Vilniaus miesto bendrasis planas

[spekas]

Skamba pakiliai, bet žvelgiant realistiškai savivaldybė neturi komandos kurį gebėtų ir suvaldyt day to day darbus ir piešt viziją. Ir čia realiai klausimas yra kaip jie planuoja tą keist, nes tas idealistiškas požiūris, bijau, kad labai greitai atsimuš į didesnio vystytojo "paskatinimą" greičiau ir subliūkš.

Kad neidealistiškas, o tiesiog toks koks ir turi būti. Mes matomai taip pripratę prie degradavimo, diletantizmo ir nihilizmo, kad pamatę tiesiog adekvatų ūkio valdymą į jį žiūrime kaip idealistiką?

Jei miesto planavimo sprendimų priėmėjai pvz surašytų gaires kaip reikia ką daryti ir neleistų be gero pagrindo nukrypti - gal to ir užtektų? Kad ir pvz nebeleistų remontuoti šaligatvių be projekto jei jie neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.

[Hub]

Naujoji architektė apie miesto planavimą. Man labai patinka ką ji kalba - reikia tikėtis tai neliks tik žodžiai, ar dar blogiau - paaiškės, kad eilinės manipuliacijos ir melas.''

Skamba pakiliai, bet žvelgiant realistiškai savivaldybė neturi komandos kurį gebėtų ir suvaldyt day to day darbus ir piešt viziją. Ir čia realiai klausimas yra kaip jie planuoja tą keist, nes tas idealistiškas požiūris, bijau, kad labai greitai atsimuš į didesnio vystytojo "paskatinimą" greičiau ir subliūkš.

[ttttt]

Naujoji architektė apie miesto planavimą. Man labai patinka ką ji kalba - reikia tikėtis tai neliks tik žodžiai, ar dar blogiau - paaiškės, kad eilinės manipuliacijos ir melas.

Kalba tikrai adekvačius dalykus, o tą dalį apie BP man pačiam čia forume jau atsibodo kartoti, tad smagu, kad ir vyr. architektė sako tą patį.

Na bet iš kitos pusės, jos buvęs viršininkas kalbėjo panašiai protingus ir pažangius dalykus, bet žinom kaip viskas buvo realybėje...

[spekas]

Naujoji architektė apie miesto planavimą. Man labai patinka ką ji kalba - reikia tikėtis tai neliks tik žodžiai, ar dar blogiau - paaiškės, kad eilinės manipuliacijos ir melas.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...izija-vilniui/

,,– Gal galėtumėte pasidalinti savo vizijomis, planais apie Vilniaus architektūrinę bei urbanistinę plėtrą?

– Laukia didžiulis darbas su komanda, tai nėra vieno žmogaus darbas. Labai noriu sutelkti visą po Vilnių išsimėčiusią komandą, nes pačioje savivaldybėje nebuvo kuriančio skyriaus, atsakingo už viziją. Aš atėjau pas Mindaugą su būtent tokiu matymu, kad galėsime kurti viziją, bet iš esmės laiko tam nebuvo, jis buvo užsiėmęs kasdieniais dalykais, kur veda plėtotojai, kur tas srautas veda. Tai yra neįtikėtinai intensyvus srautas.

Apie miesto kūrimą be bendrojo plano mes dabar neturime nieko. Mes turime bendrąjį planą ir daugybę plėtotojų, norinčių jį įgyvendinti mažesniame mastelyje kiekviename sklype. Mums trūksta planavimo tarp bendrojo plano ir sklypo, kai mes turime norinčius plėtoti Šnipiškėse, kur nėra infrastruktūros.

Net ir čia, centrinėje dalyje nėra infrastruktūros. Mes neturime vizijos, kaip ten matysime mokyklas, viešąsias erdves, kaip mūsų gatvės atlaikys bendrojo plano intensyvumą. Bendrasis planas gali padauginti Vilnių du kartus. Ar mes esame tam pasiruošę? Ne, nesame pasiruošę ir ta plėtra vyksta ne mūsų greičiais.

