Medžiai ir želdiniai miestuose

[Tomizmas]

Imant uosialapius kaip pavizdį, esant vėjingam metui jie labai sėkmingia lužtą ir daužo automobilius, langus ir kartais net žmones.

Siaubybė šitie uosialapiai, dar nuo vaikystės atsimenu kas ten per brudas, o ne medžiai. Gatvė Švenčionėliuose, kur užaugau, buvo apsodinta šitais kaip mano bobutė sakydavo "kemeronais". Dabar jau seniai visi išpjauti, išrauti ir išnaikinti, ir tai geriausia ką galima su jais padaryti. Kiek kartų jie buvo lūžę nuo vėjo ar šlapdribos su didesniu sniego svoriu, kiek tvorų sulaužyta, tai dar ačiū Dievui kad nieko neužmušė. O jau augimas jų, o veisimasis. Auga greičiau už piktžoles, nupjovus iš žemės lenda nauji ūgliai kuriuos reikia vėl naikinti. Netgi tos naujos atžalos jau viduje su kažkokia šlapia "kempine" vietoj normalios sumedėjusios struktūros. Augdami, dar būdami jauni, jie jau būna pusiau tuščiaviduriai, ir kuo senesni, tuo labiau išpūna iš vidaus. Jie net malkoms netinka, nes trupa gabalais ir miltais. Naikinti juos kuo greičiau, kaip Sosnovskio barščius, nes čia ne medžiai, čia kažkokia nenormali mutacija.

[KEdas]

Taip, ši rūšis šaknimis dauginasi žymiai sparčiau, nei sėklomis. Tik nesuprantu ko čia tamsta reikalaujat su žvake stovėt skaičiuot sėklų migraciją. Čia toks pateisinimas patiems dar ir sodinti, palikinėt savaiminukus ir visiškai prarast kontrolę?

Su žvake stovėti neprašiau, neišsigalvokite. Prašiau tik pagrįsti savo teiginius.

[MedinisStrazdas]

O šiaip apskritai, kokią žalą tvarkingi, bet „invaziniai“ augalai daro ganėtinai tankiai apgyvendintiems daugiabučių rajonams? Suprantu, kai kalba eina apie miškus, laukus, kur jų išstumiama natūrali Lietuvai būdinga augalija, bet mieste – net ne į miesto teritoriją įeinančiuose regioniniuose parkuose, rezervatuose, bet miegamojoje miesto dalyje, kur ir taip viskas dirbtinai susodinta?

Imant uosialapius kaip pavizdį, esant vėjingam metui jie labai sėkmingia lužtą ir daužo automobilius, langus ir kartais net žmones.

[Ginthus]

Man atrodo, kad skleidžiate pramanus, nes asfaltu invazija nelabai tevyksta. Kuk pavyko rasti nuo Šilo gatvės alėjos savaime užsisėjusių baltažiedžių robinijų?

Taip, ši rūšis šaknimis dauginasi žymiai sparčiau, nei sėklomis. Tik nesuprantu ko čia tamsta reikalaujat su žvake stovėt skaičiuot sėklų migraciją. Čia toks pateisinimas patiems dar ir sodinti, palikinėt savaiminukus ir visiškai prarast kontrolę?

[KEdas]

Pradžiai tai skleidžia savo sėklas kilometriniais atstumais, o tuomet išstūminėja minėtą augaliją. Nebent kiekvienais metais vykdomi prevenciniai veiksmai, neleidžiantys subrandinti sėklų. Spėju, kad nevykdomi.

Man atrodo, kad skleidžiate pramanus, nes asfaltu invazija nelabai tevyksta. Kuk pavyko rasti nuo Šilo gatvės alėjos savaime užsisėjusių baltažiedžių robinijų?

[Ginthus]

O šiaip apskritai, kokią žalą tvarkingi, bet „invaziniai“ augalai daro ganėtinai tankiai apgyvendintiems daugiabučių rajonams? Suprantu, kai kalba eina apie miškus, laukus, kur jų išstumiama natūrali Lietuvai būdinga augalija, bet mieste – net ne į miesto teritoriją įeinančiuose regioniniuose parkuose, rezervatuose, bet miegamojoje miesto dalyje, kur ir taip viskas dirbtinai susodinta?

