Uostas

[Aleksio]

Ar išliks Klaipėdoje baltarusiški kroviniai?

Baltarusiškų naftos produktų permetimas iš Klaipėdos į Rusijos uostus būtų skaudi netektis Lietuvos geležinkeliams ir Klaipėdos uostui.

Yra tokia informacija:
Be to, iš Baltarusijos nuo liepos mėnesio per Klaipėdos uostą nebevežami naftos produktai

[Tylus]

Ar išliks Klaipėdoje baltarusiški kroviniai?

[Eimantas]

„Klaipėdos nafta“ pasirašė ilgalaikę sutartį su baltarusiais

Naftos produktų ir suskystintųjų gamtinių dujų krovos terminalus valdanti AB „Klaipėdos nafta“ ir Belarusskaja neftenaja kampanija (BNK) pasirašė ilgalaikę mazuto krovos sutartį, kuri užtvirtina baltarusių kompanijos ir „Klaipėdos nafta“ bendradarbiavimą.
Baltarusijos perdirbėjai per bendrovės terminalą krauna naftos produktus ir pastarasis bendradarbiavimas buvo abipusiai naudingas, todėl abi šalys išreiškė interesą pratęsti bendradarbiavimą ilgesniam periodui – trejiems metams su galimybe terminą pratęsti dar dvejiems metams. Sutartis įsigalioja nuo šių metų lapkričio 1 dienos.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika...siais-1502446/

[Tylus]

Darbams uoste trukdo skundikai

[Tylus]

Pradedama krantinės prie Jūrų muziejaus rekonstrukcija

Smiltynėje, ties Lietuvos jūrų muziejumi, pradedama senos, kone keturis dešimtmečius naudojamos krantinės rekonstrukcija. Atlikus darbus krantinė bus saugesnė ir patogesnė.

Smiltynėje esanti krantinė pastatyta 1978 metais. Jos rekonstrukcija pradedama siekiant užtikrinti saugų tolimesnį jos eksploatavimą. Rekonstrukcijos metu bus įrengtos dvi stacionarios ir viena kilnojamoji rampa, tad krantinė bus patogesnė švartuotis tiek mažiesiems laivams, tiek keltams.

„Krantinės rekonstrukcija reikalinga, kad ir toliau ją būtų galima saugiai eksploatuoti. Atlikus darbus keltų keleiviai, taip pat neįgalieji bei dviratininkai, galės būti saugiai įlaipinami ir išlaipinami“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laikinai infrastruktūros direktoriaus pareigas einantis Vidmantas Paukštė.

Vykdant statybos darbus nuo spalio 21 dienos tiesioginiai kelto reisai į delfinariumą nebus vykdomi, keltai pagal nustatytą grafiką kursuos į Smiltynę.

Krantinę rekonstruos Latvijos kompanija BMGS. Darbų vertė – 812 tūkst. eurų (su PVM). Planuojama darbų trukmė – iki kitų metų rugpjūčio.

Su šiuo projektu numatyta galutinai sutvarkyti aplinką prie „Albatroso“ paminklo, skirto žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams pagerbti.

[Tylus]

Klaipėdos uostas pradeda ruoštis Malkų įlankos rekonstrukcijai

Klaipėdos uostas pradeda ruoštis pietinėje dalyje esančios Malkų įlankos plėtrai – Konsultacijų ir audito bendrovė „Ernst & Young Baltic“ per tris mėnesius turės parengti projekto investicijų planą ir paraišką Europos Sąjungos (ES) paramai gauti.

Klaipėdos uostas su „Ernst & Young Baltic“ projekto plano rengimo sutartį pasirašė trečiadienį – jos vertė 28,9 tūkst. eurų. Visus dokumentus bendrovė turės parengti iki kitų metų sausio 28 dienos.

Malkų įlankoje veikia bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT), „Klasco“, Malkų įlankos terminalas, Vakarų laivų gamykla (VLG) ir jos antrinė įmonė „Vakarų krova“. Anksčiau uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, jog per 3-4 metus į Malkų įlanką ketinama investuoti apie 150–180 mln. eurų, gilinant įlankos kanalą iki 14,5 metro.

[Lettered]

Komersantas rašo, kad jau ir baltarusiškus naftos produktus rusai bando perimti į savo uostus. Jeigu jiems pavyks, tai Klaipėdos uostui ir Klaipėdos naftai gali problemų kilti, nes kitų tranzitinių naftos produktų neįsivaizduoju iš kur būtų galima paimt.

http://www.kommersant.ru/doc/3118910#comments

Uostui gal ir nebus labai blogai, labiau tik LG, kurie apie trečdalį pajamų gauna iš baltarusiškų krovinių.

[OptimusPrime]

Komersantas rašo, kad jau ir baltarusiškus naftos produktus rusai bando perimti į savo uostus. Jeigu jiems pavyks, tai Klaipėdos uostui ir Klaipėdos naftai gali problemų kilti, nes kitų tranzitinių naftos produktų neįsivaizduoju iš kur būtų galima paimt.

http://www.kommersant.ru/doc/3118910#comments

[Tylus]

Uoste – ir nerimas, ir džiaugsmas

[Tylus]

„Didysis akmuo“ išlieka masalu

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2016 m. sausio–rugsėjo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 3,4 proc. – krauta 29,90 mln. t, t. y. 980,2 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–rugsėjo mėn.

2016 m. sausio–rugsėjo mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 5 090 laivų, t. y. 1,5 proc. arba 77 laivais daugiau nei 2015 m. sausio–rugsėjo mėn. Keleivių apsilankė 300 237, t. y. 3,1 proc. arba 9 018 keleivių daugiau.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

skystieji kroviniai – pilta 8 685,2 tūkst. t, +12,6 proc. arba +974,9 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 9 199,8 tūkst. t, +9,4 proc. arba +791,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 12 010,4 tūkst. t, -6,1 proc. arba -786,5 tūkst. t.

Kruizinė laivyba. 2016 m. gegužės–rugsėjo mėn. apsilankė 50 kruizinių laivų, kuriais atvyko 63 038 keleiviai (6,8 proc. arba 4 022 keleiviais daugiau). Tai naujas atvykusių kruizinių keleivių rekordas, kuris dar padidės įtraukus 2016 m. spalio mėn. rezultatus. 2015 metais atvyko 60 202 keleiviai.

[Eimantas]

Tai nereikia tikėtis nepertraukiamo dviženklio augimo. O kolkas viskas labai gerai.

[Globalus]

Viskas. Augimas jau išblėso

[Tylus]

Klaipėdos uoste šiemet tikimasi naujo rekordo

Pernai 38,5 mln. t metinę krovos apyvartą pasiekęs Klaipėdos uostas prognozuoja, jog šiemet pavyks pasiekti naują rekordą. Šių metų krovos apimtys uoste gali siekti apie 40 mln. t.

Rugsėjo mėnesį uoste perkrauta 3,49 mln. t krovinių, o nuo metų pradžios – 29,9 mln. t.

Nors rugsėjo mėnesį krovinių krauta 1,4% mažiau nei pernai, tačiau bendras 9 mėn. krovos augimas siekia 3,4% arba 980.000 t.

Per 9 mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) gavo 37,02 mln. Eur pajamų, t.y. 2 mln. Eur arba 6% daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pajamos iš žemės nuomos siekia 5 mln. Eur, tiek pat surinkta ir pernai. 9 mėn. pelnas dar nesuskaičiuotas, o per I pusmetį uždirbta 15 mln. Eur pelno, t. y. 2 mln. Eur daugiau nei pernai.

Martynas Armonaitis, KVJUD ekonomikos ir finansų direktorius, sako, jog tikimasi, kad šie metai bus rekordiniai ir pagal pelningumą: „Gaunamas pelnas mums leidžia įgyvendinti suplanuotas investicijas. Šiuo metu esame pajėgūs įgyvendinti visus numatytus gilinimo ir krantinių rekonstrukcijos planus. Anksčiau atliktos teisingos investicijos, leidžia gauti daugiau pelno, tai sudaro galimybes toliau investuoti. Šis ratas sukasi vis greičiau, sąlygos investicijoms finansuoti šiandien yra tikrai neblogos.“

...

Rytiniame Baltijos jūros regione Klaipėda pirmauja pagal konteinerių krovos prieaugį. Nuo metų pradžios Klaipėdos uoste krauta 31.270 TEU daugiau arba 11% daugiau konteinerių nei pernai.

Skaičiuojant tonomis, konteinerių krovos augimas Klaipėdoje siekia 18,4%, kai visame regione konteinerių daugėjo 3,9%.

Pagal bendrą krovos apyvartą Klaipėda regione rikiuojasi trečioje vietoje. Be jos šiemet augimo tendencijos stebimos tik Primorske, kur krova didėjo 10,5% ir Ust Lugoje, kur krauta 5,3% daugiau. Visų kitų regiono uostų krovos apimtys šiemet smunka žemyn.

...

[Tylus]

Dėl saugumo aptverta Malkų įlankos krantinė

Pasigirdus žvejų nuogąstavimams dėl apribojimų žvejoti ties Malkų įlanka, informuojame, jog, ruošiantis artimiausiu metu pradėti krantosaugos sienutės Malkų įlankoje ties botaniniu draustiniu įrengimo darbus, aptverta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojama teritorija ties 145 krantine. Teritorija aptverta vadovaujantis darbų saugos reikalavimais.

Uosto direkcijai planuojant išgilinti Malkų įlanką iki 14,5 metrų, visų pirma bus pradėta nuo krantinių sutvirtinimo. Planuojama, jog artimiausiu metu bus įrengta krantosaugos sienutė nuo 144 iki 145 krantinės.

„Priėjimą prie krantinės šiuo metu riboja aptverta tvora. Aptvėrimo schema buvo suderinta su statybos darbus vykdančia bendrove. Teritorija buvo užtverta siekiant maksimalaus žmonių saugumo“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis.
Planuojama statybos darbų trukmė – 19 mėn. Juos atliks bendrovė „Latvijas tilti“.

[Tylus]

Varžytuvės dėl krovinių intensyvės?

Rusija toliau mažina krovinių tranzitą per Baltijos šalių uostus. Maža to, iki 2018 m. Baltijos valstybių uostų paslaugų Maskva apskritai nori atsisakyti. Tiesa, dėl rusiškų krovinių stygiaus dabar labiausiai kenčia Latvijos ir Estijos jūrų uostai, bet tam tikri pavojai kyla ir mūsiškiam Klaipėdos uostui.

...

[Tylus]

Apie išorinio Klaipėdos uosto prabangą

[Tylus]

Gilins prie „Kamineros“ naudojamų krantinių

Uosto direkcija planuoja pagilinti akvatoriją nuo 10 iki 10,8 metrų, o su pergilinimu iki 11 metrų prie 118 ir 119 krantinių, kuriomis naudojasi Kamineros krovinių terminalas.

Ketinama iškasti 8,7 tūkst. kubinių metrų grunto.

118 krantinės, kuria anksčiau naudojosi jau bankrutavusi „Klaipėdos hidrotechnika“ yra 200 metrų ilgio. Ji maždaug prieš dešimtmetį buvo rekonstruota.

119 krantine, kurios ilgis 162 metrai, naudojosi durpes kraunanti bendrovė „Mabre LPS“.

Po gilinimo Kamineros krovinių terminalas prie tų krantinių planuoja statyti laivų krautuvą.

[Tylus]

Investicijos į uostus neefektyvios

Europos audito rūmai išanalizavo 37 su uostų investicijomis visoje ES susietus projektus ir padarė išvadą, kad jie nėra efektyvūs.

...

Tarp mažiausiai gavusių

Negalima teigti, kad Klaipėdos uostas nėra gavęs ES paramos uostams vystyti. Remiant ES Klaipėdoje yra pastatytas Centrinis Klaipėdos terminalas, išgilintas uosto laivybos kanalas, sutvarkytos Perkėlos ir Kairių gatvės, tvarkyti kiti privažiavimo į uostą keliai ir geležinkeliai, parengti Šventosios uosto dokumentai. Iš viso iš 2007-2014 metų ES paramos Klaipėdos uosto projektams buvo skirta apie 51,5 mln. eurų.

Tačiau tos statyba arba nepateko į 2000-2013 metų laikotarpį arba buvo nežymi ir pakliuvo į grafą „Kiti uostai“ ties kuria stovi 6,7 proc.

Dar 3,1 mln. ES paramos Klaipėdos uostas papildomai gavo baigiantis 2015 metams. Iš anksto pasirengęs dokumentus uostas gavo dalį kitų nepanaudotos paramos uosto laivybos kanalui gilinti ir sėkmingai juos įsisavino.

...

[Tylus]

Uosto pradžia – vartai nuo jūros, uosto pabaiga – vartai nuo Kuršių marių. Pastarųjų pagrindinė funkcija - prevencinė aplinkosauginė. Dar prieš porą metų buvo paskelbtas techninės koncepcijos konkursas. Nieko naujo.