Vilniaus miesto bendrasis planas

[Creatium]

Vienas pagrindinių įrankių ateis berods nuo kitų metų - žemė mieste bus perduota savivaldai. Iš to kils galimybės formuot sklypus kaip tik nori ir juos nuomot (negalės pardavinėt). Turbūt iš principo laisvuose valstybiniuose plotuose galės pagaliau formuoti naujus rajonus pagal realią vakarietišką praktiką: suformuoti sklypus, gatves ir pan. ir po to nuomoti pagal atvirus konkursus konkrečių pastatų statyboms. Na, čia jeigu bus protingi savivaldoje.

[taccido]

Šiaip tai kaip bebūtų liūdna, jūs esate teisus. Lietuvoje (apart labai retų išimčių, tokių kaip Paupys ir Vingio Akropolio rajonas) dabar yra atkartojamos Švedijos kokių 1970-80s miljonprogrammet klaidos, kurios pačioje Švedijoje dabar yra aktyviai taisomos.

Vietoje to, kad kaip protingi žmonės mokytis iš kitų klaidų, mes kaip visuomenė einame visiško debilo keliu ir arba nekreipiame dėmesio į kaimynų patirtį, arba galvojame "ai nū tai čia tik jiems lochams nepaėjo, mums gi čia viskas tikrai bus VO ", nors po kokių 20-30 metų šitokie rajonai bus visiški getai ir valstybei teks švaistyti didžiulius pinigus, kad kažkaip bandyti taisyt situaciją...

Problema slypi teisėje/procedūrose, kur viskas užprogramuojama netinkamai. Naujieji kvartalai yra tos netinkamos programos rezultatas, materializacija.

Į sugedusį ekraną gali ateiti geras signalas, bet vaizdas mirgės, bus išsikraipęs, spalvos ne tos.

Paprastas pavyzdys: jeigu nėra veiksmingų mechanizmų keisti sklypų ribas, tai neįmanoma formuoti normalaus gatvių tinklo, planuoti socialinę infrastruktūrą. Gali vizijas paišyt kaip nori, bet nesant mechanizmo, įgyvendinta bus 1 %.

Rekomenduoju knygą:
Zigmas J. Daunora – Valstybė – metropolinis rajonas – sostinė: koordinuotos urbanistinės plėtros posovietinėje Lietuvoje klausimai (2019)

[Creatium]

Jo, cikliški viešinimai, t.y. jeigu ką nors pakeiti tai slėpti negali o turi paviešinti. Su tokiu mastymu nieko keisto kad pastoviai projekte vienaip o pastato kitaip. gi pokyčių viešinti nereikia pagal juos.

Visi pakeitimai bet kokiu atveju yra viešinami. T.y. pats planas yra skelbiamas visada viešai.

Čia kalba eina apie viešinimą su pasiūlymu gavimu. Tai jeigu viešina vėl ir vėl, žmonės vėl ir vėl siunčia užklausas, kartais net dėl tų pačių dalykų. BP ir taip buvo viešinamas kažkur apie 2 metus (gal kas gali tiksliau pasakyt).

[MedinisStrazdas]

Jo, cikliški viešinimai, t.y. jeigu ką nors pakeiti tai slėpti negali o turi paviešinti. Su tokiu mastymu nieko keisto kad pastoviai projekte vienaip o pastato kitaip. gi pokyčių viešinti nereikia pagal juos.

[digital]

Kaip išleisti vilniečių pinigai – didžiausia paslaptis: svarbiausiu Šimašiaus darbu turės domėtis prokurorai

Idomus straipsnis apie VMS valdanciu mafija ir stambiuosius oligarchus atstovaujanciu rimtu bachuru varkes.
https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=91492045

Manau logiškai aiškina:

2020 m. rugsėjo 6 d. naujienų agentūra BNS rašė: „Vyriausiasis architektas pabrėžė, kad dabartiniai įstatymai įtraukia savivaldybes į „cikliškus viešinimus“, kai atsižvelgus į pateiktas įvairių grupių pastabas ir atlikus net ir minimalius plano pakeitimus, reikalaujama planą viešinti iš naujo, o tai kaskart nukelia plano tvirtinimą. Todėl į pastabas dar pernai parengtame plane nebebus atsižvelgta.“

Ten pat pateikiama vyr. architekto citata: „Esame įtraukiami į nesibaigiantį viešinimą, institucijos mus įtraukia į tą ciklą ir tai atima bet kokį norą rengti konceptualesnius miesto plėtros dokumentus. Tikimės, kad naujas įstatymas, kuris išeis, tai kiek sureguliuos. Jei mes ką nors pakeisime, turėsime viską viešinti iš naujo, visas žmonių įdirbis, skundų rašymas yra veltui. Todėl mes nieko nebegalime keisti.“

[Creatium]

M. Pakalnio komentaras apie situaciją:

Istorijos pradžia buvo tokia - NT spekuliantas (ne statytojas ir ne neigiama žodžio "spekuliacija" prasme) Lazdynuose įsigijo paviljono pamatus ir norėjo ant jų statyti devynaukštį gyvenamąjį namą. Naujas BP to neleido. Savininkas nuosekliai skundė. VTPSI rašė privalomus nurodymus. Savivaldybė pildė atsakymus. VTPSI pagaliau patvirtino, kad gerai, ir leido tvirtinti BP. Patvirtinus BP, savininkas kreipėsi į teismą, teismas pasakė kad vis tiek neišsamiai atsakyta. Tai atsakėm dar išsamiau. Viskas. Skamba absurdiškai, bet man tai rodos, kad atmetus teisinę ekvilibristiką, viskas yra taip - VTPSI prašo prokuratūros spręsti ar pažeistas visuomenės interesas, kad NT spekuliantas po BP patvirtinimo negalės pastatyti devynaukšio vietoje paviljono pamatų. O jei prokuratūra kreipsis į teismą dėl viešo intereso gynimo, tada jei teismas pripažins kad jis pažeistas, tai reiškia, kad ginčysimės su tuo statytoju toliau. O gal tiesiog leisti pastatyti tą devynaukštį prie skulptūros "Rytas"? Nebūtų apie ką Delfiui rašyt tada. Ai ne, rašytų, kad savivaldybė leido godžiam vystytojui gadinti Lazdynus....

Labiau mane stebina kita šio reiškinio pusė - kad tiek save "viešo intereso gynėjais" laikančių žmonių taip nori sunaikinti miesto bendrą planą, kad jokių plėtros taisyklių mieste nebeliktų. Labai viliuosi kad iš nesupratimo....

[MedinisStrazdas]

Jei padidinti finansavimą, tai potencialiai infrastruktūros mokestis, plečiama ir didinama parkavimo rinkliava, taršos mokestis, spūsčių mokestis ir pan.

Arba galėtu kitos savivaldybės kasmet nenuvoginėti po 70 mln+ iš Vilniaus biudžeto

[Creatium]

Aš nežinau ar yra būtina keisti BP. Jis labiau skirtas tam, ką tu planuoji ilgesniam laikui. Bet jeigu tu suplanuoji ir iš karto statai, tai nėra prasmės keisti BP, niekas nuo to nepasikeis.

[Sula]

Taip, 10-15 metų. Bet niekas gi ir nesako, kad BP negalima keisti to laikotarpio eigoje.
Geras pavyzdys - dėl RB atitinkamų projektų, ko gero taip ir reikės daryti.

[Creatium]

Tai per 10-15 metų mes pasistengsime įgyvendinti tai, kas ten suplanuota?

Tai nebūtinai. Kai kurie dalykai gali būti planuojami ilgesniam laikui, bet Bendrasis planas yra būdas užtikrinti, kad norimos teritorijos nebus perduotos kam nors kitam.

Bet didžioji dalis Bendrojo plano yra planuojama tam laikotarpiui, kuriam jis rengiamas. Berods 10 metų?

P.S. Įsivaizduok paprastą situaciją, tarkim norim nutiesti naują geležinkelio jungtį Vilnius - Panevėžys. Ilgas procesas, labai daug derinimų, pinigų ieškojimų ir pan. Planavimas laisvai gali peržengti 10 metų. Rengi naują BP, nenumatai patvirtintos teritorijos tai jungčiai. Ateina laikas statyti bėgius ir pamatai, kad blem, tiesiai ant jungties stovi daugiabučių kvartalas, nes BP ten buvo daugiabučių zona numatyta.

P.P.S. Dar svarbu pabrėžti yra, kad Bendrasis planas nėra investicijų planas. Bendrasis planas yra planavimo dokumentas, nurodantis teritorijų funkcines zonas ir kt. rodiklius.

[Sula]

Tai Bendrasis planas ir yra miesto ilgojo laikotarpio planas.

Tai per 10-15 metų mes pasistengsime įgyvendinti tai, kas ten suplanuota?

[Creatium]

Manau, kad turėtų būti planuojamas ir 3 mėn. ir 1 metams, ir 5 metams, 10-20-čiai (taip ir yra de facto). Toliau jau gal galima vadinti vizijomis.

Tai Bendrasis planas ir yra miesto ilgojo laikotarpio planas.

[Sula]

Miestas nėra planuojamas 5 metams į priekį.

Manau, kad turėtų būti planuojamas ir 3 mėn. ir 1 metams, ir 5 metams, 10-20-čiai (taip ir yra de facto). Toliau jau gal galima vadinti vizijomis.

[Creatium]

Tai žinoma. Bet vizijos siejasi su konkrečiais darbais. Sutikite, kažkokia kvaliystė planuoti pvz. Šiaurinės gatvės trasą, žinant, kad ten jos niekada nebus.
Žemuose Paneriuose perplanuotas didžiulis gyvenamasis plotas, kuriame dabar vien gamyba. Tokia konversija ant popieriaus gi irgi nieko nereikš.
Tam pačiam Paupiui, kiek žinau, miestas padarė ženklų indėlį, neskaitant to, kad skatinami ir investuotojai.

Miestas nėra planuojamas 5 metams į priekį.

[Sula]

Gal tam, kad daugiabučių kvartalai neatsirastų ten, kur numatomas aplinkkelis ir panašiai? Bendrai urbanistinei vizijai, kuri kreipia miesto vystymąsi?

Tai žinoma. Bet vizijos siejasi su konkrečiais darbais. Sutikite, kažkokia kvaliystė planuoti pvz. Šiaurinės gatvės trasą, žinant, kad ten jos niekada nebus.
Žemuose Paneriuose perplanuotas didžiulis gyvenamasis plotas, kuriame dabar vien gamyba. Tokia konversija ant popieriaus gi irgi nieko nereikš.
Tam pačiam Paupiui, kiek žinau, miestas padarė ženklų indėlį, neskaitant to, kad skatinami ir investuotojai.

[alga]

Ruošiant BP finansavimo šaltiniai nebuvo planuojami (bent jau bendrais bruožais?). Kam tuomet toks BP?

Gal tam, kad daugiabučių kvartalai neatsirastų ten, kur numatomas aplinkkelis ir panašiai? Bendrai urbanistinei vizijai, kuri kreipia miesto vystymąsi?

[Riedis]

Kiek teko klausyti VMS atstovų, BP tėra "karkasas" gatvių planavimo požiūriu. Čia teritorijų planavimo dokumentas "iš toli". Nebūtinai darysim, bet palikslim galimybę daryti. Jeigu nebūtų sužymėta, nebūtų ir vizijos dalis.

Ką ten grandioziško įgyvendinsi už realiai vietinės reikśmės keliam pastaraisiais metais berods likusius ~10mln. padarysi. Visam mieste stop, bet nutiesiam kažkurios vienos minėtos 50%?

Jei padidinti finansavimą, tai potencialiai infrastruktūros mokestis, plečiama ir didinama parkavimo rinkliava, taršos mokestis, spūsčių mokestis ir pan.

Kažkiek padidės asignavimas pertvarkius KPPP kitiems metams, bus galimybė planuot 2-3 metam į priekį. Berods bus privaloma 9% skirti valstybinės reikšmės keliams mieste.

[Sula]

Tikriausiai, nes visi šie projektai tokio mąsto, kad reikia finansavimo valstybinės reikšmės lėšomis. Miesto biudžetui čia per dideli projektai. Didelė lėšų dalis nueina remontui, kur tik nesenai pritaikius naujus standartus gatvės pritaikomos ramesniam eismui ir dažnu atveju tvarkoma kompleksiškai (takai, kanalizacija, apšvietimas) Iki tol tebuvo tik pilotiniai pasibandymai, kurie turi nemažai trūkumų.

Ruošiant BP finansavimo šaltiniai nebuvo planuojami (bent jau bendrais bruožais?). Kam tuomet toks BP?
Bent jau etapais dalį projektų tikrai įmanoma įgyvendinti vien miesto lėšomis (tik gal geriau ne "laikinai" kaip Taurupės g. ar dalis M.Lietuvio)
Kitas dalykas tas, kad niekas neuždraudė prašyti valstybės pagalbos. O valstybiniuose keliuose/infrastruktūroje ji ir taip privaloma. Vyriausybėje dabar draugiškos politinės jėgos.

[Riedis]

Tikriausiai, nes visi šie projektai tokio mąsto, kad reikia finansavimo valstybinės reikšmės lėšomis. Miesto biudžetui čia per dideli projektai. Didelė lėšų dalis nueina remontui, kur tik nesenai pritaikius naujus standartus gatvės pritaikomos ramesniam eismui ir dažnu atveju tvarkoma kompleksiškai (takai, kanalizacija, apšvietimas) Iki tol tebuvo tik pilotiniai pasibandymai, kurie turi nemažai trūkumų.

[Romas]

Ne "ėmė ir sumažino", o tą suplanavo su Bendruoju miesto planu ir įgyvendino.

Nuoroda į Bendrąjį planą atrodo šiek tiek anekdotiškai.
Kažkodėl ši bejėgė savivaldybė per dvi kadencija savarankiškai net nepradėjo nė vieno rimto projekto, numatyto Bendrajame plane - nei Šiaurinės, nei Mykolo Lietuvio, nei rekonstravo Nemenčinės plentą, nei pradėjo rekonstruoti Galvės gatvę.