Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Medžiai ir želdiniai miestuose
Collapse
X
-
Įdomu ar ji žino apie medžių persodinimo techniką. Man atrodo su ja galima persodinti 40 ir gal net didesnio D medį.
-
Įdomu, kuris čia ystytojas vietoj vien 40cm klevo statys visą parką. Gal kai baudos bus tokio paties dydžio kaip parko įrengimas.
Komentuoti:
-
Naujoji architektė apie želdinius. Man labai patinka ką ji kalba - reikia tikėtis tai neliks tik žodžiai, ar dar blogiau - paaiškės, kad eilinės manipuliacijos ir melas.
https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...izija-vilniui/
– Visuomenė jautriai reaguoja į medžių, želdynų situaciją Vilniuje, ką parodė atvejai Ceikinių gatvėje, Basanavičiaus gatvės skvere. Kokią viziją matote saugant želdinius?
,,– Algoritmas yra dabar kaip projektas pristatytas mūsų socialiniams partneriams. Esame išsiuntę jiems matymą, kaip mes galėsime spręsti tuos klausimus, ten yra kriterijai. Kol kas mechanizmas yra toks sudėliotas, jog medžiai virš 60 cm diametro turi būti vertinami jau kaip vertybė, kurią norėtume išsaugoti. Tada yra kriterijai, kada mes prašome ekspertų tarybos ir viešinimo su gyventojais.
Čia yra didžiulė sistema įstatymų, pavyzdžiui, anksčiau buvo neprivaloma viešinti, įtraukti visuomenę, kad mes žinotume kas vyksta. Tai tas maksimalus viešumas dabar pas mus yra.
Pavyzdžiui, mes esame sužymėję visą Vilnių ir medžius, kurie mums yra kaip vertybė, kuriuos mes įkainuojame brangiau. Tie žemėlapiai yra viešai paskelbti, mes sakome, kad šitų medžių kirtimas, jeigu mes nuspręstume visi kolegialiai, kainuos daugiau negu dabar turime su Ceikinių ąžuolu, kur labai juokingos sumos.
Būna medžių, kuriuos reikia kirsti ir visi dabar bijo tą daryti, bet yra galimybė gal vietoj 40 cm klevo padaryti visą parką ir tada gyventojai gali matyti naują urbanistinę kokybę, naują kraštovaizdžio kokybę, kuri sukuriama vietoje to medžio. Čia nėra labai lengvas uždavinys, jis tikrai bus sunkus, bet mes kol kas esame sugalvoję tą mechanizmą, kurį norime svarstyti su visuomene.''
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Daugiafunkcio komplekso statybos: teritorija ruošiama pamatų statybai – teks pašalinti 56 medelius
Tačiau šioje vietoje jau išsaugota apie 160 vertingų medžių. Prieš dvejus metus, dar prieš prasidedant paruošiamiesiems darbams, iš šios teritorijos buvo persodinta įvairaus dydžio medžių – pušų, beržų, klevų, liepų, ąžuolų. Pirmą kartą miestas ėmėsi išsaugoti ir persodinti tokį didelį kiekį medžių. „Persodinimas buvo sudėtingas, ypač didžiųjų, iki 10 metrų aukščio medžių, kai kuriose vietose technika vos privažiavo“, – medžių persodinimą iš stadiono teritorijos prisiminė darbus atlikę ilgamečiai miesto partneriai – UAB „Stebulė“.
Mažesni buvo perkeliami natūraliai suaugusiais kupstais, kad geriau prigytų, kuo mažiau pasikeistų jų natūrali augimvietė. Jie buvo perkelti šalia požeminės perėjos Ozo gatvėje, taip pat į Ukmergės gatvę ir kitas gatves.
Didelių medžių – iki 10 metrų aukščio persodinimui prireikė specialios technikos. Jie buvo perkelti į netoliese esančią Gelvonų, Loretos Asanavičiūtės, Ozo gatves. Medžiai susodinti tarp pėsčiųjų takų ir važiuojamosios gatvės dalies, kad šie sugertų gatvės triukšmą ir lietaus vandenį, saugotų praeivius nuo purvo ir kurtų ne tik šešėlį, bet ir emocinį saugumą. Anot specialistų, prigijo didžioji dauguma medžių – apie 90 proc.
Skaičiuojama, kad miestui persodinimo paslauga kainavo apie 20 tūkst. Eurų. Nors suma atrodo didelė, bet ji dvigubai mažesnė negu pasodinti tokį patį kiekį medžių iš medelyno.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Visuomenės užsakyta medžių prie R. Gary paminklo ekspertizė baigta: nei pastatui, nei sienelei jie netrukdo
https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...-jie-netrukdo/
,,Pažymima, kad aplink paminklą esantys medžiai auga dirvožemyje, dalis jų jau brandūs ir daugiau nebesiplės.
„Paprastasis klevas, augantis šalia Geležinkelio valdybos pastato, pamatui ir pačiam pastatui neigiamos įtakos nedaro (…) Klevas jau yra pasiekęs savo brandą ir ženkliai nebesiplės, jo polajui trukdo pristatyta laiptų sienelė (nelegalios statybos kultūros paveldo objekte padariniai), būtina ieškoti kito konstrukcinio sprendimo“, – dalijamasi ekspertizę atlikusių arboristų išvadomis.
„Rekomenduojama izoliuoti vieną nedidelio skersmens klevo šaknį, besiremiančią į dėl pastato nepriežiūros trupantį ir yrantį pamatą, kas neturės įtakos medžio fiziologinei būklei“, – pažymima pranešime.
Taip pat nustatyta, kad kritinės įtakos išorinei atraminei sienai kaštonai, augantys nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės, nedaro, skelbiama ekspertų išvadose.
„Kad atraminė siena pasvirusi, buvo užfiksuota jau 2012 m., prastą jos būklę lėmė (…) ilgametė kultūros paveldo objekto nepriežiūra (…) bei terasoje suformuotas nuolydis, įrengta kietoji danga (…) ir neveikiantis lietaus drenažas (užsikimšęs latakas)“, – skelbiama arboristų išvadose.
Pažymima, kad žala kultūros paveldo objektui ir medžiams buvo padaryta pakeitus terasos dangą, ji buvo užversta statybinėmis atliekomis, užpilta betonu, o paviršiuje suklotos plytelės.
„Tuo metu buvo sužalotas medžių šaknynas, jis liko įspraustas ir užspaustas itin siaurame plote ir neturi jokios galimybės plėstis į terasos pusę, negali visavertiškai vystytis“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pateikė rekomendacijas
Medžių ekspertizę atlikę specialistai taip pat pateikė rekomendacijas, kaip toliau galima būtų prižiūrėti tiek skvere esančius augalus, tiek pagerinti statinių būklę.
„Atlikti augaviečių gerinimo darbus – iš terasos privaloma pašalinti kietąsias dangas (plyteles ir betono sluoksnį), medžių šaknyną ribojančius betoninius bortelius, statybinį techninį gruntą ir pakeisti jį juodžemiu, atidengti šaknų kaklelius, pašalinti kamienus smaugiančias šaknis, mulčiuoti.
Dangų šalinimo darbus atlikti rankiniu būdu, išsaugant medžių šaknų tinklą; sutvarkyti lietaus kanalizaciją terasoje; mūro konstrukcijas izoliuoti nuo drėgmės ir sąlyčio su medžių šaknynu; atlikti medžių lajų stabilizaciją genint; kontroliuoti esamų želdinių plėtrą terasoje; kaukazinei slyvai suteikti medžio senolio statusą – šis želdinys ypatingas dėl amžiaus, kamieno skersmens, ekologinės vertės“, – pažymima pranešime žiniasklaidai.''
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Jeigu sklypo paskirtis yra statybos, tai tas miškas auga laikinai, kol sklypas nereikalingas. Kai sklypas bus reikalingas, medžiai turės būti pašalinti. Anksčiau buvo tvarka, kad ž. ū. paskirties žemė turi būti šienaujama, nes kitaip laikoma, kad sklypas yra neprižiūrimas. Dabar kaip tik tvarka palaisvinta ir laikinai nereikalingame sklype gali augti medžiai, tai nelaikoma, kad yra nepriežiūra
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Šiaip tai more like Jeruzalėje, bet man įdomus kitas dalykas, jeigu Rinktinės/Ceikinių ąžuolo nukirtimas pagal VMS visuomenei padarė 140K eurų žalą, kiek dešimčių milijonų jie kompensuos
visuomenei už viso mažo miško sunaikinimą Verkių regioniniame parke?
Ar čia "nesiskaito" ir jeigu kas nors iš facebook'o tree hugger'ų tai pastebės, prasidės hipokritiški bandymai išsivartyti rusų propagandos "eto drugoje..." stiliuku?
https://www.evarzytynes.lt/evs/pages...8l74CPzpkU1LNI
Nes VMS sako, kad jei buvo anksciau laukas ir ten medziai užaugo, tai ju ten kaip ir nebera. Jei Turto banko sklype dar kazkas stovejo sovietmeciu, tai dalis miskelio tarp Karoliniskiu ir Pilaites misku nesiskaito, nes kazkada ten buvo laukas, tad paruosta parceliavimui.
Komentuoti:
-
Parašė munchiss Rodyti pranešimąpasiūlymai gimnazijai Baltupiuose
https://tinyurl.com/4wf7bdm8
Ar čia "nesiskaito" ir jeigu kas nors iš facebook'o tree hugger'ų tai pastebės, prasidės hipokritiški bandymai išsivartyti rusų propagandos "eto drugoje..." stiliuku?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė spekas Rodyti pranešimą
Spėju išvirto dėl to, kad iš šlaito pusės šaknyną siena ,,nupjovė'' ir nebeliko pakankamai jėgos, kuri laikytų medį vietoje. ,,Nupjovė'' - tai nereiškia, kad įrengiant sieną pažeistos šaknys, bet medžiui augant šaknys atsirėmė į sieną ir iš tos pusės nepasklido pakankamai plačiu spinduliu. Tas pats turi grėsti it kitiems panašiai augantiems medžiams.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimąAš perskaičiau šitą straipsnį prieš porą dienų ir taip ir nesuprantu ką būtent jie ten planuoja atkurti. "Istorinė medžių alėja" - kas tai per daiktas ir kuo jis skiriasi nuo to, kas ten yra dabar?
Tipo visas "atkūrimas" reiškia tiesiog pasodinti dar keletą medžių ir gausis "istorinė medžių alėja"? Nes jeigu jie iš tikrųjų norėtų atkurti tą gražią alėją iš senų nuotraukų, tam reiktų iškirsti visus tuos dešimtmečiais neprižiūrėtus medžius ir pasodinti naujus kaip kokiam Gedo prospekte.
Paskutinis taisė spekas; 2023.08.27, 13:04.
- 11 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Sula Rodyti pranešimąTie uosialapiai jau pradeda užkariauti visas laisvesnes miesto erdves. Juos realiai kas nors naikina?
Projekto apimtyje numatyta šalinti nedidelės kamieno apimties invazinėms rūšims priskiriamus individus, galutinis jų sąrašas bus peržiūrėtas. Dideli ir brandūs medžiai, net ir priskiriami invaziniams, yra svarbi kraštovaizdžio sudedamoji dalis, formuoja mikroklimatą, teikia šešėlį ir yra svarbūs skvero charakteriui, todėl projekto apimtyje šalinami nebus. Jų šalinimas galėtų vykti etapais ateityje skvero priežiūros apimtyje, kai mūsų projektu pasodinti nauji medžiai bus pakankamai brandūs juos pakeisti.
Komentuoti:
-
Parašė Palpatine Rodyti pranešimąO medžių nemylėtojai būna mieste vasarą per karščius? Augalai mieste mažina temperatūrą, kas yra savaime suprantama, o nauji sodinukai šėšėlius kurs po x+k metų. Klimato kaita dėl saliarkų mylėtojų vyksta dabar
Man kaip tik labai patinka gamta ir ją noriu mieste matyti išpuoselėtą todėl ne tik keikiu mieste vykdomą želdinių planavimą su priežiūra, bet ir sakau kaip padaryti gerai, .
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė spekas Rodyti pranešimą
Šizofrenija lyg ir suprantu dėl ko, o kodėl paranojinė?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
VMS Želdinių skyrius galvojau, kad dugną pasiekė. Klydau. Jis rašė, kad Basanavičiaus 14A uosialapis yra saugomas medis...
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Vilniuje, matyt, tik gėlių klombas naikina:
Vilniaus meras prakalbo apie kilpinį eismą sostinėje: paaiškino, kas iš tiesų pasikeis
Tie sprendiniai, kurie yra pritaikyti kilpinio eismo sureguliavimui ir įprasminimui, jie iš tikrųjų keisis. Mes atsisakysim visų dirbtinių eismą ribojančių elementų gatvėse – barjerų, gėlių klombų, kuoliukų ir panašiai.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/auto/patarimai/...ikeis-94044599
Komentuoti:
-
Tie uosialapiai jau pradeda užkariauti visas laisvesnes miesto erdves. Juos realiai kas nors naikina?
Komentuoti:
-
Parašė Julius.ste Rodyti pranešimą
Po paskutinių įvykių visiškai jautri tema, bet iš dešimties uosialapių tik du šalint siūlo. Ir tai tik dėl būklės. Patikrinus AM informaciją randu tai:
Gaunasi taip, jog tvarkant skverą paliekama dauguma invazinių augalų ir nesilaikoma AM įsakymų.
Komentuoti:
-
Parašė spekas Rodyti pranešimąVilniuje planuojama sutvarkyti pagrindinę žaliąją erdvę Pelesos ir Liepkalnio gatvių sankirtoje
<..>
Brėžiniai:
https://citify.eu/lt/sviesos-skveras/
Kadangi invazinių augalų sėklos plinta dėl vėjo, vandens, gyvūnų ar žmogaus įtakos, iš Lietuvoje invazinių rūšių sąrašo išbraukta sąvoka, kad tam tikrų invazinių augalų rūšių individai „urbanizuotų teritorijų želdynuose ir želdiniuose gali būti nenaikinami“. Todėl invazinius augalus, tokius kaip – uosialapis klevas (Acer negundo), baltažiedė robinija (Robinia pseudoacacia), raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa), varpinė medlieva (Amelanchier spicata) ir muilinė guboja (Gypsophila paniculata) reikės naikinti ir miestuose, gyvenvietėse ir pan.,
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Parašė KUBILISTANAS Rodyti pranešimą
zinai nusipirkau sklypa uz milijona gal desimt....ir ka ..sklypas mano ar benkunsko ?????????
Komentuoti:
-
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Komentuoti:
Komentuoti: