Sveikata, medicina, mityba

[Arunasx]

Lietuvis negalavimų priežasties ieškojo 25 metus: teisingą diagnozę ChatGPT nustatė akimirksniu https://www.delfi.lt/sveikata

Per tuos metus daugybę kartų apie tai sakiau šeimos gydytojams. Dažniausiai – „prie progos“, atėjęs dėl kito reikalo. Reakcija būdavo beveik nulinė. Kelis kartus pats įsiprašiau pas kardiologą: EKG graži, dviračio testą atlaikiau gerai. Lyg ir nėra prie ko prikibti“, – pasakojo lietuvis. Tačiau problema niekur nedingo. Anot jo, pastaruoju metu priepuoliai dažnėjo, ir darėsi neramu, kad vieną dieną tai nutiks pačiu netinkamiausiu metu. Vyras vėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Atsakymas buvo: „Čia panikos ataka. Kreipkitės į psichiatrą.“ „Du kartus buvo taip blogai, kad kviečiau greitąją pagalbą. Kol atvažiuoja – viskas jau būna pasibaigę. Vis tiek prašau vežti į Santariškes. Ten padaro EKG, ištiria kraują dėl infarkto žymenų – nieko neranda – ir paleidžia namo“, – pasakojo vyras.
Po kurio laiko priepuolis pasikartojo ir tęsėsi daugiau nei pusvalandį. Vėl kviečiau greitąją. Pulsas buvo toks greitas, kad buitiniai prietaisai jo net nematavo: pulsoksimetras rodė bet ką, kraujospūdžio matuoklis, „pamatęs“ 130 bpm, jau laikė situaciją kritine ir cypė. Tačiau realus pulsas buvo 260 dūžių per minutę. Taip – 260.
Greitoji šį kartą važiavo labai lėtai, o atvykus priepuolis jau buvo pasibaigęs. Vis tiek pareikalavau, kad vežtų į Santariškes. Ten, žinoma, viskas normos ribose. Tačiau šį kartą jau pasakiau: įtariu SVT. Ir pagaliau gavau siuntimą pas patyrusią kardiologę.
Ji pasakė paprastai: „Turime pagauti EKG priepuolio metu.“ Net davė savo telefono numerį. Bet kaip tai padaryti, jei greitoji važiuoja per ilgai? Pirkti savo EKG aparatą? Sprendimas atsirado greitai. Nusipirkau sportininkams skirtą širdies ritmo diržą „Polar“, kuris jungiasi prie telefono. Radau atviro kodo programėlę, kuri geba nuskaityti signalą ir nubraižyti stebėtinai aiškų EKG vaizdą. Įsimečiau viską į kuprinę ir laukiau. Ilgai laukti nereikėjo. Vieną dieną priepuolis pasikartojo. Greitai užsidėjau diržą, paleidau programėlę ir įrašiau visą epizodą. Nusiunčiau įrašą kardiologei“, – pasakojo Saulius. Kardiologė patvirtino chatGPT diagnozę ir pasiūlė operuoti.
Nuo operacijos praėjo metai. Priepuolių – nė vieno. Savijauta puiki. Pasirodo, Santariškėse tokios operacijos atliekamos kasdien, yra visas aritmijų skyrius. Ir vis dėlto klausimas lieka: kodėl man prireikė 25 metų, kad iki jo nueičiau? Kodėl visą „detektyvinį darbą“ turėjau atlikti pats? Medikams taip ir nepavyko užfiksuoti SVT EKG metu. Vienintelis įrodymas buvo mano telefono įrašas – ir tai, ką chirurgas pamatė operacijos metu.

[digital]

Lietuvoje – pirmas toks atvejis Baltijos šalyse: štai kaip medikai išgelbėjo 7-erių berniuką

Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse 7 metų vaikui, sergančiam ūmine limfoblastine leukemija, atlikta CAR-T ląstelių terapija. Šiuo metu berniukas jaučiasi gerai, gydytojai stebi jo sveikatos būklę su dideliu optimizmu.

„Svarbiausia, kad mums pavyko suteikti šansą vaikui, kuriam standartiniai gydymo metodai jau buvo nebeveiksmingi“, – sako Santaros klinikų Vaikų onkohematologijos centro Vaikų onkohematologijos skyriaus vedėja vaikų onkohematologė doc. dr. Goda Elizabeta Vaitkevičienė.

Lietuvos medicinos bendruomenė ir pacientai gali didžiuotis – šalyje sėkmingai pradėta taikyti unikali, pažangi CAR-T ląstelių terapija vaikams, sergantiems ūmine limfoblastine leukemija, rašoma pranešime spaudai.

CAR-T ląstelės – kas tai?

CAR-T ląstelės tai pažangios terapijos gydymo metodas: sergančio paciento imuninės ląstelės genetiškai modifikuojamos taip, kad jos pradėtų kovoti su liga. Iš paciento kraujo surenkamos imuninės ląstelės, Santaros klinikų gamybos laboratorijoje išgryninamos ir genetiškai pakeičiamos taip, kad ant ląstelių atsirastų receptoriai, kuriais ji atpažįsta kraujo vėžines ląsteles. Atpažinusi vėžinę ląstelę imuninė CAR-T ląstelė prie jos jungiasi, aktyvuojasi ir vėžinę ląstelę sunaikina. Be to, CAR-T ląstelės organizme pasidaugina ir išlieka savaites, mėnesius ar net keletą metų ir užtikrina imuninę apsaugą, kad vėžys neatsinaujintų.

Kas vyksta gamybos laboratorijoje? „Iš paciento kraujo specialia aparatūra surinktos imuninės ląstelės gamybos laboratorijoje atskiriamos nuo kitų kraujo ląstelių, tam tikras jų kiekis pakeičiamas genetiškai, kad būtų atpažįstama vėžinė ląstelė. Laboratorijoje CAR-T ląstelės taip pat ir dauginasi. Procesas tęsiasi 1 savaitę, – aiškina Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius. – Šių ląstelių kokybė įvertinama – ar jos gyvybingos ir sterilios, ar perėmė reikalingą geną, ar pagamino minėtą receptorių, ar pakankamai pasidaugino. Tuomet šios ląstelės sulašinamos pacientui.“

Perversmas gydant vaikų vėžį: milžiniškas žingsnis Lietuvos medicinai

Iki šiol atspariai vaikų leukemijai gydyti buvo naudojami komerciniai CAR-T preparatai, kurie Lietuvoje nebuvo prieinami. Dėl to pacientams tekdavo vykti į kitus Europos centrus. „Tai buvo ypač sudėtinga vaikams, sergantiems labai agresyvia, atsinaujinusia leukemija. Tokiais atvejais tiesiog nėra laiko gydymo įstaigos paieškoms ir kelionėms“, – sako vaikų onkohematologė doc. dr. G. Vaitkevičienė.

[Arunasx]

Populiacinio biobanko vadovė: kodėl Lietuvai reikia mūsų sveikatos duomenų https://www.vz.lt/inovacijos/2026/01...duomenu-579658

Registracija: biobankas.mf.vu.lt, ten susikurti savo dalyvio paskyrą. Susikūrus paskyrą, lieka du žingsniai: vienas – atvykti pas mus arba pas mūsų partneres „Rezus“ klinikas Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Tikimės, kad artimiausiu metu galėsime pakviesti ir klaipėdiečius į partnerių kliniką. Ten duodamas kraujo mėginys
Atlikus šį veiksmą – užpildžius klausimyną ir davus kraujo – labai tikėtina, kad kitą kartą į jus kreipsimės po penkerių ar dešimties metų ir paprašysime pakartoti tą patį. Tokiu būdu sukaupiami skirtingų gyvenimo etapų duomenys – tarsi fiksuotos nuotraukos, o ne vienkartinis momentas.
Toks tolimasis mūsų tikslas – turėti bent 200.000–300.000 Lietuvos gyventojų, dalyvaujančių populiacinio biobanko veikloje.
Artimesnis žingsnis, kuris būtų pirmasis laiptelis, leidžiantis gana solidžiai įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir jungti mūsų šalies duomenis su kitų šalių pacientų duomenimis, būtų apie 10.000 dalyvių.
Šiandien turime daugiau nei 1.600 užsiregistravusių žmonių, iš jų šiek tiek daugiau nei 900 jau yra atvykę duoti kraujo. Kiti šiuo metu pildo klausimynus ir, tikiuosi, ras laiko artimiausiu metu atvykti ir paaukoti kraujo mėginį.

