Kelionių lėktuvais apžvalgos

[Gator]

Keletas kadrų iš verslo klasės, beje už manęs registravosi lietuvaičių pora, kadangi nebebuvo likę vietų eknominėje klasėje - jie buvo pasodinti į verslo klasę - SNAP !

Tai gal pravartu visada vėliausiai registruotis dėl galimybės gauti perkėlimą į geresnę klasę?

[Ciurlionis]

Ir daugeliu atveju esi visiškai teisus, nes tai yra tiesiog transporto priemonė, visa kita yra ekstra, bet tie ekstra ir kuria pridėtinę vertę.

Keletas pavyzdžių, pradėkim iki skrydžio: jei kalbam apie šiuos tris vežėjus, tai mano mėgstamiausias oro uostas Doha, nors Emirates dažnai duoda viešbutį, kai ilgesnis tarpas, bet Dohos neaplenkia. Krypčių ir jungimų pasirinkimas.

Tinklalapis, vietų pasirinkimas, parametrų valdymas, man pasirodė prasčiausiai Etihad.

Kalbant apie lėktuvus, turbūt nėra patogesnių kėdžių, nei Emirates A380 ar Qatar b787.

Filmų, žaidimų pasirinkimas. Servisas: Qatar labai dažnai migruoja vis kažką siūlydami, Emirates turi barą, kur gali tiesiog nueiti, Etihad jau reikia prašyti.

Apskritai personalo bendravimas, nors visur dirba miksas: lietuvaitės, brazilės, filipinietės ar lenkaitės.

Ir faktorius, kurio praktiškai neįmanoma palyginti: kaina.

Qatar patiko tikrai ne dėl to kad jie duoda rankų kremą, kvepalų, šukas, kojines ir dantų šepetėlį. Vėliau padarysiu reportažą apie Emirates.

[Gator]

Pagal ką palyginmus darai klasių?
Aš jau esu rašęs, kad tolmam skrydyje nejutau joko skirtumo trap norwegian ir qatar (apart qatar nemokamų dalykų kaip maistas, gėrimai, pledai ko nėra norwegian), tad įdomu.

[Ciurlionis]

Iš Emiratų sostinės namo su Etihad

Skrydžio trukmė 6 valandos.
Abudabis- Miunchenas
Lėktuvas: Boeing 777-300

Visai nesenai po vizito, teko grįžti iš Abu Dabio. Susisiekimas su oro uostu puikus - nežinau, kaip su viešuoju transportu, bet didžioji dauguma keliauja su taksi. kaina iš miesto apie 30-50 eurų.

Registracija labai greita ir paprasta, visur stovi išmanieji vartai, kur reikia nuskanuoti pasus, tad muitinės patikra trunka vos kelias sekundes. Nors judantis srautas pakankamai didelis, vis dėl to didesnių eilių nesusidaro. Keletas kadrų iš oro uosto vidaus:







Tiesa laukiamųjų koridoriai dėl didelio tranzitinio srauto ir išvykstančiųjų yra pakankamai užkimšti, jei vienu metu išvyksta kokie trys a380 - tai 1800 žmonių ir čia be 30 išvykstančių Boeing 777 ar Airbus A330:



Šiandien į Miuncheną skraidins 5 metų amžiaus A6-ETO, nudažytas dar senąja Etihad dažymo schema.



Lėktuvas tik ką atvyko iš Indijos ir jau ruošiamas naujai kelionei.



Prieš pat laipinimą buvome išprašyti iš vartų dokumentų patikrai.



Laipinimas.









Keletas kadrų iš verslo klasės, beje už manęs registravosi lietuvaičių pora, kadangi nebebuvo likę vietų eknominėje klasėje - jie buvo pasodinti į verslo klasę - SNAP !







Ir ekonominė klasė









O man nusišypsojo laimė gauti vietą viduryje, lėktuvo gale









Kaip visada MEB3 oro linijos turi be galo gerą integruotą laisvalaikio/pramogų sistemą.





Vos pakilus pavaišina gėrimais ir vieno kąsnio užkandžiais.





Netrukus ir pietūs.





Eknonminėje klasėje metaliniai įrankiai retas atvejis.



Keletas kadrų iš kruizo:







Viso skrydžio metu, užkandžiai ir gėrimai pagal užklausą, žinoma nemokami ar gersi šampaną ar vandenį, ar kavą.



Artėjant Miuncheno link.







Galinė galerija ir galinis be galo siauras tualetas.





Miunchenas.





Tiesa laukti Airbaltic skrydžio į Vilnių teko 4 valandas, tad po savaitės datulių ir arbatos, buvo tikra atgaiva:





Kas nustebino, kad perkant bilietą per Etihad su jungimu į Vilnių, net Airbaltic priklauso užkandis, buvo truputį keistą, kai atnešė vienam užkandį ir padėjo.





Šiaip ar taip Etihad oro linijos paliko gerą įspūdį, kaip ir visi artimųjų rytų vežėjai pasižymi aukštu serviso lygiu, oro uostas turbūt silpniausia vieta- tiesiog per dideli srautai. Kad ir kaip bebūtų lyginanat ekonominę klasę pirmoji vieta - Qatar, antroji- Emirates, trečioji- Etihad. Vardan objektyvumo, jie visa galvą aukščiau už JAV ir Europos vežėjus, arčiausiai jų turbūt būtų Turkish ir Lufthansa.

[Ciurlionis]

Prieš kokius 7-8 m. teko dažnai skraidyti su SAS dukterine aviakompanija Widerøe. Kompanija įkurta operuoti Norvegijos regionuose ir sunkiai pasiekiamuose vietovėse. Ne retai miestelyje turinčiam vos kelių šimtų metrų taką, gyvena vos pora šimtų žmonių. Dėl to ir kompanijos lėktuvų parką sudaro maži turbopropeliariniai lėktuvai, teisingumo dėlei verta paminėti, jog prieš porą metų Widerøe įsigijo ir naujos kartos Embraer 190 E2.

Radau keletą nuotraukų iš 2011 m. gruodžio mėnesio, tada teko skirsti iš Trondheimo į Kopenhagą, tad nuotraukų kokybė tikrai nebus stebinanti. Trondheimas trečias pagal dydį Norvegijjos miestas, kažkadą tiesiogiai iš Vilniaus skraidė Wizz, tiesa iš Rygos iki šiol skraido Norwegian ir pakankamai sėkmingai( tiesos dėlei verta paminėti, kad ne maža dalis šiaurės Lietuvos važiuoja į Rygą ir renkasi tiesioginį skrydį į Trondheimą- patogesnis variantas, nei važiuoti į Vilnių ir skristi su persėdimu). Įdomumo dėlei pasižiūrėjau į kainas vasario mėnesiui iš Rygos:



Trondheime teko praleisti keletą dienų, ir tiesą pasakius išskyrus jų katedrą, nieko įspūdingesnio ten neteko pamatyti(kelios ne mano daryta nuotrauka).



Į oro uostą galima nusigauti, tiek traukiniu tiek autobusu, tiesa traukinio grafikas bent jau tais laikais buvo gana padrikas. Pats oro uostas nėra didelis, patogus ir paprastas, aptarnauja keleivių panašiai, kaip ir Vilnius.

Mano skrydis buvo su Bombardier dash 8 q400, tuo metu didžiausiu jų lėktuvu.



Paprastas Dash salonas, kurio išsidestymas turbūt nesikeičia nuo 80-ųjų.







Per 15 minučių pasiekėme kruizinį aukštį.



Įgula pradėjo dalinti maistą, bent jau prieš 7 metus, duodavo lengvą užkandį ir kavos.



To meto flotilė, kaip ir minėjau, dabar pasippildė Embraeriu.



Maždaug po valandos pradėjome žemėti.



Salono kadras.



Keletas kadrų iš Kopenhagos.





Skrenant į priekį, tapau sidabriniu SAS lojalumo programos klientu. Kitaip tariant reikia per metus skristi bent jau 20 kartų su SAS arba Wideroe(tais laikais dar buvo suomių BLUE1), tuomet gali naudotis tik SAS supaprastintomis(skiroms sidabriniams nariams bei skrendantiems verslo klase) ložėmis ir tik Kalėdinių laikotarpiu bei vasarą. Keletas kadrų iš mano pirmojo vizito į ložę.







Maisto pasirinkimas minimalus: salotos, duona, sriuba, sūris.



Su gėrimas panašiai, jokių eksliuzyvinių, tik alusir vynas iš kranelio - bet turi prisipažinti tą kartą viskas atrodė neįtikėtinai ir jokių priekaištų nei vynui, nei užkandžiams neturėjau.



Jaukesnė vieta prisėsti.

[Ciurlionis]

Fo realz?

Tikrai taip, iki Barselonos autobusu, poto Vueling nuskraidins į vietą. Na ko norėt Vueling yra Ispanijos pigių skrydžių bendrovė, jos lėktuvai 2/3 paras negali leistis Briuselyje, o savais klientais, kaip ir reikia pasirūpinti.

Juokas pro ašaras, bet Briuselį nuo Barselonos skiria tik viena šalis -Prancūzija

[sankauskas]

iš Briuselio į Barseloną jie visi važiuos autobusu.

Fo realz?

[index]

Na įdomu. Juk draudimo bendrovės visada uždirba, reiškia įmokos yra didesnės nei išmokos. Tai kaip ir kelievio įmokos draudimui ilgam periode turėtų būti didesnės nei gautos išmokos.

https://ib.swedbank.lt/private/insur...h___sem_lt_lit

Su juo reikalas toks, kad kaip suprantu įvykiai nutinka nedažnai, o kadangi jis galioja turint kreditinę kortelę bankams tas yra ir šiaip kaip papildomas būdas uždirbti komisinių ir palūkanų už jas.

[Gator]

Na įdomu. Juk draudimo bendrovės visada uždirba, reiškia įmokos yra didesnės nei išmokos. Tai kaip ir kelievio įmokos draudimui ilgam periode turėtų būti didesnės nei gautos išmokos.

[Ciurlionis]

Kiek tas kelionių draudimas kainuoja bei kiek pinigais tas atsiprkima sbūtų buvęs?

Labai nuo daug ko priklauso, paties draudimo, įmokos dydžio, situacijos, kas buvo gauta.

Šiuo atveju kompensacija, kaip ir nepriklauso, nes streikas-vis dėl to streikas buvo neplanuotas(teoriškai už pirmą segmentą būtų galima gauti 250€), bus apmokėtas skrydžio bilietas ir viešbutis tai čia kaip ir nuostolių atlyginimas.

Taip pat dėl antros dienos skrydžio galima kreiptis dėl dar 250€ kompensacijos.

[Lettered]

Kiek tas kelionių draudimas kainuoja bei kiek pinigais tas atsiprkima sbūtų buvęs?

Šiaip jis nemokamas turint kreditinę kortelę, bent Luminor jį suteikia, spėju ir kiti bankai taip pat.

[Gator]

Kiek tas kelionių draudimas kainuoja bei kiek pinigais tas atsiprkima sbūtų buvęs?

[Ciurlionis]

Kaip iš Briuselio grįžti namo.

Pasidalinsiu keliais įspūdžiais iš savaitgalio kelionės. Būdamas Briuselyje penktadienį ryte gaunu žinute iš SAS, kurioje rašoma, kad vyksta „WILDE STRIKE“ oro uoste ir prašoma kuo greičiau atvykti į oro uostą. Ir atvykau 12.00, nors mano skrydis SK 1590 buvo tik 18.00(BRU-ARN-VNO) – naiviai tikėjausi gauti ankstesnį skrydį.



Oro uostas pasitiko visišku chaosu, daug sudedamų lovų(raskladuškių), jokios info tik 3 !! žmonės su marškinėliais INFO prie pagrindinės skrydžių informacinės lentos.



Sulaukus savo eilės ir pasakius, kad skrendu su SAS buvau nukreiptas link AVIAPARTNER kioskelio. Pasirodo čia jie streikuoja. Atsistoju į eilę, tokia ilgoka, kurioje stovi keli šimtai žmonių. Vienas vyriškis, kuris jau atstovėjo eilę pasidalino patirtimi, jog stovėjo 4 valandas ir jam buvo pasakyta susisiekti su savo avialinijom. Tą pačią istoriją pasakoja ir antras ir trečias asmuo, ateinantis nuo AVIAPARTNER langelio. Tarp kitko, visą masę žmonių aptarnauja vos dvi moteriškės.



Maždaug po 45 minučių stovėjimo eilėje prieina darbuotoja, kuri garsiai pasako: VUELING and SAS eikite link 11.9 ir 11.10 registracijos stalažų ten jus aptarnaus jūsų avialinijų atstovai. Visi labai apsidžiaugia, nueiname ir iš tiesų VUELING atstovas jau yra, jis „džiugiai“ praneša, kad iš Briuselio į Barseloną jie visi važiuos autobusu.

SAS atstovų nė kvapo, po valandos žmonės pradeda klausinėti personalo, kas vyksta, kada ateis atstovai? Atsakymas iš Briuselio oro uosto personalo, jog jie neturi informacijos, bet greičiausiai čia niekas nepasirodys iki sekmadienio !!! ir pasiūlo grįžti į AVIAPARTNER kioskelio eilę. Galit įsivaizduoti žmonių emocijas.

Skambinu SAS International(daniškas nr.) atsiliepia moteris, kuri pasako, jog ji negali padėti ir aš turiu skambinti agentūrai iš kurios pirkau bilietą. Skambinu į kelionių agentūrą, agentūros pozicija dar įdomesnė, aš turiu pirkti pats bilietą iš jų tinklalapio, o jie kompensuos tik tą dalį, kurią sumokėjau už atšauktą kelionės segmentą ir padeda ragelį. Kitaip tariant man bilietas VNO-CPH-BRU-ARN- VNO, kainavo 300 eurų, tai kelionė atgal būtų įvertinta maždaug 150 eurų, kurie būtų kompensuoti, o likusi dalis ne. Pigiausi bilietai penktadienį į Vilnių 670 eurų, arba 520 eurų į minusą.



Grįžtų į Aviapartner eilę, dabar ten vaikšto AVIAPARTNER atstovas visus informuodamas, kad visi turi skambinti avialinijoms, kurios vykdo skrydį, nes jie neperkels musų į kitus skrydžius, nesuteiks viešbučio ir maisto kuponų. Kyla pasipiktinimas, nes daugelis žmonių jau buvo susisiekę su savo avialinijomis ir gavo atsakymą, kad tą turi padaryti oro uoste esantis atstovai. Bandau skambinti į SAS Švendiją, nes skrydis į Stokholmą, per 5 minutes gaunu naujus bilietus kitai dienai iš Amsterdamo per Kopenhagą į Vilnių.

Nusiperku traukinio bilietus ir jau po 3 valandų įsitaisau AMS oro uosto viešbutyje(suprantama už kurį moku iš savo kišenės).





Kitą rytą be problemų nuskrendu į Kopenhagą, vos įsijungęs telefoną gaunu žinutę, kad mano skrydis SK1742 yra nukeliamas 2 valandom. Pasirodo mūsų lėktuvas EI-FPN ryte turėjo techninių problemų dėl ko ir yra vėluojama.

Vis dėl to apie 15 valandą susėdam į lėktuvą, nuriedam iki tako ir pradedam bėgėtis, staiga stabdom (rejected takeoff) greitis atrodė nemažas, stabdoma pakankamai stipriai ir intensyviai. Ne pats maloniausias jausmas. Lėktuvas buvo įsibėgėjęs iki 116 kt (214 km/h), dėl to ir buvo stabdoma maksimaliai, kam įdomų - https://www.flightradar24.com/data/a...i-fpn#1e5c162c .



Kelias minutes stovim ant tako, tada grįžtam į terminalą. Pilotas atsiprašė už nemalonią patirtį ir gedimą įvardijo, kaip kompiuterio išmestą klaidą.



Grįžus į oro uostą, maždaug po valandos pranešė, kad visi keleiviai turi susisiekti su SAS atstovais. Daugelis buvo perkelti į kitos dienos skrydžius- verslas ir lojalumo kortelių turėtojai(Gold and Diamnond) perkelti į vakarinį reisą.




Vakarinio reiso teko laukti ir man. Vis dėl to labai įdomūs SAS sprendimai sprendžiant lėktuvų utilizacijos ir personalo problemas. Dieninio reiso įgula turėjusi skristi į Vilnių, turbūt dėl darbo valandų išlaipinę mus išėjo namo. Kuo toliau tuo įdomiau, apie 18.30 visiškai tuščias lėktuvas https://www.flightradar24.com/data/aircraft/ei-fpu išskrido pasiimti įgulos įstrigusios VNO(tos, kuri turėjo būti parskraidinta dieniniu reisu) bei keleivių įstrigusių Vilniuje.



Apie 21.30 lėktuvas iš Vilniaus su keleiviais ir įgula, kurie laukė oro uoste nuo 16.00 jau skrido link Kopenhagos. Ta pati įgula, parskraidino ir mus į Vilnių, tiesa Vilniuje nusileidome gerokai po vidurnakčio, eilinį kartą vėluodami.



Po pusvalandžio lėktuvas apsisuko ir vėl tuščias grįžo į CPH, o šios dienos rytinis reisas į CPH buvo atšauktas.

Išvados po viso šio nuotykio turbūt būtų tokios: Briuselio oro uostas buvo visiškai nepasiruošęs ir šiuo atveju keleiviais nebuvo pasirūpinta, saugumas aviacijoje yra prioritetas ir atsarga čia gėdos nedaro - nors jos sukeltos pasekmės ne visada malonios. Ir trečia, kelionių draudimas yra būtinas ir turbūt anksčiau ar vėliau atsipirks, skraidant dažniau.

[DArnas]

Kuo Efes alus kaltas, kad tau nežinomas brandas?
Ir nuo kada kažkuo geriau turėti užsieninį brandą nei savo. Sakyčiau garbės reikalas būtent savo turėti netgi.

Ar tu iš tų, kuriems eilinio masinės gamybos lagerio skanumas priklauso nuo to kiek pasaulyje žmonių tą brandą girdėję?

Šiek tiek per aštriai išsireiškiau. Efes man yra labai gerai žinomas brand'as, tik, vertinant skrydžio patirtį iš lietuvio prizmės, tas Efes man tikrai nėra skanus; Warsteiner skaniau. Aš UŽ tai, kad TK siūlo savo brand'ą, lygiai kaip ir vynas ten turkiškas, tik pabrėžiu, kad MAN tai yra minusas (subjektyviai, dėl skonio). „Šposai“ – ne pats Efes, o, kaip jau minėjau, pasibaigęs vynas, maistas paskutinėms eilėms; viename iš segmentų net jų vietinio airano pritrūko.

[Ciurlionis]

Kuo Efes alus kaltas, kad tau nežinomas brandas?
Ir nuo kada kažkuo geriau turėti užsieninį brandą nei savo. Sakyčiau garbės reikalas būtent savo turėti netgi.

Ar tu iš tų, kuriems eilinio masinės gamybos lagerio skanumas priklauso nuo to kiek pasaulyje žmonių tą brandą girdėję?

Labai priklauso, nuo to, kas pasiūlo ir ką pasiūlo. Pvz. Qatar airways turi tik Fosters alų, o jei nesi buvęs Australijoje, gali pagalvot, kaip tokios avialinijos nesiūlo Heineken. Vis dėl to pas turkus, nieko kito neįsivaizduoju, kaip Efes, beja DArnas minėtoje LH taip pat dalina tik Warsteinerį.

O SAS iš viso alaus neduoda

P.S. smagiai susiskaitė reportažas

[Gator]

Ir alus – Utenos atitikmuo (tuo tarpu LH visada žinai, kad „šposų“ nebus, gausi tuos pačius žinomus gėrimų brand'us ir t.t.). Nepaisant to, šį kartą patirtis buvo puiki.

Kuo Efes alus kaltas, kad tau nežinomas brandas?
Ir nuo kada kažkuo geriau turėti užsieninį brandą nei savo. Sakyčiau garbės reikalas būtent savo turėti netgi.

Ar tu iš tų, kuriems eilinio masinės gamybos lagerio skanumas priklauso nuo to kiek pasaulyje žmonių tą brandą girdėję?

[DArnas]

Turkish Airlines ADB – IST – VNO. Trumpa apžvalga

Praeitą mėnesį teko suskraidyti į Izmirą. Dalinuosi grįžtamojo skrydžio įspūdžiais ir įžvalgomis.

Nors pirmojo segmento atstumas yra vos geri 300 kilometrų, juos įveikiame su Boeing 777-300ER. Plačiafiuzeliažiai orlaiviai vidiniuose Turkijos reisuose nėra retenybė. Tokiems segmentams kaip IST – ADB ar IST – AYT B777 ar A330 skiriami du ar tris kartus per dieną. To priežastis nėra mažesnių lėktuvų trūkumas. Reikia bent kelis kartus paskraidyti vidiniais Turkijos reisais tam, kad suvoktum, kokie milžiniški čia keleivių srautai. Į Izmirą ar Antaliją vien TK išvykimai dienos metu – maždaug kas valandą, o kur dar srautas iš Ankaros ir smulkesni oro vežėjai. Slotai – skaudi IST tema, tad kol kas (išsamiau truputį vėliau) pasiūlyti daugiau kėdžių tenka tik leidžiant didesnius lėktuvus. Į Izmirą skridau 22 valandos reisu. Jis buvo pilnutėlis, o prie vartų liko daugybė keleivių-darbuotojų, vadinamų rebate staff. Kai kurie iš jų laisvos vietos lėktuve laukė bent nuo pietų. Neapsikentę nusipirko paskutinius tą dieną likusius komercinius bilietus ir taip dar labiau sumažino kitų šansus išskristi. Tiesa, grįžtant vietos užtekos visiems, tačiau laisvos liko vos kelios kėdės lėktuvo gale.





Man B777 – patogus lėktuvas. Ir psichologiškai lengviau ilgą laiką praleisti erdvesnėje aplinkoje, ką jau bekalbėti apie valandos trukmės skrydį.



Riedame link pakilimo tako. Apskritai Izmiro oro uostas paliko gero įspūdį – daug vietos, šviesos. Apskritai dauguma Turkijos oro uostų ir jų terminalų yra ganėtinai „šviežūs“, nuolat statomi nauji oro uostai.



TK reklamuoja net pats daktaras Ozas



Skrydžio laiką dar labiau „sutrumpina“ užkandis. Po jo, tiesa, dar seka karštas gėrimas.



Na, o šioje nuotraukoje aiškiai matyti naujojo Stambulo oro uosto kontūrai. Atidarytas jis turi būti jau šį rudenį. Turkai teigia, kad laikui bėgant šis oro uostas taps didžiausiu pasaulyje. Ambicijos išties didelės, na, o kaip turkams pavyks, pamatysime kituose reportažuose metų pabaigoje.



Leidžiantis matyti žymiausias Stambulo Sultanahmet rajonas.



Paliekame šį didžiūną. Netrukus jis išskris į ilgesnę kelionę, kurioje, matyt, jausis labiau savo vėžėse



Na, o kol kas grįžtame į dabartinio Stambulo oro uosto realybę. Vietinių skrydžių terminalas man – vienas nemaloniausių, kuriuose teko lankytis. Visuomet perpildytas ir visuomet – labai, labai nemalonus personalas. Su pastaruoju pastebėjimu, tiesa, galima ginčytis, tačiau nuolatinė mano patirtis – angliškai galima susikalbėti vos keliomis pagrindinėmis frazėmis, o nesklandumų atveju belieka pasikliauti geležine kantrybe ir šaltais nervais.



Na, o čia jau tarptautinių skrydžių terminalas. Kai kurios erdvės jau jaukesnės, organizuotumo irgi daugiau. Nuotraukoje matyti nuolatiniai barjerai, atskiriantys eiles tam, kad laipinimas būtų vykdomas pradedant leisti keleivius, turinčius sėdėjimo vietas lėktuvo gale. Čia ši idėja pasiteisina, bet kitur, pavyzdžiui, Vilniuje, kuriame TK laipinimai paprastai taip pat bent jau teoriškai vykdomi tokiu pačiu principu, virsta į chaosą ir „kamščius“, kai ribotoje erdvėje stoviniuojantys keleiviai užkerta kelią laisvam judėjimui.



Be abejo, tokiu atveju lėktuvą pasiekiame per galeriją. Malonu, nes IST dažnai tenka riedėti autobusu.



IST – VNO segmentas beveik visada vykdomas naujais B738 orlaiviais su C16Y135 konfigūracija. Bent jau man naujieji B738 yra nepalyginamai patogesni už senuosius: daugiau vietos bagažui, malonus apšvietimas, ekranai...






Nuotaiką tik kiek sugadina gautas slot'as – nuo pajudėjimo laiko pagal tvarkaraštį iki pakilimo praėjo beveik valanda, todėl Vilnių pasiekėme šiek tiek pavėlavę. Nuotraukoje matyti tipinis vaizdas prie pakilimo takų IST. Bėgėjantis atrodė, kad nuo žemės atsiplėšime, o laukiančių lėktuvų eilė dar nebus pasibaigusi.



Laimei, pralinksmina puiki vakarienė. Šį kartą – jautiena. Net ir stipriai išalkus po tokios kombinacijos kava sulindo jau sunkokai.



Atkreipsiu dėmesį, kad pilnas maitinimas VNO – IST reisuose gana ilgą laiką buvo panaikintas ir grįžo ne per seniausiai. Galite laikyti mane senamadišku ar išpuikusiu, tačiau toks servisas, mano nuomone, greičiau turėtų būti norma, o ne išimtis. Ir bent jau šį kartą aš esu pasiryžęs už tą legacy sumokėti. Be abejo, turint galvoje tą patį maitinimą, atsiranda niuansų. Štai rinktis galima buvo iš dviejų patiekalų, tačiau jautienos vidurinėms eilės jau ir nebeliko. Balto vyno taip pat pritrūko. Ir alus – Utenos atitikmuo (tuo tarpu LH visada žinai, kad „šposų“ nebus, gausi tuos pačius žinomus gėrimų brand'us ir t.t.). Nepaisant to, šį kartą patirtis buvo puiki.

Dar šiek tiek apie TK būtent Vilniuje. Čia TK iš tiesų sekasi – lėktuvai visada beveik pilni (bent jau ekonominė klasė), yield'ai taip pat atrodo aukšti. Manau, daugiausiai pajamų generuoja nišinė veikla – čia turiu galvoje platų jungiamųjų skrydžių tinklą (net ir ta pati Turkija iš Lietuvos nėra labai jau lengvai pasiekiama, nekalbant apie užsakomuosius reisus). Taip pat daug įtakos turi žinomas vardas (ypač grupiniams pardavimams, o grupių VNO – IST reisuose matau tikrai labai daug), tam tikros daug pelno atnešančios keleivių grupės (įvairūs valdžios atstovai, turkų „grietinėlė“). Jei į Lietuvą ateitų kažkas iš MEB3 vežėjų, TK, tiesa, jau būtų gerokai liūdniau.

Vis dėlto bent jau man vienas didžiausių TK minusų išlieka pats IST. Kaip jau minėjau, oro uostas tikrai nemalonus, o taip pat TK man asocijuojasi su milžiniškomis eilėmis – tiek VNO, tiek tame pačiame IST. Vis dėlto naujojo oro uosto atidarymas ne už kalnų. Su senuoju IST turėtų išnykti ir tas mano įvardintas minusas. Tačiau ar tikrai tos turkų ambicijos tinkamai išmatuotos ir, dar svarbiau, įmanomos įgyvendinti su turimais resursais? Ar nebus naujasis IST tik fasadas, kuriame ir toliau trūks, tarkime, personalo profesionalumo? Netolima ateitis parodys.

Kol kas bendras įvertinimas – 8/10.

[Eikantas X]

Maistas irgi kultūra. Yra žmonių, kurie keliauja pvz po tą regioną iš esmės dėl maisto (valgymo turizmas).

[senasnamas]

Pnompenio oro uostas atrodo prabangiai palyginti su Katmandu oro uostu . Gatvėse tai vaizdai panašūs: murzinos prekyvietės ir elektros laizdų raizgalynės. Europiečiai į tokias šalis keliauja ne dėl restoranų (nebent tikslas pigūs restoranai ) , o dėl gamtos, kultūros ir šiaip egzotikos.

[Ciurlionis]

Hm, šventyklos kaip ir nedomina. Kaip yra su Phnom Penho nightlife, restoranais ir visokiais panašiais dalykais? Ar Bankoko, Macau ir Honkongo išlepintam keliautojui verta ten užsukti?

Tuomet neverta, nebent patinka kelionės į praeitį. Bet šiaip atitikmuo turbūt būtų, kaip iš Vilniaus važiuoti į Prienus, ieškant geresnio maisto ar pramogų.