Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Vilniaus plėtra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • VLR
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Ne tiek skonio reikalas, o klausimas kur vaikams išsidūkt. Ar geriau tegu sėdi ant kuolo ir maigo telefą, o ne kamuolį spardo?
    Tokios Olandijos miestuose vaikai išsidūkti turi žymiai daugiau ir įvairesnių galimybių:
    - Absoliuti dauguma NT ten pastatytas perimetru, jis yra mažesnio aukščio ir su aiškiai suformuotais galiniais kiemeliais (gerai matosi satelitinėse nuotraukose). Vidiniuose kiemeliuose tėvams vaikus palikti yra kur kas ramiau nei mikrorajono kiemuose, vaikai ten gali eiti neprašydami tėvų 'išleisti į lauką', t.y. eiti bet kada, nes tai yra kontroliuojama erdvė.
    - Vaikščiojant gatvėse yra daug žaidimų aikštelių, pastatytų ant šaligatvių, vietoje parkingų ir kt. (kaip video aukščiau), tad vaikščiojant mieste su vaikais gali tiesiog sustoti bet kur ir jiems leisti žaisti laukiant jų ant suoliuko. Kadangi tokios aikštelės yra tikrame mieste, jos tampa kur kas labiau prieinamos ir jaukesnės nei ėjimas į ne savo mikrorajoną (kur dažniausiai niekas neina). Todėl vienam žmogui (realistiškai kalbant, o ne nominaliai) prieinamų aikštelių mieste ten yra gerokai daugiau
    - Mieste pilna didesnių žaidimų aikštelių parkuose - pavyzdžiui tokiame Oosterpark'e yra (galima rasti Google Maps) Speeltuin Oosterpark, Oosterpark II Playground, Oosterpark - Basketball/football ir daug kitų vietų žaisti. Jos yra prižiūrimos miesto, tad visada yra geriau sutvarkytos ir, vėlgi, jose nėra to nejaukaus mikrorajoninio pusiau privačios erdvės jausmo

    Visiškai nelygintini dalykai.

    Komentuoti:


  • abruo
    replied
    Tai, kad sovietinės vaikų žaidimo aikštelės buvo nekokios, daugiausiai buvo nulemta to, kad jos nebuvo tvarkomos, greitai tapo apleistos. Po to daugumą jų agregatų tiesiog pašalino, o vietoje jų pastatė šlykščias plastikines, kurios tinka tik patiems jauniausiems. Nemažai sovietinių žaidimo aikštelių išvis panaikintos, jų nebeliko (pvz. Karoliniškėse). Taip kad klausimas daugiau tvarkymo ir atnaujinimo.

    Kas dėl pačios jų vietos, tai tiesa, nėra labai jauku kai kuriose iš jų. Bet jei būtų buvęs įrengtas normalus apželdinimas ir kažkokie kitokie sprendimai, tai būtų buvę galima pataisyti. Bet kuriuo atveju, man daug geriau tos sovietinės aikštelės, nei naujos plastikinės, kurioms 6-13 metų vaikams nelabai jau yra ką beveikti. Jau nekalbu net apie krepšinio, tinklinio, futbolo modulius, kurių naujuose rajonuose apskritai nėra (bent jau neteko užmatyti nei Perkūnkiemyje, nei Šūdelkoj, nei Paupy, pataisykit, jei klystu). Tai, jei kalbam praktiškai, kur vaikui būtų geriau, ar Perkūnkiemy, ar, pvz., Lazdynuose? Nes kol kas nelabai turim iš ko daugiau rinktis, normalių vakarietiškų žaidimo aikštelių pas mus kažkodėl nematoma reikmės įrengti.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė VLR Rodyti pranešimą
    Paprastai, ginčijantis su šlykščiojo mikrorajoninio modernizmo rajonų, užprogramuotų tapti getais, gerbėjais, visada išlenda tas argumentas, kad tik toks planavimas gali leisti miestui pasistatyti reikiamą skaičių mokyklų, darželių ir žaidimo aikštelių. Taip tikrai nėra - pilna Europoje vietų, kur toks planavimas yra išimtis, bet vienam mokytojui tenka mažiau mokinių, o žaidimų aikštelių irgi netrūksta (kaip galima pamatyti tame video iš Amsterdamo).

    Dėl aikštelių kokybės tai galima šnekėti ką nori. Spėju, yra žmonių, kuriems vaikystėje labiausiai patiko žaisti apleistose statybų aikštelėse, tai čia gal ir skonio reikalas. Mano patirtis yra ta, kad mikrorajoninės erdvės yra gerokai mažiau jaukios, jos nėra tikras miestas, dėl ko tuose kiemuose susiformuoja toksiškos vietinės faunos hierarchijos, o matomų langų skaičius yra gerokai per didelis, kad būtų galima jaustis gerai. Vakarietiškos žaidimo aikštelės man atrodo gerokai jaukiau, bet jei kam nors patinka kažkas panašaus į tai:

    https://goo.gl/maps/My4Ef6NFhk85bkqQ7

    Tai aš jų irgi nekaltinu - skonio reikalas.
    Ne tiek skonio reikalas, o klausimas kur vaikams išsidūkt. Ar geriau tegu sėdi ant kuolo ir maigo telefą, o ne kamuolį spardo?

    Komentuoti:


  • VLR
    replied
    Paprastai, ginčijantis su šlykščiojo mikrorajoninio modernizmo rajonų, užprogramuotų tapti getais, gerbėjais, visada išlenda tas argumentas, kad tik toks planavimas gali leisti miestui pasistatyti reikiamą skaičių mokyklų, darželių ir žaidimo aikštelių. Taip tikrai nėra - pilna Europoje vietų, kur toks planavimas yra išimtis, bet vienam mokytojui tenka mažiau mokinių, o žaidimų aikštelių irgi netrūksta (kaip galima pamatyti tame video iš Amsterdamo).

    Dėl aikštelių kokybės tai galima šnekėti ką nori. Spėju, yra žmonių, kuriems vaikystėje labiausiai patiko žaisti apleistose statybų aikštelėse, tai čia gal ir skonio reikalas. Mano patirtis yra ta, kad mikrorajoninės erdvės yra gerokai mažiau jaukios, jos nėra tikras miestas, dėl ko tuose kiemuose susiformuoja toksiškos vietinės faunos hierarchijos, o matomų langų skaičius yra gerokai per didelis, kad būtų galima jaustis gerai. Vakarietiškos žaidimo aikštelės man atrodo gerokai jaukiau, bet jei kam nors patinka kažkas panašaus į tai:

    https://goo.gl/maps/My4Ef6NFhk85bkqQ7

    Tai aš jų irgi nekaltinu - skonio reikalas.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Izoliuotos sovietinės, pastatytos viduryje laukų“, tai sakyčiau, kaip tik atviros vidury laukų. Savo kieme žaidžiau ir futbolą, ir net beisbolą dvejose atskirose pievutėse (kol vienoje iš jų neįrengė „medinukų“ naujaisiais laikais). Izoliuota būtent Amsterdame, kur iš vienos pusės namo siena su žemais langais (kuriuos iškart išmuštum tik šiaip paspadydamas kamuolį) arba gatvė (kad ir rami su aklagatviu). Gaudynių ten net nelabai pažaisi ant tų plytelių (kenkia keliams kieta danga, o ir krintant susižeisi labiau). Tose sovietinėse „izoliuotose“ pievose (už namo, kur irgi išeina daugiabučių langai, bet nesutrypta žolė nuo nuolatinio vaikų bėgiojimo), nupjovus labai ilgai nepjautą žolę, iš jų pasidarėm net ringą, kur žaidėm imtynių. Pažiūrėčiau, kaip sektųsi Amsterdame. Pro savo buto langą galėjau matyti tą „gaublį“ ir čiuožyklą gretimame besijungiančiame kieme – buvo ir daugiau agregatų, nes vietos tiesiog daug kartų daugiau „tose izoliuotose pievose“. Gaila karstykles nupjovė mano kieme, tai dabar einant pakeliui į paduotuvę tenka kito kiemo paslaugomis naudotis – darant prisitraukimus formos palaikymui. Amsterdame jaukiau, sutinku, bet tik suaugusiam praeiviui, o ne vaikų gaujai, kuriai reikia išsidūkti.

    Click image for larger version  Name:	Screenshot (1).png Views:	0 Size:	1,61 MB ID:	1975782
    Click image for larger version  Name:	Screenshot (2).png Views:	0 Size:	1,44 MB ID:	1975781

    Komentuoti:


  • VLR
    replied
    Pilna tų žaidimų aikštelių ir Europoje, va vienas pavyzdys:

    https://www.youtube.com/watch?v=ybFG-GyS_38

    Tos aikštelės, beje, yra gerokai jaukesnės ir malonesnės nei tos izoliuotos sovietinės, pastatytos viduryje laukų. Atsimenu jas iš vaikystės, naudos iš jų būdavo mažai.

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Ar europietiškas miestų planavimas, kurį forume gini turi padorę žaidimų aikštelę ir / ar sporto aikštynus kiekviename kieme?

    Komentuoti:


  • VLR
    replied
    Parašė dondc Rodyti pranešimą
    Tam forumiečiui demikrajonifier'iui galiu pasakyti, kad 1:0 vėl sovietinių mikrorajonų naudai
    1:0 čia lyginant su kuo tiksliai? Lietuvišku post sovietiniu kapstymusi savame mėšle? Ar su europietišku miestų planavimu, kurį forume ginu aš?

    Komentuoti:


  • dondc
    replied
    Labai logiškai viską rašot. Man irgi nesuprantama, kai stato vieną namą ir pastato tą baisią KSYL aikštukę. Visgi prisiminiau kelis aspektus. Iš mano kiemo buvo bandyta pagrobti vos kelių metų vaiką. Didesniam vaikui, kuris jau būtų vienas ir praktiškai būtų priverstas žaisti kitame kieme, tai būtų pavojingiau, nes per virtuvės langą neužmesi akies ar vaikui kieme dar viskas gerai, tiek fiziškai (gali ir pats susižeisti), tiek ar koks neaiškus tipas nebando išvilioti dviratį ar telefoną. Pats būdavau kieme nuo 6 m vienas. Kitas atvejis, buvo draugas, kurio iki paauglystės neišleisdavo į kiemą visai. Jį buvo galima prisikviesti, tik tada, kai jį lydėdavo jo senelis. Draugą vieną (tiksliau su manim) išleisdavo tik kai pastatė super didelę, medinę (tam laikui dar neregėtą) „žaidimų komplekso infrastruktūrą“, o jis jau buvo paauglys (gal 12 m.). Per buto langą jį nuolat stebėjo močiutė, o įrenginiai stovėjo gal vos per 30 m nuo langų. Paanalizavau savo sovietinį mikrorajoną, tai ten gaunasi, jog visi kiemai turėjo kiemą, karstykles, smėliadėžes, štangas, kur buvo žaidžiamas futbolas, poroje gretimų kiemų gyventojai įsirengė savadarbių krepšinio lankų.

    Jei kiekvienas namas neturėtų savo kiemo su infrastruktūra, tai man susidaro įspūdis, kad nei aš būčiau taip anksti nuo 6 m. ėjęs į lauką, nei tas draugas 12 m. būtų vienas paleistas iš namų. Beje, jo tėvai ne kokie keistuoliai: tėvas verslininkas, kala pinigus, mama dirbo medicinoje, poliklinikoje.

    Tam forumiečiui demikrajonifier'iui galiu pasakyti, kad 1:0 vėl sovietinių mikrorajonų naudai, nes dabar arba visai nėra kur išeiti (Perkūnkiemis, Naujoji Pilaitė) arba gali išeiti į savo KSYL skirtą iki 6 m., kur aišku neisi.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Na, tas atstumas iš oro pas mane paimtas. Gali būti mažesnis, gali būti didesnis. Savivaldybė, beje, turi kažkokius skaičius pasitvirtinusi kokiu atstumu visiems gyventojams turi būti pasiekiami želdynai ir parkai. Galima būtų prie to rištis (arba ne).

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė digital Rodyti pranešimą
    300 manau per toli.
    Žiūrint 300m ar oro linija, ar nueinant oficialiais pėsčiųjų takais. Kad nebūtų 300m kitoj upės pusėj arba už poros kilometrų kol nueisi iki sankryžos ir apeisi tvorų raizgalynes.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    300 manau per toli.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Reikėtų atsisakyt reikalavimo prie kiekvieno daugiabučio statyt po aikštelę. Vietoje to turi būti reikalavimas turėti vaikų aikštelę ne toliau kaip už tarkim 300 metrų nuo pastato. Ir tada dar uždėt reikalavimus vaikų aikštelėms pagal naudotojų skaičių (jeigu tokių nėra). Tai kai ateina naujas statytojas į esamą kvartalą, jis turi arba atnaujinti esamą vaikų aikštelę ją praplečiant arba pastatyti naują. Jeigu nėra poreikio plėsti ar statyti naują, perveda tą pačią sumą savivaldybei (infra mokestis).

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Atvirkščiai - prie gyvenamųjų namų neprivaloma.

    Komentuoti:


  • Kristisz
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą
    Yra alternatyva - suvienodinti reikalavimus visiems potencialiai gyvenamiems statiniams.

    Įtariu, kad savivaldybė turi galimybę kelti iniciatyvas dėl tam tikrų įstatymų pakeitimų.
    Bet ar tie reikalavimai tikrai turi būti vienodi? Ar prie tik nuomai statomo pastato, kuris turi tik pilnai įrengtus butus/kambarius iki 30 kv.m, privalo būti įrengta vaikų žaidimų aikštelė? Prie kiekvieno Hilton/Marriot/Ibis ir kitų tikrų viešbučių irgi turi būti vaikų žaidimo aikštelės?

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Yra alternatyva - suvienodinti reikalavimus visiems potencialiai gyvenamiems statiniams.

    Įtariu, kad savivaldybė turi galimybę kelti iniciatyvas dėl tam tikrų įstatymų pakeitimų.



