Sveikata, medicina, mityba

[MedinisStrazdas]

Straipsnyje rašoma, jog yra krūva instrukcijų, kad turbūt būtų pasiektas tas „normalumas“. Asmeniškai pats gamindavau jau ant atsilupusios dangos, keptuvę vienas namiškis vis pakišdavo po vandeniu vos baigus kepti, nors liepdavom jam to nedaryti. Jei net nepasiektum didžiausios temperatūros kepant, dėl mechaninio nusidevėjimo (net ir nenaudojant metalinių įrankių bei plaunant tik minkšta kempine) vis tiek paviršius dėvisi, tikėtina, dangai turint dar neįžiūrimų mikro pažaidų tos aukščiausios temperatūros nebūtina pasiekti, kad kažkas išsiskirtų.

Prieš kepimą juk kaitinamos tuščios keptuvės su aliejumi. Tik įdėjus maistą mažinama temparatūra. Tarsi kas matuojat laipsnius? Tarsi niekad nebuvot atsitraukę ar nespėję paruošti maisto įmetimui į pektuvę ir pamatę kylančius dūmus?



Visgi rizikuoti savo kailiu nesinori. Įdomu, nauji terminai, kaip „akmens masės keptuvės“, ar tik nebus labai panašu į tą patį tefloną, tik pavadinimu kitokiu?

Na kiek skaičiauo kai googlinaiu šitą tai teflonui norint išksirti dujas reikia aukštos temperatūros nesvarbu yra pažeidimai ar ne. Bet yra kita problema kad jeigu teflonas lupasi tai tu dalį jo suvalgai, kas irgi nėra sveika.

Beje panašu kad su tokio temperatūrom kitos "nesibraižančios dangos" keptuvės taip pat turi problemas kuri mechaniškai pažeidžiamos gaunasi.

Na aš tai nežiūriu kaittinimo. Ijungiu keptuvę ir sudedu maistą iš karto, tegu kaista kartu. Vieną kartą buvau pamiršęs išjungti, tai buvo dūmai. Tą keptuvę po to išmečiau. Dabar naudoju aliumininę tai dumų neteko matyti jau daug metų.

akmens masės tiesiog reiškia kad jos keramikinės. Ilgai šils bet iš esmės nesubraižomos nes kietesnės nei virtuvės įrankiai.

[mantasm]

Ar pomidorų pasta gadina ketaus keptuvę?
p.s. turiu ir kepu kiaušinienę, bet dažniausiai be šoninės. pvz su ghia sviestu. Nesiginčinu, su šonine geriau.

Nepasakyčiau, kad tai galima pavadinti gadinimu. Natūralus procesas, kurį reikia valdyti. Sakyčiau kaip peilių galandymas. Atšipęs peilis juk nėra sugadintas.

Pomidorai turi daug rūgščių ir tos rūgštys gerai ištraukia riebalus iš ketaus keptuvių. Po patiekalų su pomidorais arba kepu kiaušinienę ant daugiau riebalų nei įprastai, arba tiesiog įtrinu aliejum. Kitaip kitą kartą bus linkus prisvilti. Plika akim matosi kaip keptuvė keičia spalvą. Gerai įsigėrus riebalais turi tamsų matinį blizgesį. Po pomidorų pasidaro šviesesnė ir nebeblizga.

[Arunasx]

Rekomenduoju seną gerą ketaus keptuvę. Veikia ant indukcinės, galima naudot kokius tik nori įrankius, dėt į orkaitę jei be medinės rankenos... Amžinas daiktas. Ir palyginus pigus. Svarbiausia nepamiršt reguliariai pakaitint su pvz saulėgrąžų aliejum. Ypač jei dažnai gaminami patiekalai su pomidorų pasta. Arba dažnai kept šoninę ir kiaušinienę

Ar pomidorų pasta gadina ketaus keptuvę?
p.s. turiu ir kepu kiaušinienę, bet dažniausiai be šoninės. pvz su ghia sviestu. Nesiginčinu, su šonine geriau.

[mantasm]

Rekomenduoju seną gerą ketaus keptuvę. Veikia ant indukcinės, galima naudot kokius tik nori įrankius, dėt į orkaitę jei be medinės rankenos... Amžinas daiktas. Ir palyginus pigus. Svarbiausia nepamiršt reguliariai pakaitint su pvz saulėgrąžų aliejum. Ypač jei dažnai gaminami patiekalai su pomidorų pasta. Arba dažnai kept šoninę ir kiaušinienę

[dondc]

Teigiama, jog 99 % žmonių turi „amžinųjų chemikalų“. Filme nagrinėjamas PFOA, kuris naudojamas pvz. tefloninėse keptuvėse:

Sveikos keptuvės paieškos: kad indas netaptų nuodu // 2017 12 04
https://www.15min.lt/gyvenimas/nauji..._medium=copied
Pagrindinis teflono sudedamasis elementas, politetrafluoretilenas (PTFE), pradeda kisti tik pasiekus 327 ºC karštį, o tai reiškia, kad jis gali būti taikomas kepimui. Tačiau, anot mokslininko, temperatūrai pakilus iki 350 ºC, PTFE išskiria net 6 rūšių dujas: dvi iš jų, besikaupdamos organizme, gali sukelti vėžį, pažeisti plaučius, dvi tiesiog teršia orą, o kitų rūšių dujos laikomos gyvybei pavojingu chemikalu. Vienas aplinkosaugininkų tyrimas atskleidė, kad tefloninė keptuvė per 5 min. gali įkaisti net iki 382 ºC.

O čia yra realu kad keptuvė pasiekia tokią temperatūrą tikro naudojimo metu? Niekada nematavau, net įdomu pasirodė.

Google sako kad normali darbinė temperatūra būna tarp 149°C ir 260°C

Straipsnyje rašoma, jog yra krūva instrukcijų, kad turbūt būtų pasiektas tas „normalumas“. Asmeniškai pats gamindavau jau ant atsilupusios dangos, keptuvę vienas namiškis vis pakišdavo po vandeniu vos baigus kepti, nors liepdavom jam to nedaryti. Jei net nepasiektum didžiausios temperatūros kepant, dėl mechaninio nusidevėjimo (net ir nenaudojant metalinių įrankių bei plaunant tik minkšta kempine) vis tiek paviršius dėvisi, tikėtina, dangai turint dar neįžiūrimų mikro pažaidų tos aukščiausios temperatūros nebūtina pasiekti, kad kažkas išsiskirtų.

Prieš kepimą juk kaitinamos tuščios keptuvės su aliejumi. Tik įdėjus maistą mažinama temparatūra. Tarsi kas matuojat laipsnius? Tarsi niekad nebuvot atsitraukę ar nespėję paruošti maisto įmetimui į pektuvę ir pamatę kylančius dūmus?

Anot toksikologo, keptuvių nesvylančiomis dangomis negalima palikti be priežiūros, kepti ant aukštos temperatūros, kaitinti tuščios, jomis negalima naudoti metalinių mentelių, plauti reikia tik minkšta kempinėle ir švelniu plovikliu. Be to, tokių keptuvių negalima plauti ką tik nukėlus nuo ugnies, reikia palaukti, kol atvės. Laikantis visų instrukcijų ir nepažeidus dangos, nesvylančia keptuve naudotis gana saugu.

Visgi rizikuoti savo kailiu nesinori. Įdomu, nauji terminai, kaip „akmens masės keptuvės“, ar tik nebus labai panašu į tą patį tefloną, tik pavadinimu kitokiu?

[digital]

Pancreatic Cancer Vaccine Shows Promise in Small Trial
Šiokia tokia nauda iš COVID'o, kuriamos vakcinos nuo kasos vėžio:

Researchers at Memorial Sloan Kettering Cancer Center in New York, led by Dr. Vinod Balachandran, extracted patients’ tumors and shipped samples of them to Germany. There, scientists at BioNTech, the company that made a highly successful Covid vaccine with Pfizer, analyzed the genetic makeup of certain proteins on the surface of the cancer cells.

Using that genetic data, BioNTech scientists then produced personalized vaccines designed to teach each patient’s immune system to attack the tumors. Like BioNTech’s Covid shots, the cancer vaccines relied on messenger RNA. In this case, the vaccines instructed patients’ cells to make some of the same proteins found on their excised tumors, potentially provoking an immune response that would come in handy against actual cancer cells.

“This is the first demonstrable success — and I will call it a success, despite the preliminary nature of the study — of an mRNA vaccine in pancreatic cancer,” said Dr. Anirban Maitra, a specialist in the disease at the University of Texas MD Anderson Cancer Center, who was not involved in the study. “By that standard, it’s a milestone.”

[TIME]

Tokiems žmonėms kurie kelia lenteles kaip paveiksliukus be jokių nuorodų į šaltinius reiktų apgyvendinti jų namuose po kokius du necivilizuotus laukinius nelegalus iš Artimųjų Rytų.

https://ec.europa.eu/eurostat/web/pr...DDN-20230413-1

[sankauskas]

senjoru sveikatos bukle ES. Lietuva visiskai paskutineje vietoje, gerokai aplenkta net Rumunijos ir Bulgarijos (Eurostat lentelese dazniausiai viena is situ daugumoje kategoriju Lietuva aplenkia). Sveikas 1 is 10 - puikus sveikatos apsaugps prichvatizacijos ir "efektyvinimo" rezultatas

Tokiems žmonėms kurie kelia lenteles kaip paveiksliukus be jokių nuorodų į šaltinius reiktų apgyvendinti jų namuose po kokius du necivilizuotus laukinius nelegalus iš Artimųjų Rytų.

[Sula]

Reikia turėti galvoje, kad 65+ gyventojai yra gimę iki 1958 m. - ne pats lengviausias periodas mūsų tautai.

[Gator]

Neskamba.

Tai kokia informacija reminatis toks teiginys pasakytas?
Čia tikrai nėra visiems žijomas dalykas, jei gatvėj apklaustun žmones kas labiau rūpinasi savo sveikata, lietuviai ar rumunai, tai dauguma nelabai net žinotų ką atsakyt, o tie kas atsakytų, daugiau atsakytų lietuvius, vien iš bendros informacijos, kad Lietuva pažangesnė šalis.

[digital]

Kokia informacija remiesi, kad lietuviai labiau nesaugo nei rumunai su bulgarais?
Skamba kaip pasakymas iš oro to nežinant

Neskamba.

[dondc]

Bent su geresne psichine sveikata, tai tikrai.

[liutass]

o sveikai gyvensi, ar paskutinius 10 metu ant patalo?

[dondc]

Minsi dviratį 130 min./sav. – ilgiau gyvensi.

Cyclists live longer, a new study suggests
https://cycling.today/cyclists-live-...tudy-suggests/

The review looked at 17 previous studies, encompassing a total data set of 478,847 participants, and found that casual cyclists – those for whom riding was a way of life and not merely a get-fit-quick fix – had a 23% better chance of avoiding premature death, as well as a significantly reduced risk of cardiovascular illness.

Epidemiologists concluded that just 130 minutes a week is sufficient to benefit life expectancy; that’s one commute to work and back, plus a trip or two to the shops. On top of that, there is a myriad of benefits to spending time outdoors, from getting your dose of vitamin D to significantly improving your mental health.

[mantasm]

Pažįstu ir senosios kartos pensininkų, kurie laikosi sveikiau nei dalis pažįstamų 30mečių. Tikiu, kad ilgainiui gerės situacija. Deja, mūsuose rūpinimasis savo sveikata labai prastas visose amžiaus grupėse

[PoDV]

Realiai trys Baltijos šalys TOP3 dugne, išskyrus Portugaliją.
Kvepia kažkuo grynai kaip sovietinės ir rūsčios posovietinės transformacijos vaisius iš 1990-2000 laikų.
Gal gelbėja tai, kad Estija ir Latvija bendrai miestietiškesnės, Lietuva labiau mažų miestelių valstybė, ypač senjorų kategorijoje.
Įdomu ką reiškia "health status". Ar čia asmeninis vertinimas, ar gydytojo sprendimas? Tikrai yra galimybė, kad posovietinių kraštų pensininkai savo sveikatą vertins savikritiškiau, nėra būdinga dalykų gražinti.

Lyginant su visokiais bulgarais, čia galbūt ir klimatas perlaužia. Kai nieko neturi, tik saulę, geriau jau turėti bent saulę, negu nieko tik šaltį ir sniegą.

Tai ką laikom miestu ir kaimu Lietuvoje yra gana išplaukę. Paimtų tik didžiuosius miestus, galbūt atsirastų žymesnis skirtumas.

Žiūrint realistiškai, Kažkokių stebuklingų vaistų čia nėra, arba nežinau. Čia istorijos ir transformacijos rezultatas, kuris užtruko dešimtmečius.
Greičiausiai reiks pralaukt vieną kitą (boomer, spėju ir gen x) pensininkų kartų, kurie tikrai bendrai pasižymi gana mažu uždirbtu turtu, ir neretai gan prasta higiena (bent jau vyresni nei 60),

Dėl dabartinių gen y, gen z + kartų esu labiau optimistiškas, arba bent jau dėl skirtumo tarp Vakarų mažėjimo galimybės. Greičiausiai šios kartos išliks tos su didesniu turtu ir bendrai geresnėm sveikatos žiniom. Sunku ir pasakyti kiek savikritiškai ši karta vertins sveikatą.

Nu iš mano bendraamžių po 50 metų pamatyti pensininkus kurie būtų kaip du vandens lašai panašūs į dabartinius vidutinius pensininkus, tai nustebčiau. Mūsų kontekstas per daug kitoks jau dabar.

[Gator]

Savo sveikatos nesaugojimo ir blogo gyvenimo budo pasirinkimo rezultatas

Kokia informacija remiesi, kad lietuviai labiau nesaugo nei rumunai su bulgarais?
Skamba kaip pasakymas iš oro to nežinant

[Garbanius]

Savo sveikatos nesaugojimo ir blogo gyvenimo budo pasirinkimo rezultatas

[TIME]

senjoru sveikatos bukle ES. Lietuva visiskai paskutineje vietoje, gerokai aplenkta net Rumunijos ir Bulgarijos (Eurostat lentelese dazniausiai viena is situ daugumoje kategoriju Lietuva aplenkia). Sveikas 1 is 10 - puikus sveikatos apsaugps prichvatizacijos ir "efektyvinimo" rezultatas

[Arunasx]

Burokėlis – neišvaizdus, bet labai naudingas https://www.manosveikata.lt/grozis/m...bai-naudingas/

Burokėliai – puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Kai kurių mokslininkų nuomone, burokėlių sultyse esantis betainas didina organizmo atsparumą vėžiui.
Burokėliuose itin gausu organizmui reikalingų medžiagų. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei kitose daržovėse. Burokėliuose yra ir daug vitaminų B1, B2, PP, o vitamino C yra net du kartus daugiau nei morkose. Burokėlių biologiškai aktyvios medžiagos:
padeda atsinaujinti jungiamajam audiniui,
stiprina kraujagyslių sieneles, kaulus,
stimuliuoja ląstelių augimą, gerina jose medžiagų apykaitą,
skatina skrandžio rūgšties susidarymą ir dėl to pagerėja baltymų pasisavinimas,
aktyvina raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, dėl ko pagerėja audinių aprūpinimas deguonimi,
stiprina odą, nagus bei plaukus,
iš žarnyno “išvalo” toksines medžiagas ir neleidžia užkietėti viduriams.
Burokėlių organinės medžiagos padeda pasisavinti baltymus, padeda atsistatyti kepenų ląstelėms.
Ypač vertingos burokėlių sultys, nes jose esantis kalcio ir natrio santykis padeda kalciui aktyviai įsijungti į medžiagų apykaitos procesus, o chloras daug aktyviau stimuliuoja kepenų darbą ir pagreitina tulžies išsiskyrimą.

Norite išvengti inkstų akmenų? Išbraukite šį maistą iš savo valgiaraščio https://www.lrytas.lt/sveikata/ligos...ascio-26296879

– Gerkite daug vandens. Jis padeda atskiesti šlapime esančias medžiagas, kurios suformuoja inkstų akmenis;
– Valgykite maistą, kuriame gausu kalcio. Taip, gali skambėti keistai, bet maiste esantis kalcis mažina inkstų akmenų susidarymą;
– Sumažinkite natrio suvartojimą;
– Ribokite gyvulinių baltymų dalį mitybos racione;
– Venkite akmenis formuojančių maisto produktų, tokių kaip burokėliai, šokoladas, špinatai, rabarbarai, arbata ir riešutų, kuriuose gausu oksalato.