Pradžiai tai skleidžia savo sėklas kilometriniais atstumais, o tuomet išstūminėja minėtą augaliją. Nebent kiekvienais metais vykdomi prevenciniai veiksmai, neleidžiantys subrandinti sėklų. Spėju, kad nevykdomi.

[lanxtot]

O šiaip apskritai, kokią žalą tvarkingi, bet „invaziniai“ augalai daro ganėtinai tankiai apgyvendintiems daugiabučių rajonams? Suprantu, kai kalba eina apie miškus, laukus, kur jų išstumiama natūrali Lietuvai būdinga augalija, bet mieste – net ne į miesto teritoriją įeinančiuose regioniniuose parkuose, rezervatuose, bet miegamojoje miesto dalyje, kur ir taip viskas dirbtinai susodinta?

[KEdas]

Tai prieš baigiant kadenciją, arba ją baigiant, jei neplanuoji perrinkimo, masiškai iškirsti tada.

Yra ir kitas būdas manau - pereiti į ataką prieš invazinių fanatizmą - platinti pareiškimus kaip kaip tik invaziniai niokoja LIetuvos gamtą, išstuminėja vietines rūšis ir tt. , tad tas kas prieš jų išnaikinimą būtent veikia prieš Lietuvos gamtos puoselėjimą. Kažkaip taip.

Gal gali parodyti kaip pavieniai mieste augantys medžiai niokoja Lietuvos gamtą ir koks to niokojimo santykis su palei Nerį Vilniuje augančiais uosialapių brūzgynais?
Pademonstruok tekstą kuriuo paaiškinsi vilniečiams kodėl reikia išpjauti visas palei Šilo gatvę augančias baltąsias robinijas.

[DeSadas]

Tie vystytojai tokią nesąmonę padarė su tuo ąžuolu. Juk galėjo projektuoti taip, kad ąžuolą integruoti į projektą. Būtų ir projekto vertė pakilusi, ir medis sveikas, ir įnašas projekto unikalumui ir tt..

nebijok vystytojai ir be taves paskaiciavo viska

[spekas]

Tie vystytojai tokią nesąmonę padarė su tuo ąžuolu. Juk galėjo projektuoti taip, kad ąžuolą integruoti į projektą. Būtų ir projekto vertė pakilusi, ir medis sveikas, ir įnašas projekto unikalumui ir tt..

[digital]

Neteisėtai nukirstas ąžuolas ilgam sustabdė planuotas statybas

2023-aisiais metais nuskambėjo skandalinga žinia – vystytojai UAB „Rinktinės NT“ neteisėtai nukirto šimtametį ąžuolą. Panašu, kad bendrovei dėl šio poelgio užsibaigė ir statybos planai. Naujų projektinių pasiūlymų savivaldybė iš vystytojo negauna jau 3 metus.

Už nukirstą ąžuolą vystytojas turėjo sumokėti savivaldybei 150 tūkst. eurų. Ši suma buvo išmokėta savivaldybei dar praeitų metų balandį, o civilinė byla buvo nutraukta. Visgi nuo to laiko joks naujas pastatas nekyla, o savivaldybė iš vystytojo taip ir negavo atnaujintų projektinių pasiūlymų.

„Statybos leidimas projektui Ceikinių g. 2 nėra ir nebuvo išduotas. Paskutinį kartą dėl parengtų projektinių pasiūlymų derinimo vystytojas kreipėsi 2022 metais, savivaldybė projektinių pasiūlymų nepatvirtino”, – sako Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.

Savivaldybė dėl naujo projekto nesisieloja – kompensaciją gavo, o lėšas panaudos apželdinimo projektams.

Primename, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2023-ųjų liepą kreipėsi į teismą dėl 141 tūkst. eurų žalos atlyginimo, kurią Vilniaus miestas ir jo gyventojai patyrė netekę vertingo želdinio. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tuo metu rinkoje galiojusias želdinių kainas.

