelius dėl daugybinių smūgių pradėjus rinktis vandenims. Po magnetinio rezonanso tyrimo gavau rekomendaciją eiti į sporto klubą ir intensyviai treniruotis. Užteko pakeisti pritupimų tipą nedaug padidinus krūvį – skausmai praėjo. Dabar minu pedalus gana intensyviai – viskas gerai.

Sportininkai retai sulaukia 100 metų. Judėti aišku reikia, bet plėšymasis sveikatos irgi neprideda.

Svarbiau gyventi ilgiau ar pilnavertiškiau? Ar nedirbančio arklio egzistavimas iki 100 m. yra geriau už sportinio žirgo gyvenimą iki 70 m.?

Jei gali gulėti, kam sėdėti? <...>

Geriausia situacija darbas iš namų ir nesinaudojimas jokiu transportu. Nei motorizuotu, nei ne. Toks grįžimas į 18 amžiaus ir senesnių laikų žmogaus sąmonę kai pasaulis apsiribodavo 20-30km spinduliu kiek gali apeit.

Tam, kad einant gatve nebūtum lengvas grobis kitiems grobuonims. Patelę irgi lengviau susirast turint „sėdmens raumenis“.

Dar geresnė situacija ne nudevėti namą, bet grįžti į mišką.

Manau, kad jau dabar yra tas naudok daiktą antrą kartą, nepirk naujo.

Darbe kolega (kartu netiesioginis vadovas ir įmonės vienas akcininkų) užgauliojo mane dėl senos mašinos. Liepė parduot ir nusipikt naują. Temoje pradėjus lyginti dviračius ir mašinas, tai dviratį kasmet atsinaujinti ekologiškiau nei mašiną.

Nesigauna antrą kartą naudot visokių izotonikų, sportinių batonėlių ir t.t. Kedai ir dviračių grandinės dėvisi. Kiek chlamo prigaminama ir kiek kuro sudeginama mėgėjiškoms varžyboms dar kita tema...

Izotoniką pakeistų arbata ant sofos ir nesportinis batonėlis. Temoje pradėjus lyginti dviračius ir mašinas, dviračių sportas pigesnis ir švaresnis nei mašinų.

[MedinisStrazdas]

1. Mažai judantys žmonės įprastai valgo per daug tiesiog dėl genetikos. Žmogaus genetika dar nespėjo pasivyti paskutinio šimtmečio pokyčio į sėslumą. Tad arba turi nedavalgyt ir nesijausti sotus, arba turi išjudėti kalorijas. Kadangi reikia minimalaus fizinio aktyvumo per dieną, kelionė dviračiu ar pėsčiomis vietoj automobilio yra labai efektyvu laiko prasme, nes tau nebereikia dienoje ieškoti papildomo laiko aktyvumui.

Nėra jokio sėslumo pokyčio. Darė tyrimus su afrikos aborigenais kurie vis dar gyvena tribalizmu. Įkalbėjo juos užsidėti matuokli kuris matavo judesius ir pagal tai skaičiavo kiek jie sėdi ir pan išvengiant gyvo kontakto kuris pakeistu elgesį. Tai jie ir sėdi tiek pat, ir juda ne ką daugiau. Pas juos tik intarpai buvo mažesni, t.y. sėdi ne 4 valandas ištisai prie kompo o kas kokią valandą nueina ko nos pasiiti ar padėti.

Esmė yra ta kad istoriškai maisto trūkdavo ir žmogus privalgydavo daugiau nes kitą dieną gali ir nebūti maisto, todėl išsivystė lašinių kaupimas. Šiandien mamuto nenudobei - mėsos nebus.

[mantasm]

1. Mažai judantys žmonės įprastai valgo per daug tiesiog dėl genetikos. Žmogaus genetika dar nespėjo pasivyti paskutinio šimtmečio pokyčio į sėslumą. Tad arba turi nedavalgyt ir nesijausti sotus, arba turi išjudėti kalorijas.

Tiksliau valgo piktą šlamštmaistį, nes skanu. Alkio jausmas yra labai gerai išsivystęs. Tiesiog kai kurie žmonės nejaučia jo. Neretai dėl ankstyvos vaikystės tėvų klaidų kai maitinama reikia-nereikia ir neišsivysto natūralus savo poreikių analizavimas.