Uostas

[Tylus]

Žada taršią krovą kelti į Smeltės pusiasalį

„Klasco“ bendrovė Smeltės pusiasalyje ketina statyti multifunkcį terminalą. Kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad tarši krova iš sausakrūvio uosto, esančio miesto centre, bus keliama į pietinę dalį.

Klaipėdos uoste mažėja laivų skaičius, tačiau perkrautų krovinių kiekis auga. Tai rodo, kad dažniau į uostą atplaukia didieji laivai. Todėl AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) džiaugiasi, kad planuojama gilinti uosto laivybos kanalą.

A. Pauža sako, kad bendrovė, įsigijusi du naujus portalinius kranus, per parą gali pakrauti 50 tūkst. tonų krovinių. Šiandien didžiausias birių krovinių laivas, galintis įplaukti į Klaipėdos uostą, gali būti pakraunamas per 1,5 paros. Anksčiau tam reikėjo 7 parų.

„Klasco“ šiemet jau perkrovė 7,5 mln. tonų krovinių. A. Pauža tikisi, kad 2017-aisiais kompanija pasieks savo rekordą - per 13 mln. t krovinių.

Be krovos darbų sausakrūviame uoste, „Klasco“ padalinys Jūrų perkėlos terminalas krauna ro-ro krovinius pietinėje miesto dalyje. Be to, „Klasco“ nuo pirmos dienos aptarnauja AB „DFDS Seaways“ keltus ir Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), ir kol kas dar ir Jūrų perkėlos terminale.

„Mūsų dokininkų nuopelnas, kad pavyko sumažinti keltų pakrovimo laiką puse valandos. Mes per savaitę aptarnaujame 16 laivų pakraudami ir iškraudami ro-ro krovinius, todėl tas pusvalandis yra gana reikšmingas“, - sako A. Pauža.

Ateities perspektyvos

Ilgai svarstyta, kokią veiklą „Klasco“ vykdys Smeltės pusiasalyje. Buvo aptarti keli variantai.

Žinia, šiemet iki spalio 2 d. iš Jūrų perkėlos terminalo į CKT bus iškelti Švedijos linijos keltai. Į Jūrų perkėlos terminalą persikrauto AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR).

„Ateityje KLR laukia didelės perspektyvos. Ši bendrovė gali tapti gana stipria inžinerine remontine įmone“, - mano „Klasco“ vadovas. Jis sako, kad laivų remontininkai krovai Smeltės pusiasalyje netrukdys - „Klasco“ jau suderino su KLR savo strategiją.

A. Paužos teigimu, Smeltės pusiasalyje, 50 ha teritorijoje, turint omenyje ir 144 krantinę, ir Jūrų perkėlos terminalą, t. y. visą kompleksą, nuspręsta įrengti multifunkcį terminalą. Iš tikrųjų bus statomi keli skirtingi terminalai, turintys bendrą geležinkelio sistemą, komunikaciją, energetiką. Šiuo metu jau renkami įvairių krovinių paketai, vyksta pirminiai terminalų projektavimo darbai, kiti pasiruošimo darbai, skaičiuojamos kainos, vedamos derybos su partneriais, kalbamasi su AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Klasco“ vadovo manymu, po 5-7 metų nauji terminalai bus pastatyti. Pirmas jų, tikimasi, pradės funkcionuoti jau po 2,5 metų.

Tikisi supratimo

Naujiems terminalams Smeltės pusiasalyje reikia didesnio gylio prie krantinių. Kai kurios jų yra susidėvėjusios, jas reikia perstatyti. Prie krantinės, kur gylis yra apie 9 m, didelio „Panamax“ laivo nepakrausi. Tad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jau pateikta paraiška dėl krantinių rekonstrukcijos.

A. Paužos teigimu, Smeltės pusiasalyje pradėjus funkcionuoti naujam terminalui iš centrinės dalies bus perkeliama tarši krova.

„Stengsimės, kad žmonės nejustų taršos. Turėjome problemų dėl taršos, įsigijome būtinų priemonių, pavyzdžiui, vandens patrankų, ir tuos klausimus išsprendėme. Šiuo metu keičiame didžiulio 120 tūkst. t talpos sandėlio stogą. Šiandien dulkėjimas yra sustabdytas.

Konkurencija didelė. Už tai, kad krauname tokius krovinius, gauname ir kitų. Paprastai krovinių savininkai nori viename uoste krauti kelių rūšių krovinius. Kai pastatysime terminalus Smeltės pusiasalyje ir juos sutvarkysime, dalis taršios krovos bus iškelta ten, - kalbėjo A. Pauža.

- Mes puikiai suprantame, kad netoli uosto gyvenantys žmonės visą laiką kels taršos klausimus, todėl privalome imtis priemonių. Tačiau ir žmonės turi suprasti, kad jeigu atsikelia gyventi į Klaipėdą, nusiperka būstą už perpus ar triskart mažesnę kainą, jie negali reikalauti tokių gyvenimo sąlygų kaip prie parko. Visiškai iškelti krovos iš miesto centro mes tikrai neplanuojame.“

„Klasco“ šiuo metu dirba daugiau kaip 700 darbuotojų, vidutinis atlyginimas - 1 460 eurų.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – išskirtinė doko plukdymo operacija

Klaipėdos uosto prieigose lankėsi didžiausias pasaulyje laivas „Dockwise Vanguard“. Iš Juodkalnijos jis atgabeno doką, skirtą maksimalių parametrų laivams remontuoti.

Antradienį pastarasis atgabentas į uostą, nors planuota, kad šie darbai vyks dieną anksčiau, tačiau jiems sutrukdė oro sąlygos. Jūroje siautė audra. Bangų aukštis siekė du metrus.

Neįprastai operacijai – doko buksyravimui į uostą buvo ruoštasi iš anksto.

Pasak Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos, tokia operacija Klaipėdos uoste vykdyta pirmą kartą. Jis neslėpė, kad tai nemažas iššūkis tarnyboms.

Milžiniškas, 110 tūkst. tonų keliamosios galios laivas „Dockwise Vanguard“, skirtas sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti, doką atgabeno iki atviroje jūroje esančios inkaravietės. Čia jis nuleistas į vandenį ir keturiais vilkikais buksyruotas į uostą.

...

[Tylus]

Klaipėdos uoste prasideda grūdų krovos sezonas

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į didelio tonažo laivą pakrauta pirmoji šių metų derliaus lietuviškų eksportinių grūdų partija, kuri išplukdyta į Saudo Arabiją.

Sekmadienį nuo kompanijos „Bega“ krantinės atsišvartavęs „Panamax“ tipo laivas „CSK Unity“, plaukiojantis su Singapūro vėliava, iš viso išgabeno 65 tūkst. tonų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Agrospelta“ eksportuojamų kviečių.

Nors Lietuvoje kviečiai dar nebaigti kulti, eksportuotojams pavyko sukaupti ir išsiųsti pirmąją partiją bei įvykdyti išankstinius įsipareigojimus pirkėjams.

Prie to prisidėjo ir kompanija „Bega“ galimybės operatyviai priimti geležinkelio vagonais bei autotransportu į uostą gabenamus grūdus, kurie kompanijoje iškraunami specializuotuose iškrovos postuose.

Šiemet šios galimybės buvo dar labiau padidintos, kompanijai „Bega“ pastačius ir pradėjus eksploatuoti naują geležinkelio vagonų ir automašinų iškrovos postą, skirtą grūdams bei kitai biriai žemės ūkio produkcijai.

Oficialiai visuomenei, verslo bei uosto bendruomenei naujasis vagonų ir automobilių iškrovos postas bus pristatytas rugsėjo 15 d., kai bus minimas pirmosios privačios Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ veiklos 25 metų jubiliejus.

Praėjusiais metais vien tik „Begoje“ iš viso buvo pakrauta 1,2 mln. birių žemės ūkio produktų, iš jų - apie 1 mln. t lietuviškų eksportinių grūdų.

Kompanijos vadovybė planuoja, kad šiemet, priklausomai nuo to, koks bus derlius, grūdų krova išaugs iki 1,5 mln. t.

Galimybės tokiam augimui atsirado šiemet kompanijai „Bega“ pastačius papildomas 60 tūkst. kub. m silosų tipo talpyklas grūdams sukaupti. Iš viso šiuo metu vien tik birios žemės ūkio produkcijos sukaupimo pajėgumai kompanijoje „Bega“ siekia per 300 tūkst. kub. m.

Naujieji silosai dedikuoti vienai stambiausių Europos žemės ūkio įmonių grupių „Danish Agro“ priklausančiai bendrovei Lietuvoje „Baltic Agro“.

Kaip ir buvo žadėjusi, praėjusių metų pabaigoje paruošiamuosius statybos darbus pradėjusi „Bega“ spėjo pastatyti ir paruošti naująsias talpyklas šiam grūdų sezonui, tad „Baltic Agro“ šiuo metu jau kaupia jose savo eksportuojamų grūdų laivines partijas. Oficialus silosų pristatymas taip pat yra numatytas rugsėjo 15 d.

Tiek naujosios grūdų talpyklos, tiek minėtas geležinkelio vagonų bei automobilių iškrovos postas yra integruoti į nuo 2013 m. veikiančio vieno moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalo sistemą.

„Begos“ investicijos į suprastruktūros objektus šiemet siekia apie 8 mln. eurų, o per artimiausius trejus metus į krovos pajėgumų plėtrą kompanija žada investuoti 25 mln. eurų.

Daug svarbių darbų kompanijos „Bega“ teritorijoje šiemet atlieka ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiuo metu yra baigiama krantinės Nr. 66 rekonstrukcija bei naujų geležinkelio kelių įrengimas joje. Projekto vertė - 4,38 mln. eurų.

Taip pat tęsiama krantinių Nr. 67-68 rekonstrukcija, kurios metu šios krantinės vienos pirmųjų uoste perstatomos perspektyviniam 16,5 metro gyliui.

Savo ruožtu kompanija „Bega“ šių krantinių užnugaryje planuoja sukurti naujus birių krovinių krovos į laivus pajėgumus bei pastatyti universalias talpyklas.

Prasidėjęs grūdų eksporto sezonas turėtų gerokai pagerinti viso Klaipėdos uosto krovos rezultatus. Pernai jame eksportinių grūdų perkrauta beveik 3 mln. t. Daugiau nei trečdalis šio kiekio tenka kompanijai „Bega“.

[Tylus]

Ruošiamasi plaukiojančio doko tempimo operacijai

Planuojama, kad šį savaitgalį didžiausias pasaulyje laivas „Dockwise Vanguard“ iš Juodkalnijos į Klaipėdos uosto prieigas atgabens plaukiojantį doką, skirtą maksimalių parametrų laivams remontuoti. Klaipėdos uosto kapitono tarnybos rengiasi neįprastai operacijai – doko buksyravimui į uostą.

„Tokią operaciją Klaipėdos uoste vykdysime pirmą kartą. Tai nemažas iššūkis mūsų tarnyboms, tačiau tam ruošėmės iš anksto, esame atlikę įvairius vertinimus. Planuojama, kad ši operacija gali užtrukti apie 8–10 valandų“, – teigia Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

Milžiniškas, 110 000 tonų keliamosios galios laivas, skirtas sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti, doką atgabens iki atviroje jūroje esančios inkaravietės. Čia dokas bus nuleistas į vandenį ir keturiais vilkikais pirmadienį buksyruojamas į uostą. Anot uosto kapitono, tam bus sutelktos didelės pajėgos, nes numatoma didelė darbų apimtis.

„Priklausomai nuo laivų eismo intensyvumo, pirmadienį laivyba uosto akvatorijoje gali būti ribojama“, – sako A. Alekna.

Iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ 235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio, 11 000 tonų sveriantį plaukiojantį doką įsigijo AB Vakarų laivų gamykla (VLG). Jį Panamax tipo laivų remontui naudos VLG dukterinė įmonė „Vakarų laivų remontas“.

„Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. Jo įsigijimas suteiks laivų remonto veiklai naujas konkurencines galimybes remontuoti ne tik maksimalių parametrų laivus, bet ir įsisavinti naujus rinkos segmentus, remontuojant specialios paskirties laivus: ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformas aprūpinančius laivus ir kt.“, – teigė AB Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus, šiuo metu pavaduojančio generalinį direktorių, Vidmanto Paukštės, džiugu, kad Klaipėdos uoste žengia koja kojon su laiku.

„Džiaugiamės, kad mūsų uoste netrukus atsiras galimybė remontuoti maksimalių parametrų Panamax tipo laivus. Tai naujos konkurencinės galimybės Klaipėdos uostui laivų remonto aukštą pridėtinę vertę kuriančiame segmente. Šio doko įsigijimas reiškia ir naujas darbo vietas uoste. Šiandien šiame verslo sektoriuje dirba apie 4000 žmonių“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

[Tylus]

Uostų terminalai patiria nuostolių dėl pabėgėlių

Klaipėdos uoste su problema, kad įlindę į krovinį pabėgėliai jį apgadintų, nesusiduriama. Tačiau kituose Europos uostuose dėl šios problemos krovos kompanijos patiria nemenkų nuostolių. Pasitaiko atvejų, kai pabėgėliai įsikuria konteineryje, kuriuo gabenami sausainiai.

Danijos Esbjergo uosto ro-ro krovinių terminalas, priklausantis šios šalies kompanijai „DFDS Seaways“ yra aptvertas tvora, kuria teka 10 kilovoltų elektros srovė. Lietuvoje tokių dalykų daryti neleidžiama, o Danijoje galima, nes tai žmogaus nenužudo. Vienas DFDS darbuotojas ją išbandė ir minutei prarado sąmonę.

Paprastai terminalai uostuose saugomi ne tik tvoromis. Juose daugybė vaizdo kamerų, atsakingi terminalų darbuotojai bendradarbiauja su policija. Saugumas juose užtikrinamas ištisą parą, tam išleidžiama nemažai pinigų. Pavyzdžiui, Esbjergo ro-ro terminalo išlaidos tvoroms, kameroms sudarė apie 7 mln. Danijos kronų (apie 1 mln. eurų). Tačiau ir į gerai saugomą teritoriją kartais patenka pašalinių asmenų, tarp jų pasitaiko ir pabėgėlių.

Vienas pabėgėlis, patekęs į terminalo teritoriją, kompanijai kainuoja 8 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų. Už vieną į Angliją patekusį pabėgėlį Esbjergo ro-ro terminalas turi sumokėti 2 tūkst. svarų baudą, be to, padengti išlaidas už jo pargabenimą atgal, už jo buvimą Anglijoje, kol bus išgabentas.

Be to, patekę į krovinį pabėgėliai jį suniokoja, tad atsiranda papildomų nuostolių, kurie gali siekti iki 100 tūkst. eurų ir daugiau. Buvo toks atvejis, kai į didžiulį konteinerį su sausainiais įlindo du pabėgėliai, apgadino šiek tiek krovinio, o britai atsisakė visą jį priimti, tad DFDS kompanija patyrė 30 tūkst. svarų nuostolį.

„Pabėgėliai, bandydami patekti į laivą, sugadina mūsų krovinį, todėl turime didelių išlaidų. Be to, mes privalome nuolatos stebėti, kad jie nepatektų į laivą, ir mūsų išlaidos priežiūrai, personalui ir kitiems dalykams visus metus yra nemažos. Priežiūrai per metus mes skiriame iki 1 mln. kronų.

Didelė problema tai, kad mes nežinome, kada pabėgėliai patenka į laivą, todėl esame priversti nuolatos stebėti. Dar viena problema - darbuotojai šiek tiek bijo susidurti su pabėgėliais, kurie gali turėti peilius ar panašiai“, - pasakojo Esbjergo ro-ro terminalo vadovas Hansas Henrikas Norageras.

Anot jo, pabėgėlių srautas terminale tai padidėja, tai sumažėja. Pernai „DFDS Seaways“ ro-ro terminalas turėjo 75 atvejus su pabėgėliais. Emigrantų būna iš įvairių šalių. Anksčiau daugiausia jų būdavo iš Afganistano, Irako, Albanijos, o šiuo metu atsiranda ir iš Afrikos šalių.

Daugelis pabėgėlių per Esbjergo uostą vyksta į Angliją, kurioje yra didžiulė nelegali darbo rinka ir šios šalies tarnyboms sunku juos susekti ir grąžinti atgal.

Pasak AB „DFDS Seaways“, dirbančios Klaipėdoje, komunikacijų ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, kol kas Lietuvos uoste tokios problemos nėra.

„Kai Europoje prasidėjo nelegalios migracijos srautas, mes svarstome įvairias galimybes, kaip reikėtų apsisaugoti, jeigu tokie atvejai atsirastų ir Lietuvoje. Mūsų uostas dirba pagal ISPS saugos kodekso reikalavimus, atliekama tiek krovinių, tiek keleivių patikra. Kol kas mums ypatingų priemonių imtis nereikia „, - sakė jis.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uoste krauta 24,02 mln. t, tai 3,4 proc. arba 791,9 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–liepos mėn.

[Tylus]

Nuo rinkliavų atleidžiami ir dokai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse atsirado nauja išimtis – nuo rinkliavų atleisti visi dokai.

Daug nuolaidų linijiniams laivams

Klaipėdos uoste Vakarų laivų gamykla turi keturis dokus, „Klaipėdos laivų remontas“ – du.

Nuo rinkliavų – navigacinės, krantinės ir sanitarinės dokai bus atleidžiami tuo atveju, kai jie bus naudojami tiesioginėms funkcijoms – laivo statymo ir remonto darbams vykdyti.

Klaipėdos uoste yra renkamos laivo, navigacinė, krantinės, tonažo, sanitarinė, keleivių ir uosto akvatorijos rinkliavos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse numatyta nemažai rinkliavų taikymo išimčių.

Rinkliavos yra sumažintos linijiniams keleiviniams ir krovininiams, kruiziniams laivams. Rinkliavų nuolaidos taikomos nuo to, kaip dažnai konkretus laivas lankosi Klaipėdos uoste. Kruiziniams laivui nuo devinto įplaukimo per kalendorinius metus taikoma net 50 proc. nuolaida. Linijiniams laivams tokia nuolaida taikoma nuo 28-ojo įplaukimo.

Krantinės rinkliava taikoma laivus švartuojant antru ar trečiu korpusu. Tonažo rinkliava mažėja priklausomai nuo to, kokia dalis krovinio yra iškraunama iš laivo.

Paprasčiausia keleivių rinkliava – nuo kiekvieno į Klaipėdą ne mažesniu nei 7 metrų ilgio laivu atplaukusio keleivio imamas vienas euras.


Už darbą uoste neapmokestina

Laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivių rinkliavos nemoka krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai. Taip pat gelbėjimo ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai.

Nuo šių rinkliavų atleisti ir hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams bei aplinkos apsaugai užtikrinti, medicininei pagalbai teikti naudojami laivai. Minėtų rinkliavų nemoka ir sportiniai laivai, pačios Uosto direkcijos laivai bei pagal jos užsakymą uoste dirbantys laivai. Dar viena grupė, kuri atleista nuo šių rinkliavų – maži iki 8 metrų laivai, kai registruoja terminuotą įplaukimą ir plaukiojantys tik Lietuvos vandenyse.

Nuo uosto rinkliavų atleidžiami ir užsienio valstybių karo laivai.

Uosto akvatorijos rinkliavos nereikia mokėti, kai laivui neprivalomas vedimas uosto akvatorijoje su locmanu.

Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos laivai, kurie veža krovinius tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, vidaus vandenyse, Lietuvos teritorinėje jūroje ar mūsų šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje.


...

[Tylus]

Rengiamasi molų rekonstrukcijos PAV procedūroms

Kitų metų trečią ketvirtį jau turėtų paaiškėti, kaip bus rekonstruojami Klaipėdos uosto molai, kad darytų mažiausią poveikį aplinkai ir pagerintų navigacines sąlygas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, jau gerokai pasistūmėta į priekį dėl molų rekonstrukcijos rengiant jų poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir projektinius pasiūlymus.

Artimiausiu metu Uosto direkcija tikisi gauti kompiuterinio modeliavimo rezultatus, tada bus apsispręsta, kurias tris molų rekonstrukcijos alternatyvas reikės nagrinėti PAV metu. Kartu rengiama ir PAV programa. Kai ji bus suderinta su visomis derinančiomis institucijomis, bus pradėtos molų rekonstrukcijos PAV procedūros.

Pasak V. Paukštės, kitų metų trečią ketvirtį tikimasi gauti Aplinkos apsaugos agentūros išvadą dėl galimybės vykdyti tokią ūkinę veiklą, t. y. statyti tokius statinius, kurie uosto navigaciniam saugumui būtų priimtiniausi įvertinus jų daromą įtaką aplinkai, navigacijai ir kt.

Po to jau bus galvojama apie molų rekonstrukcijos rangovo parinkimą. Ar jis atliks ir projektavimo, ir statybos darbus, ar reikėtų rinktis atskirus rangovus, dar bus diskutuojama atsižvelgiant į pakeitimus Viešųjų pirkimų įstatyme.

[Tylus]

Klaipėdos uoste bus remontuojami maksimalių parametrų laivai

2016 m. birželį iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigytas plaukiojantis dokas, kurį Panamax tipo laivų remontui naudos AB „Vakarų laivų gamykla“ dukterinė įmonė „Vakarų laivų remontas“, pradėjo savo kelionę iš Juodkalnijos Klaipėdos link.

235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio, 11 000 tonų sveriantis plaukiojantis dokas, praeitą savaitę buvo pakrautas į „Dockwise Vanguard“ – vienintelį pasaulyje 110 000 tonų keliamosios galios laivą, skirtą sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti. Itin sudėtinga krovos operacija truko net 11 valandų, o jos eigą atidžiai stebėjo AB „Vakarų laivų gamykla“ ir įmonės „Dockwise“ specialistai.

Jau rugpjūčio pabaigoje, nukeliavęs 3825 mylias, dokas turi būti atgabentas į Klaipėdą. „Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. Jo įsigijimas suteiks laivų remonto veiklai naujas konkurencines galimybes remontuoti ne tik maksimalių parametrų laivus, bet ir įsisavinti naujus rinkos segmentus, remontuojant specialios paskirties laivus: ledlaužius, žvejybinius laivus, naftos platformas aptarnaujančius laivus ir kt.“, - teigė AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Doko įsigijimas, tai Malkų įlankos infrastruktūros plėtros įgyvendinimo programos dalis, kuri, bendradarbiaujant su Klaipėdos Valstybinio Jūrų uosto direkcija, startavo dar 2015 metais.

[Milwaukee]

BLRT grupe ruosias investuot 100mln euru

http://www.baltic-course.com/rus/goo...ss/?doc=132010

[Tylus]

Klaipėdos uoste 2017 m. liepos mėn. krauta 3,3 mln. t

Š. m. rugpjūčio 2 d. duomenimis, 2017 m. liepos mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,3 mln. t krovinių, tai 2,6 proc. arba 84,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. liepos mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. liepos mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 882,9 tūkst. t, +3,9 proc. arba +33,5 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 104,9 tūkst. t, +1,9 proc. arba +20,8 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 312,5 tūkst. t, +2,3 proc. arba +29,8 tūkst. t.

[Tylus]

„Lietuvos geležinkeliai“ - dar arčiau uosto

Valstybės valdoma AB „Lietuvos geležinkeliai“ Klaipėdoje atidarė atstovybę, kurios pagrindinis tikslas bus palaikyti itin glaudžius santykius su uosto kompanijomis ir bendromis pajėgomis siekti pritraukti kuo daugiau krovinių.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška „Vakarų ekspresui“ teigė, kad tokį žingsnį galima vadinti simboliniu momentu, nes tiek Klaipėdos uostas ir jo vadovaujama įmonė dabar yra įsiveržę į lyderio pozicijas Baltijos regione pagal pervežtų ir perkrautų krovinių srautus.

„Atstovybę atidarome aiškiai suprasdami, kad tik kartu dirbdami su uosto kompanijomis mes galime užtikrinti efektyvumą ir sinergiją geležinkelių transporto sektoriuje. Reikia pripažinti, kad konkurencija didelė. Verslas yra kaip varžybos - visada turi mąstyti, kaip nugalėti, ką daryti kitaip, geriau. Man atrodo, kad sprendimas būti šalia uosto kompanijų, geriau vienas kitą suprasti, geriau koordinuoti veiksmus padarys mus stipresnius ir leis konkurencinėje kovoje pasiekti geresnių rezultatų„, - vakar sakė M. Bartuška.

Kartu jis pabrėžė, kad tai yra būdas pademonstruoti, jog nebūtina viską koncentruoti tik Vilniuje.

„Tai ir įrodymas, jog Klaipėda mums yra labai strategiškai svarbus regionas, arterija, į kurią važiuoja didelė dalis krovinių. Mes matome potencialą dar labiau padidinti srautus šia kryptimi“, - sakė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

Pasak jo, viešbučio „Hotel ibis Styles Klaipeda Aurora“ pastate (šalia Naujosios perkėlos) esančiose patalpose įsikūrusiame biure pradžioje dirbs iki 10 žmonių.

„Darbuotojų skaičius priklausys nuo to, kaip seksis, kokias funkcijas galėsime čia geriau plėtoti. Pradžioje kalba eina apie srautų koordinavimą, komunikaciją su klientais. Kol kas neperkeliame žmonių, remiamės vietine komanda, galbūt bus peržiūrimi įgaliojimai. Tačiau ateityje gali prireikti ir papildomų darbuotojų„, - sakė M. Bartuška.

[Tylus]

Kodėl uoste krantinių nestato lietuviškos kompanijos

Pasirodo, stambiausioms Lietuvos statybų bendrovėms darbai uoste nėra tokie pelningi kaip kelių ar geležinkelio tiesimo darbai. Uosto direkcijos vadovybė tikisi, kad pasikeitus Vyriausybės politikai šalies mastu viešųjų pirkimų atžvilgiu ir Lietuvos bendrovės dalyvaus uostininkų konkursuose.

Klaipėdos uoste hidrotechninius statinius, t. y. krantines, daugiausia rekonstruoja ir remontuoja užsienio kompanijos. „Šiandien situacija tokia - iš mūsų pasirašytų sutarčių su rangovais lietuviai dirba tik pagal jungtinės veiklos sutartis su Latvijos įmone“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Jo teigimu, Uosto direkcija netgi sušvelnino savo reikalavimus. Dabar iš norinčiųjų dalyvauti konkurse reikalaujama turėti ne tik krantinių statybos patirties, pakanka ir susisiekimo, komunikacijos statinių statybos patirties. Pasak V. Paukštės, jeigu įmonė yra pastačiusi tiltą, tai jos patirtis būtų tinkama statyti uoste ir krantinę. Taigi Uosto direkcija išplėtė galimybes jos skelbiamuose konkursuose dalyvauti naujiems rangovams.

Uosto direkcija yra užsimojusi įgyvendinti nemažai projektų, o darbų pasiūla rinkoje auga visoje rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, tad statybos darbų kainos kyla. Taigi pats metas pasirūpinti tinkamais statybos darbų rangovais.

Uosto direkcijos specialistai bendravo su dešimt didžiausių Lietuvos rangos darbus atliekančių įmonių. Anot V. Paukštės, joms objektai uoste yra įdomūs, nes jų vertė gana didelė, bet neretai jos nori pasibandyti statydamos kokį nors mažesnį objektą.

Pernai Uosto direkcija kreipėsi į visas Baltijos šalių ambasadas informuodama apie planuojamus statybos darbus Klaipėdos uoste. Ji aktyviai bendradarbiauja su Olandijos ambasada. Žinia,Olandijos ir Belgijos įmonės uostų gilinimo srityje yra pasaulinės lyderės.

Rinkoje nebėra badmečio

Pasak V. Paukštės, po to, kai Lietuvoje buvo įvestas euras, jam dar neteko susidurti su tuo, kad statybų kainos uoste pigtų. Šios paslaugos tik brango.

„Iš tikrųjų kainas reguliuoja ne euro įvedimas, o rinka, jos darbų pasiūla. Šiandien rinkoje nebėra badmečio. Pastaruoju metu ne tik Klaipėdos, bet ir kituose rytinės Baltijos jūros uostuose atsiranda nemaža darbų pasiūla. Statybos darbų rangovai savo pajėgumų labai sparčiai didinti negali. Naujų rangovų mūsų skelbiamuose konkursuose kol kas dar nematome. Stebima kainų kilimo tendencija. Dėl per aukštų kainų teko ir mums nutraukti kai kuriuos konkursus“, - teigė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

Netrukus europinių projektų įgyvendinimas įsivažiuos visoje Lietuvoje, atsiras gana daug darbų, tad statybos darbų kainos, infrastruktūros direktoriaus manymu, ko gero, dar kils.

„Jeigu palygintume su laikotarpiu prieš 10 metų, rangovų padėtis pastaruosius trejetą metų yra komfortabilesnė. Kai susikerta pasiūlos ir paklausos kreivė, rinkoje atsiranda didesnė kaina“, - sakė V. Paukštė.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, Klaipėdos uoste statybos darbų kaina, palyginti su sisteminėmis, nusistovėjusiomis kainomis, visą laiką buvo mažesnė. Kitų transporto sistemos įmonių konkursuose to nepavykdavo pasiekti.

„Mums tendencijos pastaraisiais metais buvo labai geros. Nuo 155 mln. eurų investicijų per pastaruosius ketverius metus apie 48 mln. eurų buvo sutaupyti konkurso dėka, o kita dalis - direkcijos specialistų dėka“, - teigė A. Vaitkus.

Anot direkcijos vadovo, potencialūs rangovai visada akcentavo, kad jiems neapsimoka atlikti darbų Klaipėdos uoste, nes jie gali turėti visai kitokio dydžio pelno maržą tiesdami kelius arba geležinkelius. Kadangi požiūris į konkursus keičiasi visos valstybės mastu, ir ypač jų skaidrumo atžvilgiu, Uosto direkcija tikisi, kad tos kompanijos dabar dalyvaus ir Klaipėdos uosto statybos darbų konkursuose.

[Tylus]

Klaipėdos uoste pradedamas valyti užterštas gruntas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su užteršto grunto išvalymo, apdorojimo ir sandėliavimo projekto Klaipėdos uoste konkurso laimėtoju. Šio projekto įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su tolimesniu Klaipėdos uosto vystymu.

