Medžiai ir želdiniai miestuose

[Kecal]

Gerai pastebėta, "palankiomis aplinkybėmis". O pasmus apželdinimą daro betkaip ir betkur. Krūmam nelabai reikia kažkokios super priežiūros, tačiau logiškai mastantis žmogus, vargu ar sugalvotu juos sodinti šalia kelio, kur šaltuoju metų laiku bus "nužudyti" barstomos druskos... Tai labai gerai matosi konstitucijos prospekte...

Kalbant apie krūmus, kartais šiaip sunku logiką suprasti, kodėl dažnai skirtingos rūšys sodinamos vienos prie kitų, pramaišiui. Ta pati rūšis labiau suželia, augalai vieni kitiems net padeda šiek tiek. Suprantu, kad medžius, būna, kad „miksuoja“ dėl atsparumo kenkėjams, bet krūmus daug kartų lengviau persodinti, jei kas nenusiseka.

[Aizzeris]

Tikėtina, kad wikipedijoje pateikta informacija yra kliedesys. Net jei pavienės liepos ir gali palankiomis aplinkybėmis sulaukti amžiaus skaičiuojamo šimtmečiais, tai bendru atveju, o ypač miesto sąlygomis, tikrai ne.

Gerai pastebėta, "palankiomis aplinkybėmis". O pasmus apželdinimą daro betkaip ir betkur. Krūmam nelabai reikia kažkokios super priežiūros, tačiau logiškai mastantis žmogus, vargu ar sugalvotu juos sodinti šalia kelio, kur šaltuoju metų laiku bus "nužudyti" barstomos druskos... Tai labai gerai matosi konstitucijos prospekte...

[Tomas]

Tu ką? Mažalapės liepos gyvena iki 500-600 metų, kuo senesnis medis, tuo vertingesnis. Šitos pasodintos, greičiausiai, iškart po karo, sufofmavus dabartinę gatvę. Atsodinus jaunas, tektų pusę amžiaus laukt, kad jos taptų tokios pat vertės, kaip dabar.

Tikėtina, kad wikipedijoje pateikta informacija yra kliedesys. Net jei pavienės liepos ir gali palankiomis aplinkybėmis sulaukti amžiaus skaičiuojamo šimtmečiais, tai bendru atveju, o ypač miesto sąlygomis, tikrai ne.

[Creatium]

Palyginimui Goštauto g. medžiai atrodė 2018 m.:



Ir 2022 m., t.y. po keturių metų:

[Creatium]

Na, teisybės dėlei, tai pasirinkai mažiausius iš esančių.

Viso labo kitoje gatvės pusėje matosi, kad tokių medžių beveik kaip ir užtenka: https://www.google.com/maps/@54.6861...8192?entry=ttu

P.S. Ar nebuvo ten pasodinta kažkokia speciali rūšis, kuri labai neauga?

[alga]

Kiek pamenu, Gedimino prospekto apželdinimui buvo skirtos kosminės sumos, medeliai po dešimtis tūkstančių litų kiekvienas, spauda purkštavo apie lėšų švaistymą, o ir dabar, po beveik ketvirčio amžiaus, tie medeliai vis dar atrodo kaip kažkokie sodinukai: https://maps.app.goo.gl/ASeABnKhatvXDuBr6.




Jei kas per jaunas, ar šiaip užaugo kitam mieste, tai priminsiu, koks vaibas buvo iki Zuoko požeminio garažo projekto (kuris, šiaip, IMHO, didžiausias Zuoko nuopelnas Vilniui):


https://www.facebook.com/senasvilniu...QMwCc3UIA&_rdr

[Creatium]

Tokiu atveju reikia apželdinimui skirti didesnę sumą.

Tai bet visada bus pasirinkimas arba sodinti X kiekį didelių medžių arba Y mažesnių. Kaip aš suprantu, medžių kainos su jų amžiumi kyla kartais. Tai jeigu koks nors dabar sodinamas medis kainuoja kelis šimtus, tai gerokai paaugęs gali kainuot kelis tūkstančius.

Bendrai paėmus manyčiau, kad medžių Vilniuje netrūksta. Ko trūksta - tai kompleksinio apželdinimo. Nes mes turim praktiškai du tipus: miškus arba pievas su protarpiniais medžiais. Krūmynų masyvų arba kitokių sudėtingesnių želdynų praktiškai nėra, jie formuot pradedami tik dabar. Tam skirčiau didesnį dėmesį ir biudžetą.

https://vilnius.lt/lt/2024/04/12/sos...-eismo-gatves/

[John]

Apie kainas kalbu. Biudžetas vis tiek yra limituotas. Jeigu naujam apželdinimui skiriama X suma, tai už ją išeis arba daugiau pigesnių arba mažiau brangesnių.

Tokiu atveju reikia apželdinimui skirti didesnę sumą.

[Creatium]

Apie kainas kalbu. Biudžetas vis tiek yra limituotas. Jeigu naujam apželdinimui skiriama X suma, tai už ją išeis arba daugiau pigesnių arba mažiau brangesnių.

[John]

Ir taip ir ne. Jeigu reikia atsodinti ištisas medžių alėjas palei plikas gatves, tai ar geriau kasmet atsodint po 20 subrendusių medžių ar 200 jaunesnių? Aš balsuočiau už jaunesnius, nes taip greičiau galima maksimaliai apželdinti gatves.

Bet jau dabar sodina nebe visiškai jaunus sodinukus, o jau gerokai paaugusius, kurie po 2-3 metų turi neblogas lajas ir jau sudaro gerą šešėlį ant takų.

Progresas yra, lyg ir nebesimato tų visiškai plikų pusmetrio aukščio šakaliukų, kurie dar prieš kelis metus buvo "sodinami" daugelyje vietų. Visgi iki normalaus supratimo ir civilizuotų apželdinimo praktikų dar toli. Ir kam rinktis 20 subrendusių vs 200 jaunesnių? Sodinkim 500 subrendusių.

[Creatium]

Ir taip ir ne. Jeigu reikia atsodinti ištisas medžių alėjas palei plikas gatves, tai ar geriau kasmet atsodint po 20 subrendusių medžių ar 200 jaunesnių? Aš balsuočiau už jaunesnius, nes taip greičiau galima maksimaliai apželdinti gatves.

Bet jau dabar sodina nebe visiškai jaunus sodinukus, o jau gerokai paaugusius, kurie po 2-3 metų turi neblogas lajas ir jau sudaro gerą šešėlį ant takų.

[John]

Į medžius reiktų pradėti žiūrėti kaip į urbanistikos ir architektūros dalį mieste, kuri turi būti daroma kaip prikaluso ir kaip tai daroma daugelyje miestų, kurie turi aiškią urbanistikos kryptį, o ne kaip daroma Vilniuje iš serijos "myaaaaaadžėėėėj yyyyra švyyyyyantiii, saugokime myaaaaadžius, ralio ralio karvutės, ralio ralio jautukai".
Tai turėtų reikšti, kad prie to dirba normalūs landscape architektai, yra sudaryti standartai, želdiniai, įskaitant medžius, sodinami ne tokie, kokie dažniausiai sodinami Vilniuje t.y. nupiepę kątik išdygę šakaliai iš jaunuolynų, o normalūs medžiai, kurie iškart atliktų savo finkciją, o ne "po 50 metų". Ir taip, tai kainuoja. Ir taip, yra iš ko. Tik požiūris turi keistis.

[RamasN]

Tu ką? Mažalapės liepos gyvena iki 500-600 metų, kuo senesnis medis, tuo vertingesnis. Šitos pasodintos, greičiausiai, iškart po karo, sufofmavus dabartinę gatvę. Atsodinus jaunas, tektų pusę amžiaus laukt, kad jos taptų tokios pat vertės, kaip dabar.

Tai aš tik ir klausiu Tas artimiausias atrodo pažeistas, bet reikia arboristo, kad tiksliau pasakytų.
P.S. ar būtinai liepas atsodinti ?
P.S. nesakau dėl visos eilės medžių, tik dėl tų arčiausiai sankryžos

[alga]

Įdomu kokios vertės jau tie medžiai. Iš foto panašu, kad gerokai pagyvenę, kai kuriuos gal verta ir naujais pakeist. Bent jau tas artimiausiai sankryžos tai nekoks atrodo

Tu ką? Mažalapės liepos gyvena iki 500-600 metų, kuo senesnis medis, tuo vertingesnis. Šitos pasodintos, greičiausiai, iškart po karo, sufofmavus dabartinę gatvę. Atsodinus jaunas, tektų pusę amžiaus laukt, kad jos taptų tokios pat vertės, kaip dabar.