Kadangi esame Medicinos fakulteto dalis, kalbame apie tuos tyrimus, kurie yra aktualiausi Lietuvos visuomenei ir kuriuos vykdo mūsų mokslininkai.
O tyrimų spektras yra labai platus. Pradedant įvairiomis metabolizmo ligomis, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu – tomis problemomis, kurios daugeliui yra pažįstamos. Taip pat labai svarbi sritis yra neurologinės ligos. Senstančios visuomenės kontekste tai apima demenciją, Alzheimerio ligą, išsėtinę sklerozę ir daugybę kitų ligų, kurioms itin reikalingi didelės apimties populiacijos duomenys – tiek ankstyvajai diagnostikai, tiek siekiant geriau suprasti ligų vystymosi mechanizmus ir skirtumus tarp sergančių pacientų ir bendrosios populiacijos.
Lygiai taip pat norėtume vystyti atskiras, dedikuotas tyrimų programas moterų gyvenimo ciklams – nuo brendimo, nėštumo ir gimdymo iki menopauzės. Dar viena sritis – pediatrija.

[digital]

Pacientams – svarbus pokytis dėl vaistų išrašymo

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino gera žinia – nuo šiol ir mokamos specialisto konsultacijos metu pacientams galės būti išrašomi receptai kompensuojamiesiems vaistams.

Kaip skelbia SAM, tai leis užtikrinti mažiau vizitų ir daugiau patogumo pacientams.

Kaip pažymima, dabar nebereikės papildomai registruotis nemokamam vizitui pas gydytoją, kuris teikia paslaugą, kompensuojamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Taigi tai turėtų užtikrinti vientisą, be perteklinių kliūčių gydymą. Priduriama, kad vaistų kompensavimo sąlygos nesikeičia.

Naujoji tvarka galioja nuo 2026 m. sausio 9 d. visose viešosiose ir privačiose įstaigose, turinčiose sutartį su VLK.

[Arunasx]

Vilniuje bus testuojama nauja sistema, iš anksto numatysianti oro taršą https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...nti-oro-tarsa/

Sostinėje pradedamas įgyvendinti „LIFE Clean Air“ projektas, kurio metu bus kuriama oro kokybės programa ir testuojamas inovatyvus taršos prognozavimo įrankis „LLULL Environment“. Sistema leis numatyti galimą oro taršą prieš kelias dienas ir iš anksto perspėti gyventojus bei institucijas, pranešė vietos savivaldybė.
„Praėjusiais metais įsiplieskę sąvartynų gaisrai, kietųjų dalelių tarša, atnešama net iš Sacharos, rodo, kad turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams“, – pranešime cituojamas Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio specialistas Emilis Tamošiūnas.
Jis priduria, kad nauja programa turėtų spręsti oro kokybės klausimą kompleksiškai, numatant prevencines priemones ir kuriant tikslesnius prognozavimo modelius.
Kaip nurodo savivaldybė, projekto metu bus išbandomas oro taršos prognozavimo modelis „LLULL Environment“, kuris numatys kietųjų dalelių, anglies monoksido, amoniako, azoto dioksido ir kitų teršalų sklaidą.

[Arunasx]

Netikėta medžiaga, kuri sendina ir skatina vėžį: lietuviai suvalgo per daug – galvoja, kad sveika https://www.lrytas.lt

Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą apie aminorūgštį, kurios ribojimas maiste stabdo senėjimą ir net vėžį. Paprasčiau tariant, specialistai įspėja, kad gausus baltyminio maisto vartojimas gali paskatinti onkologinės ligos vystymąsi.
Metioninas – viena iš pagrindinių aminorūgščių, reikalingų žmogaus organizmui, nes yra tiesiogiai susijęs su genų raiškos reguliacija, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė.
Metioninas – viena iš pagrindinių aminorūgščių, reikalingų žmogaus organizmui, nes yra tiesiogiai susijęs su genų raiškos reguliacija, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Liepa Gasiulė. „To neturi kitos aminorūgštys“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ sakė L.Gasiulė. Pasak jos, metionino daugiausia būna maiste, kuriame gausu baltymų. „Odontologai pataria“: apie kokius vartojamus vaistus būtina pranešti odontologui? „Daugiausia metionino yra gyvulinės kilmės baltymuose. Kalbame apie mėsą, įvairią žuvį, jūrų gėrybes, daug metionino yra riešutuose, mažiau – pieno produktuose“, – vardijo L.Gasiulė. Ypač daug metionino yra braziliškuose riešutuose.
Europiečiai valgo per daug baltymų.
Bet medikai mėgsta sakyti, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė. Taip ir šiuo atvejų – metionino perteklius gali būti žalingas organizmui. Pasak L.Gasiulės, vidutinis žmogus turėtų per parą suvalgyti 50–60 gramų baltymų. Tačiau europiečiai yra linkę suvartoti pusantro karto daugiau.

[digital]

Humans May Be Able to Grow New Teeth Within Just 4 Years

Here’s what you’ll learn when you read this story:

• While bones can regrow themselves when they break, teeth aren’t so lucky, and that leads to millions of people worldwide suffering from some form of edentulism, a.k.a. toothlessness.
• Now, Japanese researchers are moving a promising, tooth-regrowing medicine into human trials.
• If the trial is successful, the researchers hope the drug will become available for all forms of toothlessness sometime around 2030.

[MedinisStrazdas]

Jei gerai suprantu, tai rado būdą kaip geno redagavimą perduoti egzistuojančiomis suaugusio lastelėms, kas yra tikrai didelis pasiekimas ir buv "trūkstama grandis" norint genetiškai gydyti jau gimusius.

[digital]

Profesorius Šikšnys – apie revoliuciją medicinoje: jau padėjo išgydyti tai, kam nebuvo vaistų

Genų redagavimas – kvapą gniaužiančius pasiekimus medicinoje jau duodanti technologija. Iš laboratorijų perkelta į klinikinę praktika ji padėjo išgydyti paciento ligą, nuo kurios vaistų nebuvo. Genus „taisyti“ būtų galima ir sergantiesiems kitomis sunkiomis ligomis.

Pavyko per rekordiškai trumpą laiką

Profesorius priminė, kad apie genų redagavimą plačiau kalbėti pradėta apie 2012 metus, kada lietuvių mokslininkai ir kolegos JAV paskelbė straipsnius.

„Paskelbta, kad atsirado nauji genų redagavimo įrankiai, kurie genų redagavimo technologijas padarė prieinamas daugeliui pasaulio laboratorijų. Aišku, tos technologijos iš pradžių veikė tiktai mokslininkų laboratorijose.

Bet kas įvyko prieš gerus pusantrų metų, ši technologija buvo pirmą kartą pritaikyta klinikoje gydant žmones. Sakyčiau, tai buvo rekordiškai trumpas laikas, kai technologija nuo laboratorinio stalo šiek tiek per daugiau nei 10 metų jau taikoma klinikoje. Tai – iš tikrųjų labai didelis greitis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pabrėžė V. Šikšnys.

Pirmą kartą sėkmingai panaudota gydant žmones

Jo aiškinimu, genų redagavimo technologija paremta tuo, kad ją panaudojant galima ištaisyti klaidas žmogaus ląstelėse, kurios yra atsakingos už paveldimas genetines ligas.

„Tai yra vienas pritaikymas medicinoje. Kas dabar buvo padaryta prieš pusantrų metų? Šita technologija buvo pritaikyta kraujo ligai, vadinamai pjautuvine anemija, gydyti.

Jos priežastis yra ta, kad gene, kuris koduoja hemoglobiną, suriša deguonį ir perneša mūsų kūne, yra mutacija ir dėl jos DNR molekulėje pasikeičia raudonųjų kraujo kūnelių forma, jie tampa panašūs į pjautuvą – iš čia ir kilo ligos pavadinimas.

Pasikeitę raudonieji kraujo kūneliai sukelia daug labai problemų, nes limpa vienas su kitu ir pradeda užkimšinėti kraujagysles – žmogus suserga tikrai pakankamai sunkia liga, kuriai gydyti vaistų iki šiol nebuvo“, – pasakojo profesorius.

