Medžiai ir želdiniai miestuose

[Stadionas]

Bent jau man visa sita situacija puikiai iliustruoja, kas yra blogai su musu visuomene. Vaikomes kazkokiu smulkmenisku nesamoniu, iskeldami ja iki stabu lygmens ir tuo paciu visiskai ignoruodami rimtas problemas ar net jas pateikdami kaip kazkoki blogi. Siuo atveju kelis savaimia isaugusius invazinius medelius iskeliam iki Stelmuzes azuolo lygmens, rekiam, kad reikia keisti istaytmus ir juo dar i pavelda itruak, kai tuo tarpu aplinkiniai Naujamiescio ir Senamiescio istoriniai pastatai nyksta akyse, centre gatves, kaip Marso kanijonai, ir pats miesto centras daugely vietu neturi auksaus ir tvarkingo urbanistikos koncepto. Vietoj to dar papildomai yra varo ant urbanizmo, kaip kokio blogio ir miesto tvarkymo, pagal jo prinicpus t.y. pastatu prieziuros ir zeldiniu formavimo, kaip ant kazkokio totalaus blogio, tarnsi nacizmo ar staliznismo apraisku. Vietoj to miestas pateikiamas, kaip kazkoks mega sodu bendrija ar kaimas, kuris artimas baudziauninko-varguolio lietuvio sielai, o miestas ir verslas veikiantis jame, kaip nieksybe ir visiska nenuplaunama nuodeme, pries kuria reikia kovoti ir kas yra ne musu lietuviu prigimty. Ir sitoks iskreipto poziurio ir demonizavimo sablonas laisvai yra pritaikomas didziajai daliai musu visuomenes ir valstybes problemu, kaip VT, imigracija/emigracija, verslo aplinka, mokesciai, svietimas, t.t. (you name it).

problemą, kad dėl mikrorajonizacijos, taip ir neužaugo kritinis miestiečių sluoksnis, horizontalius kaimus tiesiog pakeitė vertikalus. todėl ir yra, kad šitie žmonės aplamai nugriautų geležinkelio pastatą jei tik tas leistų papildomai medžių pasodinti.

[Košutas]

Tas medžių sudievinimas yra visiškai neracionalus - biologine prasme gėlės yra ne ką mažesnė gyvybės forma nei medis, bet medžių talibai perka visokias rožes ir jas dovanoja, nesusimąstydami, kad dovanoja ką tik nužudytą gyvybę.

Gėlės turi augti sode arba ant kapų, kitaip jos yra piktžolės. Mieste turi būti tik pievutė, pjaunama minimum 4 kartus per savaitę (dar gerai būtų pastoviai purkšti pesticidais, kad ubliūdkai erkių ir kitokių parazitų neprisigaudytų). Pievutėje/ersatz parkinge turi augti medelis, nes medelis yra gamta, o gamtą lietuvis myli.

[Eidvis]

Bent jau man visa sita situacija puikiai iliustruoja, kas yra blogai su musu visuomene. Vaikomes kazkokiu smulkmenisku nesamoniu, iskeldami ja iki stabu lygmens ir tuo paciu visiskai ignoruodami rimtas problemas ar net jas pateikdami kaip kazkoki blogi. Siuo atveju kelis savaimia isaugusius invazinius medelius iskeliam iki Stelmuzes azuolo lygmens.

Pervečiau diskusiją mėgindamas surasti argumentus dėl ko juos reikėtų išsaugoti. Pavyko rasti, kad jie neva labai svarbūs dėl šešėlio. paradoksas tame, kad jie auga prilipę prie aukščiausio ir ilgiausio Naujamiesčio pastato, kuris duoda tiek šešėlio, kad toje vietoje rimtesnis argumentas būtų kuo daugiau saulės turėti, kad žmonėms vitamino D nepritrūktų, nei kad tie medžiai ten nuo kažkokių karščių išgelbės. Kažkaip šį kartą kiek nusivylęs, nes niekas neparašė pagrindinio argumento - kad neva netekus tų medžių Vilniuje pritrūktų deguonies. Visgi iš esmės jau net nebemėginama prikurti kažkokių utopinių argumentų ir tiesiai šviesiai sakoma, kad tuos medžius reikia išsaugoti dėl buko jų garbinimo:

yra EMOCIJA ir MEDIS, nes medis yra lietuviškosios tapatybės dalis (o miestas, kaip svetimkūnis lietuviškajam pradui, netenka sąlyčio su sodžiumi per miesto vakarėjimą, urbanizaciją), nesvarbu ar jis bet kur, bet kaip auga, ar galiausiai yra invazinis. Racionalaus ginčo prieš TOKIĄ emociją nelaimėsite.

Tai reiškia, kad net jei pasakytų, kad toje vietoje tuos medžius pašalins ir jų vietoje pasodint lygiai tokius pačius, tik kad jų šaknys pastatų negadins - medžių talibams tai vistiek neįtiks. Tas medžių sudievinimas yra visiškai neracionalus - biologine prasme gėlės yra ne ką mažesnė gyvybės forma nei medis, bet medžių talibai perka visokias rožes ir jas dovanoja, nesusimąstydami, kad dovanoja ką tik nužudytą gyvybę. Kažkokia 'istorinės dvasios' prasme tai irgi yra bullshitas - senovėje žmonės buvo racionalūs, o tuos, kurie nebuvo racionalūs, evoliucija su laiku išnaikino. O racionalus žmogus senovėje į medį žiūrėjo kaip į priemonę jo gyvenimą palengvinti - įrankius pasigaminti, klumpes išsidrožti, pečių pasikūrenti ir jei augantis medis kieme trukdė, jis nė minutės nesusimąstydamas jį nukirsdavo.
Tas neracionalus medžių garbinimo kultas gal ir niekam netrukdytų, jeigu savo kieme jie tuo užsiimtų, bet problema ta, kad medžių garbinimas pradeda kelti labai rimtų problemų miesto urbanistikos ir infrastruktūros vystymui. Gatvės,šaligatviai ir dviračių takai tiesiami pirmenybę teikiant ne žmonių patogiam judėjimui, o pagal tai, kaip auga medžiai. NT projektai stabdomi, nes ten negalima nukirsti kažkokio medžio. Istorinis pastatas yra pasmerkiamas naikinimui - nes medžių kultui netinka, kad jį naikinantys medžiai būtų nukirsti ir šalia pasodinti nauji. Ir jei kur nors auga koks iškrypęs medis, na pvz. toks, tai jeigu būtų pasiūlyta vietoj jo pasodinti daug gražesnį, tiesų ir sveiką medį - tai medžių kultui tai irgi netiktų, nes medis jiems nėra nei dėl grožio, nei dėl pavėsio, nei dėl CO2, medis jiems yra stabas, kurį reikia garbinti.

[TrippleA]

Bent jau man visa sita situacija puikiai iliustruoja, kas yra blogai su musu visuomene. Vaikomes kazkokiu smulkmenisku nesamoniu, iskeldami ja iki stabu lygmens ir tuo paciu visiskai ignoruodami rimtas problemas ar net jas pateikdami kaip kazkoki blogi. Siuo atveju kelis savaimia isaugusius invazinius medelius iskeliam iki Stelmuzes azuolo lygmens, rekiam, kad reikia keisti istaytmus ir juo dar i pavelda itruak, kai tuo tarpu aplinkiniai Naujamiescio ir Senamiescio istoriniai pastatai nyksta akyse, centre gatves, kaip Marso kanijonai, ir pats miesto centras daugely vietu neturi auksaus ir tvarkingo urbanistikos koncepto. Vietoj to dar papildomai yra varo ant urbanizmo, kaip kokio blogio ir miesto tvarkymo, pagal jo prinicpus t.y. pastatu prieziuros ir zeldiniu formavimo, kaip ant kazkokio totalaus blogio, tarnsi nacizmo ar staliznismo apraisku. Vietoj to miestas pateikiamas, kaip kazkoks mega sodu bendrija ar kaimas, kuris artimas baudziauninko-varguolio lietuvio sielai, o miestas ir verslas veikiantis jame, kaip nieksybe ir visiska nenuplaunama nuodeme, pries kuria reikia kovoti ir kas yra ne musu lietuviu prigimty. Ir sitoks iskreipto poziurio ir demonizavimo sablonas laisvai yra pritaikomas didziajai daliai musu visuomenes ir valstybes problemu, kaip VT, imigracija/emigracija, verslo aplinka, mokesciai, svietimas, t.t. (you name it).

[spekas]

Pvz čia dešinėje nuo terasos - kam reikalingi tie įtvirtinimai ir trys šaligatviai vienas prie kito? Panaikinti ir palikti 1 šaligatvį, o atsilaisvinusioje dalyje prisodinti medžių ir želdinių. Gal ir kitoje pusėje galima kažką išspausti.

[spekas]

Žmonės rinkosi prie Basanavičiaus 14A terasos... O politikieriai, kad juos kur velnias, politinius kreditus bandosi rinktis...

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...dzius-medzius/

Kas apgailėtina, tai, kad dėl apsileidimo savaime belekur priauga medžių (šiuo atveju bent 2 auga vos ne iš pamato), tuomet iš vienos pusės sugalvoja visus medžius pašalinti įskaitant aplinkinius, o iš kitos pusės isterija, kad kažkas ruošiasi medžius pjauti. Nesvarbu nei priežastys, nei aplinkybės nei dar kas - atrodo iš vienos pusės svarbu kuo greičiau ir niekam nematant viską išpjauti, o kitai pusei svarbu tik isterija ir nulis kompromisų. Manau abi pusės neteisingai prieina prie reikalo: verslas ar kas ten atsakingas turėtų kalbėti apie 2 medžių prie pat pastato šalinimo būtinybę ir tuo pačiu uosialapio kaip suprantu augančio toliau, o medžiotojai (nuo žodžio medis) turėtų eiti ne į isterinį paūbavimą, o diskusijai ir būti atviri kompromisams.

Manau būtų geriausias variantas iš verslo pusės nupjauti tuos 2 medžius + uosialapį, o palikti likusius medžius bei ieškoti būdų kaip pasodinti šalia medžių formuojant / puoselėjant terasos paunksmėje būvį.

PS.
Kokia ten situacija su užstatymu - negi po visu plotu kuriame auga medžiai yra patalpos ar kas? Jei taip yra - ar yra vietos medžius pvz perkelti ir/ar pasodinti naujų?

[R.D.]

Ne mulčiuje čia problema. Problema kaip įrengta infra. Ji kampe į perėją žemėja, tas puikiai matosi atnaujintuose Google Streetview vaizduose (prisegta žemiau). Šioje, kaip ir kitose vietose, turėtų būti daroma kaip yra daroma įrengiant naują infrą, pvz., Narbuto g. (irgi prisegu žemiau) - bortai turi likti savo aukštyje ir užsisukti, kol galiausiai aukščiai susilygina.

Tiesos tame yra, neprieštarausiu, tačiau visgi masinis mulčiau pilimas prie kelio yra tikrai neracionalus, kadangi bet koks stipresnis lietus jį pakelia ir plauna ant važiuojamosios dalies ir kemša šulinius. Na, nesu matęs aplinkinėse valstybėse, kad kas taip masiškai mulčiotų želdinių plotus kaip daroma Vilniuje.

[mantasm]

Gaunasi, jog galutinis reikalaujamas rezultatas yra mulčius. Visgi jį labai lengvai nuplauna nes vanduo nesusigerdamas tekėdamas pakelia nuo geotekstilės „klijonkės“. Jei nebūtų klijonkės, jo nenuplautų ir būtų reikalaujamas galutinis vaizdas.

O kokią funkciją atlieka geotekstilė? Geriausiai, kai vos įrengus pirąmą dvirtakio atkarpą Goštauto g. prieš kelis metus, Verslo uoste aplink medžius jau buvo išlindusi klijonkė į viršų, dar nenuplovus mulčiaus. Vaizdelis buvo klaikus matant tą sintetiką „gamtoj“.

Klijonkė neduoda augt piktžolėms. Sumetus stambų mulčių tiesiai ant žemės, tarpuose žolės pradeda lįsti.

[dondc]

Gaunasi, jog galutinis reikalaujamas rezultatas yra mulčius. Visgi jį labai lengvai nuplauna nes vanduo nesusigerdamas tekėdamas pakelia nuo geotekstilės „klijonkės“. Jei nebūtų klijonkės, jo nenuplautų ir būtų reikalaujamas galutinis vaizdas.

O kokią funkciją atlieka geotekstilė? Geriausiai, kai vos įrengus pirąmą dvirtakio atkarpą Goštauto g. prieš kelis metus, Verslo uoste aplink medžius jau buvo išlindusi klijonkė į viršų, dar nenuplovus mulčiaus. Vaizdelis buvo klaikus matant tą sintetiką „gamtoj“.

[Creatium]

Ne mulčiuje čia problema. Problema kaip įrengta infra. Ji kampe į perėją žemėja, tas puikiai matosi atnaujintuose Google Streetview vaizduose (prisegta žemiau). Šioje, kaip ir kitose vietose, turėtų būti daroma kaip yra daroma įrengiant naują infrą, pvz., Narbuto g. (irgi prisegu žemiau) - bortai turi likti savo aukštyje ir užsisukti, kol galiausiai aukščiai susilygina.

[Ginthus]

Kas nors iš forumo želdinių "specialistų", gali paaiškinti mulčiavimo politiką šalia gatvių trasų, kai mulčių nuplauna bet koks stipresnis lietus (Trakų-Pylimo g.)

Paaiškinimas paprastas - mulčius yra neblogas indikatorius ant kiek aplaidžiai tvarkomasi su lietaus vandens nuvedimu.
O šiaip jo idėja buvo ta, kad padeda augaliniam sluoksniui išlaikyti savo savybes nepavirstant į ištryptą molio plynę. Jo kaip ir neturėtų nuplauti įsišaknijus augalams, bet kad vietoje jų turime geotekstilę ir vieną kitą krūmelį, nes "šabakštynams ne".

[VLR]

Kai baigiasi supratimas apie urbanistiką prasideda fanatiškas medžių garbinimas. Nenuostabu, kad ‘žaliasis’ automobilistas Benkunskas su armija marozų intensyviausiai reiškiasi šioje temoje, nors miestas vėluoja įrengti mažos taršos zonas, vėluoja su rūšiavimo konteinerių įrengimu centre, visiškai ignoruoja viešąjį (žaliąjį) transportą ir kt. Bet kuri iš šių iniciatyvų, jei sėkmingai įgyvendinta, atstotų tūkstančius tokių medžių. Bet o ne, pabliaunam garsiai dėl kaštonų, nes vietiniai be medžių (na gal dar ir be sporto ir vaikų žaidimo aikštelių) daugiau nieko nesupranta. Graudu.

[Knope]

1905 m. medžių nebuvo (Fleury). Bet esmė turbūt ne čia, o būtent, kad jie yra DABAR.

[Obi-Wan Kenobi]

Aš nesuprantu, kaip iš viso ten gali augti tokio dydžio medžiai? Juk po jais patalpos.

[R.D.]

Romain Gary Vilniuje gyveno 1917-1923 metais. Terasoje medžiai atsirado po 2PK. Pačiam rašytojui turbūt artimesnis būtų po rekonstrukcijos planuojamas apželdinimas, o ne dabartinis vaizdas

Pridėsiu dar 1960 m. foto iš KVR'o.

[R.D.]

Kas nors iš forumo želdinių "specialistų", gali paaiškinti mulčiavimo politiką šalia gatvių trasų, kai mulčių nuplauna bet koks stipresnis lietus (Trakų-Pylimo g.)

[spekas]

Liūties neatlaikė seniausia Vilniaus liepa
(madeinvilnius straipsnis)

,,Antradienį Vilniuje audra nulaužė seniausią miesto medį – Sapiegų parko liepą. Medis nuo 1996 m. gegužės 29 d. yra Vilniaus miesto savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas, kuriam daugiau kaip 300 metų. Dvikamienė liepa mena laikus, kai buvo kuriamas Sapiegų rūmų parkas.

Senojo medžio rūšis – mažalapė liepa (lot. Tilia cordata). Aukštis – apie 28 m. Kamieno apimtis 1,3 m. aukštyje – apie 4,40 m.

Vilniaus savivaldybės atstovas spaudai sakė, kad medis buvo sutvirtintas lynais, praeitais metais buvo genėtas. Audrai išlaužus liepą paaiškėjo, kad ji visiškai išpuvusi.''

[MedinisStrazdas]

Čia nemažą koją Vilniui kiša paveldosauga. Tokia gatvė, kaip Basanavičiausm, turėtų būti apželdinta. Kažkaip gi gal galima suderinti istoriškumo išsaugojimą ir naujus poreikius.

Galima suderinant istoriškumą saugant tik ten kur tam yra prasmė, o ne "negalima vieno lygio gatvės nes istoriškai buvo šaligatviai pakelti" ar "tarpukariu statyta prieš 40 metų sudegusi mokykla negali būti griaunama nes yra paveldas"

Reikėtu apriboti paveldosaugininkus truputi.

[R.D.]

1905 metais, praėjus porai metų po Geležinkelių valdybos pastato statybų, terasa atrodė taip:

specialiai pasidariau foto:

[DeSadas]

Dėkui už istorinę apžvalgą.
Ginčas juk ne apie, kaip prie Gary buvo, nes ir kvailiui aišku, kad taip nebuvo. Ir nesvarbu, ką sako arboristai ir paveldosaugininkai, svarbu yra EMOCIJA ir MEDIS, nes medis yra lietuviškosios tapatybės dalis (o miestas, kaip svetimkūnis lietuviškajam pradui, netenka sąlyčio su sodžiumi per miesto vakarėjimą, urbanizaciją), nesvarbu ar jis bet kur, bet kaip auga, ar galiausiai yra invazinis. Racionalaus ginčo prieš TOKIĄ emociją nelaimėsite.

Kaip suprantu kpd suderinimui projektas naujas duotas. Klausimas apie ta stiklini iejima ir krumelius niekam tikusius aplinkui. Galima susodint naujus medzius betoniniam iskilime kaip padaryta zalgirio stadione.