„Pagaliau pajudės labai svarbus visam Klaipėdos uostui projektas. Užbaigus jį bus atvertos galimybės tolimesniems pietinės uosto dalies plėtros projektams“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laiku pradėti darbus sutrukdė teisminiai procesai. Konkursą apskundė maždaug 2 mln. eurų aukštesnę kainą nei laimėtojas pasiūliusios jungtinės veiklos pagrindu konkurse dalyvavusios bendrovės „MT Group“ ir „Jan De Nul N.V“. mKompanija, kuri, kaip rodo teisminis procesas, be pagrindo apskundė konkurso rezultatus ir pati nebūtų jo laimėjusi dėl per aukštos kainos, sutrikdė tiek Uosto direkcijos, tiek operatorių planus ir už tai, deja, visiškai neatsako.

Užteršto grunto išvalymo, apdorojimo ir sandėliavimo projektas turi didelę reikšmę visai Malkų įlankos teritorijai, kadangi prieš atliekant gilinimo ir kitus darbus būtina tinkamai išvalyti per daugelį metų susikaupusius teršalus šioje akvatorijos dalyje apsaugant aplinką nuo žalingo poveikio.

Uosto akvatorijoje ketinama išvalyti apie 260 tūkstančių m³ grunto. Darbus vykdys jungtinės veiklos pagrindu veikianti įmonių grupė: Sito Rakennuttajat Oy, Vesirakennus Ojanen Oy, Vesityö Oy, Baltic Techservice OU. Darbų vertė – 11,4 mln. eurų su PVM.

Šis projektas vykdomas siekiant sutvarkyti uosto akvatorijos dugne esantį IV užterštumo klasės gruntą, kurio gramzdinimas jūroje esančiose sąvartose draudžiamas, o specialių tvarkymo vietų Lietuvoje nėra. Didžioji dalis užteršto grunto yra Malkų įlankoje ir akvatorijos dalyse prie krantinių, prie kurių vyko laivų remonto ir statybos darbai.

[Tylus]

Klaipėdos uosto statybų kainos kopia į viršų

Šimtai milijonų eurų, kurie uoste išleidžiami krantinių statybai ir keliams, Lietuvos rangovams negarantuoja tokio pelno, kaip darbai kituose sektoriuose. Jie raginami aktyviai dalyvauti konkursuose, tačiau susivilioja vienetai. Pinigai atitenka užsieniečiams.

Retkarčiais į viešumą iškylanti informacija apie statybos organizacijų gudravimus didinant uždarbius atskleidžia trumparegišką verslo įmonių požiūrį į naudą ir reputacijos nuvertinimą. Uosto objektuose apgauti valstybinį darbų užsakovą sunkiau, nes teritorijos nuomininkai statybininkus taip pat akylai stebi. Tai gali būti viena priežasčių, kodėl lietuviai į uosto rangovų gretas nesiveržia.

Netinka didelės kainos

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, kol kas rangovų netrūksta, ir viešieji pirkimai padeda sutaupyti, bet dalyvių antplūdžio taip pat nėra. Ypač pasigendama Lietuvos kompanijų. Jos retsykiais bando imtis mažesnio masto subrangos darbų.

„Visada išlaikėme tendenciją gauti mažesnes kainas nei kitose transporto srityse. Dabar požiūris į konkursus keičiasi ir valstybės mastu. Uostas niekada nebuvo laukas, kuris visiems būtų įdomus. Bet tikimės, kad padėtis keisis. Per pastaruosius 4 metus iš projektams numatytų 155 mln. eurų pavyko sutaupyti 44 mln. eurų per konkursus ar darbų metu“, – teigė A. Vaitkus.

Tačiau KVJUD infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė įžvelgia ir kainų didėjimo tendenciją, nors dar ne tokią ryškią, kokia buvo prieš dešimtmetį. „Pastaruoju metu darbų pasiūla ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visuose aplinkiniuose uostuose didėja, o kompanijų techniniai ir darbo jėgos pajėgumai riboti. Kol kas susidomėjimas mūsų konkursais pakankamas, tačiau ir kainų likimo tendencija akivaizdi. Esame nutraukę konkursų dėl, mūsų vertinimais, aukštų pasiūlymų kainų. O tai rodo, kad rinkoje badmečio nėra. Esame net sušvelninę patirties reikalavimus rangovams – tarkim, jeigu kas yra statęs tiltą, tai gali statyti ir krantines“, – aiškino V. Paukštė.

Anot jo, anksčiau būdavo, kad kompanijos ateina į uostą dirbti net nuostolingai, kad išlaikytų žmones ir įsitvirtintų, kol gaus pelningą užsakymą. Dabar to nėra. Neseniai kreiptasi į dešimtį stipriausių Lietuvos statybos organizacijų, raginant dalyvauti artimiausiuose konkursuose. Jų eiga atskleis, ar lietuviai labiau susidomės darbais uoste.

Pernai dėl per brangių pasiūlymų KVJUD nutraukė du atvirus konkursus. Šiemet, nors pagrindiniai viešieji pirkimai dar tebevyksta ar konkursai dar tik bus skelbiami artimiausiu metu, nutrauktas vienas – dėl 1–157 krantinių povandeninės dalies remonto ir navigacinių kliūčių šalinimo. Pirkimo procedūra be laimėtojo pabaigta „dėl nepriimtinų kainų“.

...

[Tylus]

Pajudės užteršto grunto valymo darbai

Užteršto grunto valymo Klaipėdos uoste darbai, turėję prasidėti dar pernai metų pabaigoje, startuos tik artimiausiu metu. Beveik pusę metų sugaišta teisminiam procesui, nes jį inicijavo konkurso nelaimėjusi bendrovė.

Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, užteršto grunto išvalymas iš dokų duobių ir dalies Malkų įlankos šiuo metu yra vienas iš svarbiausių projektų. Tokio grunto yra ir kitose uždarose uosto įlankose, jo nepašalinus negalima įgyvendinti iki galo ir kitų projektų. Pavyzdžiui, tai reikia padaryti ir statant Malkų įlankos krantosaugos sienutę, kurios darbai jau eina į pabaigą, o vienoje vietoje buvo aptikta IV užterštumo klasės grunto. Taip nutiko ir rekonstruojant 139-140, 127-128 bei dar kelias kitas krantines.

Pagal sutartį su rangove - jungtinės veiklos pagrindu veikiančia Suomijos keturių įmonių grupe - per pusantrų metų turi būti išvalyti apie 270 tūkst. kub. m užteršto grunto. Darbų vertė - 9,4 mln. eurų be PVM.

Uosto direkcijos Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio teigimu, tiek pirmos instancijos teismas, tiek Apeliacinis atmetė ieškovo - antrą vietą konkurse užėmusios Lietuvos bendrovės „MT Group“, veikiančios jungtinės veiklos pagrindu su olandų kompanija „Jan De Nul N. V.„, - ieškinį. Tikimasi, kad ieškovas nesinaudos galimybe skųsti teismo sprendimą kasacine tvarka.

„MT Group“ su partneriais už tuos pačius darbus norėjo gauti 2,5 mln. eurų daugiau. Pasak L. Rudžio, bet kuriuo atveju tokia kaina Uosto direkcijai buvo per didelė.

[Tylus]

Rekonstruojant krantines randama netikėtų konstrukcijų

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 20,60 mln. t, tai 2,9 proc. arba 584,6 tūkst. t daugiau nei 2016 m. sausio–birželio mėn. 20,60 mln. t – tai absoliučiai geriausias Klaipėdos uosto pusmečio krovos darbų rezultatas.

Ankstesnis rekordas pasiektas 2016 m. II pusm. – krauta 20,13 mln. t.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

• skystieji kroviniai – pilta 5 447,8 tūkst. t, -15,8 proc. arba -1 019,5 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 5 885,7 tūkst. t, -4,1 proc. arba -252,5 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 9 263,2 tūkst. t, +25,1 proc. arba +1 856,6 tūkst. t.

[Tylus]

Klaipėdos uoste geriausias birželio mėn. rezultatas uosto istorijoje

Š. m. liepos 10 d. duomenimis, 2017 m. birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,37 mln. t krovinių, tai 1,4 proc. arba 45,1 tūkst. t daugiau nei 2016 m. birželio mėn. Tai geriausias birželio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. birželio mėn.:

• generaliniai kroviniai – krauta 964,1 tūkst. t, -5,8 proc. arba -59,4 tūkst. t;
• skystieji kroviniai – pilta 1 012,9 tūkst. t, -8,0 proc. arba -87,8 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 388,2 tūkst. t, +16,1 proc. arba +192,3 tūkst. t

[Tylus]

Klaipėdos uostas išlaiko patrauklumą

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos uoste perkrautas rekordinis krovinių kiekis (20,6 mln. tonų) leidžia tikėtis gerų metinių rezultatų, nes po ramios vasaros rudenį prekyba nuolat būna spartesnė.

Klaipėdos uoste nuo pat metų pradžios vyravo dvi tendencijos: naftos produktų krova atsiliko nuo pernykščių tempų, o biriųjų krovinių, ypač kalio trąšų, apyvarta didėjo – jų per pusmetį krauta 9,2 mln. tonų (+25 proc.). Birželį fiksuotas 3,36 mln. tonų krovinių kiekis žymi šio mėnesio apyvartos rekordą, padėjusį užsitikrinti 2,9 proc. didesnį nei pernai pirmojo pusmečio rezultatą. Krovos tempu Klaipėdos uostas aplenkė Rygą ir Baltijos jūros rytinėje pakrantėje yra ketvirtas po didžių Rusijos uostų: Primorsko, Ust Lugos ir Sankt Peterburgo.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos viceprezidentas Vaidotas Šileika pažymi, kad Klaipėdos uosto teigiamą rezultatą lemia bendros visų kompanijų pastangos gerai atlikti fizinį krovos darbą. Uosto skaičiai atspindi šalies ekonominę būklę ir krovinių rūšių pasikeitimus, o ryškiausiai – naftos produktų mažėjimą rinkoje. Tačiau antrasis pusmetis, kaip rodo praktika, visuomet būna aktyvesnis dėl artėjančių metinių švenčių, kai prekybininkai siekia atsivežti daugiau prekių konteineriuose, tranzito pagausėja įmonėms siekiant papildyti biudžetą, prieš žiemą apsirūpinti energijos ištekliais. Todėl, V. Šileikos įsitikinimu, uostui turėtų pavykti, jeigu rinkoje nenutiks neprognozuotų dalykų, pasiekti geresnį metinį rezultatą nei pernai.

...