Viešosios erdvės ir mažoji Vilniaus architektūra

[spekas]

Kaip jiems apsiverčia liežuvis rašinėti apie ketinimus integruoti INVAZINIUS augalus į?..
Vertėtų pvz Aplinkos ministerijai tokius bajerius nusiųsti ir paklausti ką jie mano apie tokius savivaldybės viražus.

PS.
Kada forume kursime skyrelį ,,Kraustomės iš proto'' ar panašiu pavadinimu : ) ?

[dondc]

Savivaldybė paleido balsavimą apie skverą prie senojo Žvėryno tilto. Aš tai tiesą sakant ilgą laiką net nepastebėjau, kad ten toks skveras iš viso yra, labai jau apžėlęs nuo gatvių. Bet kiek mačiau medžių grupėje FB, tai daug kam ta žaluma prie širdies.

Prisėsdavau ten per pietų pertraukas. Labai smagu ten. Gyvatvorės primena žaliojo labirinto užuomazgas, vaikai ten žaisdavo. Galėtų žaliojo labirinto linkme ir vystyt.

[Julius.ste]

Savivaldybė paleido balsavimą apie skverą prie senojo Žvėryno tilto. <..>

Variantas 3) „NORIM DAUGIAU“ -

• Tvarkomi esami želdiniai. Valomi invazinių uosialapių masyvai šlaite.

Variantas 4) „REIKIA KAŽKO VISAI NAUJO“

• Saugomi ir tvarkomi brandūs ir geros būklės medžiai, tačiau esama gyvatvorių struktūra, invazinių rūšių medžiai vertinami pagal galimybes juos integruoti į naują skvero kompoziciją.

[NeViskasTaipPaprasta]

Gyventojai kviečiami spręsti dėl Eduardo Balsio skvero ateities – prasideda viešas balsavimas

Diskusijos dėl Žvėryne esančio Eduardo Balsio skvero atnaujinimo žengią į kitą etapą – skelbiamas viešas balsavimas dėl tolimesnės skvero vystymo krypties. Vilniečiai kviečiami kartu nuspręsti, kokiu būdu turi būti tvarkoma ši viešoji erdvė.

Balsavimas vyks nuo birželio 27 d. iki liepos 11 d. naujoje gyventojų įtraukimui skirtoje platformoje pasitarkime.vilnius.lt (spausti). Siūloma rinktis iš keturių krypčių pagal pokyčių mastą – nuo lengvų, kosmetinių patobulinimų iki visapusiškos skvero transformacijos. Kiekviena kryptis turi preliminarų sprendinių sąrašą ir asociatyvią vizualizaciją.

Ankstesnių diskusijų metu paaiškėjo, kad gyventojai turi daug idėjų ir pasiūlymų skverui, bet visų pirma trūksta sutarimo, ar šiai viešajai erdvei iš viso reikia didelių pokyčių. Dalis gyventojų teigė, kad pilnas žalumos skveras gerai funkcionuoja ir dabar, erdvei užtektų tik remonto bei geresnės priežiūros. Kiti dalyviai siūlė imtis didesnių pokyčių, pavyzdžiui, kurti ryšį su krantine, padaryti skverą labiau permatomą ir saugų, papildyti jį naujomis funkcijomis.

Savivaldybė paleido balsavimą apie skverą prie senojo Žvėryno tilto. Aš tai tiesą sakant ilgą laiką net nepastebėjau, kad ten toks skveras iš viso yra, labai jau apžėlęs nuo gatvių. Bet kiek mačiau medžių grupėje FB, tai daug kam ta žaluma prie širdies.

[Knope]

1994-ųjų viešųjų erdvių problematika. Respublika.

[digital]

Vilniuje bus įrengta net 18 naujų vaikų žaidimų aikštelių (sąrašas)

Šiais metais Vilniuje planuojama įrengti naujus vaikų žaidimo įrenginius įvairiose miesto vietose. 18 vaikų žaidimų aikštelių bus įrengta atsižvelgiant į gyventojų, seniūnijų bei bendruomenių prašymus ir pasiūlymus. Tam savivaldybė skirs 1,5 mln. eurų.

