Avia kompanijų naujienos Lietuvoje

[Ciurlionis]

Su A330 gal ir neprasidės, bet su naujos kartus A320LR laisvai gali, ypač, jei dar bus valstybės parama kaip su skrydžiais į Londoną.

Jei sulauktume, kokio Icelnadair - būtų tobulas produktas. 4 h skrydžio pasivaikštai ir dar 4 val, jei visą rytinę pakrantę apima. Servisas geras, vietos užtenka, monitoriai.

[Lettered]

Turi mūsų kompanijos A330 prisipirkusios, šiuo metu minimum 4 priskaičiuoju. Tai reikia jiems precedentą sukurti. Naivu tikėtis, kad prasidės skrydžiai iš VNO.

Su A330 gal ir neprasidės, bet su naujos kartus A320LR laisvai gali, ypač, jei dar bus valstybės parama kaip su skrydžiais į Londoną.

[Ciurlionis]

JAV derinama galimybė į šią šalį skristi Lietuvoje registruotiems lėktuvams https://www.vz.lt/transportas-logist...iems-lektuvams

Turi mūsų kompanijos A330 prisipirkusios, šiuo metu minimum 4 priskaičiuoju. Tai reikia jiems precedentą sukurti. Naivu tikėtis, kad prasidės skrydžiai iš VNO.

[Arunasx]

JAV derinama galimybė į šią šalį skristi Lietuvoje registruotiems lėktuvams https://www.vz.lt/transportas-logist...iems-lektuvams

Jungtinėse Amerikos Valstijose viešintis susisiekimo ministras Marius Skuodis su JAV transporto departamentu, Federalinės aviacijos ir Transporto saugumo administracijomis aptarė planą iki 2023 m. sudaryti galimybę Lietuvoje registruotų oro bendrovių orlaiviams skristi į JAV iš bet kurios pasaulio šalies.

[bato_usai]

Liepos mėnesį aptarnautų skrydžių skaičius augo – Baltijos šalių kontekste Lietuva pirmauja

Liepos mėnesį bendras VĮ „Oro navigacija” specialistų aptarnautų skrydžių skaičius, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 1,8 karto ir sudarė 17,6 tūkst. skrydžių.

„Situacija aviacijos sektoriuje nuteikia optimistiškai. Lyginant su praėjusiais metais, kai fiksavome skrydžių srautų mažėjimą daugiau nei 60 proc., šiemet matome, kad iki sėkmingųjų 2019 metų trūksta 30–40 proc. skrydžių. Baltijos šalių kontekste Lietuva gerokai pirmauja“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.

Liepos mėnesį tranzitiniai skrydžiai dvigubėjo ir sudarė 13,6 tūkst. skrydžių. Praėjusį mėnesį daugiausia kartų tranzitu per Lietuvą buvo skrendama į Rusijos Federaciją – skrydžių vadovai aptarnavo 5140 skrydžių. Antroje vietoje – Vokietija, aptarnauti 1369 skrydžiai, trečioje vietoje Latvija – aptarnauti 883 skrydžiai. Vertinant terminalinius skrydžius, liepos mėnesį iš Lietuvos daugiausia buvo skrendama į Jungtinę Karalystę (207 skrydžiai), Vokietiją (189 skrydžiai) ir Latviją (152 skrydžiai).

Liepos mėnesį daugiausia kartų lėktuvai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste – čia buvo aptarnauta 2,6 tūkst. orlaivių arba 43 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauti 728 orlaiviai (15 proc. daugiau nei pernai). Palangoje aptarnauti 373 orlaiviai (23 proc. daugiau nei pernai), o Šiaulių oro uoste skrydžių vadovai aptarnavo 260 orlaivių (12 proc. mažiau nei pernai).

Šių metų liepos mėnesį daugiausia skrydžių Lietuvos oro erdve įvykdė „Air Baltic“ (1396 skrydžiai), „Ryanair“ (1227 skrydžiai), „Aeroflot“ (1053 skrydžiai), ir aviakompanija „Finnair“, kurios lėktuvai praėjusį mėnesį virš Lietuvos skrido 741 kartą.

[bato_usai]

Vėl susirūpinta Lietuvos pasiekiamumu oru: Vyriausybė blaškosi, o kaimynai siūlo dalintis „AirBaltic“ finansine našta

Be nacionalinių oro linijų likusi Lietuva bando rinktis įvairius kelius. Naujoji vyriausybė viską pradėjo iš pradžių. Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas LRT RADIJUI pasakojo, kad šiais metais atrinkti konsultantai parengs modelį. Bet idėja jau aiški – atrinktos viena dvi kompanijos skraidins keleivius ten, kur Lietuva pareikalaus.

Aviacijos rinkoje jau kalbama, kad į šį valstybės užsakymą taikosi lenkų avialinijos LOT ir latvių „Air Baltic“. Tačiau viceministras sako, kad bus skelbiamas konkursas. Ir kokios aviakompanijos laimės, tos ir taps baziniais vežėjais. Jie už dotacijas skraidins Lietuvos gyventojus.

Skelbiama, kad tai turės būti stiprios aviakompanijos, kurios gebėtų laikytis Vyriausybės keliamų sąlygų. Tuo tarpu Lietuvos civilinės aviacijos asociacija (CAVIA) linkusi ginti buvusios valdžios siūlymą – virtualią oro bendrovę, kuomet valstybė perka paslaugas.Tokią lietuvių aviatorių poziciją suprasti nesunku – verslininkai norėtų, kad valstybė ir iš jų pirktų paslaugas. O jei susisiekimo ministerija dotuos lenkų LOT ar latvių „Air Baltic“, iš to lietuviškai aviacijai bus mažai naudos.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas pasakoja, kad atrinkti konsultantai turės patarti, kaip elgtis geriausiai. Vis tik pripažįstama, kad investuoti į naujas aviakompanijas nėra svarstoma. Aviacijos rinkoje kalbama, kad „AirBaltic“ domisi galimybe parduoti dalį akcijų Lietuvai, tačiau valdantieji teigia, kad tai nerealu. Yra ir kita versija – Vyriausybė nori, vardan politiškai svarbios strateginės partnerystės su Lenkija, perleisti vietinių keleivių pervežimo rinkos dalį lenkų LOT’ui. Tačiau čia pat valdininkai ir vėl kartoja, kad viską lems konkursas.

„Tikimės, kad bus rimti konsultantai, kurie turi patirties aviacijoje ir mums nubraižys tą modelį, su kuriuo būtų galima judėti toliau. Tačiau iš principo apie nacionalines avialinijas ar pirkimą kitos bendrovės dalį akcijų tikrai nėra svarstoma. Tai pareikalautų daug kaštų ir vargu ar būtų pats efektyviausias kelias šiuo metu“, – teigia J. Skačkauskas.

[bato_usai]

Pirmąjį šių metų ketvirtį skrydžių buvo dvigubai mažiau negu pernai

Pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su 2020 metų tuo pačiu laikotarpiu, kai pandemija dar tik buvo bepradedanti stabdyti aviacijos sektorių, bendras skrydžių skaičius mažėjo 52 proc., buvo aptarnauta 23,6 tūkst. skrydžių (tuo tarpu 2020 m. pirmąjį ketvirtį – 49,2 tūkst. skrydžių).

„Kovo pabaigoje prasidėjęs aviacinės vasaros sezonas leidžia tikėtis didėjančių skrydžių srautų. Vis dėlto esame priklausomi nuo tranzitu skrendančių aviakompanijų ir jų skrydžių planavimo, kuris savo ruožtu remiasi į orų prognozes išvykimo ir atvykimo oro uostuose, orus maršrutuose ir kitus faktorius. Šiuo metu džiugina teigiamos vieno iš pagrindinių oro erdvės naudotojo „Lufthansa“ skrydžių pokyčių tendencijos. Sulaukus to paties iš „Finnair“ ir „Airbaltic“, tranzitinių skrydžių skaičius per Lietuvą gerokai paaugtų“,- teigia VĮ „Oro navigacija“ laikinoji generalinė direktorė Redvita Četkauskienė ir priduria, kad spartėjantys vakcinacijos tempai bei atsiradusios patogios galimybės greituosius testus atlikti oro uostų teritorijose leidžia tikėtis ir terminalinių skrydžių rinkos atsigavimo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį tranzitinių skrydžių per Lietuvą skaičius mažėjo 48 proc. ir siekė 19,1 tūkst. skrydžių. Tranzito rinkoje šį ketvirtį lyderiavo aviakompanijos „Aeroflot“ (1,4 tūkst. skrydžių), „Rossiya Airlines“ (901 skrydis), ir „Ural Airlines“ (878 skrydžiai).

Sausio-kovo mėnesiais populiariausios skrydžių kryptis buvo Sankt Peterburgas – Kaliningradas, Kaliningradas – Maskva (Domodedovo oro uostas) ir Seulas – Frankfurtas.

Šį ketvirtį terminalinių skrydžių rinkoje lyderių ketvertuką sudaro aviakompanijos „Airbaltic“ (453 skrydžiai), „LOT“ (369 skrydžiai), „Wizzair“ (320 skrydžių) ir „Ryanair“ (261 skrydis).

Populiariausios ketvirčio kryptys buvo iš Vilniaus į Rygą (aptarnauti 165 skrydžiai), į Minską (153 skrydžiai) ir į Londoną (138 skrydžiai).

Pirmąjį šių metų ketvirtį lėktuvai daugiausiai kilo ir leidosi Vilniaus oro uoste (čia skrydžių vadovai aptarnavo 3 tūkst. orlaivių arba 67 proc. mažiau nei pernai metais tuo pačiu metu. Kauno oro uoste aptarnauta 815 lėktuvų (61 proc. mažiau nei pernai), Palangos oro uoste - 184 lėktuvai (79 proc. mažiau nei pernai), o Šiauliuose – 555 (vos 6 proc. mažiau nei pernai).

[Ciurlionis]

Naujos lietuviškos avialinijos (registruotos Kipre įmonė) - veiklą pradės su dviem lėktuvais.


Lithuanian planespotters nuotrauka.

[bato_usai]

„TUI Baltics“ kartu su „airBaltic“ atnaujina skrydžius į Egiptą

Šeštadienį Iš Vilniaus oro uosto į Egipto kurortą Hurgadą pakilo oro linijų bendrovės „airBaltic“ orlaivis, kuris žymi atnaujintų tiesioginių skrydžių į šią šalį pradžią. Juos vykdo kelionių organizatorius „TUI Baltics“ kartu su Latvijos avialinijomis „airBaltic“.

„Po ilgos pertraukos ir griežtų karantino apribojimų kelionių poreikis vis labiau auga. Keliautojams iš Baltijos šalių Egiptas visada buvo populiariausia žiemos sezono kryptis. Iki gegužės mėnesio jau suplanuoti savaitiniai skrydžiai į Hurgados ir Šarm el Šeicho kurortus. Veiklos atnaujinimas ir bendradarbiavimas su mūsų nauju partneriu, vienu patikimiausių oro vežėjų Baltijos regione „airBaltic“, suteikia mums pozityvių ir optimistiškų ateities perspektyvų“, – sako Elja Aleksandrova, laikinai einanti „TUI Baltics“ generalinės direktorės pareigas.

Taip pat primenama, kad norint patekti į Egiptą, reikalingas neigiamo Covid-19 testo rezultato pažymėjimas, kuris prisideda prie virusinių ligų prevencijos. Keliautojams naudinga žinoti ir tai, kad iki sezono pabaigos vizos į Egiptą yra nemokamos.

Pasak „TUI Baltics“, jei epidemiologinė situacija ir sąlygos bus palankios, bendrovė planuoja keliautojams vasaros sezono metu pasiūlyti atostogas populiariuose Turkijos, Graikijos ir kitų šalių kurortuose.

[bato_usai]

Nuo balandžio 1 dienos oro bendrovė „SAS Scandinavian Airlines" atnaujins tiesioginį maršrutą tarp Vilniaus ir Stokholmo (Arlandos oro uostas)

Šiuo maršrutu pirmieji skrydžiai vyks jau balandžio 1 ir 5 dieną, o nuo balandžio 12 dienos bus vykdomi du reguliarūs skrydžiai per savaitę (pirmadieniais ir penktadieniais).

Anot oro bendrovės atstovų, artimoje ateityje galimi ir papildomi skrydžių dažniai šiuo maršrutu, tai priklausys nuo būsimų šalių reikalavimų arba apribojimų keliautojams bei paklausos lygio.

[bato_usai]

Ryanair launches sale and new summer holiday route from Liverpool

The budget airline will now be able to travel from Liverpool to Kaunas, from June 4 2021, flying twice a week as part of Ryanair’s UK Summer 2021 schedule.