    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė Sula Rodyti pranešimą

    Ar yra įmanoma priimti tesės aktus, kurie neleistų statyti gyvenamuosius namus kaip svečių namus, viešbučius, ar net komercines negyvenamas patalpas?
    Jeigu tai neįmanoma (dėl prieštaravimų Konstitucijai ar tarptautinėms sutartims), tai gal reiktų sutapatinti reikalavimus šiems statiniams.
    O ką reiškia "gyvenamasis namas kaip svečių namai". Na, paprastas pavyzdys. Projektas rengiamas svečių namams. Pirmame aukšte priimamasis, sporto erdvė ir pan., visi butai - nedideli. Kaip žinot iš projekto ar statytojas nesugalvos tų butų pardavinėt vietoje nuomos?

    Bet kažkokie pokyčiai turėtų būti teisiniame reguliavime. Galbūt naikinant atskiras grupes ir paliekant daugiabučius ir viešbučius? Ir tada tarkim griežtai drausti keisti atskirų patalpų paskirtis tokiuose statiniuose (kad galėtum tik visą viešbutį pakeist į daugiabutį, bet negalėtum atskirų patalpų keist į gyvenamąsias)? Nežinau, čia turėtų specialistai žiūrėti. Įdomu kaip kitose šalyse tai reglamentuojama.

    Bet kokiu atveju neaišku kodėl reikia kritikuoti savivaldybę, kai teisės aktai yra kreivi, o savivaldybė bando tarp jų kreivumo išlaviruot sveiku protu.

    Komentuoti:


  • Sula
    replied
    Parašė Creatium Rodyti pranešimą

    Konkrečiai šitas punktas yra apverstas aukštyn kojom. Savivaldybė taiko turinio viršenybės principą tada, kai statytojas projektuoja "svečių namus" ar "viešbutį", o pardavinėja butus. Tada savivaldybė sako: ok, projektuokite svečių namus, bet atitikite visus reikalavimus daugiabučiams. Tai ar čia blogai, ar gerai? Nes jau seniai išdiskutuota, kad savivaldybė neturi teisinių priemonių neleisti statyti svečių namų (juolab, kai dabar tikri svečių namai irgi statomi).
    Ar yra įmanoma priimti tesės aktus, kurie neleistų statyti gyvenamuosius namus kaip svečių namus, viešbučius, ar net komercines negyvenamas patalpas?
    Jeigu tai neįmanoma (dėl prieštaravimų Konstitucijai ar tarptautinėms sutartims), tai gal reiktų sutapatinti reikalavimus šiems statiniams.

    Komentuoti:


  • Creatium
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Vilniaus miesto savivaldybei išduodant statybos leidimus – įžvelgiama galimybė piktnaudžiauti

    https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...iktnaudziauti/

    Analizės metu nustatyta, kad vertinant statinio projektus, taikomos niekur nereglamentuotos taisyklės, dėl to egzistuoja galimybė korupcijos rizikai pasireikšti. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose. Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, svečių namai (t. y. komercinės patalpos) projektuojami kaip gyvenamieji namai, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos.
    : )
    Konkrečiai šitas punktas yra apverstas aukštyn kojom. Savivaldybė taiko turinio viršenybės principą tada, kai statytojas projektuoja "svečių namus" ar "viešbutį", o pardavinėja butus. Tada savivaldybė sako: ok, projektuokite svečių namus, bet atitikite visus reikalavimus daugiabučiams. Tai ar čia blogai, ar gerai? Nes jau seniai išdiskutuota, kad savivaldybė neturi teisinių priemonių neleisti statyti svečių namų (juolab, kai dabar tikri svečių namai irgi statomi).

    Komentuoti:


  • R.D.
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Vilniaus miesto savivaldybei išduodant statybos leidimus – įžvelgiama galimybė piktnaudžiauti

    https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...iktnaudziauti/
    Juokdariai. Rašo tik, kad rašyti. Tai SLD išduodamas pirmiausia, kai sudernama su visais viešojo admin. subjektais. O projekto atitikimą savivaldoje tikrina vyr. architektas ir atitinkamas padalinys. Bet viskas STT stiliuje, tik kad institucijos prisrašytų niekam nereikalingų pakazūhinių aprašų, daugiau nieko. Jeigu yra kažkokia problema, tai reikia pakeisti SLD išdavimą reguliuojantį STR', kas yra aplinkos ministro kompetencijoje. O tai, kad savivalda leidžia statyti svečių namus yra ne teisės aktų problema, o politinės valios nebuvimas ir principingumo reikalas, nes paprastai savivaldoje yra taip, kad jiems tas pats, kas ką stato, svarbiausia, kad tik statytų. Ir kaip negalima IS "Infostatyba" matyti proceso, jeigu ten viskas, ko reikia, yra.

    Komentuoti:

Working...
X