„Ne, Baltijos šalių avialinijoms ne laikas. Ir niekada tokio laiko nebus,“ – toks yra Lietuvos aviacijos bendruomenės atsakymas į „Investors Forum“ vyresnysiojo ekonomikos ir politikos analitiko Viliaus Tamkvaičio „Verslo žiniose“ keliamą klausimą, gal jau laikas Baltijos šalių avialinijoms.
Tai, kad Lietuvai svarbu gerinti susisiekimą oro transportu, abejonių niekam nekyla. Bet Civilinės aviacijos asociacijos narių nuomone, yra gerokai ekonomiškesnių būdų tai pasiekti nei įsigyjant „Air Baltic“ akcijas ar steigiant nacionalines avialinijas. Lietuvai nedalyvauti „Air Baltic“ viešame akcijų platinime (IPO) reikėtų dėl keturių esminių priežasčių.
Pirma, reikia objektyviai įsivertinti „Air Baltic“ finansinę situaciją. Skirtingų vidaus ir išorės šaltinių duomenimis, šios Latvijos įmonės įsiskolinimai ir ateities įsipareigojimai siekia nuo 400 mln. iki 2 mlrd. (!) Eur. Verslo žmonėms nereikia priminti, kad buvimas akcininku nėra tik apie dividendus ar norimą įtaką, tačiau ir apie įsipareigojimus bei jų įvykdymą.
Antra, avialinijų verslas yra brangus ir retai kada pelningas. Ne veltui yra pajuokavimas, kad norėdamas tapti milijonieriumi turi būti milijardierius ir tada įsigyti avialinijas. Nacionaliniai vežėjai valstybėms kainuoja šimtus milijonų eurų per metus
Trečia, nereikėtų turėti vilčių, kad Lietuvai būnant mažąją aviakompanijos akcininke Vilnius bus prioritetas kaip „Air Baltic“ bazė.
Ketvirta, kaip matome iš „Rail Baltica“ pavyzdžio, jungtinės trijų šalių įmonės valdysena kelia nemažai iššūkių, o politiniai šalių interesai neretai tampa svarbesni nei elementari ilgalaikio verslo logika. Ar reikia atverti dar vieną Pandoros skrynią transporto sektoriuje?
O ką galima daryti aviacijos sektoriuje, jei norime grąžos, o ne tik kaštų, ir didesnio aviacijos indėlio į šalies BVP? Civilinės aviacijos asociacija siūlo investuoti į šiuos 4 pagrindinius tikslus:
Tai, kad Lietuvai svarbu gerinti susisiekimą oro transportu, abejonių niekam nekyla. Bet Civilinės aviacijos asociacijos narių nuomone, yra gerokai ekonomiškesnių būdų tai pasiekti nei įsigyjant „Air Baltic“ akcijas ar steigiant nacionalines avialinijas. Lietuvai nedalyvauti „Air Baltic“ viešame akcijų platinime (IPO) reikėtų dėl keturių esminių priežasčių.
Pirma, reikia objektyviai įsivertinti „Air Baltic“ finansinę situaciją. Skirtingų vidaus ir išorės šaltinių duomenimis, šios Latvijos įmonės įsiskolinimai ir ateities įsipareigojimai siekia nuo 400 mln. iki 2 mlrd. (!) Eur. Verslo žmonėms nereikia priminti, kad buvimas akcininku nėra tik apie dividendus ar norimą įtaką, tačiau ir apie įsipareigojimus bei jų įvykdymą.
Antra, avialinijų verslas yra brangus ir retai kada pelningas. Ne veltui yra pajuokavimas, kad norėdamas tapti milijonieriumi turi būti milijardierius ir tada įsigyti avialinijas. Nacionaliniai vežėjai valstybėms kainuoja šimtus milijonų eurų per metus
Trečia, nereikėtų turėti vilčių, kad Lietuvai būnant mažąją aviakompanijos akcininke Vilnius bus prioritetas kaip „Air Baltic“ bazė.
Ketvirta, kaip matome iš „Rail Baltica“ pavyzdžio, jungtinės trijų šalių įmonės valdysena kelia nemažai iššūkių, o politiniai šalių interesai neretai tampa svarbesni nei elementari ilgalaikio verslo logika. Ar reikia atverti dar vieną Pandoros skrynią transporto sektoriuje?
O ką galima daryti aviacijos sektoriuje, jei norime grąžos, o ne tik kaštų, ir didesnio aviacijos indėlio į šalies BVP? Civilinės aviacijos asociacija siūlo investuoti į šiuos 4 pagrindinius tikslus:
- Tapti Nr. 1 orlaivių remonto (MRO) centru Šiaurės Europoje.
- Pritraukti bent vieną iš pasaulio TOP10 aviacijos kompanijų vystyti veiklą Lietuvoje (ypač gamybinę).
- Tapti pagrindiniu aviacijos specialistų mokymo centru Šiaurės ir Vidurio Europoje.
- Stiprinti krovinių gabenimo oru sritį.
Komentuoti: