Tai va dėl ko Prisiskraidėm nutrūko pačiame sezono įkraštyje. Šiaip jau galėtų eiti ir toliau komunikuoti ir tapęs vadovu, ne tik kai esi nepriklausomas komentatorius.
Pažiūrėjau statistiką, tai šių metų pirmo ketvirčio rezultatai buvo istoriškai geriausi Kaune ir Palangoje, tuo tarpu VNO nesiekė 2017 metų lygio ir gerokai atsiliko nuo 18−19.
Anot Lietuvos oro uostų, per šių metų sausį–birželį aptarnauta daugiau nei 2,8 mln. keleivių: Vilniaus oro uostas – per 2 mln. keleivių, Kauno – per 640 tūkst., Palangos – daugiau kaip 150 tūkstančių. Iš viso fiksuotas 20 proc. keleivių skaičiaus augimas, lyginant su pernai tuo pačiu metu. Šį pusmetį Lietuvos oro uostuose įvyko beveik 25 tūkst. skrydžių (2,5 proc. daugiau), gabenta 9,9 tūkst. tonų krovinių.
Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio teigimu, lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu, keleivių srautas Vilniaus oro uoste šįmet dar buvo kiek mažesnis, bet Palangos oro uoste beveik susilygino, o Kauno oro uoste veržliai kilo aukštyn, priešpandeminį lygį pranokdamas net 18 procentų.
„Apskritai, Kauno oro uoste stebime rekordinius keleivių skaičius – per pirmą šių metų pusmetį aptarnauta per 640 tūkst. asmenų. O krovinių kiekis šiame oro uoste, palyginti su 2019 metų pirmu pusmečiu, yra kone pusantro karto didesnis.<...>
Ar daug tokių atvejų gali nurodyti toms avialinijoms kurios skraido iš VNO? Pradeadme nuo SAS, Lufthansa, LOT, Finnair,...
Neimu low cost nes jie neskraido toli.
Pasaulyje daug ko negero įvyko, bet turkų atveju matosi sisteminga politika dėti skersą ant keleivių bet kokiomis priemonėmis be jokių skrupulų.
Ir tai vyksta čia ir dabar, o ne kažkada prieš 6 metus. Ir jiems visiškas px ant visko.
Pasaulyje daug ko negero įvyko, bet turkų atveju matosi sisteminga politika dėti skersą ant keleivių bet kokiomis priemonėmis be jokių skrupulų.
Ir tai vyksta čia ir dabar, o ne kažkada prieš 6 metus. Ir jiems visiškas px ant visko.
Iki šių 2 straipsnių gan pozityviai žiūrėjau į Turkish Airlines kaip rimtą variantą keliaujant ypač pietryčių Azijos kryptimi, bet dabar panašu tik begalinis mazochistas gali rinktis, nes jei net verslo klasės keleivius meta per bortą tai nežinau kaip komentuoti: Per vieną kelionę – du dideli nesusipratimai su tomis pačiomis oro linijomis: atskrido para vėliau, o grįžtant „dingo“ bilietai https://www.delfi.lt/keliones/platus...ietai-93790411
Malonūs šeimos atostogų įspūdžiai greitai nublanko: dėl „dingusių bilietų“ kelionė namo truko 52 val. ir papildomai atsiėjo 4 tūkst. eurų https://www.delfi.lt/keliones/platus...-euru-93682139
Pilnas px iš avialinijų pusės.
O su kuriomis avialinijomis nepasitaiko tokių dalykų?
Iki šių 2 straipsnių gan pozityviai žiūrėjau į Turkish Airlines kaip rimtą variantą keliaujant ypač pietryčių Azijos kryptimi, bet dabar panašu tik begalinis mazochistas gali rinktis, nes jei net verslo klasės keleivius meta per bortą tai nežinau kaip komentuoti: Per vieną kelionę – du dideli nesusipratimai su tomis pačiomis oro linijomis: atskrido para vėliau, o grįžtant „dingo“ bilietai https://www.delfi.lt/keliones/platus...ietai-93790411
Malonūs šeimos atostogų įspūdžiai greitai nublanko: dėl „dingusių bilietų“ kelionė namo truko 52 val. ir papildomai atsiėjo 4 tūkst. eurų https://www.delfi.lt/keliones/platus...-euru-93682139
Pilnas px iš avialinijų pusės.
Pažiūrėjau statistiką, tai šių metų pirmo ketvirčio rezultatai buvo istoriškai geriausi Kaune ir Palangoje, tuo tarpu VNO nesiekė 2017 metų lygio ir gerokai atsiliko nuo 18−19.
Kadangi neturim savo vietinės a.k. tenka subsidijuot/skatint kitų šalių avialinijas, kurios moka mokesčius savo šalyse. Nepamenu konkrečių skaičių, kiek kainavo Air Lituanica, bet bent dalį subsidijuojamų krypčių būtų galėjųsi vykdyti su lietuvškom įgulom, baze čia ir mokamais mokesčiais čia. Air Lituanica būtų skaidžiusi kur mums reikia ir tada kada mums reikia. Na, bet, kaip visada žiūrima per kitą galą ir metami pinigai į užsienį
Jeigu paklausysi mūsų specialistų susisiekimo institucijose, jie pakraupusiomis akimis pasakys, kad latviai įmerkė AirBaltc'ui išlaikyti šimtus milijonų ir pasakys, kad nuosavo bazinio vėžėjo mums nereikia, užteks tiktai kokio virtualaus langelio užsakymams pateikti.
Žiemelio verslo lietuviškąja dalimi. Kitaip sakant tikro vėžėjo tikrai šiuo dešimtmečiu neturėsime, net nepriklausomai nuo bet kokių politikų valdžioje norų.
Keistas sutapimas, jog visi nacionalinius vežėjus bankrotas ištiko vadovaujant liberalams. O pateisinti juk kažkaip reikėjo, kodėl neieškoma investicijų ir rinka atiduodama kitiems vežėjams, tad garsiai buvo deklaruojamas blogas AirBaltic pavyzdys, kuris mano nuomone yra super geras regioninių avialinijų pavyzdys.
Tad valdininkai be kritinio mąstymo, nesugeba pateikti kitokio pavyzdžio, kaip Airbaltic. Nors panašaus likimo yra SAS.
Na vis jo imperija kaip pagrindą gavo iš Lietuvos avialinijų. Tai, kaip ir būtų moraliai teiainga, jam turint tokį orlaivių parką (~152 lėktuvus!), kokius 4 padaryti Lietuvos avialinijų ir skraidyti iš Vilniaus.
Iš skandinavų, turim SAS, Norwegian, Jettime, Ving, TUI ir t.t., kurie nuolat skraido į Kanarus žiemos metu, kadangi Airbaltic iš Kanarų skraidys į tas šalis (nes ten bus jų naujoji bazė) tai ir kainas turi dėlioti konkurencingas - iš Rygos kainos lb panašios, kaip iš VNO.
Bet mums reikia vežėjo, kuris nebūtinai neša pelną, bet didina žinomumą, didina pasiekiamumą ir kuria netiesioginę ekonominę naudą, kuri 1000 kartų įrodyta, jog yra didesnė, nei avialinijų kaštai.
Jeigu paklausysi mūsų specialistų susisiekimo institucijose, jie pakraupusiomis akimis pasakys, kad latviai įmerkė AirBaltc'ui išlaikyti šimtus milijonų ir pasakys, kad nuosavo bazinio vėžėjo mums nereikia, užteks tiktai kokio virtualaus langelio užsakymams pateikti.
Atskira mintis, kad šiuo metu visiems globaliai trūksta ir orlaivių (neveltui BT išnuomavo kone trečdalį savo lėktuvų), ir dar labiau trūksta komandų, ir pinigai jau brangūs bei taip toliau laikysis, ir kuro kainos didelės, ir tiek klimato kaitos mokesčiai. Naujam projektui nuo nulio laikas tinkamas nebent greitai žlugti, nebent finansuotom jau kažkieno veikiančio išpirkinėjimą ir po to tai apjunginėti su kokio Žiemelio verslo lietuviškąja dalimi. Kitaip sakant tikro vėžėjo tikrai šiuo dešimtmečiu neturėsime, net nepriklausomai nuo bet kokių politikų valdžioje norų.
Iš skandinavų, turim SAS, Norwegian, Jettime, Ving, TUI ir t.t., kurie nuolat skraido į Kanarus žiemos metu, kadangi Airbaltic iš Kanarų skraidys į tas šalis (nes ten bus jų naujoji bazė) tai ir kainas turi dėlioti konkurencingas - iš Rygos kainos lb panašios, kaip iš VNO.
Bet mums reikia vežėjo, kuris nebūtinai neša pelną, bet didina žinomumą, didina pasiekiamumą ir kuria netiesioginę ekonominę naudą, kuri 1000 kartų įrodyta, jog yra didesnė, nei avialinijų kaštai.
Dar teko matyti palyginimų, kad iš Vilniaus, berods vos 7 kryptim mažiau, nei iš Rygos - skirtumas, jog iš Rygos tam tikromis kryptimis skraido 2-3 kartus į dieną, iš Vilniaus 2-3 kartus į savaitę.
Plius dar reikia žiūrėti ne tik krypčių skaičių, bet ir bilietų kainas. Pvz. airBaltic paleido skrydžius iš Las Palmo į šiaurės Europą, tai pvz. į Vilnių į vieną pusę kainos apie 170 Eur, o į Oslą 80 Eur. Tai neturėdami savo avialinijų/operatoriaus ne tik turim mažiau skrydžių, bet ir didesnes kainas.
Kiek čia, kad Norvegija turi savo avialinijas, ir kiek, kad tiesiog yra kitų avialinijų (galėtų būti nebūtinai norvegiškų) skrydis iš las palmo į oslą, kai kito skrydžio (nebūtinai kietuviškų avialiniju) iš las palmo į vilnių nėra.
Komentuoti: