Sveikata, medicina, mityba

[digital]

Humans May Be Able to Grow New Teeth Within Just 4 Years

Here’s what you’ll learn when you read this story:

• While bones can regrow themselves when they break, teeth aren’t so lucky, and that leads to millions of people worldwide suffering from some form of edentulism, a.k.a. toothlessness.
• Now, Japanese researchers are moving a promising, tooth-regrowing medicine into human trials.
• If the trial is successful, the researchers hope the drug will become available for all forms of toothlessness sometime around 2030.

[MedinisStrazdas]

Jei gerai suprantu, tai rado būdą kaip geno redagavimą perduoti egzistuojančiomis suaugusio lastelėms, kas yra tikrai didelis pasiekimas ir buv "trūkstama grandis" norint genetiškai gydyti jau gimusius.

[digital]

Profesorius Šikšnys – apie revoliuciją medicinoje: jau padėjo išgydyti tai, kam nebuvo vaistų

Genų redagavimas – kvapą gniaužiančius pasiekimus medicinoje jau duodanti technologija. Iš laboratorijų perkelta į klinikinę praktika ji padėjo išgydyti paciento ligą, nuo kurios vaistų nebuvo. Genus „taisyti“ būtų galima ir sergantiesiems kitomis sunkiomis ligomis.

Pavyko per rekordiškai trumpą laiką

Profesorius priminė, kad apie genų redagavimą plačiau kalbėti pradėta apie 2012 metus, kada lietuvių mokslininkai ir kolegos JAV paskelbė straipsnius.

„Paskelbta, kad atsirado nauji genų redagavimo įrankiai, kurie genų redagavimo technologijas padarė prieinamas daugeliui pasaulio laboratorijų. Aišku, tos technologijos iš pradžių veikė tiktai mokslininkų laboratorijose.

Bet kas įvyko prieš gerus pusantrų metų, ši technologija buvo pirmą kartą pritaikyta klinikoje gydant žmones. Sakyčiau, tai buvo rekordiškai trumpas laikas, kai technologija nuo laboratorinio stalo šiek tiek per daugiau nei 10 metų jau taikoma klinikoje. Tai – iš tikrųjų labai didelis greitis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ pabrėžė V. Šikšnys.

Pirmą kartą sėkmingai panaudota gydant žmones

Jo aiškinimu, genų redagavimo technologija paremta tuo, kad ją panaudojant galima ištaisyti klaidas žmogaus ląstelėse, kurios yra atsakingos už paveldimas genetines ligas.

„Tai yra vienas pritaikymas medicinoje. Kas dabar buvo padaryta prieš pusantrų metų? Šita technologija buvo pritaikyta kraujo ligai, vadinamai pjautuvine anemija, gydyti.

Jos priežastis yra ta, kad gene, kuris koduoja hemoglobiną, suriša deguonį ir perneša mūsų kūne, yra mutacija ir dėl jos DNR molekulėje pasikeičia raudonųjų kraujo kūnelių forma, jie tampa panašūs į pjautuvą – iš čia ir kilo ligos pavadinimas.

Pasikeitę raudonieji kraujo kūneliai sukelia daug labai problemų, nes limpa vienas su kitu ir pradeda užkimšinėti kraujagysles – žmogus suserga tikrai pakankamai sunkia liga, kuriai gydyti vaistų iki šiol nebuvo“, – pasakojo profesorius.

Pasak jo, medikai tik gydydavo simptomus, tai leisdavo palengvinti ligos eigą, bet pagyti iš esmės galimybių nebuvo. „Su šia technologija pirmą kartą atsirado galimybė šitą ligą išgydyti. Mokslininkai ir gydytojai tai vadina vienkartine terapija ir žmogus praktiškai tampa sveikas, nes yra išgydoma ligos priežastis, o ne pasekmės“, – šiuolaikinėmis galimybėmis džiaugėsi mokslininkas.

Reikėjo išmokti gyventi be skausmo

Mokslininkas pasakojo, kad jam pačiam teko sutikti šį pacientą, kuriam buvo pritaikyta genų redagavimo technologija: „Norėdamas įrodyti, kad yra visiškai sveikas, po terapijos jis įlipo į Kilimandžaro viršūnę, kur tikrai yra deguonies trūkumas, ir viskas buvo tvarkoje. Tai dabar jis gyvena visai be skausmo, laimingo žmogaus gyvenimą.“

Tiesa, psichologiškai grįžti į vėžes įpratus gyventi sukaustytam ligos vyrui nebuvo paprasta. „Jis sakė, kad po gydymo kurso, kai pasveiko ir išgijo, turėjo apsilankyti pas psichologą, nes jam buvo labai sunku gyventi be skausmo.

Jis kiekvieną dieną jausdavo skausmą dėl ligos, nuskausminamieji buvo jo gyvenimo dalis. Kai tas skausmas išnyko, jam reikėjo kažkaip susitvarkyti psichologiškai, kad to skausmo nebėra“, – pridūrė mokslininkas.

[digital]

Respublikinėje Vilniaus ligoninėje – naujovė: chirurgai operuoja padedami roboto

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL) sėkmingai pradėta naudoti pažangi robotinė chirurginė sistema ir atliekamos robotinės operacijos, praneša ligoninė.

„Robotinės sistemos atsiradimas RVUL yra svarbus žingsnis diegiant ir vystant robotinę chirurgiją ne tik mūsų ligoninėje, bet ir Lietuvoje. Tai yra galimybė sujungti patyrusio chirurgo įgūdžius ir šios sistemos tikslumą, užtikrinant saugesnį ir komfortiškesnį gydymą pacientams“, – džiaugiasi robotinės chirurgijos pradininkas Lietuvoje, RVUL Bendrosios chirurgijos centro profesorius dr. Narimantas Samalavičius.

„Robotinės chirurgijos privalumai pacientui yra labai gerai žinomi. Robotinė chirurgija siejama su mažesne infekcijų ir kitų komplikacijų rizika, nes mažesni pjūviai ir tikslesnis chirurgo darbas sumažina audinių pažeidimą, kraujavimą ir „stresą“ organizmui.

Pooperacinis skausmas būna silpnesnis, todėl prireikia mažiau nuskausminamųjų. Dėl tausojančios chirurgijos, pacientai greičiau atsigauna lyginant su kito tipo operacijomis – jiems lengviau judėti jau pirmąsias dienas po operacijos, jie gali anksčiau išvykti iš ligoninės į namus, atsistatyti ir grįžti į įprastą gyvenimą. Be to, svarbus ir geresnis estetinis rezultatas, nes chirurginiai pjūveliai būna itin maži“, – naudą pabrėžia profesorius.

Profesorius teigia, kad ypatingai greitai robotinė chirurgija įsitvirtino atliekant prostatos vėžio operacijas, nes onkologiniai rezultatai ir funkciniai rezultatai pranoko tiek atviros, tiek laparoskopinės chirurgijos rezultatus. Taikant robotinę chirurgiją onkologiniams pacientams, greitesnis atsistatymas leidžia anksčiau pradėti specifinį gydymą, pavyzdžiui, chemoterapiją.

Prof. N. Samalavičius pasakoja, kad RVUL naudojama robotinė chirurginė sistema turi tris robotines rankas, kurios naudoja chirurginius instrumentus. Operuojantis chirurgas robotines rankas valdo nuotoliniu per kompiuterinę valdymo konsolę. Sistema leidžia chirurgui matyti didelės raiškos, padidintus 3D operacinio lauko vaizdus per specialius akinius.

„Ši įranga turi kelias labai svarbias technologines inovacijas: akies obuolio judesiu valdoma kamera pagerina operacijos tikslumą bei palengvina darbą ir chirurgui, ir jo asistentui. Be to, operuojantis chirurgas, nors ir nesiliečia prie operuojamo paciento, specialios pažangios technologijos dėka gali jausti prisilietimą prie audinių. Tai daro operavimo pojūtį labai panašų į įprastos chirurgijos, todėl sutrumpėja naujos technologijos įsisavinimo laikas. Galiausiai, operacijos metu chirurgas sėdi specialioje ergonominėje kėdėje, dėl to sumažėja nuovargis, o tai ypač svarbu atliekant sudėtingas ir ilgas operacijas“, – privalumus vardija prof. N. Samalavičius.

[digital]

Grįžta gydytojai emigrantai: kodėl Lietuvoje jiems geriau nei Vokietijoje?

Pranešimas žiniasklaidai

Kodėl pasirinko grįžimo į Lietuvą kelią ir kaip sekasi sugrįžus – pakalbinome keletą gydytojų, kurie grįžo iš Vokietijos ir Didžiosios Britanijos. Tai gydytojas vaikų gastroenterologas dr. Benas Prušinskas, gydytoja neurologė dr. Aleksandra Ekkert ir kraujagyslių chirurgas Andrius Drobnys.

[bato_usai]

No specific EU MRLs exist for TFA, and recent studies show it’s harmful to reproduction, development and thyroid; therefore, the default MRL of 10 μg/kg should apply, which also applies for pesticide substances that cause this toxicity. Yet, 54 samples [iš 66 ištirtų] exceeded the default MRL.

Contamination all over Europe:

• 360 µg/kg in breakfast cereals (purchased in Ireland)
• 340 µg/kg in Belgian wholemeal bread
• 310 µg/kg in wheat flour (produced in Germany)
• 210 µg/kg in a French baguette
• 200 µg/kg in Swiss Rauchbrot
• 180 µg/kg in a French croissant
• 130 µg/kg in Dutch gingerbread (pepernoten)
• 120 µg/kg in Spanish toasting bread
• 120 µg/kg in flour from Luxembourg
• 74 µg/kg in Austrian breadcrumbs
• 62 µg/kg in Polish spelt toast bread
• 49 µg/kg in Bulgarian biscuits
• 49 µg/kg in corn flour from Romania
• 42 µg/kg in a Czech poppy seed bun
• 31 µg/kg in Hungarian coarse oat flakes
• 26 µg/kg in Italian spaghetti (the tip of the iceberg, only one sample tested)
• 17 µg/kg in Greek rusks with olive oil

[bato_usai]

▼ Antraštė tai gerokai klaidinanti

[digital]

„uhealth“ atveria savo platformą visoms Lietuvos klinikoms: nuotolines konsultacijas galės teikti net mažos medicinos įstaigos

2024 metais Lietuvos rinkai pristatyta skaitmeninės medicinos platforma „uhealth" skelbia apie strateginį pokytį, galintį iš esmės prisidėti prie sveikatos sistemos efektyvinimo. Nuo 2026 metų sausio mėnesio prie platformos prisijungti ir teikti skaitmeninės medicinos paslaugas savo pacientams galės visos šalyje veikiančios gydymo įstaigos.

„uhealth“ atsiradimo priežastys

„uhealth“ vystymas buvo pradėtas 2022 m. ir užtruko beveik dvejus metus. Platforma buvo kuriama bendradarbiaujant su medicinos diagnostikos ir gydymo centru „Hila", panaudojant ilgametę jų patirtį medicinos sektoriuje. Siekis buvo paprastas, bet ambicingas – sukurti platformą, leidžiančią klientams patogiai ir saugiai konsultuotis su šeimos gydytojais nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos jiems tinkamu metu.

Nuoseklus augimas

Per pastaruosius 12 mėnesių „uhealth“ programėlės naudotojų skaičius išaugo 2,5 karto ir jau siekia 40 tūkst. Svarbus rodiklis, pabrėžiantis paslaugos patrauklumą – nuolat auganti lojalių klientų dalis, kuri viršija 40%. Įsitikinę, kad konsultacijos vyksta su „tikrais“ gydytojais, o ne su dirbtiniu intelektu, vartotojai mielai grįžta pakartotinoms paslaugoms. Klientų pasitenkinimo rodikliai yra itin aukšti – 97% „uhealth“ platforma pasinaudojusių vartotojų gautas paslaugas įvertina aukščiausiai.

Antrasis „uhealth“ vystymo etapas – platforma atsiveria visoms klinikoms

Matydama spartų augimą ir rinkos poreikius, bendrovė pradeda antrąjį „uhealth“ platformos vystymo etapą. Nuo 2026 m. sausio mėn. „uhealth“ taps atvira platforma, prie kurios galės prisijungti visos Lietuvoje veikiančios licencijuotos gydymo įstaigos.

[mantasm]

Svarbiausia estus lenkiam

[Silber418]

Kiek sveikų gyvenimo metų galima tikėtis įvairiose ES šalyse? Lietuva ir dauguma kaimyninių šalių neatrodo puikiai pagal šį rodiklį.



Šaltinis.: https://ec.europa.eu/eurostat/web/pr...ddn-20250808-1.

[andyour]

Sveikatos viceministras: kada e. sveikatos sistemos problemos bus išspręstos, nėra aišku

„Problema yra pakilusi iki ministrų lygmens. <...> Kalbant apie Sveikatos apsaugos ministeriją, noriu patikinti vaistines, kad už kompensuojamuosius vaistus, kurių receptai buvo išduoti, bus apmokėta. Mes įsipareigojame skirti finansavimą dviem specialistams, kurie ateis dirbti į Registrų centrą būtent su šia problema“, – teigia viceministras.

Įdomu, kokias pareigas užims tie specialistai.

[mantasm]

Taip išeina, kad e. sveikatą teks perdaryti iš naujo. Kur garantija, kad nauja sistema bus gera?

Nemanau, kad perdaryt iš naujo. Bet kokiu atveju smagiausia dalis duomenų migracija. Ar iš naujos sistemos į seną, ar iš senos sistemos vienos architektūros į kitą. Vartotojo sąsajos ir t.t. turbūt nereiks liest.

Su IT projektais su „perdaryt iš naujo“ dažniausiai vedą į krachą ir minimum kelis metus skausmo. Geriausia taisyt po truputi veikiančią sistemą sprendžiant problemas po vieną. Dabar darbe kaip tik panašus procesas vyksta. Turim 10+ metų senumo kodą pagal anų laikų geriausias praktikas. Laikai pasikeitė, vartotojų norai pasikeitė, įrankiai pasikeitė. Pats produktas tikėtina važiuos ir po dar 10 metų. Tai apart klaidų taisymo ir funkcijų po truputi migruojam problemines vietas į naują architektūrą. Tiek mums, tiek klientams daug sveikesnis variantas nei išmest seną kodą ir rašyt nuo nulio. Nes rašant nuo nulio garantuotai užliptume ant dalies grėblių, kurie buvo po truputi išspręsti su senąja versija. Nekalbant, kad vartotojams būtų staigus šokas su gerokai kitokia sistema. O dabar perdarant po gabaliuką ir tą gabaliuką palengva pripras.

[andyour]

Taip išeina, kad e. sveikatą teks perdaryti iš naujo. Kur garantija, kad nauja sistema bus gera?

[mantasm]

Tai nori pasakyti, kad sistemą padarė mažam vartotojų kiekiui, nes taip buvo pigiau?

E. sveikatą padarė kreivai bet kokiam vartotojų kiekiui. Ir dėl sistemos ypatybių iškart žinojo +/- kiek bus vartotojų. Tai šitoj vietoj nelabai bepataupysi.

Iš teorinės pusės. Su pigiau/brangiau galimas vartotojų kiekis yra tik pasekmė. Galima daryt pigiai pagal esamą situaciją tiek apkrovimą, tiek funkcionalumą. Galima iškart numatyt galimybes plėsti funkcionalumą. Arba plėsti sistemos pajėgumus lengvai išplečiant per daugiau serverių. Darant brangiau galima rašyti kodą kurį bus lengviau prižiūrėt ateityje su automatizuotais testais, gera kodo dokumentacija ir pan, kas atsipirks po n metų. Ir priklausomai nuo pobūdžio būna n+k smulkmenų kaip galima palengvinti ateities naudotojų, administatorių ir programuotojų gyvenimą. Kas ilgainiui atsiperka jei sistema veikia metais ar net dešimtmečiais. Deja neretai užsakovai galvoja tik apie šiandien ir ilgalaikėj perspektyvoj skupas moka du kartus.

[mantasm]

Is diskusijos Norkuno youtube irase komentaru supratau, kad dabar laikomi ne tik metaduomenys su xml bet ir siaip visi failai duombazeje - pdf ir kiti. Tai naturalu kad butu pirmas zingsnis juos is ten atskirt. O paskui jau eina eile klausimu - ar xml metaduomenys daznai pasikartoja, ar metaduomenys gali buti skirtingi daugelyje irasu ir t.t, nes nuo to labai daug priklauso.
Bet uzsikabino kazkodel butent prie xml, o ne prie to kad db saugomi net pdf'ai.

Su XML pagrindinė bėda, kad kišant tiesiai XML vietoj, pavadinkim, grynųjų duomenų sudėtinga išnaudoti visokias mandras SQL optimizacijas. Ir tenka labai daug apdorojimo daryti aplikacijos pusėje. Ir augant duomenų kiekiui sistemos apkrovimas auga eksponentiškai.

Dėl dokumentų saugojimo, iš principo rimtesnės duombazės turi specialius modulius jų optimizuotam saugojimui. Su Oracle niekad neteko dirbti, bet tikiu, kad irgi turi. Klausimas tik ar tas modulis naudojamas, ar sukišta į paprastas lenteles šalia kitų duomenų. Bet kokiu atveju permest iš vienos vietos į kitą nebūtų raketų mokslas. Priešingai nei išmėžt XML.

Aišku visokie S3 ir t.t. atsirado ne iš gero gyvenimo. Ir šitoj vietoj dokumentų saugojimas atskiram neSQLiniam servise turbūt būtų optimaliausia.

[SoulMulticast]

SoulMulticast kiek suprantu bėda tame, kad vietoj bazinių duomenų SQL lentelėse yra XML dokumentai sukišti į SQL. Ir tada išsipučia tiek lentelių dydžiai, tiek indeksai.

Gal reiktų ne tiek atskirų duombazių, kiek atskirai laikyti metaduomenis, prisegtus binarinius duomenis ir kešuotus XML jei tai būtina komunikacija su kitom sistemom. Nes dabar berods viskas suplakta į vieną vietą.

Sumokėčiau €5, kad galėčiau pavartyt e. sveikatos kodą.

Is diskusijos Norkuno youtube irase komentaru supratau, kad dabar laikomi ne tik metaduomenys su xml bet ir siaip visi failai duombazeje - pdf ir kiti. Tai naturalu kad butu pirmas zingsnis juos is ten atskirt. O paskui jau eina eile klausimu - ar xml metaduomenys daznai pasikartoja, ar metaduomenys gali buti skirtingi daugelyje irasu ir t.t, nes nuo to labai daug priklauso.
Bet uzsikabino kazkodel butent prie xml, o ne prie to kad db saugomi net pdf'ai.

[andyour]

Manau ten yra eile kitu problemu visais lygiais ir toli grazu ne viskas taip paprasta.

O kokia tų problemų priežastis?

[andyour]

Galima padaryt pigiai paprasčiau. Galima padaryt brangiai geriau.

Tai nori pasakyti, kad sistemą padarė mažam vartotojų kiekiui, nes taip buvo pigiau?

[Arunasx]

SoulMulticast kiek suprantu bėda tame, kad vietoj bazinių duomenų SQL lentelėse yra XML dokumentai sukišti į SQL. Ir tada išsipučia tiek lentelių dydžiai, tiek indeksai.
Gal reiktų ne tiek atskirų duombazių, kiek atskirai laikyti metaduomenis, prisegtus binarinius duomenis ir kešuotus XML jei tai būtina komunikacija su kitom sistemom. Nes dabar berods viskas suplakta į vieną vietą.
Sumokėčiau €5, kad galėčiau pavartyt e. sveikatos kodą.

Gal koks Tapinas galėtų užsukti crowdfundingą kodo peržiūros finansavimui, prisidėčiau irgi €5 kad sudarytų progą profų analizei -
toks kolektyvinis protas įsijungtų

[mantasm]

SoulMulticast kiek suprantu bėda tame, kad vietoj bazinių duomenų SQL lentelėse yra XML dokumentai sukišti į SQL. Ir tada išsipučia tiek lentelių dydžiai, tiek indeksai.

Gal reiktų ne tiek atskirų duombazių, kiek atskirai laikyti metaduomenis, prisegtus binarinius duomenis ir kešuotus XML jei tai būtina komunikacija su kitom sistemom. Nes dabar berods viskas suplakta į vieną vietą.

Sumokėčiau €5, kad galėčiau pavartyt e. sveikatos kodą.