Medžiai ir želdiniai miestuose

[John]

Ir taip ir ne. Jeigu reikia atsodinti ištisas medžių alėjas palei plikas gatves, tai ar geriau kasmet atsodint po 20 subrendusių medžių ar 200 jaunesnių? Aš balsuočiau už jaunesnius, nes taip greičiau galima maksimaliai apželdinti gatves.

Bet jau dabar sodina nebe visiškai jaunus sodinukus, o jau gerokai paaugusius, kurie po 2-3 metų turi neblogas lajas ir jau sudaro gerą šešėlį ant takų.

Progresas yra, lyg ir nebesimato tų visiškai plikų pusmetrio aukščio šakaliukų, kurie dar prieš kelis metus buvo "sodinami" daugelyje vietų. Visgi iki normalaus supratimo ir civilizuotų apželdinimo praktikų dar toli. Ir kam rinktis 20 subrendusių vs 200 jaunesnių? Sodinkim 500 subrendusių.

[Creatium]

Ir taip ir ne. Jeigu reikia atsodinti ištisas medžių alėjas palei plikas gatves, tai ar geriau kasmet atsodint po 20 subrendusių medžių ar 200 jaunesnių? Aš balsuočiau už jaunesnius, nes taip greičiau galima maksimaliai apželdinti gatves.

Bet jau dabar sodina nebe visiškai jaunus sodinukus, o jau gerokai paaugusius, kurie po 2-3 metų turi neblogas lajas ir jau sudaro gerą šešėlį ant takų.

[John]

Į medžius reiktų pradėti žiūrėti kaip į urbanistikos ir architektūros dalį mieste, kuri turi būti daroma kaip prikaluso ir kaip tai daroma daugelyje miestų, kurie turi aiškią urbanistikos kryptį, o ne kaip daroma Vilniuje iš serijos "myaaaaaadžėėėėj yyyyra švyyyyyantiii, saugokime myaaaaadžius, ralio ralio karvutės, ralio ralio jautukai".
Tai turėtų reikšti, kad prie to dirba normalūs landscape architektai, yra sudaryti standartai, želdiniai, įskaitant medžius, sodinami ne tokie, kokie dažniausiai sodinami Vilniuje t.y. nupiepę kątik išdygę šakaliai iš jaunuolynų, o normalūs medžiai, kurie iškart atliktų savo finkciją, o ne "po 50 metų". Ir taip, tai kainuoja. Ir taip, yra iš ko. Tik požiūris turi keistis.

[RamasN]

Tu ką? Mažalapės liepos gyvena iki 500-600 metų, kuo senesnis medis, tuo vertingesnis. Šitos pasodintos, greičiausiai, iškart po karo, sufofmavus dabartinę gatvę. Atsodinus jaunas, tektų pusę amžiaus laukt, kad jos taptų tokios pat vertės, kaip dabar.

Tai aš tik ir klausiu Tas artimiausias atrodo pažeistas, bet reikia arboristo, kad tiksliau pasakytų.
P.S. ar būtinai liepas atsodinti ?
P.S. nesakau dėl visos eilės medžių, tik dėl tų arčiausiai sankryžos

[alga]

Įdomu kokios vertės jau tie medžiai. Iš foto panašu, kad gerokai pagyvenę, kai kuriuos gal verta ir naujais pakeist. Bent jau tas artimiausiai sankryžos tai nekoks atrodo

Tu ką? Mažalapės liepos gyvena iki 500-600 metų, kuo senesnis medis, tuo vertingesnis. Šitos pasodintos, greičiausiai, iškart po karo, sufofmavus dabartinę gatvę. Atsodinus jaunas, tektų pusę amžiaus laukt, kad jos taptų tokios pat vertės, kaip dabar.

[RamasN]

Įdomu kokios vertės jau tie medžiai. Iš foto panašu, kad gerokai pagyvenę, kai kuriuos gal verta ir naujais pakeist. Bent jau tas artimiausiai sankryžos tai nekoks atrodo

[Kaid]

Gaila nesimato kokius 2 preliminarius variantus pateikė projektuotojai. Jeigu bortas šventas, nematau kaip čia 2 takus sutalpint jei net šaligatvis adekvačiai netelpa - medžių juk nekirs.

Šlaitą statins, stums link upės ir atramines darys. O kaip kitaip jei du asilai užsispyrę yra išsaugoti greitkelį.

[mantasm]

Jokių baidyklių ir nestatau. Reikia suprasti elementarius dalykus. Taip, kolorado vabalų daugiausia bus bulvienojuose. Galima juos trūčinti kartu su visa dirvožemio gyvastim, o galima reguliuoti populiaciją įterpiant jų nemėgstamus augalus, paleidžiant pasiganyti perlines vištas ir t.t. Tas pats galioja ir erkėms ir daug kitų dalykų. Pirmuoju keliu einam jau daug dešimtmečių ir rezultatai nedžiugina. Nesakau, kad reikia viso miesto nešienauti, bet atkūrinėti bioįvairovės "židinius" reikia, tame tarpe ir miestuose.

Bioįvairovės reikia. Bet šimašinis šienavimas buvo padarytas debiliškai. Po to buvo kažkiek geriau kai davė žemėlapį gyventojams sužymėti kur visgi reikia šienauti dažniau. Taip ir nesupratau kodėl buvo numarinta išvis - ar tiesiog nedžiugino, ar gyventojai viską sužymėjo kaip reikalingą šienavimui.

Šiaip bioįvairovei dar geriau būtų pradėt sodinti vešlus augalus. Krūmus ir t.t. Į juos lįst nebus noro, estetine prasme geriau, bioįvairovės daugiau. Aišku kainuoja ir reikia laiko. Ir neprasileist kaip Šimašius su invazinių augalų sodinimu pasiunčiant gamtininkus toli toli.

[Ginthus]

Seni kriziniai Bubiliaus laikai. Pasitaikydavo nemanikiūrinės žolės.

Nereikia nusivažiuot iki šiaudinių baidyklių. Aš dalyje savo nuosavo kiemo padaręs daugiametę pievą kur tik kartą per metus nupjaunu šabakštynus. Viskam sava vieta.

Jokių baidyklių ir nestatau. Reikia suprasti elementarius dalykus. Taip, kolorado vabalų daugiausia bus bulvienojuose. Galima juos trūčinti kartu su visa dirvožemio gyvastim, o galima reguliuoti populiaciją įterpiant jų nemėgstamus augalus, paleidžiant pasiganyti perlines vištas ir t.t. Tas pats galioja ir erkėms ir daug kitų dalykų. Pirmuoju keliu einam jau daug dešimtmečių ir rezultatai nedžiugina. Nesakau, kad reikia viso miesto nešienauti, bet atkūrinėti bioįvairovės "židinius" reikia, tame tarpe ir miestuose.

[mantasm]

Tai ir Lukiškių aikštėje nešienautos pievos buvo? Ar visgi ne čia priežastys?
Ta prasme tokie susiejimai, tai kaip ūkininkai, kur augina monokultūras, ir tada kovoja su tų monokultūrų kenkėjais, mol iš kur jų čia tiek prisiveisė, ir tada dar didina nuodų dozę, kad jau tikrai tikrai jokio gamtos balanso nebeatsistatytų. Daugiametės pievos? Genocydas! Tik ko tos bitės nebeatskrenda žiedų apdulkint, juk nuo pabudimo iki mano lauko žydėjimo vos 3 mėnesiai ir skristi vos 3km nuo artimiausios buveinės...

Seni kriziniai Bubiliaus laikai. Pasitaikydavo nemanikiūrinės žolės.

Nereikia nusivažiuot iki šiaudinių baidyklių. Aš dalyje savo nuosavo kiemo padaręs daugiametę pievą kur tik kartą per metus nupjaunu šabakštynus. Viskam sava vieta.

[DeSadas]

issivoliojo ir suskaiciavo

[AšNeRobotas]

Užtat erkių smarkiai sumažėjo.

Skaičiavai?

[Ginthus]

Nu kaip dėl to ne bėda. Net ir analiai apsižiūrėdamas turėjau šitą malonumą. Ir ne vieną kartą.

Ir vienas dalykas yra apsižiūrėt grįžus iš kelionės į mišką. Kitas dalykas po praktiškai kiekvieno išėjimo į lauką. Esu laimingą erkę pasigavęs Lukiškių aikštėj

Tai ir Lukiškių aikštėje nešienautos pievos buvo? Ar visgi ne čia priežastys?
Ta prasme tokie susiejimai, tai kaip ūkininkai, kur augina monokultūras, ir tada kovoja su tų monokultūrų kenkėjais, mol iš kur jų čia tiek prisiveisė, ir tada dar didina nuodų dozę, kad jau tikrai tikrai jokio gamtos balanso nebeatsistatytų. Daugiametės pievos? Genocydas! Tik ko tos bitės nebeatskrenda žiedų apdulkint, juk nuo pabudimo iki mano lauko žydėjimo vos 3 mėnesiai ir skristi vos 3km nuo artimiausios buveinės...

[rmss]

Nu kaip dėl to ne bėda. Net ir analiai apsižiūrėdamas turėjau šitą malonumą. Ir ne vieną kartą.

Ir vienas dalykas yra apsižiūrėt grįžus iš kelionės į mišką. Kitas dalykas po praktiškai kiekvieno išėjimo į lauką. Esu laimingą erkę pasigavęs Lukiškių aikštėj

Nėr ko leist laiką Šimašiaus paplūdimyje.

[mantasm]

Dėl laimo ligos jokia ne bėda. Užtenka po pasivaikščiojimo gamtoje apsižiūrėti ir erkę pašalinti. Tam turim 36-48 valandas, skirtingai, nei su TBE, kurio užkratas patenka žmogui iškart įsisiurbus erkei.

Nu kaip dėl to ne bėda. Net ir analiai apsižiūrėdamas turėjau šitą malonumą. Ir ne vieną kartą.

Ir vienas dalykas yra apsižiūrėt grįžus iš kelionės į mišką. Kitas dalykas po praktiškai kiekvieno išėjimo į lauką. Esu laimingą erkę pasigavęs Lukiškių aikštėj

[Knope]

Man šitas irgi įdomu, nes Visagine visas iš komiblokų sudarytas miestas yra ten iš anksčiau buvusiam pušyne ir aplinka atrodo kokį 1000 kartų geriau, nei bet kuris Vilniaus daugiabučių rajonas ar kvartalas.

Būtent 1000 kart geriau. Gamtos (laukinės ir civilizuotos) Visaginas atrodo puikiai.

[John]

Su erkėm bėda, kad nuo laimo ligos skiepo nėra.

Su šienavimu būtų viskas gerai jei paliktų nešienautas pievas ten kur iš tiesų niekas nevaikšto. O buvo kartais palikta ten kur vietiniai lankosi kad ir šunis šikdindami. Kas šiaip visai teisingas panaudojimo būdas tokių pievų.

Dėl laimo ligos jokia ne bėda. Užtenka po pasivaikščiojimo gamtoje apsižiūrėti ir erkę pašalinti. Tam turim 36-48 valandas, skirtingai, nei su TBE, kurio užkratas patenka žmogui iškart įsisiurbus erkei.

[Creatium]

Šiemet pasodino mažų pušaičių Narbuto g. dešiniame šlaite nuo Laisvės pr. iki Narbuto st.

[gazebo]

Spygliuočiai, bent jau šio regiono rūšys, yra paprastai žymiai mažiau atsparūs užterštam miesto orui, dulkėms (logiška - jie ilgiau laiko nenumetę savo (spyglio formos) lapus ir meta/auginasi juos palaipsniui), šaknų sistema irgi jautresnė, todėl ir nesodinami, nebent yra kokios super atsparios atmainos. Išimtis gal tik maumedžiai, na bet jie nėra visžaliai, kasmet meta spyglius. Ir daugelis spygliuočių rūšių augančių atvirose vietose, lajas formuoja nuo žemės, kas nėra patrauklu mieste. O dėl sausėjančio klimato - tai jis galioja tik eglei, pušis puikiai auga ir gerokai sausesnio klimato miškastepėse Ukrainoje ir Kazachstane.

[mantasm]

"Erkės" buvo, viso labo, bukas atsikalbinėjimas ir būkų argumentų "pagrindimas". Jeigu tokiems šūdmaliams nors kiek rūpėtų erkių keliamas pavojus, pirmu numeriu varytų skiepintis nuo Erkinio Encefalito, o ne šūdus rašinėtų internetuose apie neva blogą šienavimą.

Su erkėm bėda, kad nuo laimo ligos skiepo nėra.

Su šienavimu būtų viskas gerai jei paliktų nešienautas pievas ten kur iš tiesų niekas nevaikšto. O buvo kartais palikta ten kur vietiniai lankosi kad ir šunis šikdindami. Kas šiaip visai teisingas panaudojimo būdas tokių pievų.