„Savivaldybė prižiūri daugiau nei 700 vaikų žaidimų aikštelių visame mieste, šiemet šį sąrašą papildys dar 18 naujų, pagal bendruomenių poreikius įrengiamų žaidimo erdvių. Kitąmet planuose – dar apie 20. Kiekviena žaidimų aikštelė – tai investicija į vaikų saugumą, kokybišką laisvalaikį ir gyvas, stiprias bendruomenes,“ – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Naujai įrengiamose erdvėse žaidimo įrenginiai bus skirti įvairaus amžiaus vaikams – iki 6 metų ir nuo 6 iki 12 metų. Žaidimų aikštelėse numatyti tokie įrenginiai kaip daugiafunkcinis kompleksas, čiuožykla, spyruokliukas, sūpynės, laipynė, neįgaliųjų daugiafunkcinis žaidimų įrenginys, smėlio dėžė, karuselė. Taip pat bus įrengtos hibridinės vejos (iš natūralios ir plastikinės dirbtinės vejos) arba saugios gumos dangos, užtikrinančios vaikų patogumą ir saugumą. Visi įrenginiai yra sertifikuoti, pagaminti ES ir atitinka ES reikalavimus.

Planuojamų naujų žaidimų aikštelių vietos:

Tarp Papilėnų g. 10 ir Smalinės g. 21
Tarp Taikos g. 195 ir 205
Ties Viršuliškių g. 33 ir 37
Priešais Titnago g. 7 (Šaltupio g. skverelyje)
Tarp Justiniškių g. 66 ir Rygos g. 25
Ties L. Baliukevičiaus-Dzūko g. 100 ir 104
Tarp Fabijoniškių g. 39 ir 47
Ties Architektų g. 101
Ties Gelvonų g. 62
Tarp Loretos Asanavičiūtės g. 4 ir 8
Tarp Ukmergės g. 186A ir 186
Ties Vaduvos g. 2 ir 4
Tarp Buivydiškių g. 2, 4 ir 6
Tarp Justiniškių g. 144 ir Virbeliškių g. 3
Tarp Taikos g. 221 ir 239
Tarp Viršuliškių g. 97 ir Č. Sugiharos g. 2
Tarp A. P. Kavoliuko g. 14 ir 16A
Ties Neries g. 9, Žirmūnų paplūdimyje (aikštelės atnaujinimas).

[digital]

Karoliniškėse viena eilinė teritorija taps išskirtine

Sostinės žalia teritorija vakarinėje Karoliniškių dalyje netoli Kaklaraiščių tilto, prie Sietyno ir V. Maciulevičiaus gatvių, atgims kaip nauja viešoji erdvė, skirta vaikų edukacijai ir gyventojų poilsiui, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Karoliniškių šlaitai ties Sietyno ir V. Maciulevičiaus gatvių sankirta – tai teritorija, kurioje, atrodytų, nieko ypatingo nėra: šalia triukšmingas aplinkkelis, laukiniai takeliai, pievelės priaugusios savaiminių augalų. Tačiau ši vieta traukia žmones – jie čia bėgioja, eina pasivaikščioti. Vis dėlto dėl neišvystytos infrastruktūros ši teritorija dar neatskleidžia viso savo potencialo.

Sutvarkius teritoriją šis potencialas bus atskleistas tęsiant gyventojų pradėtą dialogą su gamta. Vienas iš to pavyzdžių – tankiuose želdynuose gyventojų sukonstruotos ir pakabintos lesyklėlės, kurios pritraukia paukščius ir voveres.

„Šią puikią bendruomenės iniciatyvą suplanuota papildyti naujais inkilais ir lesyklėlėmis. Teritorija bus rami, o ši konkreti vieta vakare liks neapšviesta, taip apsaugant miško gyventojus. Sutvarkyta viešoji erdvė bus viena iš tų, kurioje bendruomenės poreikiai, edukacija ir gamta susilieja organiškai“, – sako Vilniaus vystymo kompanijos vadovė Laura Joffė.

Išskirtinumas – saugaus eismo aikštelė

Erdvėje daug dėmesio bus skiriama edukacijai, ypač saugiam eismui. Teritorijos šiaurinėje dalyje, šalia Sietyno gatvės ir netoli ugdymo įstaigų, suprojektuota saugaus eismo aikštelė vaikams, kuri leis praktiškai mokyti eismo taisyklių. Joje bus žiedinės sankryžos, pėsčiųjų perėjos, šviesoforai, viešojo transporto stotelės, dviračių tako ir visų pagrindinių kelio ženklų modeliai. Visi eismo elementai derinti su policija.

Greta aikštelės bus įrengta lauko klasė – edukacinė erdvė, kurioje bus galima kartu susėsti ant medinių suolų ir klausytis pamokų ar saugaus eismo taisyklių. Šiai klasei jaukumo ir privatumo suteiks baltosios sedulos ir paprastieji erškėčiai, šie augalai taip pat suformuos natūralų atitvarą nuo kitų viešosios erdvės praeivių.

Pietinėje teritorijos dalyje suprojektuotos vaikų žaidimo aikštelės, ramaus poilsio zonos su hamakais ir suoliukais. Žaidimų įrenginiai bus mediniai, kad darniai įsilietų į žaliąją erdvę.

Šalia Vakarinio aplinkkelio numatyta sporto zona su treniruokliais, pritaikyta gyventojų ir policijos pareigūnų treniruotėms. Taip pat šalia aplinkkelio bus įrengiami betoniniai žiūronų formos suolai – pavėsinės – vizualinis šios atkarpos akcentas. Šie suolai naktį bus apšviesti, o dieną savo unikalia forma suteiks užuovėją ir apsaugą nuo triukšmo.

Visoje teritorijoje suplanuota mažoji architektūra: suolai, dviračių stovai, geriamojo vandens stotelė ir kita.
Želdinimas planuojamas taip, kad augalų aukščiai laipsniškai kistų nuo gatvės miško link, natūraliai sujungdami gatvės ir miško erdves. Takai suprojektuoti ten, kur gyventojai juos natūraliai išmynė – taip išsaugomas ryšys su esama aplinka ir minimaliai trikdomas reljefas.

[spekas]

Tai kad čia pilnai pakeistas projektas. Ir visos poilsio/pramogų zonos, ir laiptai, kurie turėjo būti pagrindiniu pokyčiu žmonių patogumui, kad galima būtų eiti tiesiai, o ne kvadratais ar brautis per mašinas, ir takai pakeisti į dvigubai siauresnius, ir poros atkarpų ant kalno išvis atsisakyta... O svarbiausia, kad nulis komunikacijos apie tai, tik ištrynė seną projektą ir daro pagal kažkokį savo, kurio net nepaviešino, grynai toks Asvaldo stiliukas

Dar labai įdomu kaip tai išvis legalu, jeigu viešinimas ir viešieji pirkimai buvo pagal vieną projektą, o daro pagal kitą, kuriame aiškiai mažiau darbo apimties

: )))


https://vilnius.lt/naujienos/vilnius...siulyti-idejas

[Knope]

Straipsniukas iš 1994 m. "Lietuvos aido" apie "Stebuklą" Katedros aikštėje.

[you2001]

Vilniuje atidengtas paminklas partizanui Juozui Lukšai-Daumantui | 15min.lt https://share.google/ErbJrbCU9G8g3i2n1

[ttttt]

Va ko gero aktualiausias Takai pasiaurinti turbūt dėl želdynų.

Tai kad čia pilnai pakeistas projektas. Ir visos poilsio/pramogų zonos, ir laiptai, kurie turėjo būti pagrindiniu pokyčiu žmonių patogumui, kad galima būtų eiti tiesiai, o ne kvadratais ar brautis per mašinas, ir takai pakeisti į dvigubai siauresnius, ir poros atkarpų ant kalno išvis atsisakyta... O svarbiausia, kad nulis komunikacijos apie tai, tik ištrynė seną projektą ir daro pagal kažkokį savo, kurio net nepaviešino, grynai toks Asvaldo stiliukas

Dar labai įdomu kaip tai išvis legalu, jeigu viešinimas ir viešieji pirkimai buvo pagal vieną projektą, o daro pagal kitą, kuriame aiškiai mažiau darbo apimties

[Creatium]

Va ko gero aktualiausias Takai pasiaurinti turbūt dėl želdynų.

[ttttt]

Gal kas žino kur galima rasti aktualų Pelesos skvero projektą? Turiu tą, kuris buvo viešinime, prieš porą dienų buvau ten pasivaikščiojęs, jau matėsi kai kurių takų kontūrai, bet kažkaip man atrodo jie nesutampa su tuo kas yra projekte. Pavyzdžiui štai kažkieno nuotrauka iš Citify:



O štai ta vieta projekte:



Viešintame projekte yra viena platus takas, realybėje dvigubai siauresnis ir dar kažkokia aikštelė.

Galvojau gal tiesiog turiu seną projektą, bet kai nueini į VMS projekto puslapį, randi tai:

404

Ups! Atrodo, kad šio puslapio nėra. Atsiprašome už nepatogumus.

[dondc]

Apginsiu džedajų. Jis turėjo omeny, jog nėra tikslinga užsidėti deimantinį žiedą ant rankos ir nusipurkšti jį aerozoliniais dažais. Spindesio juk nesimatys.

Visgi aš už abruo požiūrį, kad geriau padaryt fontaną:

1. nelabai realu būtų suderinti visus aplinkinius skirtingus projektus, kad va vienu metu viskas būtų idealu;
2. net dalinis pagerinimas gerina praeivių savijautą.

[abruo]

Aš tą ir norėjau pasakyti, kol Rachinšteino Frankenšteinas toks ten stovės, investicijos į tą vietą turi būti optimalios. Jokių fontanų, tiesiog aplinkos sutvarkymas.

Nesutikčiau. Kodėl vietiniai gyventojai turi būti kažkokių lopų nevykėlių-verslinykų įkaitais? Prišiko kvartalo centre, tai dabar visi turi prie šito derintis? Kas čia per iškreiptas požiūris?

[digital]

Ne, investuoti į aplinką galima ir dabar.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš tą ir norėjau pasakyti, kol Rachinšteino Frankenšteinas toks ten stovės, investicijos į tą vietą turi būti optimalios. Jokių fontanų, tiesiog aplinkos sutvarkymas.

[abruo]

Buvau tame pristatyme Karoliniškių bibliotekoje, atvažiavo ir pats Benkunskas. Iš esmės jie nieko negali padaryti su tuo pastatu, nes jis dabar priklauso bankroto administratoriui, o kada tas administratorius tą pastatą parduos ar kažką su juo darys yra visiškai neaišku ir to paspartinti niekaip neįmanoma. Bedančių įstatymų valstybė, kur noras turėti šiukšlyną tankiai apgyvendintoje miesto vietoje yra neliečiamas.

Fontano atnaujinimas man asmeniškai sukėlė abejonių, nes alternatyva buvo siūlymas užpilti tą fontano baseiną žemėmis ir prisodinti gėlių, o tai turbūt yra kokių 1000 kartų pigesnis variantas. Tai abejoju, ar atnaujinimas, kuriam reikia šimtų tūkstančių eurų, realiai įvyks šitoj kandencijoj.

Aplink šaligatviai tvarkomi paprastojo remonto būdu (pats skveras yra suprojektuotas), tai ten pilna visokių kliurkų – šaligatviai nutiesiami siauresni, nei buvo, ir pertiesiami tais pačiais 90 laipsnių kampais, kuriais niekas nevaikšto, o realiai išminti takai užpilti juodžemiu ir užsėti žolyte (koks bus to rezultatas – patys suprantate). Niekaip nesuprantu, negi sunku kokiam žmogui nueiti porą dienų ten (ar droną viršuj pakabinti) ir subraižyti, kaip realiai vaikšto žmonės. Arba paprašyti keleto vietinių gyventojų, kad jie parodytų, kur realiai vaikštoma. Guodžia bent tai, kad keletoje vietų tikrai plačiai išminti pievos plotai pagaliau buvo iškloti.

[Obi-Wan Kenobi]

“Pumpuras” priešais Rachinšteino griuvėsius tikrai atrodys superdistopiškai.

[digital]

Bendruomenė pritarė: Karoliniškėse atgims legendinis fontanas su skulptūra

Savivaldybės organizuotame susitikime su Karoliniškių gyventojais nutarta atnaujinti šiuo metu tvarkomoje viešojoje erdvėje (ties A. J. Povilaičio g. 20) esantį fontaną su skulptūra „Pumpuras“.

Susitikimo metu aptarta fontano reikšmė bendruomenei, jo būklė, diskutuota apie galimus fontano pritaikymo būdus, pavyzdžiui, gėlyno įrengimą. Galiausiai gyventojai vieningai pritarė sprendimui – fontanas bus atnaujintas ir išsaugotas kaip svarbus Karoliniškių viešosios erdvės simbolis.

Skulptūra „Pumpuras“, sukurta skulptoriaus Antano Žukausko, Karoliniškėse įrengta 1979 metais ir išsiskiria savo išvaizda – rausvo granito skulptūra vaizduoja pumpurą, simbolizuojantį gyvybę ir augimą. Nors fontanas šiuo metu neveikia, jo architektūrinė ir emocinė vertė išliko svarbi tiek vietos gyventojams, tiek miesto paveldo puoselėtojams. Susitikimo metu gyventojai išsakė lūkestį ir naujai lentelei, kurioje būtų pateikta daugiau informacijos apie skulptūrą ir jos autorių.

Viešosios erdvės atnaujinimo darbai šioje Karoliniškių dalyje jau įsibėgėjo – atnaujinami takai, dangos, perstatomi suolai ir šiukšliadėžės, planuojami nauji želdiniai. Atnaujintas fontanas su „Pumpuro“ skulptūra taps svarbia šios erdvės ašimi. Darbus planuojama baigti šiais metais.