[spekas]

Geras sutapimas - važiavau ką tik pro šį uosialapį (kurio nupjovimą suorganizavau) ir jį kaip tik pjauna : ). Mačiau ant kamieno buvo bent 2 dokumentai - matomai prirašyta paaiškinimų kas ir kodėl, kad nekiltų isterijos kaip pas mus būna. Detalesnis aprašymas situacijos keliais komentarais aukščiau.

[spekas]

Tai prieš baigiant kadenciją, arba ją baigiant, jei neplanuoji perrinkimo, masiškai iškirsti tada.

Yra ir kitas būdas manau - pereiti į ataką prieš invazinių fanatizmą - platinti pareiškimus kaip kaip tik invaziniai niokoja LIetuvos gamtą, išstuminėja vietines rūšis ir tt. , tad tas kas prieš jų išnaikinimą būtent veikia prieš Lietuvos gamtos puoselėjimą. Kažkaip taip.

[Julius.ste]

2023 metais, kai rengė Liepkalnio Pelesos g. skvero tvarkymą, parašiau dėl visų uosialapių kirtimo. Ten jų buvo gal 10, o tuo metu numatę kirsti buvo vos kelis. Vilniaus plano projektų vadovę atsakė:

Projekto apimtyje numatyta šalinti nedidelės kamieno apimties invazinėms rūšims priskiriamus individus, galutinis jų sąrašas bus peržiūrėtas. Dideli ir brandūs medžiai, net ir priskiriami invaziniams, yra svarbi kraštovaizdžio sudedamoji dalis, formuoja mikroklimatą, teikia šešėlį ir yra svarbūs skvero charakteriui, todėl projekto apimtyje šalinami nebus. Jų šalinimas galėtų vykti etapais ateityje skvero priežiūros apimtyje, kai mūsų projektu pasodinti nauji medžiai bus pakankamai brandūs juos pakeisti.

Nežinau ar dabar kažką pakeitė, reiktų nueiti iki tvoros ir surasti medžių inventorizacijos schemą.

Daug kas čia, forume, nesuprantame to kabinimosi. Manau niekas nenori politiškai atstovėti prieš visas "Saugokime medžius" grupes. Tiesiog pasakyti, kad invaziniai medžiai turi būti šalinami, kad tai AM įsakas ir pan. nei pateikti argumentus, o gal net ir pasodinti iš karto ką nors brandesnio - ne šluotą. Juk net ir Valdas kaip plėsėsi medžius dėl Ceikinių ąžuolo. Nes gali gerų taškų susirinkti taip, o argumentuotai pasipriešinsi - jų neteksi.

[DeSadas]

Siaip tai taip, visiskai nesuprantu kabinimasi i tuos invazinius medzius, iskirst visus, ir naujus susodint, per 5-10 metu nei neatsiminsim tu uosialapiu.

[Agas]

Kaip šiandien sakė Seimo pirmininkas - VMS vartymasis iš vieno tokio naminio paukščio... vietoj to, kad pašalintų invazinius medžius ir palengvintų darbą visiem kitiem.

[spekas]

VMS vienu metu deklaruoja, kad naikina ir saugo invazinius augalus:

Kaip aiškina savivaldybė, rangovas turėjo aptverti invazinius augalus, nes taip reikalauja Aplinkos ministerijos patvirtintos Želdinių apsaugos taisyklės. Pagal jas, statybvietėje reikia aptverti ne tik saugotinus medžius, bet ir kitokios rūšies augalus. Tame tarpe ir invazinius.

„Jei invazinių rūšių medžiai yra apriboti kietųjų dangų ir ypač jei tai vieninteliai medžiai konkrečioje vietoje, jiems dėl savo būklės nekeliant pavojaus žmonėms ir turtui bei nekylant rizikai dėl vietinių medžių rūšių nustelbimo, šalinimas be rimtos priežasties nėra vykdomas. Tai taikoma centrinėje miesto dalyje”, – sako Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.

Savivaldybė tikina, kad tęsia kovą su invaziniais medžiais. Tai yra daroma visuose miesto rajonuose, kur suaugę invazinių medžių sąžalynai trukdo vietiniams augalams augti. Invaziniai augalai yra taip pat naikinami ten, kur vandens telkinių pakrantėse sunaikina karklų krūmynų ir pievų buveines.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...aiskina-kodel/

Esu pakankamai tikras, kad tai yra klasikinis biurokratų išsisukinėjimas nuo veiksmų ir atsakomybės. Pasirenka taisykles, kurios palankios išsisukti nuo situacijos. Beje, norėčiau pamatyti tas taisykles - įtariu ten net ne taip bus formuluojama.

Ką daryti? - pašalink invazinius ir nereikės jų tverti. Net gėda sakyti tokius akivaizdžius dalykus.

O teiginiai, kad invaziniai nekenkia, neplinta ir panašiai vietose kur supa kietos dangos yra nonsensas, nes sėklos keliauja nuplaunamos vandens, per lietaus nuotakynes, paukščius, vėją ir tt.. Kas dar ''gražiau'', tai šioje vietoje invazinių net nesupa kietos dangos.

Rangovas galėtų juos išpjauti net neklausęs ar nepranešęs, nes nebūtų net straipsnio pagal ką juos nubausti. Jei yra - būtų įdomu sužinoti. TIk reikia aišku, kad nusimanantis žmogus pasakytų, kurie yra invaziniai, kad nenupjautų gerų. Tik gerą darbą padarytų. O nupjovus invazinius po to galima ir manau verta užsodinti gerais. O kol jie yra, negali ir gerų želdinių sodinti.

[spekas]

Prašau kuo greičiau pašalinti beveik avarinės, o gal jau ir avarinės, būklės invazinį uosialapį klevą Rūdninkų g. 8, kuris gali bet kada griūti dėl jo prastos būklės. Čia buvo visa eilė tokių medžių. 2022 išvirto greta buvęs toks medis ir gerai, kad nieko neprispaudė. Po to įvykio buvo išpjauti beveik visi kiti likę tokie uosialapiai, bet šis paskutinis leisgyvis kažkodėl paliktas. Jau nekalbant apie tai, kad tai invazinė rūšis, kuri ir taip turėtų būti naikinama. Iš anksto dėkoju.

Atsakymas:

Ties Rūdninkų g. 8 planuojama šalinti blogos būklės uosialapį klevą. Vietoje pašalinto medžio, dar šį pavasarį planuojama sodinti penkis uosius. Papildomai numatytas ir šios gatvės atkarpos želdinimo planas – čia taip pat bus pasodinta daugiau nei 400 šermūkšnialapių lanksvūnių.
Atsakingas padalinys
Energetikos skyriaus Atliekų tvarkymo poskyris
Atsakingas padalinys Miesto aplinkos skyrius

[Alfas Vingys]

Verta sodint daugiau spygliuočių

[spekas]

Vilniuje naikinami invaziniai medžiai

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...iniai-medziai/

Kol žiema dar neatleido įsikibusio šalčio ir gruntas tebėra įšalęs, Vilniuje aktyviai šalinami invaziniai uosialapiai klevai. Ši itin gaji rūšis sparčiai plinta Neries pakrantėje ir išstumia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę, o augalo žiedadulkės pavasarį sukelia alergines reakcijas.
Stiprus alergenas ir grėsmė ekosistemai


Vilniuje suinventorizuota apie 25 tūkst. uosialapių klevų, kurie sudaro apie 5 proc. visų inventorizuotų medžių mieste. Aplinkos ministerija šią rūšį yra įtraukusi į invazinių augalų sąrašą dėl jos spartaus plitimo ir neigiamo poveikio ekosistemoms, žmonėms ir daromos ekonominės žalos.

Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas pabrėžia, kad uosialapiams klevams miestuose vietos turėtų nelikti. „Pavasarį šie medžiai skleidžia gausybę alergizuojančių žiedadulkių, o jų mediena trapi, todėl per audras medžiai lengvai lūžta, sukeldami pavojų turtui ir gyventojams“, – teigia mokslininkas.
Neries pakrantėse – uosialapių klevų sąžalynai


Dėl savo biologinių savybių uosialapiai klevai ypač sparčiai plinta upių pakrantėse. Vandens tėkmė plačiai išnešioja jų sėklas, o drėgna dirva sudaro idealias sąlygas dygti naujiems daigams. Neries krantinė Vilniuje ne išimtis – čia susiformavo didelės invazinių klevų tankmės.

Nupjovus medį, iš jo kelmo reitai atželia nauji ūgliai – vos per metus naujos atžalos pasiekia iki keturių metrų aukštį. Dėl šios priežasties kovojant su uosialapiais klevais taikomi keli metodai: visiškai pašalinamas arba išfrezuojamas kelmas arba į kamieną suleidžiamia herbicidų, nuo kurių medis per metus nudžiūsta ir tik tada gali būti pjaunamas.

Šią žiemą uosialapių sąžalynai buvo šalinami Neries krantinėje ties Žvėrynu. Iškirsta apie 500 jaunų invazinių medžių, dauguma – uosialapių klevų atžalos.

Uosialapiai klevai šalinami ne tik prie Neries, bet ir Verkių bei Pavilnių regioniniuose parkuose. Ten invaziniai medžiai nudžiovinami herbicidais. Pakrantėse cheminiai metodai nenaudojami, siekiant išvengti vandens taršos. Vietoje to, teritorijos bus reguliariai šienaujamos, kad sumažintų naujų atžalų augimą.
Mieste vietoj invazinių – vietinės rūšys


Uosialapiai klevai yra dvinamiai augalai – yra vyriškieji medžiai, skleidžiantys žiedadulkes, ir moteriškieji, brandinantys sėklas. Todėl miestuose pirmenybė teikiama moteriškų medžių šalinimui, kad sumažėtų naujų sėjinukų atsiradimas.

Anot Vilniaus miesto aplinkos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, kai kuriose vietose, kur itin trūksta žalumos ir sąlygos augti medžiams – nepalankios, tvirti ir sveiki uosialapiai klevai kol kas paliekami. „Miesto centre arba vietose, kur itin trūksta žalumos ir yra prastos sąlygos augti medžiams, neskubame pjauti tvirtų, geros būklės uosialapių klevų, nes jie taip pat teikia pavėsį, suteikia žalumos. Įprastai pirmiausia naikinami moteriškieji augalai, kad paskleistų kuo mažiau sėklų“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Invaziniai medžiai pakeičiami vietinėmis rūšimis. Pernai pasodinta beveik 3000 tūkst. medžių – liepų, beržų, klevų, pušų, juodalksnių, skroblų, skirpstų, uosių, bukų, šermukšnių ir kitų rūšių. Ir beveik 47 tūkst. krūmų.

Šiais metais planuojama pasodinti apie 4000 medžių ir apie 45 tūkst. krūmų.
Kaip uosialapiai klevai paplito Vilniuje?


Uosialapiai klevai kilę iš Šiaurės Amerikos, Europoje pradėti auginti XVII a. kaip dekoratyviniai medžiai. Lietuvoje šie klevai pasirodė apie 1930 m. ir greitai paplito po visą šalį. Dažnai jų sėklos patenka į miškus kartu su rudenį sugrėbtais lapais ir sodininkystės atliekomis.

Invazines rūšis nagrinėjantis mokslininkas Z. Gudžinskas mano, kad Vilniuje uosialapiai klevai daugiausia išplito iš Gedimino prospekto. „Visa gatvė šiais medžiais buvo apsodinta apie 1946–1950 metus. Po keleto dešimtmečių juos išpjovė, bet sėklos spėjo plačiai pasklisti, tuo labiau, kad netoli – upė“, – kalbėjo Z. Gudžinskas.

Jo nuomone, Vilniaus mieste invazinius uosialapius klevus reikėtų palaipsniui keisti vietinėmis rūšimis – įspūdingais ir kantriais skroblais, liepomis, atspariais klevais, visur augančiais beržais ir skurdžiame dirvožemyje augančiomis pušimis. Anot pašnekovo, mieste tiktų ir žemesni vietiniai medžiai – ožekšniai, šunobelės ir kiti.