Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Medžiai ir želdiniai miestuose

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • spekas
    replied
    Sunku pasakyti kas padaryta. Ne uosialapius galėjo nupjauti, nes galbūt buvo blogos būklės.

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    Jie ten atrado ir vieną pušį nukirstą, tai nežinau kiek tiesos dėl “sveikų medžių kirtimo”. Bet kokiu atveju ten tikrai reikėjo valymo, manau atrodys tikrai tvarkingiau nei buvo.

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Bet kad sako ne tuos šalina.

    Komentuoti:


  • Garbanius
    replied
    Labai gerai, kad šalina, nors šaršalas dėl to Žvėryno FB grupėse didelis. Kaltinamas, net Śimašius, kad iškirto šabakštybus ir nutiesė pėsčiųjų ir dviračių takus, ko pasekoje sumažėjo volungių

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Prestižiniame Vilniaus rajone – skandalas: paviešino, kaip naikinama unikali erdvė

    Ne tuos medžius iškirto?

    Neries pakrantės „valymas“ Žvėryne privertė gyventojus iškelti ne vieną svarbų klausimą. Anot Ligitos Poškutės, pakrantėje buvo išsaugoti tik didžiausi ir estetiškiausi medžiai, tačiau sunaikinti visi savaiminiai „teisingų“ medžių daigai, kurie galėjo formuoti natūralų kraštovaizdį. Tačiau ji mano, kad miestui reikia ne mechaninio pjovimo, o išmintingos želdynų priežiūros, kurią koordinuotų specialistai, išmanantys tiek gamtos dėsnius, tiek rajono poreikius.

    „Iš šiandienos nuotraukų matosi, kad toje teritorijoje išsaugoti medžiai buvo palikti pagal grožį ir kamieno diametrą – valymas buvo tarsi siekiant suformuoti parką, paliekant didžiausius ir gražiausius medžius. Neries pakrantėmis ir tuo, kad jos nebūtų apaugusios invaziniais augalais, manau, kad greičiausiai rūpinasi G. Runovičiaus vadovaujamas Aplinkos skyrius. Jame yra nedaug darbuotojų, jie nėra aukštos kvalifikacijos, jie yra perkrauti darbu.

    Vietoj to, kad iš pakrančių pašalintų tik invazinius uosialapius klevus jie plynai kirto viską – paliko tik vieną kitą gražesnį medį (mačiau palikti net moteriškos giminės uosialapiai), o mažus neinvazinius, gerus medžius – nušlavė (klevus, alksnius, gudobeles, šeivamedžius) kaip šiukšles. Jei būtų kirtę tik uosialapius, o, kad ir mažo diametro, jaunus kitų rūšių medžius palikę – ir vaizdas greičiau sugrįžtų į pradinę būklę (gamtiškos pakrantės, kurioje galima pasivaikščioti be asfalto, kur peri paukščiai), ir su invaziniais uosialapiais būtų sukovota, ir gyventojus nuraminti būtų lengviau.

    Vilniaus m. savivaldybė atstovai tikino, kad buvo šalinami tik avariniai ir invaziniai želdiniai

    Vilniaus savivialdybė atstovai komentavo, kad Neries pakrantėje šalinami tik avariniai (sausuoliai, lūžę, ar išvirtę medžiai) ir invaziniai želdiniai – uosialapiai klevai.

    „Šalinami tik moteriškos giminės uosialapiai klevai, kurie platina sėklas ir invaziniai želdiniai sparčiai plinta, išstumiant, vietines, Lietuvai būdingas medžių rūšys. Vyriškos giminės medžiai sėklų neturi, todėl šie medžiai paliekami toliau augti. Tai ypač aktualu upių pakrantėse, kur invazinių medžių plitimas žymiai greitesnis dėl vandens ir vėjo pernešamų sėklų, ko pasėkoje pakrantės gausiai apauga šiais želdiniais. Uosialapis klevas (Acer negundo) – viena labiausiai paplitusių ir agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, kelianti grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Verta paminėti, kad uosialapio klevo žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją – polinozę“, – rašė Vilniaus m. savivaldybė.

    Tačiau vietoje apsilankę gyventojai tvirtina, kad didžioji dalis uosialapių (tame tarpe ir moteriškosios giminės) palikti: „Palikta didžioji dalis uosialapių, būtent, moteriškos lyties, su kabančiomis sėklomis! Bet nupjautą mačiau ir beržą. Pjovėjai neskiria medžių!“, – socialiniuose tinkluose piktinosi vyras.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Parašė Kaid Rodyti pranešimą

    Vieni bando saugoti ir tausoti medžius, jūs be argumentų parašot, savivaldybė ir kerta. Puikūs pasiekimai...
    Vau. Tiesiog vau.

    Atnaujinimas:
    Dabar pagalvojau, - galbūt nesupratau jūsų sarkazmo : ). Jei tai buvo sarkazmas tuomet jo nesupratau, nes bendravimo skaitmeninėje erdvėje minusas tas, kad nematai žmogaus kūno kalbos (kas sudaro apie 70% žmonių komunikacijos).
    Atnaujinimas 2025 02 27:
    Kūno kalba, šiuo atveju, - tonas. Kai negirdi žmogaus tono, sunkiau suprasti ar tai sarkazmas, ar humoras, ar rimtai sakoma.
    Paskutinis taisė spekas; 2025.02.27, 17:19.

    Komentuoti:


  • AšNeRobotas
    replied
    Parašė Kaid Rodyti pranešimą

    Vieni bando saugoti ir tausoti medžius, jūs be argumentų parašot, savivaldybė ir kerta. Puikūs pasiekimai...
    Tie kas saugo invazinius medžius ir šabakštynus yra idiotai, tuo labiau, kad šitas dar ir kažkoks nupešiotas, kreivas.

    Komentuoti:


  • Kaid
    replied
    Parašė spekas Rodyti pranešimą
    Šiandien beeidamas užmačiau, kad tiek Vilniaus 20 kieme, tiek priešais Vilniaus 24 nupjauti avariniai uosialapiai. Dėl jų nupjovimo kelis metus rašinėjau savivaldybei, dėl Vilniaus 20 ir Aplinkos Ministerijos priekaištą raštu savivaldybei dėl savo funkcijų neatlikimo buvau pridėjęs prie tvarkaumiesta pranešimo. Pagaliau nupjauta. Buvau maloniai nustebintas.
    Vieni bando saugoti ir tausoti medžius, jūs be argumentų parašot, savivaldybė ir kerta. Puikūs pasiekimai...

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Mano sąskaitoje jau virš 10 uosialapių tokiose ir panašiose vietose pašalinta : ).

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Šiandien beeidamas užmačiau, kad tiek Vilniaus 20 kieme, tiek priešais Vilniaus 24 nupjauti avariniai uosialapiai. Dėl jų nupjovimo kelis metus rašinėjau savivaldybei, dėl Vilniaus 20 ir Aplinkos Ministerijos priekaištą raštu savivaldybei dėl savo funkcijų neatlikimo buvau pridėjęs prie tvarkaumiesta pranešimo. Pagaliau nupjauta. Buvau maloniai nustebintas.

    Vilniaus 20

    Click image for larger version  Name:	avarinis uosialapis Labdariu 3 03.JPG Views:	1 Size:	104,0 kB ID:	2181503

    Vilniaus 24

    Click image for larger version  Name:	Capture.JPG Views:	1 Size:	150,5 kB ID:	2181504

    Komentuoti:


  • Julius.ste
    replied
    Taigi vienu pranešimu anksčiau parašė 12 principų. Čia pats pirmas galioja.

    Va buvau registravęs, jog pjautų velniop invazinius klevus. Tai atrašė (po 1,5 mėn), jog vertins, kai visi šaligatvio klojimo darbai jau buvo pabaigti. Uosialapiai toliau nusvirę ant (naujo) šaligatvio. https://tvarkaumiesta.lt/pranesimai/388824
    Paskutinis taisė Julius.ste; 2024.12.07, 15:48.

    Komentuoti:


  • spekas
    replied
    Kai nepjauni uosialapių. Vilnius, Vasaros 5:
    Attached Files

    Komentuoti:


  • digital
    replied
    Vilniuje įvedamas želdinių standartas: reikės vadovautis 12 principų

    Vilniaus miesto savivaldybė pristato kartu su Vilniaus miesto parkų specialistais naujai parengtą gatvių ir viešųjų erdvių želdinimo ir želdinių priežiūros standartą. Šios gairės padės vieningai planuoti miesto želdinimą ir laikytis bendrų principų, paremtų mokslininkų rekomendacijomis ir šių laikų iššūkiais – klimato kaita, dažnėjančiais meteorologiniais kataklizmais. Tai pagalba visiems projektuojantiems ar prižiūrintiems žaliąsias erdves – projektuotojams, vystytojams, privačių sklypų savininkams.

    Vilniaus želdinimo standartas buvo parengtas remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais, kitų Europos miestų praktika. „Beveik viskas, ką sudėjome į standartą išbandyta praktiškai. Tarėmės su specialistais, kurie kasdien sodina, prižiūri želdinius, mato, kas pasiteisina ir kas ne. Rinkome mūsų klimatinėms sąlygoms tinkamas augalų rūšis. Rėmėmės ir kitų miestų patirtimi, daug bendravome su užsienio kolegomis“, – teigė viena iš standarto rengėjų V. Marozienė.

    Ji atkreipė dėmesį, kad kraštovaizdžio specialistams ir želdintojams žinomos vadovėlinės tiesos dabartinėmis besikeičiančiomis sąlygomis dažnai neveikia. „Pavyzdžiui, sedulos – vienos iš gajausių ir taršą pakeliančių krūmų, prie gatvių nesijaučia labai gerai. O štai lanksvūnės pas mus veši ir pranoko mūsų lūkesčius. Mūsų platumose jau auga ir šalčių nemėgstantys platanai ar ginkmedžiai. Į standartą sudėjome ne tik kokias rūšis sodinti mieste. Planuodami apželdinimą turime žvelgti bent kelis dešimtmečius į priekį – sąlygos miesto augalams tik blogės – karščio bangos, sausros ar liūtys. O žalumos poreikis, kuris padeda amortizuoti šiuos kataklizmus – tik didės“, – įsitikinusi kraštovaizdžio architektė V. Marozienė.

    12 principų

    Pagrindinius želdinimo standarto principus Vilniaus mieste galima apibūdinti dvylika punktų:

    1. Išsaugoti ir saugoti augantį medį. Visais būdais siekiame apsaugoti šį turtą. Rūpinamės brandžiais ir ką tik pasodintais medžiais, jie laistomi, genimi, tręšiami, sodinami nauji medžiai ir krūmai, saugomi savaime išdygę medeliai. Nuosekliai didinama medžių atkuriamoji vertė.
    2. Kiekvienas laisvas plotas – žalias. Stengiamės maksimaliai išnaudoti visus laisvi plotai želdinimui. Ten, kur negalima sodinti medžių, pavyzdžiui, virš komunikacinių tinklų, – sodinami krūmai, kur neaugs krūmai – sodinami vijokliai.
    3. Žaliasis miesto koridorius. Gatvės, alėjos želdinamos tankiai ir gausiai, formuojame ištisus, susijungiančius žaliuosius miesto koridorius iš medžių, krūmų masyvų, tvariai šienaujamų pievos plotų.
    4. Medžių tinklas. Medžiams gyvybiškai svarbu susijungti šaknimis ir per grybienos tinklą susijungti. Todėl stengiamasi medžius, krūmus sodinti masyvais arba sodinti į ilgas ir gilias ir iškasas, kad augdamos šaknys susijungtų į bendrą informacinio lauko ekosistemą.
    5. Biologinė įvairovė. Miesto želdinimo sprendimai orientuoti į biologinės įvairovės išlaikymą ir gausinimą.
    6. Šaknys – medžio gyvybingumas. Miesto želdinius projektuojantys specialistai supranta apie šaknų reikšmę medžio gyvybingumui. Todėl paliekama daugiau vietos medžio šaknims, polajuose ardomos kietosios dangos, naudojami orinimo vamzdeliai, per kuriuos laistoma, kartu šaknys gauna daugiau oro, statybų metu taip pat reikalaujama, kad būtų apsaugotos šaknys, šalia medžių vykdyti darbus reikėtų rankiniu būdu, jei dalis šaknų atidengiama, jos turi būti uždengtos audiniu, nuolat drėkinama.
    7. Mulčiavimas. Pasodinti medžiai ir krūmai mulčiuojami, kad išlaikytų drėgmę ir mikroorganizmų atsiradimo. Mulčias tarnauja kaip kempinė sugerti žiemą ant gatvių beriamas druskas. Mulčio sluoksnis neleidžia vešėti piktžolėms, sudaro palankią terpę suirti lapams ir taip praturtinti dirvožemį.
    8. Miestas-kempinė. Želdynai padeda sugerti lietaus vandenį nuo kietų paviršių, taip mažinant potvynių riziką. Kartu jie palaipsniui garina drėgmę ir taip sukuria sveikesnį mikroklimatą.
    9. Tankus želdinimas. Tankus želdinimas leidžia užtikrinti greitą ir tolygų krūmų augimą – grupėmis susodinti krūmai geriau veši, išlaikomas drėgmės balansas, jie tvirčiau stiebiasi į viršų.
    10. Formuojamasis genėjimas – saugios gatvės. Žalesnės gatvės – tai ne tik grynesnis oras ir jaukesnės gatvės pėstiesiems. Tokios gatvės – ir saugesnės, jose vairuotojai sumažina greitį, būna budresni ir atidesni.
    11. Apsauga rekonstrukcijų ir statybų metu. Nuolat edukuojame, informuojame ir stengiamės padėti vystytojams ir rangovams atsakingai elgtis su miesto želdiniais.
    12. Miesto gatvių želdinius projektuoja kraštovaizdžio architektai, sodina ir prižiūri kvalifikuoti rangovai, arboristai ir miesto sodininkai.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

    Tu arboristas kažkoks? Labai abejoju.
    Pirma menamas matomumas blogai buvo, tada menamas neatsižvelgimas į galimas alergijas, o dabar - arboristiniai reikalai. Pataloginis kažkoks.


    Pirmas rezultatas pagūglinus, "ar galima sodinti beržus":
    https://derlingas.lt/medziai/berzas-...jusu-sveikatai


    Tiesiog nu totaliai nesuprantu, kas tau užplaukė. Labai didžiu ekspertu dedies?
    kai sodino berzus per simasiaus kadencija (zalioji banga ar kaip ten) buvo simtai skundu , del alergiju. tai tu pats i savivavlybe parasyk ir pasiklausk. Todel ir daugiausia sodinami klevai bei liepos miestuose prie gatviu.

    is wikipedijos "Šiaurinėse pasaulio platumose beržų žiedadulkės kelią daug problemų. Nustatyta, kad šiuose regionuose net apie 20 proc. žmonių populiacijos alergiški beržų žiedadulkėms ir šis skaičius vis auga. Pasaulio mokslininkai nustatė, kad viename kubiniame metre oro, esant apie 30 beržo žiedadulkių, prasideda alerginiai susirgimai jautriems žmonėms, o ore pasiekus 80 žiedadulkių/m3, šios reakcijos būna labai stiprios" .

    Problema tame kad jos labai smulkios kaip dulkes, nukloja absoliuciai viska, nuo langu iki masinu ir vandens telkiniu.

    ir taip matomuma sumazins, berzai auga labai greit ir sakos skleidziasi daug. Kiek matau turbut net ne specialiai miestams skirta rusis. Atliko ir pasodino.

    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    Ka tu man aiskini? ar matei sodinamus berzus miestuose pasaulyje? elementariai chaltura. Berzai nesodinami(del ivairiu priezasciu) arba sodinami dekoratyviniai tam tikros rusies multistiebiniai, kur nera daug naturalios sviesos. Bet ka cia gincytis, jei yra pasauliniai standartai.. itariu atliko berzu tai ir susodino.
    Tu arboristas kažkoks? Labai abejoju.
    Pirma menamas matomumas blogai buvo, tada menamas neatsižvelgimas į galimas alergijas, o dabar - arboristiniai reikalai. Pataloginis kažkoks.