Visi plėtotojai daro savo vizijas ir mes, tiesą pasakius, einame šiek tiek iš paskos, nes neturime tiek resursų, net ir galimybių užbėgti į priekį. Pavyzdžiui, ateina didžiulis kvartalas su žmonių potencialu, kuris ten bus, vartos, važiuos, bus transporto vartotojų visam miestui. Tai yra didžiulė infrastruktūros problema, mes neturime sukurtų ryšių.

Šiaurinė gatvė, kuri 1972 metais suplanuota, iki šiol dar nerealizuota, nes visiems trūksta valios tą įgyvendinti, o iš esmės reikia sukurti ne vieną jungtį. Mes su transportininkai žadame sėstis ir kalbėtis apie galimybes, dėlioti reikiamus ryšius, kad Vilnius neuždustų su visa plėtra, kurią suplanavo bendrasis planas.

Bendrajam planui ir judumo planui, kurį sunkiai sekasi įgyvendinti, reikia realių žingsnių, kad pastatyti pastatai mums netaptų bloga pasekme ir visuotiniais skundais, kaip mes čia gyvename. Taip, mes turėsime keisti ir savo įpročius. Keisti mobilumą, ne tik važinėti automobiliais, bet dabar Vilnius taip sudėtas, kad mes turime didžiulę plėtrą už miesto.

Aš sakau, kad kelis žiedus mes turime – turime Senamiestį, turime Naujamiestį, žaliąjį žiedą Vilniaus, jis yra dauboje, už žaliojo žiedo mes turime sovietinius kvartalus, jų net 60 proc. yra, toliau turime vienbučius, iki kurių dar reikia važiuoti.

Vilnius yra radialinės struktūros miestas – važiuojame į centrą, dažniausiai ten yra visos tos sukurtos funkcijos ir paslaugos, kurių mums reikia. Sovietiniuose kvartaluose to nebuvo, mes juos vadiname miegamaisiais. Tai mūsų tikslas yra, kad netaptų vien tik centras, Naujamiestis, ta centrinė dalis traukos tašku, kad traukos taškai susikurtų ir tuose dabar neaktyviuose kvartaluose.

Tai yra tikrai net ne ketverių ir net ne aštuonerių metų darbas. Čia reikia ilgalaikių planų, bet juos reikia pradėti kurti, nes nepradėję mes neišspręsime ateities kartų problemų.


– Jei gerai suprantu, vienas iš jūsų svarbiausių tikslų yra aktyvesnė infrastruktūros, neapsiribojant vien susisiekimo, plėtra?

– Labai daug norėčiau darbo su transportininkais, nes iki šiol urbanistika buvo atskirta nuo gatvių planavimo. Gatvės matomos tik kaip asfaltavimo arba estetikos erdvės, bet gatvė yra mūsų viešoji erdvė, kurioje mes galime leisti laiką ne tik su automobiliu, bet ir būdami pėsčiaisiais, dviratininkais.

Tai pralaidumas ir judumas yra viena iš tų problemų, kurią mes, įvertinę miesto plėtrą, kai sakoma, tankėjimą, turėsime. Kai visi klausia, kaip jūs tą tankumą užkoduosite nesumažinant žaliųjų plotų, tai mes arti miesto centro turime pramonines, jau užstatytas teritorijas, kurios gali pasikeisti, gali gauti naują urbanistinę vertę ir nesukurti didžiulių transporto srautų, nes mes jau turime labai daug judėjimo.

Taip pat mes turime labai milžinišką švietimo infrastruktūros poreikį ir jis taip pat sukuria judėjimą ir srautus. Tėvai veža vaikus į darželį, kuris yra toli nuo namų, tada nuo darželio veža kažką į mokyklą, tada į darbą.

Pažiūrėkime, kiek mes turime judėjimo. Vietoj to, kad galėtume turėti vieną kelionę, mes turime penkias keliones. Vilniuje trūksta apie 10 naujų darželių, tai čia mes ir rekonstrukcijas planuojame, ir naujas mokyklas. Švietimo tinklas yra irgi susijęs su visu mūsų judėjimu.


– Kalbant apie miesto plėtrą, nuo ko čia ketinate pradėti?

– Faktas, kad dėmesys bus skiriamas tiems miegamiesiems mikrorajonams. Centre viskas jau aišku, ten konversijos vyksta. Šnipiškės laukia, mes turime didžiulius iššūkius su savo daugiaaukščiais namais. Čia nebuvome pasiruošę, tiesą pasakius, nuo architekto Nasvyčio sukurtos urbanistinės kalvos kreivės nebuvo jokio atsinaujinimo ir matome, kad ji jau yra pakitusi, poreikiai keičiasi, nėra įvertinta, kaip draugaus tie mūsų medinukai su dangoraižiais, kaip bus su infrastruktūra, mes dar jos neturime. Mes čia turime kaimą vos už kelių metrų.

Tai turime tų taškinių teritorijų, kurios mums svarbios. Iš esmės mažiausiai dėmesio per visą Nepriklausomybės laiką yra gavę tie miegamieji sovietiniai rajonai. Čia yra didelė problema vien dėl to, kad tai yra monofunkciniai pastatai, juose galima tik miegoti, o visi darbo objektai yra kažkur toliau.

Kitas dalykas yra pati būklė pastatų, nes seniausiam kvartalui, pirmiesiems pastatams V. Pietaro gatvėje jau 60 metų ir tai jau yra labai sena statyba. Tada yra kiemai, kurie dar nesuformuoti. Didžioji dalis sovietinės statybos daugiabučių neturi savo nuosavybės, niekaip nevyksta šita reforma, kad jie susiformuotų. Miestas nėra nusistatęs ribų, kur yra tvarkoma pačių gyventojų, o kur miesto.

Tai yra tokia kieta problema, bet vis dėlto didžiausias pokytis turi būti galvoje, nes matome, kad gyventojai nepasiruošę pokyčiui, jie nenori būti atsakingi už savo teritorijų. Jie šiaip labai nenori pokyčių ir čia bus uždavinys surasti tas seniūnijas, tuos daugiabučius, kurie nori pokyčių – nuosavo kiemo, kažkokio bendruomenės centro arba aiškios parkavimo zonos. (…)

Mes norime, pavyzdžiui, padaryti demonstracinį kvartalą, galėtume investuoti į teritoriją, kuri būtų kaip pavyzdys.''

[John]

Na dabar situacija turėtų pasikeisti, nauja vyr. architektė panašu gana vakarietiškų pažiūrų.

Nominaliai ir Pakalnis buvo gerų šiuolaikinių pažiūrų su savo kalbomis. Bet darbai labai smarkiai skyrėsi nuo kalbų. Duok dieve, kad su naująja vyr. architekte būtų kitaip.

[Lettered]

Vilniuje, taip. Bet kadangi Vilnius nėra Šiaurės Korėjoje, Irane ar Turkmėnistane, ir nesame visiškai izoliavęsi nuo pasaulio, tai būtų logiška lyginti urbanistinius sprendimus ne tik su tuo, kas buvo anksčiau Vilniuje ar yra dabar kituose Lietuvos miestuose, bet palyginti ir su kitais regiono ar visos civilizuotos Europos miestais, kur tuo pat metu vyksta panašios paskirties objektų statyba.

Na dabar situacija turėtų pasikeisti, nauja vyr. architektė panašu gana vakarietiškų pažiūrų.

[DeSadas]

Kai Pakalnis pateikia Žalgirio g. Lidl kaip vieną iš svarbių "laimėjimų" Vilniaus urbanistikoje, tai yra viskas, ką reikia žinoti apie kartelę, kurios jis laikėsi.

cia kad pasuko Lidl kitu kampu?

[ttttt]

Pakankamai dažnai darbo reikalais būnu Vilniuje, nors gyvenu fiziškai Klaipėdoje.
Vilniuje sekasi neblogai, ir į miestą tikrai ne pro automobilio langą` žiūriu.

Na tai daug ką paaiškina...

Aš suprantu, kad lyginant su Klaipėda (pvz su kokiu nors visišku urbanistiniu fail'u kaip Ragainės g. kvartalas) Vilniaus centre esantys projektai atrodo puikiai, o kokia nors Pilaitė "neblogai", bet gyvendamas Klaipėdoje jūs galite kokį penktadienį po darbo atsisėsti į keltą iki Trelleborg'o ir šeštadienį ryte nuvažiavęs 50km nuo jo atsidurti absoliučiai kitame pasaulyje, kur žmonės sugeba statyti pilnaverčius miestus vidury laukų ir neišsigalvoja visokių nesąmonių kodėl tai nėra įmanoma ir kodėl bet koks šūdprojektis yra "geriau, nei buvo".

[John]

Na šiaip tikrai iš estetinės/urbanistinės pusės vienas geresnių tokio tipo krautuvių projektų Vilniuje, nes visur kitur nuo gatvės tik chaotiškas parkingas.

Vilniuje, taip. Bet kadangi Vilnius nėra Šiaurės Korėjoje, Irane ar Turkmėnistane, ir nesame visiškai izoliavęsi nuo pasaulio, tai būtų logiška lyginti urbanistinius sprendimus ne tik su tuo, kas buvo anksčiau Vilniuje ar yra dabar kituose Lietuvos miestuose, bet palyginti ir su kitais regiono ar visos civilizuotos Europos miestais, kur tuo pat metu vyksta panašios paskirties objektų statyba.

[Lettered]

Kai Pakalnis pateikia Žalgirio g. Lidl kaip vieną iš svarbių "laimėjimų" Vilniaus urbanistikoje, tai yra viskas, ką reikia žinoti apie kartelę, kurios jis laikėsi.

Na šiaip tikrai iš estetinės/urbanistinės pusės vienas geresnių tokio tipo krautuvių projektų Vilniuje, nes visur kitur nuo gatvės tik chaotiškas parkingas.

[John]

Kai Pakalnis pateikia Žalgirio g. Lidl kaip vieną iš svarbių "laimėjimų" Vilniaus urbanistikoje, tai yra viskas, ką reikia žinoti apie kartelę, kurios jis laikėsi.

[LBP]

Gal kada išeikit į miestą pasivaikščiot, pasižiūrėkit kaip jam sekėsi...

Pakankamai dažnai darbo reikalais būnu Vilniuje, nors gyvenu fiziškai Klaipėdoje.
Vilniuje sekasi neblogai, ir į miestą tikrai ne pro automobilio langą` žiūriu.

[spekas]

Šiaip jau toks tūlas Pakalnis būtent ir nepritardavo tokiems "viską, kas bent minimaliai atitinka tuos basic reikalavimus"
Dabar su nauja vyr arch galėsit palyginti...

Erm, ateina mintis apie Žalgirio stadiono kvartalą...

[ttttt]

Šiaip jau toks tūlas Pakalnis būtent ir nepritardavo tokiems "viską, kas bent minimaliai atitinka tuos basic reikalavimus"
Dabar su nauja vyr arch galėsit palyginti...

Gal kada išeikit į miestą pasivaikščiot, pasižiūrėkit kaip jam sekėsi...

[digital]

Buvęs Vilniaus miesto vyr. architektas Mindaugas Pakalnis turi naują darbą

Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) skelbtą Urbanistikos padalinio vadovo konkursą laimėjo Mindaugas Pakalnis, darbus agentūroje pradedantis nuo kitos savaitės pradžios.

„Laukia rimtas profesinis iššūkis. Sieksiu, kad Lietuvos bendrojo plano įgyvendinimo, savivaldybių bendrųjų planų rengimo procesai ir sprendimai būtų pagrįsti profesionaliomis žiniomis, objektyviais duomenimis, įvertintų Lietuvos savivaldybėms ir miestams kylančius demografinius, konkurencingumo, savitumo išsaugojimo, gamtos ir kultūros paveldo apsaugos iššūkius“, – teigė M. Pakalnis.

[Zefyras]

Klausimas, ar tikrai taip nepritardavo ir kur yra jų galios/noro ribos. Gal kažkiek daugiau iš architektūrinių sprendimų pusės, bet ne užstatymo klausimu. Nėra iki galo aišku, ką jie gali reguliuoti. Yra guminiai bendrojo plano reglamentai (jei yra galiojantis senas detalusis planas, tai savivaldybė išvis nieko negali padaryti), visokie mikro dalykus (pvz. beprasmių žolės tarpų, plytelių aukščių suvedimas), teisinės normos besikertančios su urbanistiniais principais (pvz. teisė apsitverti sklypą).
Aš manau, kad nors ir atsiranda supratimas, kad turi būti kažkokia urbanistinių elementų darna, nelabai suprantama, kokiu būdu tai pasiekti: ar decentralizuoti ir nurodyti kiekvienam sklypo vystytojui įrengti ar tai atskiras žaidimų aikšteles, ar kažkokius dizaino elementus, ar pačiai savivaldybei aktyviau užsiimti viešųjų erdvių plėtojimu. Įvairios apklausos, kur klausiama "ko jums trūksta" man labiau sufleruoja kažkokį brainstorminimą, kuo galima tas erdves aplipdyti, o ne nuoseklų mąstymą, kaip turi gatvės atrodyti. Su dabartiniu beatodairišku gatvių asfaltavimu situacija tikrai nesikeis.
Galiausiai manau kad dabar nėra praktikos siūlomus pastatus analizuoti konkrečiame kontekste, manau kad turėtų būti išskirtos konkrečios teritorijos, kur taikomi ypatingi reglamentai (t.y. svarbios sankryžos, aikštės). Dažnai projektai, jei tai nėra "prestižinės" lokacijos, baisiai nusipigina (pvz. Žalgirio/Kalvarijų g., Basanavičiaus-Švitrigailos sankryža).

[LBP]

Šiaip jau toks tūlas Pakalnis būtent ir nepritardavo tokiems "viską, kas bent minimaliai atitinka tuos basic reikalavimus"
Dabar su nauja vyr arch galėsit palyginti...

[ttttt]

Problema slypi teisėje/procedūrose, kur viskas užprogramuojama netinkamai. Naujieji kvartalai yra tos netinkamos programos rezultatas, materializacija.

Čia jūs kalbat apie atvejus, kai tie nauji kvartalai atsiranda iš dešimčių skirtingų vystytojų projektų, tai šiuo atveju aš iš dalies sutinku, tam reikia keisti teisines procedūras, nors ir su dabartinėm galima būtų padaryti n kartų daugiau, nei yra daroma.

Bet deja toks pats rezultatas būna ir su vieno vystytojo nuo nulio užstatomais kvartalais. Problema yra elementari - vystytojams rūpi tik pelnas, o VMS išvis nieks nerūpi, jie tiesiog tvirtina viską, kas bent minimaliai atitinka tuos basic reikalavimus ir patys vengia bet kokios iniciatyvos iš savo pusės.

[Zefyras]

Ką tai pakeis, jeigu yra 20 privačių sklypų savininkų ir normalus gatvių tinklas neegzistuoja, nes nėra valstybinės žemės? Tam reikia konsolidacijos proceso patobulinimų, bet negirdėjau, kad kažkas būtų planuojama.

Dar galima pridėti situacijas, kai nenaudojamas valstybės turtas, įskaitant žemės sklypus, perduodamas Turto bankui ir yra parduodamas aukcionuose bene privaloma tvarka.

[taccido]

Vienas pagrindinių įrankių ateis berods nuo kitų metų - žemė mieste bus perduota savivaldai. Iš to kils galimybės formuot sklypus kaip tik nori ir juos nuomot (negalės pardavinėt). Turbūt iš principo laisvuose valstybiniuose plotuose galės pagaliau formuoti naujus rajonus pagal realią vakarietišką praktiką: suformuoti sklypus, gatves ir pan. ir po to nuomoti pagal atvirus konkursus konkrečių pastatų statyboms. Na, čia jeigu bus protingi savivaldoje.

Ką tai pakeis, jeigu yra 20 privačių sklypų savininkų ir normalus gatvių tinklas neegzistuoja, nes nėra valstybinės žemės? Tam reikia konsolidacijos proceso patobulinimų, bet negirdėjau, kad kažkas būtų planuojama.