To celebrate, Ryanair has launched a seat sale with fares available from just £21.43 (€24.99) for travel until the end of October 2021, which must be booked by midnight Sunday, March 21 on the Ryanair.com website.

[bato_usai]

„Wizz Air“ skraidins iš Vilniaus į Santoriną

Bilietus šiam skrydžiui galima įsigyti jau dabar bendrovės interneto svetainėje arba naudojantis „Wizz Air“ mobiliąja programėle. Pirmasis skrydis į poilsiautojų pamėgtą Graikijos salą numatomas birželio 12 d.

Rinkdamiesi bilietus, keleiviai taip pat gali įsigyti papildomą „WIZZ Flex“ paslaugą. Ji leidžia nemokamai atšaukti skrydį, likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki išvykimo, ir iškart atgauti visą sumokėtą mokestį oro linijų kreditais. Įsigijusieji paslaugą taip pat turi galimybę skrydžio datas ir kryptis keisti tiek kartų, kiek nori.

[bato_usai]

Letter from the President and CEO of airBaltic, Martin Gauss

Currently airBaltic cash reserves are reducing by around 3.5 million euros cash every week. To explain these losses, we need to look at an aircraft like a “machine” in a factory. One of our Airbus A220-300 aircraft has a list price of around 75 million euros. Every month, we pay the financing or leasing fee, to be able to use the aircraft. One of our Airbus aircraft can generate around 20 million euros in revenue per year if we can use it efficiently in the future. In the case of airBaltic that could mean a revenue close to 1 billion euros in the year 2025, but at the moment our technicians just maintain most of our “machines” without them being able to generate revenues for us.

In this crisis we have adjusted our business plan Destination 2025 CLEAN which now includes the cost of the crisis and the cost of returning to profits. Before the crisis airBaltic was on a positive growth path and after the crisis we will be even stronger as we have used the time to accelerate our transformation process to fly with only one type of aircraft.

The investment of 250 million euros from the Latvian state in the equity of airBaltic will be returned to the Latvian state in the form of a sale of shares during the planned initial public offering (IPO) on the stock exchange. This will not only repay the temporary help airBaltic needed during the Covid crisis, but it will also strengthen the capital markets in Latvia as we intend to do a dual listing on an international stock exchange and on the Nasdaq Riga exchange.

Over the last 25 years airBaltic has developed as a strong, profitable and internationally respected airline. airBaltic is by far the best known international brand of Latvia and responsible for more than 2.5% of the Latvian GDP. To start an airline like airBaltic today and to build it to the same level would need much larger investments and years of development. Over those years the positive GDP effect would be significantly lower. airBaltic is a valuable asset to Latvia and we need to use it and grow it.

Every crisis has an end, and with that in mind we at airBaltic are maintaining our operations and even investing in the future by taking in more Airbus A220-300 aircraft this year. By the end of 2021 we will have 32 Airbus aircraft and with that we will offer 75 destinations from Riga, Tallinn and Vilnius in the summer months.

The outlook for the next 12 months still sees a number of restrictions on travel. Proof of a negative Covid-19 test, Covid-19 passes or vaccine passes will most likely be required to travel. We are working together with IATA and all leading airlines in the world to incorporate these documents in a single mobile application to simplify the boarding procedure for you in the next months to come.

[Zorro]

Sąrašą papildė naujos kryptys: kur ir už kiek šiuo metu galima skristi iš Lietuvos

Dėl karantino balandžio pradžioje nutraukti reguliarūs skrydžiai į Lietuvą ir iš jos buvo atnaujinti tik gegužės viduryje. Šiuo metu reguliarūs keleiviniai skrydžiai į Lietuvą ir iš jos vykdomi su penkiomis užsienio šalimis – Vokietija, Latvija, Estija, Norvegija bei Nyderlandais. Artimiausiu metu planuojama atnaujinti dar kelias kryptis. Delfi pasidomėjo, už kiek šiuo metu galima nuskristi į užsienį.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=84478539

[Zygis]

O kodėl kitos valstybės kiša, tiek į valdiškas, tiek privačias? Kiša net į tas, kurios turi užsikaupusios "lašinių". Juk gali nekišti, neišleisti nei vieno USD ir leisti bankrutuoti. Apskritai joks verslas dabar per krizę gali būti neremiamas, jei valstybės tikslas taupyti, bet kuri protinga valstybė dabar ruošiasi taupyti? Lietuva be savo avialinijų vėl išeis pralaimėtoja, kaip tas nutiko ir 2009, Ryga atnaujins savo maršrutus greičiau, o iš VNO planuoti nauji reisai 2020 apskritai neaišku, kada įvyks. Deja, bet Lietuvoje kolūkietiška valstiečių valdžia vis dar nesupranta, kad lėktuvai tokia pati svarbi infrastruktūra kaip autostrados ir kad norint turėti gerą susisiekimą reikia investuoti į lėktuvus kaip ir į autostradas.

O i ka mums kisti dabar? Pasiulyt restrukfturizuot Air Baltica ir Ryanair? Dabar oro linijos tik akmuo po kaklu - daugybe bedarbiu sodrai ir butinas bail out daugumai. Nauji marsrutai dabar tikiu ir latviam ne galvoj. Norisi bent senuosius paleist.

[VNS]

O kodėl kitos valstybės kiša, tiek į valdiškas, tiek privačias? Kiša net į tas, kurios turi užsikaupusios "lašinių". Juk gali nekišti, neišleisti nei vieno USD ir leisti bankrutuoti. Apskritai joks verslas dabar per krizę gali būti neremiamas, jei valstybės tikslas taupyti, bet kuri protinga valstybė dabar ruošiasi taupyti? Lietuva be savo avialinijų vėl išeis pralaimėtoja, kaip tas nutiko ir 2009, Ryga atnaujins savo maršrutus greičiau, o iš VNO planuoti nauji reisai 2020 apskritai neaišku, kada įvyks. Deja, bet Lietuvoje kolūkietiška valstiečių valdžia vis dar nesupranta, kad lėktuvai tokia pati svarbi infrastruktūra kaip autostrados ir kad norint turėti gerą susisiekimą reikia investuoti į lėktuvus kaip ir į autostradas.

Airbaltic Lietuvoje dirbo labdaros tikslais?

[Sula]

Savotiškai įdomu stebėti, kaip ilgametis Europos Sąjungos įdirbis naikinant nacionalinių avialinijų sistemą, per porą mėnesių nuėjo šuniui ant uodegos.

Bet kai kas prognozuoja, kad pirmieji atsigaus nenacionaliniai low-cost'ai.

[Tomas]

Savotiškai įdomu stebėti, kaip ilgametis Europos Sąjungos įdirbis naikinant nacionalinių avialinijų sistemą, per porą mėnesių nuėjo šuniui ant uodegos.

[Lettered]

Iš dalies dabar gerai, kad LT neturi savo oro linijų - nereiks kišt daugybės milijonų ir gelbėt.

O kodėl kitos valstybės kiša, tiek į valdiškas, tiek privačias? Kiša net į tas, kurios turi užsikaupusios "lašinių". Juk gali nekišti, neišleisti nei vieno USD ir leisti bankrutuoti. Apskritai joks verslas dabar per krizę gali būti neremiamas, jei valstybės tikslas taupyti, bet kuri protinga valstybė dabar ruošiasi taupyti? Lietuva be savo avialinijų vėl išeis pralaimėtoja, kaip tas nutiko ir 2009, Ryga atnaujins savo maršrutus greičiau, o iš VNO planuoti nauji reisai 2020 apskritai neaišku, kada įvyks. Deja, bet Lietuvoje kolūkietiška valstiečių valdžia vis dar nesupranta, kad lėktuvai tokia pati svarbi infrastruktūra kaip autostrados ir kad norint turėti gerą susisiekimą reikia investuoti į lėktuvus kaip ir į autostradas.

[Eidvis]

Man kažkaip atrodo, kad jeigu mes turėtumėm normalią valdžią, tai jinai jau šiandieną vykdytų planus nacionalinių avialinijų steigimui. Covid-19 yra didelė krizė ir chaosas, bet kaip vienas protingas žmogus yra pasakęs - 'chaos is a ladder'. Įsteigti naujas avialinijas nuo nulio nebuvo ir nebus geresnės progos, nei dabar, kada lėktuvus galima pirkti už centus, o konkurentų avia kompanijos susiduria su niekur nematytais nuostoliais ir realiai visi pradeda nuo nulio. Bet kaip aš suprantu mes šitą progą praleisim, mums geriau Zuoko žaisliukai, kurie po metų subliūkšta.