Pasak jo, medikai tik gydydavo simptomus, tai leisdavo palengvinti ligos eigą, bet pagyti iš esmės galimybių nebuvo. „Su šia technologija pirmą kartą atsirado galimybė šitą ligą išgydyti. Mokslininkai ir gydytojai tai vadina vienkartine terapija ir žmogus praktiškai tampa sveikas, nes yra išgydoma ligos priežastis, o ne pasekmės“, – šiuolaikinėmis galimybėmis džiaugėsi mokslininkas.

Reikėjo išmokti gyventi be skausmo

Mokslininkas pasakojo, kad jam pačiam teko sutikti šį pacientą, kuriam buvo pritaikyta genų redagavimo technologija: „Norėdamas įrodyti, kad yra visiškai sveikas, po terapijos jis įlipo į Kilimandžaro viršūnę, kur tikrai yra deguonies trūkumas, ir viskas buvo tvarkoje. Tai dabar jis gyvena visai be skausmo, laimingo žmogaus gyvenimą.“

Tiesa, psichologiškai grįžti į vėžes įpratus gyventi sukaustytam ligos vyrui nebuvo paprasta. „Jis sakė, kad po gydymo kurso, kai pasveiko ir išgijo, turėjo apsilankyti pas psichologą, nes jam buvo labai sunku gyventi be skausmo.

Jis kiekvieną dieną jausdavo skausmą dėl ligos, nuskausminamieji buvo jo gyvenimo dalis. Kai tas skausmas išnyko, jam reikėjo kažkaip susitvarkyti psichologiškai, kad to skausmo nebėra“, – pridūrė mokslininkas.

[digital]

Respublikinėje Vilniaus ligoninėje – naujovė: chirurgai operuoja padedami roboto

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) sėkmingai pradėta naudoti pažangi robotinė chirurginė sistema ir atliekamos robotinės operacijos, praneša ligoninė.

„Robotinės sistemos atsiradimas RVUL yra svarbus žingsnis diegiant ir vystant robotinę chirurgiją ne tik mūsų ligoninėje, bet ir Lietuvoje. Tai yra galimybė sujungti patyrusio chirurgo įgūdžius ir šios sistemos tikslumą, užtikrinant saugesnį ir komfortiškesnį gydymą pacientams“, – džiaugiasi robotinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje, RVUL Bendrosios chirurgijos centro profesorius dr. Narimantas Samalavičius.

„Robotinės chirurgijos privalumai pacientui yra labai gerai žinomi. Robotinė chirurgija siejama su mažesne infekcijų ir kitų komplikacijų rizika, nes mažesni pjūviai ir tikslesnis chirurgo darbas sumažina audinių pažeidimą, kraujavimą ir „stresą“ organizmui.

Pooperacinis skausmas būna silpnesnis, todėl prireikia mažiau nuskausminamųjų. Dėl tausojančios chirurgijos, pacientai greičiau atsigauna lyginant su kito tipo operacijomis – jiems lengviau judėti jau pirmąsias dienas po operacijos, jie gali anksčiau išvykti iš ligoninės į namus, atsistatyti ir grįžti į įprastą gyvenimą. Be to, svarbus ir geresnis estetinis rezultatas, nes chirurginiai pjūveliai būna itin maži“, – naudą pabrėžia profesorius.

Profesorius teigia, kad ypatingai greitai robotinė chirurgija įsitvirtino atliekant prostatos vėžio operacijas, nes onkologiniai rezultatai ir funkciniai rezultatai pranoko tiek atviros, tiek laparoskopinės chirurgijos rezultatus. Taikant robotinę chirurgiją onkologiniams pacientams, greitesnis atsistatymas leidžia anksčiau pradėti specifinį gydymą, pavyzdžiui, chemoterapiją.

Prof. N. Samalavičius pasakoja, kad RVUL naudojama robotinė chirurginė sistema turi tris robotines rankas, kurios naudoja chirurginius instrumentus. Operuojantis chirurgas robotines rankas valdo nuotoliniu per kompiuterinę valdymo konsolę. Sistema leidžia chirurgui matyti didelės raiškos, padidintus 3D operacinio lauko vaizdus per specialius akinius.

„Ši įranga turi kelias labai svarbias technologines inovacijas: akies obuolio judesiu valdoma kamera pagerina operacijos tikslumą bei palengvina darbą ir chirurgui, ir jo asistentui. Be to, operuojantis chirurgas, nors ir nesiliečia prie operuojamo paciento, specialios pažangios technologijos dėka gali jausti prisilietimą prie audinių. Tai daro operavimo pojūtį labai panašų į įprastos chirurgijos, todėl sutrumpėja naujos technologijos įsisavinimo laikas. Galiausiai, operacijos metu chirurgas sėdi specialioje ergonominėje kėdėje, dėl to sumažėja nuovargis, o tai ypač svarbu atliekant sudėtingas ir ilgas operacijas“, – privalumus vardija prof. N. Samalavičius.

[digital]

Grįžta gydytojai emigrantai: kodėl Lietuvoje jiems geriau nei Vokietijoje?

Pranešimas žiniasklaidai

Kodėl pasirinko grįžimo į Lietuvą kelią ir kaip sekasi sugrįžus – pakalbinome keletą gydytojų, kurie grįžo iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Tai gydytojas vaikų gastroenterologas dr. Benas Prušinskas, gydytoja neurologė dr. Aleksandra Ekkert ir kraujagyslių chirurgas Andrius Drobnys.

[bato_usai]

No specific EU MRLs exist for TFA, and recent studies show it’s harmful to reproduction, development and thyroid; therefore, the default MRL of 10 μg/kg should apply, which also applies for pesticide substances that cause this toxicity. Yet, 54 samples [iš 66 ištirtų] exceeded the default MRL.

Contamination all over Europe:

• 360 µg/kg in breakfast cereals (purchased in Ireland)
• 340 µg/kg in Belgian wholemeal bread
• 310 µg/kg in wheat flour (produced in Germany)
• 210 µg/kg in a French baguette
• 200 µg/kg in Swiss Rauchbrot
• 180 µg/kg in a French croissant
• 130 µg/kg in Dutch gingerbread (pepernoten)
• 120 µg/kg in Spanish toasting bread
• 120 µg/kg in flour from Luxembourg
• 74 µg/kg in Austrian breadcrumbs
• 62 µg/kg in Polish spelt toast bread
• 49 µg/kg in Bulgarian biscuits
• 49 µg/kg in corn flour from Romania
• 42 µg/kg in a Czech poppy seed bun
• 31 µg/kg in Hungarian coarse oat flakes
• 26 µg/kg in Italian spaghetti (the tip of the iceberg, only one sample tested)
• 17 µg/kg in Greek rusks with olive oil

[bato_usai]

▼ Antraštė tai gerokai klaidinanti

[digital]

„uhealth“ atveria savo platformą visoms Lietuvos klinikoms: nuotolines konsultacijas galės teikti net mažos medicinos įstaigos

2024 metais Lietuvos rinkai pristatyta skaitmeninės medicinos platforma „uhealth" skelbia apie strateginį pokytį, galintį iš esmės prisidėti prie sveikatos sistemos efektyvinimo. Nuo 2026 metų sausio mėnesio prie platformos prisijungti ir teikti skaitmeninės medicinos paslaugas savo pacientams galės visos šalyje veikiančios gydymo įstaigos.

„uhealth“ atsiradimo priežastys

„uhealth“ vystymas buvo pradėtas 2022 m. ir užtruko beveik dvejus metus. Platforma buvo kuriama bendradarbiaujant su medicinos diagnostikos ir gydymo centru „Hila", panaudojant ilgametę jų patirtį medicinos sektoriuje. Siekis buvo paprastas, bet ambicingas – sukurti platformą, leidžiančią klientams patogiai ir saugiai konsultuotis su šeimos gydytojais nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos jiems tinkamu metu.

Nuoseklus augimas

Per pastaruosius 12 mėnesių „uhealth“ programėlės naudotojų skaičius išaugo 2,5 karto ir jau siekia 40 tūkst. Svarbus rodiklis, pabrėžiantis paslaugos patrauklumą – nuolat auganti lojalių klientų dalis, kuri viršija 40%. Įsitikinę, kad konsultacijos vyksta su „tikrais“ gydytojais, o ne su dirbtiniu intelektu, vartotojai mielai grįžta pakartotinoms paslaugoms. Klientų pasitenkinimo rodikliai yra itin aukšti – 97% „uhealth“ platforma pasinaudojusių vartotojų gautas paslaugas įvertina aukščiausiai.

Antrasis „uhealth“ vystymo etapas – platforma atsiveria visoms klinikoms

Matydama spartų augimą ir rinkos poreikius, bendrovė pradeda antrąjį „uhealth“ platformos vystymo etapą. Nuo 2026 m. sausio mėn. „uhealth“ taps atvira platforma, prie kurios galės prisijungti visos Lietuvoje veikiančios licencijuotos gydymo įstaigos.

[mantasm]

Svarbiausia estus lenkiam

[Silber418]

Kiek sveikų gyvenimo metų galima tikėtis įvairiose ES šalyse? Lietuva ir dauguma kaimyninių šalių neatrodo puikiai pagal šį rodiklį.



Šaltinis.: https://ec.europa.eu/eurostat/web/pr...ddn-20250808-1.

[andyour]

Sveikatos viceministras: kada e. sveikatos sistemos problemos bus išspręstos, nėra aišku

„Problema yra pakilusi iki ministrų lygmens. <...> Kalbant apie Sveikatos apsaugos ministeriją, noriu patikinti vaistines, kad už kompensuojamuosius vaistus, kurių receptai buvo išduoti, bus apmokėta. Mes įsipareigojame skirti finansavimą dviem specialistams, kurie ateis dirbti į Registrų centrą būtent su šia problema“, – teigia viceministras.

Įdomu, kokias pareigas užims tie specialistai.

[mantasm]

Taip išeina, kad e. sveikatą teks perdaryti iš naujo. Kur garantija, kad nauja sistema bus gera?

Nemanau, kad perdaryt iš naujo. Bet kokiu atveju smagiausia dalis duomenų migracija. Ar iš naujos sistemos į seną, ar iš senos sistemos vienos architektūros į kitą. Vartotojo sąsajos ir t.t. turbūt nereiks liest.

Su IT projektais su „perdaryt iš naujo“ dažniausiai vedą į krachą ir minimum kelis metus skausmo. Geriausia taisyt po truputi veikiančią sistemą sprendžiant problemas po vieną. Dabar darbe kaip tik panašus procesas vyksta. Turim 10+ metų senumo kodą pagal anų laikų geriausias praktikas. Laikai pasikeitė, vartotojų norai pasikeitė, įrankiai pasikeitė. Pats produktas tikėtina važiuos ir po dar 10 metų. Tai apart klaidų taisymo ir funkcijų po truputi migruojam problemines vietas į naują architektūrą. Tiek mums, tiek klientams daug sveikesnis variantas nei išmest seną kodą ir rašyt nuo nulio. Nes rašant nuo nulio garantuotai užliptume ant dalies grėblių, kurie buvo po truputi išspręsti su senąja versija. Nekalbant, kad vartotojams būtų staigus šokas su gerokai kitokia sistema. O dabar perdarant po gabaliuką ir tą gabaliuką palengva pripras.

[andyour]

Taip išeina, kad e. sveikatą teks perdaryti iš naujo. Kur garantija, kad nauja sistema bus gera?

[mantasm]

Tai nori pasakyti, kad sistemą padarė mažam vartotojų kiekiui, nes taip buvo pigiau?

E. sveikatą padarė kreivai bet kokiam vartotojų kiekiui. Ir dėl sistemos ypatybių iškart žinojo +/- kiek bus vartotojų. Tai šitoj vietoj nelabai bepataupysi.

Iš teorinės pusės. Su pigiau/brangiau galimas vartotojų kiekis yra tik pasekmė. Galima daryt pigiai pagal esamą situaciją tiek apkrovimą, tiek funkcionalumą. Galima iškart numatyt galimybes plėsti funkcionalumą. Arba plėsti sistemos pajėgumus lengvai išplečiant per daugiau serverių. Darant brangiau galima rašyti kodą kurį bus lengviau prižiūrėt ateityje su automatizuotais testais, gera kodo dokumentacija ir pan, kas atsipirks po n metų. Ir priklausomai nuo pobūdžio būna n+k smulkmenų kaip galima palengvinti ateities naudotojų, administatorių ir programuotojų gyvenimą. Kas ilgainiui atsiperka jei sistema veikia metais ar net dešimtmečiais. Deja neretai užsakovai galvoja tik apie šiandien ir ilgalaikėj perspektyvoj skupas moka du kartus.