    Berzai nesodinami
    Pirmas rezultatas pagūglinus, "ar galima sodinti beržus":
    https://derlingas.lt/medziai/berzas-...jusu-sveikatai
    Beržus geriausia sodinti rudenį – rugsėjo mėnesį, kad jie spėtų sėkmingai įsišaknyti iki šalnų. Beržą galima sodinti ir pavasarį, tačiau tada jį reikia reguliariai laistyti. Beržų sodinimo būdas priklauso nuo rūšies, atsižvelgiant į medžio aukštį. Sodinant beržus, atstumas tarp jų turėtų būti tikrai ne mažesnis kaip 2 metrai. Pasodinus berželius, būtina juos paremti, nes jauni medeliai gali nulūžti pučiant stipriam vėjui.
    Tiesiog nu totaliai nesuprantu, kas tau užplaukė. Labai didžiu ekspertu dedies?
    Paskutinis taisė Riedutis; 2024.10.16, 22:37.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą

    ten +-20 metrų ruože pasodinti 4 laibi berželiai. Net pateiktose foto aiškiai matosi už 100-150 metrų už sankryžos stotelės kryptimi judantis troleibusas. Ta prasme, man sunku žodžiais nusakyti, kaip aš nematau čia jokios problemos dėl matomumo.

    Komentaras dėl beržų alergijos - čia gal pas patį tokia? Labai (LABAI) specifinė pastaba. O jei liepą pasodintų - ką galvot žmonėms su liepų žiedadulkių alergija? O jei pušų - pušų žiedadulkių? Nenoriu keiksmažodžiais mėtytis.... Tiesiog atrodo lygioj vietoj problemos ieškai ir tiek.
    Ka tu man aiskini? ar matei sodinamus berzus miestuose pasaulyje? elementariai chaltura. Berzai nesodinami(del ivairiu priezasciu) arba sodinami dekoratyviniai tam tikros rusies multistiebiniai, kur nera daug naturalios sviesos. Bet ka cia gincytis, jei yra pasauliniai standartai.. itariu atliko berzu tai ir susodino.

    Komentuoti:


  • Riedutis
    replied
    Parašė DeSadas Rodyti pranešimą

    tiesiog nesilaikoma elementariu projektavimo standartu. Medziai gali but sodinami uz stoteles. Ir berzai? daug zmoniu alergisku ju ziedadulkemis, cia gal kad auga greitai? Nebent kazkokios specialios rusys nupirktos.
    ten +-20 metrų ruože pasodinti 4 laibi berželiai. Net pateiktose foto aiškiai matosi už 100-150 metrų už sankryžos stotelės kryptimi judantis troleibusas. Ta prasme, man sunku žodžiais nusakyti, kaip aš nematau čia jokios problemos dėl matomumo.

    Komentaras dėl beržų alergijos - čia gal pas patį tokia? Labai (LABAI) specifinė pastaba. O jei liepą pasodintų - ką galvot žmonėms su liepų žiedadulkių alergija? O jei pušų - pušų žiedadulkių? Nenoriu keiksmažodžiais mėtytis.... Tiesiog atrodo lygioj vietoj problemos ieškai ir tiek.

    Komentuoti:


  • DeSadas
    replied
    Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
    Čia rimtai problema toks dalykas...? Tebūnie, neįdomu.
    tiesiog nesilaikoma elementariu projektavimo standartu. Medziai gali but sodinami uz stoteles. Ir berzai? daug zmoniu alergisku ju ziedadulkemis, cia gal kad auga greitai? Nebent kazkokios specialios rusys nupirktos.

    Komentuoti:


  • MedinisStrazdas
    replied
    Tikrai, vaikštant po parką su liepomis jausmas visiškai kitas - šūdinas. Kuo mažiau liepų, tuo geriau.

    Komentuoti:


  • MartynasT
    replied
    Žiūrėk, aš taip pasakysiu - da po*ui tas verslas, mes kalbam apie reprezentacinę miesto aikštę, kurioje kasdien lankosi tūkstančiai miesto gyventojų ir turistų. Taip, nežinantiems, tai tiesiog graži aikštė su daug eksfalto ir fainas sutvarkytas parkas, o bet tačiau vaikštant po parką su senais šimtamečiais medžiais, jausmas visiškai kitas. Visada atkreipiu į tai dėmesį keliaudamas po vakarų Europą.

    Komentuoti:

Working...
X