[RamasN]

Įdomu kokios vertės jau tie medžiai. Iš foto panašu, kad gerokai pagyvenę, kai kuriuos gal verta ir naujais pakeist. Bent jau tas artimiausiai sankryžos tai nekoks atrodo

[Kaid]

Gaila nesimato kokius 2 preliminarius variantus pateikė projektuotojai. Jeigu bortas šventas, nematau kaip čia 2 takus sutalpint jei net šaligatvis adekvačiai netelpa - medžių juk nekirs.

Šlaitą statins, stums link upės ir atramines darys. O kaip kitaip jei du asilai užsispyrę yra išsaugoti greitkelį.

[mantasm]

Jokių baidyklių ir nestatau. Reikia suprasti elementarius dalykus. Taip, kolorado vabalų daugiausia bus bulvienojuose. Galima juos trūčinti kartu su visa dirvožemio gyvastim, o galima reguliuoti populiaciją įterpiant jų nemėgstamus augalus, paleidžiant pasiganyti perlines vištas ir t.t. Tas pats galioja ir erkėms ir daug kitų dalykų. Pirmuoju keliu einam jau daug dešimtmečių ir rezultatai nedžiugina. Nesakau, kad reikia viso miesto nešienauti, bet atkūrinėti bioįvairovės "židinius" reikia, tame tarpe ir miestuose.

Bioįvairovės reikia. Bet šimašinis šienavimas buvo padarytas debiliškai. Po to buvo kažkiek geriau kai davė žemėlapį gyventojams sužymėti kur visgi reikia šienauti dažniau. Taip ir nesupratau kodėl buvo numarinta išvis - ar tiesiog nedžiugino, ar gyventojai viską sužymėjo kaip reikalingą šienavimui.

Šiaip bioįvairovei dar geriau būtų pradėt sodinti vešlus augalus. Krūmus ir t.t. Į juos lįst nebus noro, estetine prasme geriau, bioįvairovės daugiau. Aišku kainuoja ir reikia laiko. Ir neprasileist kaip Šimašius su invazinių augalų sodinimu pasiunčiant gamtininkus toli toli.

[Ginthus]

Seni kriziniai Bubiliaus laikai. Pasitaikydavo nemanikiūrinės žolės.

Nereikia nusivažiuot iki šiaudinių baidyklių. Aš dalyje savo nuosavo kiemo padaręs daugiametę pievą kur tik kartą per metus nupjaunu šabakštynus. Viskam sava vieta.

Jokių baidyklių ir nestatau. Reikia suprasti elementarius dalykus. Taip, kolorado vabalų daugiausia bus bulvienojuose. Galima juos trūčinti kartu su visa dirvožemio gyvastim, o galima reguliuoti populiaciją įterpiant jų nemėgstamus augalus, paleidžiant pasiganyti perlines vištas ir t.t. Tas pats galioja ir erkėms ir daug kitų dalykų. Pirmuoju keliu einam jau daug dešimtmečių ir rezultatai nedžiugina. Nesakau, kad reikia viso miesto nešienauti, bet atkūrinėti bioįvairovės "židinius" reikia, tame tarpe ir miestuose.

[mantasm]

Tai ir Lukiškių aikštėje nešienautos pievos buvo? Ar visgi ne čia priežastys?
Ta prasme tokie susiejimai, tai kaip ūkininkai, kur augina monokultūras, ir tada kovoja su tų monokultūrų kenkėjais, mol iš kur jų čia tiek prisiveisė, ir tada dar didina nuodų dozę, kad jau tikrai tikrai jokio gamtos balanso nebeatsistatytų. Daugiametės pievos? Genocydas! Tik ko tos bitės nebeatskrenda žiedų apdulkint, juk nuo pabudimo iki mano lauko žydėjimo vos 3 mėnesiai ir skristi vos 3km nuo artimiausios buveinės...

Seni kriziniai Bubiliaus laikai. Pasitaikydavo nemanikiūrinės žolės.

Nereikia nusivažiuot iki šiaudinių baidyklių. Aš dalyje savo nuosavo kiemo padaręs daugiametę pievą kur tik kartą per metus nupjaunu šabakštynus. Viskam sava vieta.

[DeSadas]

issivoliojo ir suskaiciavo