Nuolaidos – tik išskirtiniams laivams
-
2017 m. balandžio mėn. krauta 3,14 mln. t krovinių
Š. m. gegužės 3 d. duomenimis, 2017 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,14 mln. t krovinių, tai 3,8 proc. arba 123,8 tūkst. t mažiau nei 2016 m. balandžio mėn.
Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. balandžio mėn.:
skystieji kroviniai – pilta 711,5 tūkst. t, -29,3 proc. arba -294,8 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 906,1 tūkst. t, -13,3 proc. arba -139,0 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 524,1 tūkst. t, +25,5 proc. arba +310,0 tūkst. t.Komentuoti:
-
Kad dalis Smeltės pusiasalio nenušliaužtų į marias
Pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos jūrų uoste įgyvendinamas toks didelis šlaito tvirtinimo projektas. Daugiau kaip vieno kilometro ilgio povandeninės sienutės statybos darbai jau artėja į pabaigą, liko sukalti tik apie 350 metrų sienutės įlaidų. Ją statančios UAB „Latvijas tilti“ Klaipėdos filialo vadovas Mindaugas Kelpša juokauja, kad atliekami daugiau kaip 10 mln. eurų vertės darbai, o parodyti nėra ko - viskas po vandeniu.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, šios sienutės statymas nėra Kuršių nerijos kranto sutvirtinimo projektas, kaip jis kartais pavadinamas. Šia sienute tvirtinamas Smeltės botaninio draustinio krantas. Atraminė sienutė reikalinga tam, kad Malkų įlanką būtų galima pagilinti iki 14,5 m ir paplatinti įplaukimo į šią įlanką kanalą. „Jeigu nebūtų tos sienutės, gilinant Malkų įlanką dalis Smeltės pusiasalio nušliaužtų į marias“, - sakė V. Paukštė.
Jo teigimu, botaninio draustinio šlaito sutvirtinimo sienutė nėra tipinis projektas, tačiau techniniu požiūriu jis nėra unikalus.
Statant sienutę saugomas ir Smeltės botaninis draustinis. Jį jau seniai norima iškelti į kitą vietą. Šiuo metu atliekamas eksperimentas. Pasak V. Paukštės, 2018 metų pabaigoje arba 2019 metų pradžioje paaiškės rezultatai, ar reti augalai prigijo perkelti į naują vietą. Jeigu rezultatai bus teigiami, tada bus galima kalbėti apie dviejų naujų draustinių atsiradimą. O dėl dabartinio draustinio panaikinimo reikės diskutuoti su Aplinkos ministerija, nes labai sudėtinga tokių draustinių išregistravimo teisinė bazė.
...Komentuoti:
-
Uostas galėtų mokėti 10-15 mln. eurų dividendus?
Klaipėdos uostas už 2011-2012 metais į biudžetą pervedė 10 mln. eurų, tačiau 2013-2015 metais mokesčių mokėtojai iš uosto tegavo trupinius - 253 tūkst. eurų, o 2016 metais įmonė apskritai nesirengia nieko mokėti.
Uosto direkcijos nepriklausomas valdybos narys sako, kad įmonė galėtų išmokėti 10-15 mln. eurų dividendus, rašo "Verslo žinios".
"Mano nuomone, tiek šiais metais, tiek kitais pakaktų lėšų ir 10-15 mln. eurų per metus dividendams mokėti, ir plėtrai finansuoti, ypač jei plėtrai bent perpus būtų pradėta naudotis pigiu ir šiuo metu lengvai prieinamu bankų finansavimu" - komentavo Klaipėdos uosto valdybos nepriklausomas narys Marius Dvareckas.
Jo teigimu, po 2018 metų dividendų mokėjimo pajėgumas labai priklausytų nuo to, kokios apimties projektų įgyvendinimui pasiruošta ir kokie jie iš tiesų yra pradėti įgyvendinti realybėje.Komentuoti:
-
Klaipėdos uoste – incidentas
Klaipėdos uoste trečiadienio popietę užfiksuotas incidentas – dalis laivo-žemkasės „Kisel“ nusėdo ant grunto. Įvykio priežastys kol kas nežinomos.
Incidentas laive-žemkasėje „Kisel“ įvyko ties Malkų įlankos įplauka, netoli 145 krantinės, atliekant grunto kasimo darbus, reikalingus povandeninės sienutės įrengimui ties Smeltės botanikos draustiniu.
„Dėl kokių priežasčių į laivą pateko vanduo ir dalis jo nusėdo ant grunto, kol kas nėra tiksliai žinoma ir aplinkybes dar aiškinsimės. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Laivybai šis įvykis įtakos neturės, nes incidentas įvyko už laivybos kanalo ribų“, – sakė uosto kapitono pavaduotojas Eduardas Ringis.Komentuoti:
-
Lietuvos laivai nyksta
Lietuvoje toliau mažėja jūros laivų.
2017 m. balandžio 1 d. Lietuvos laivų registre buvo 98 prekybos, žvejybos ir specializuoti laivai. Pernai jų buvo 105.
Laivų sumažėjo po Lietuvos jūrų laivininkystės bankroto.
Didžiausia Lietuvos vėliavos kompanija yra danų „DFDS“. Ji Klaipėdos uoste registravo 8 jūrų keltus.
Itin sparčiai šiuo metu verslą vysto Lietuvoje registruota kompanija „Baltnautic shipping“. Ji turi 18 nedidelio tonažo laivų. Mažiau nei trečdalis jų plaukioja su Lietuvos vėliava.
Daugiausiai jos laivų dirba Amerikos žemyne, todėl ir registruoti ten.Komentuoti:
-
Keičiasi laivų stebėsena
Keičiasi laivų eismo informacinės sistemos nuostatos dėl pranešimo taikomos į Lietuvą atplaukiantiems ir iš jos išplaukiantiems laivams.
Atsirado papildomų duomenų apie laivo saugumą, įgulos narius, krovinius, kuriuos privaloma teikti. Nurodoma privalomai teikti atliekų ir laivų krovinių likučių duomenis pagal pavadinimus, kiekius, saugojimo vietą, pristatymo uostą.
Atplaukiant privaloma teikti ir laivo jūrinės sveikatos deklaraciją. Įvestas papildomas reikalavimas teikti laivo atsargų sąrašą, taip pat laivo įgulos daiktų sąrašus.Komentuoti:
-
Uosto direkcija pelnė eksportuotojo apdovanojimą
Uosto direkcija pelnė reikšmingą įvertinimą – Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vidutinių įmonių grupėje direkciją įvertino „Lietuvos metų eksportuotojo 2016“ apdovanojimu. Uosto infrastruktūros išvystymas yra glaudžiai susijęs su sėkminga šalies eksporto sektoriaus veikla. Buvo įvertinti ir rekordiniai praėjusių metų veiklos rezultatai.
Uosto direkcija nuolat investuoja į infrastruktūrą, siekdama padidinti uosto konkurencingumą ir sudaryti dar geresnes sąlygas krovinių srautams judėti per uostą. Uosto infrastruktūra – pakankamas gylis, pritaikytos krantinės ir kiti parametrai – yra ypač svarbi Lietuvos eksportuotojų sektoriams, kadangi sudarytos tinkamos sąlygos į uostą atplaukti dideliems laivams suteikia galimybę eksportuotojams mažinti savo žaliavų ir produkcijos transportavimo kaštus.
„Kuriant geresnes sąlygas eksporto galimybėms Klaipėdos uoste vienas iš svarbių faktorių yra investicijos į infrastruktūrą. Nuolatos tobulinama uosto infrastruktūra sudaro galimybę priimti didžiatonažius laivus. Didžiausių Lietuvos eksporto sektorių veikla ypač priklauso nuo masto ekonomijos, kadangi didėjant produkcijos kiekiui atsiranda galimybė optimizuoti transportavimo kaštus“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Klaipėdos uostas ir jame esanti infrastruktūra sudaro galimybę Lietuvos įmonėms didinti savo gamybos pajėgumus bei taip didinti eksportuojamos produkcijos kiekį, tuo pačiu išlaikant konkurencingumą tarptautinėse rinkose dėl efektyvios transportavimo grandinės.
Klaipėdos uostui 2016-ieji buvo sėkmingi – uostas tapo absoliučiu lyderiu tarp Baltijos valstybių uostų ir šią lyderystę išlaikė visus metus. Ne vieną rekordą pasiekęs Klaipėdos uostas pernai perkrovė didžiausią kiekį krovinių per visą uosto istoriją – 40,14 mln. t, o Uosto direkcijos pajamos siekė 56,5 mln. Eur.Komentuoti:
-
Kas naujo uosto kapitono tarnybose
Šiemet per pirmą ketvirtį Klaipėdos uosto akvatorija pamatuota daugiau kaip 2 kartus. Estijoje jau įpusėta naujo Uosto direkcijos naftos surinkimo ir narų laivo statyba. Pirmą ketvirtį padaugėjo locavimo darbų.
Prieš savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai vyko pažiūrėti, kaip Estijoje statomas naujas naftos surinkimo ir narų laivas, kainuosiantis beveik 3 mln. eurų be PVM. Pasak uosto kapitono Adomo Aleknos, pusė korpuso jau pastatyta. Padaryti špantai nuo laivagalio iki midelio, vidinės laivo korpuso konstrukcijos.
Planuojama iki šio mėnesio pabaigos padaryti laivo priekinę dalį ir apsiūti korpusą metalu. Tada laivas bus apverčiamas ir statomas antstatas, kuris jau irgi gaminamas. Laivą statanti kompanija „Baltic Workboats“ planuoja gegužės pabaigoje jį buksyruoti į Saremos salą, o birželio pabaigoje turėtų būti sumontuoti varikliai.
Šiemet per I ketvirtį Klaipėdos uosto akvatorijoje išvalyta šiek tiek daugiau nei 100 tūkst. kub. m grunto. Daug valymo darbų atlikta tiek prie krantinių, tiek ir išoriniame bei vidiniame laivybos kanale. Laivybos kanale valymo darbus atlieka kompanija „Green Line Shipping“, prie krantinių - „Baltic Marine Service“. Darbų vertė - apie 550 tūkst. eurų su PVM.
Todėl teko atlikti daug matavimo darbų. Iš viso buvo parengti 79 matavimo darbų planai. Uosto akvatorija išmatuota 2,3 karto.
Dyzelinio kuro Uosto direkcijos laivai šiemet per pirmą ketvirtį sunaudojo 61 tūkst. litrų, t. y. 800 litrų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, nes matavimo darbams aktyviai buvo naudojamas laivas „Lotas“.
Užtat, pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, apie gylio mažėjimą prie krantinių jau pradedama užmiršti. Tam tikrų problemų turima tik Malkų įlankoje prie kelių krantinių, nes užteršto grunto negalima gramzdinti jūroje.
Pirmą šių metų ketvirtį buvo atlikti 1 908 locavimo darbai, t. y. 80 darbų daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Pasak uosto kapitono A. Aleknos, pastaruoju metu atsirado nedidelių laivų, kurie uoste stovi neilgai, apie 8 val.
Išoriniame Klaipėdos uosto reide laivai neužsistovi, dažniausiai įplaukimo į uostą laukia daugiausiai 1-3 laivai. Uosto kapitono manymu, taip yra todėl, kad uosto krovos kompanijos laivus krauna labai operatyviai. Pavyzdžiui, 108 tūkst. tonų mazuto į tanklaivį Klaipėdos uoste pakraunama per 2 paras.Komentuoti:
-
Klaipėdos uosto krovos apžvalga
2017 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 10,30 mln. t, tai 2,8 proc. arba 282,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–kovo mėn. Tai geriausias ketvirčio krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.
Ankstesnis rekordas pasiektas 2016 m. IV ketv. – krauta 10,22 mln. t krovinių.
Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:
skystieji kroviniai – pilta 2 682,0 tūkst. t, -16,6 proc. arba -534,5 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 2 980,8 tūkst. t, -2,1 proc. arba -64,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 4 640,1 tūkst. t, +23,4 proc. arba +881,4 tūkst. t.Komentuoti:
-
2017 m. kovo mėn. krauta 3,46 mln. t krovinių
Š. m. balandžio 5 d. duomenimis, 2017 m. kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,46 mln. t krovinių, tai 1,5 proc. arba 53,3 tūkst. t mažiau nei 2016 m. kovo mėn.
Geriausias kovo mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje pasiektas 2016 m. – krauta 3,51 mln. t krovinių.
Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2017 m. kovo mėn.:
skystieji kroviniai – pilta 842,9 tūkst. t, -27,3 proc. arba -315,9 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 070,9 tūkst. t, -7,8 proc. arba -90,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 545,8 tūkst. t, +29,6 proc. arba +353,3 tūkst. t.Komentuoti:
-
Artimiausiu metu kvapų sklaida iš uosto įmonių mažės
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva surengtas pasitarimas su šiaurinėje uosto dalyje veikiančiomis krovos įmonėmis (AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB Krovinių terminalas) dėl sklindančių kvapų mažinimo. Artimiausiu metu įmonės žada įdiegti papildomas priemones, dar labiau mažinsiančias kvapų patekimą į aplinką.
„Uosto direkcija nekrauna krovinių, tačiau būdama socialiai atsakinga įmonė siekia, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų kuo minimalesnė. Mes gauname gyventojų skundų, kad iš uosto įmonių sklinda nemalonūs kvapai. Tad sukvietėme naftos produktus kraunančių įmonių vadovus bei specialistus, kad išsiaiškintume sklindančių nemalonių kvapų atsiradimo priežastis. Abi šiaurinėje uosto dalyje veikiančios įmonės artimiausiu metu ketina įdiegti papildomas priemones, kurios, tikimės, turėtų dar labiau sumažinti kvapų patekimą į aplinką“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
AB „Klaipėdos nafta“ yra pastačiusi lakių organinių junginių rekuperacijos įrenginį, kurio elementai technologiniame procese užtikrina, kad esanti jų viduje anglis absorbuotų angliavandenilių garus ir kvapus bei juos pašalintų skysčio pavidalu. Daugelis talpyklų tamsiesiems naftos produktams saugoti, kaupti yra su specialiais pontonais, kurie sulaiko garus ir kvapus bei neleidžia į aplinką patekti lakiems organiniams junginiams. AB „Klaipėdos nafta“ pasitarimo dalyvius taip pat informavo, jog būdama socialiai atsakinga bendrovė maksimaliai užtikrina valdomų terminalų saugumą ir diegia aukščiausių standartų sprendimus aplinkosaugos srityje.
UAB Krovinių terminalas pristatė, kokios įmonėje yra įdiegtos aplinkosaugos priemonės. Priminta, kad įmonėje rekuperacinė sistema veikia jau daugiau kaip dešimt metų, o pernai buvo įrengta ir vagonų rekuperavimo sistema. Siekdama maksimalaus garų valymo efektyvumo, šiemet įmonė atnaujino garų rekuperavimo įrenginio priedus. Abi įmonės patikino nuolat vykdančios monitoringą.
AB „Klaipėdos nafta“ dar šiais metais planuoja įgyvendinti kvapų, galimai atsirandančių perpilant naftos produktus, surinkimo projektą geležinkelių estakadose, o UAB Krovinių terminalas svarsto galimybę šiemet modernizuoti rekuperatorių.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo ruožtu yra įdiegusi tris oro taršos matavimų stoteles, kurios yra pastatytos skirtingose uosto dalyse. Oro taršos matavimo stotelėse taip pat yra integruotas triukšmomatis su automatiniu duomenų tikrinimu. Siekdama sustiprinti taršos prevenciją, Uosto direkcija galimą taršą matuoja ir įsigyta mobiliaja taršos matavimo įranga. Uosto direkcija siekė ir sieks, kad uosto veiklos įtaka aplinkai būtų nuolat mažinama.Komentuoti:
-
Geriausias uostas – Lietuvoje, didžiausias augimas – Latvijoje
Per pirmuosius du mėnesius Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai krovė 25,94 mln. tonų krovinių. Tai 2,5 proc. arba 638 tūkst. tonų daugiau nei pernai.
46,1 proc. krovinių teko Latvijos uostams. Jų krovos augimas siekė 5,7 proc. Lietuvos uostams teko 32,2 proc. - augimas siekė 3,6 proc. Estijos uostų krovinių dalis sudarė 21,7 proc. Ji ir toliau krenta – šiemet kritimas siekė 5 proc.
Latvijos uostai per pirmuosius du mėnesius iš viso krovė 11,92 mln. tonų, Lietuvos 8,35 mln. tonų, Estijos – 5.63 mln. tonų.
Geriausią krovą šiemet kaip ir pernai demonstruoja Klaipėdos uostas – 6,84 mln. tonų (augimas 5,2 proc.). Antroje vietoje Rygos uostas – 6,1 mln. tonų. Jo krova šiemet 0,8 proc. mažesnė nei pernai. Antroje uostų grupėje esantys Ventspilio ir Talino uostai gerokai atsilieka nuo Klaipėdos ir Rygos.Komentuoti:
Komentuoti: