Parašė Palpatine
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Uostas
Collapse
X
-
Man rods geriau būtų Klaipėda-Świnoujście patogesniam susisiekimui su Vokietija
Komentuoti:
-
Principe tai taip - lengvosios, kemperiai ir dviračiai, gal kas pėsčiomis plauktų į Gdanską/Klaipėdą pasidaryt. Todėl ir klausimas, ar norėtų koks keltų operatorius veltis dėl sezoniniu maršruto. Visgi 5 valandų keltui neužtektų tik medinio lieptelio ir kapitono kaip Vilniuje - čia kur kas daugiau personalo/technikos reikalaujantis maršrutas.
Komentuoti:
-
Kas tokiu keltu KLP-Gdanskas plauktų? Sunkiajam transportui to nereikia, nes Gdanskas net nėra patogi kryptis tolesnėms kelionėms. Tai lieka lengvos ir "su dviračiais"..? Tiek čia to biznio iš šitų keleivių.
Komentuoti:
-
Na kurgi, iki Kylio net tiesia linija atstumas gerokai didesnis nei rodo dirbtinis intelektas... Jeigu vadovautis Kylio maršrutu, kuriuo yra tekę naudotis, tai kelionė Klaipėda-Gdanskas galėtų trukti 5,5 val. Bet tikėtina, kad keltas savo dydžiu būtų mažesnis nei į Kylį (trumpesnis atstumas, mažiau fūrų, nereikia kajučių (arba bent jau mažiau nei Kylio maršrute), tad uostuose susisuktų greičiau, juolab ir Gdansko uostas ne taip giliai kaip Kylio, tad 4 val. gal ir visai realu, jeigu nevertinti Kaliningrado lanksto.
Principe tai 5-6 val. kelionė nuo iki skamba tikrai gerai - 8 val. ryto išplaukęs iš Klaipėdos, 14 val. jau būtum Gdanske. Klausimas tik ar reisas būtų rentabilus šaltuoju sezonu ir ar nėra rizikos saugumo atžvilgiu, kai ruskiai išdarinėja visokius dalykus Baltijos jūroje. Bet pati idėja skamba labai gerai, nes Klaipėda ir Gdanskas yra taip arti vienas kito, bet atskirti juodąja skyle.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė ttttt Rodyti pranešimą
Tik va klausimas ar tos 3-4 val. yra realu?
Štai įsivaizduojamas keltų maršrutas tarp Klaipėdos ir Gdansko:
????️ Įsivaizduojama kelionės trukmė jūros keltu: Klaipėda → Gdanskas- Tiesioginis jūrinis atstumas: ~160 jūrmylių (apie 300 km)
- Įprastas keltų greitis:
- Greitasis keleivinis keltas: ~20–25 mazgai (37–46 km/h)
- Įprastas keltas (RoPax / krovininis): ~15–20 mazgų (28–37 km/h)
Greitasis keleivinis 25 ~6,5 val. Standartinis keltas 20 ~8 val. Lėtesnis RoPax 15 ~10,5 val.
????️ Galimas maršrutas
Keltas galėtų:- Išplaukti iš Klaipėdos uosto (Baltijos pr.)
- Plaukti pietų kryptimi palei Baltijos jūros krantą
- Įplaukti į Gdansko įlanką (Zatoka Gdańska) ties Helio pusiasaliu
- Prisišvartuoti Gdansko uoste (pvz., Nowy Port arba Westerplatte terminale)
⚓ Palyginimas su esamais Baltijos jūros keltaisKlaipėda – Kylis (Kiel) ~270 jm ~21 val. (DFDS nurodo 20,5 - mano pastaba) Klaipėda – Karlshamnas ~270 jm ~13 val. Klaipėda – Gdanskas (įsivaizduojamas) ~160 jm 6,5–10,5 val.
✅ Išvada
Jei būtų įrengtas tiesioginis jūrų keltas:- Kelionė truktų apie 7–9 valandas, priklausomai nuo laivo tipo ir oro sąlygų.
- Galimos būtų tiek dieninės greitos kelionės, tiek naktiniai reisai su kajutėmis.
Jeigu nori, galiu sukurtą fiktyvų keltų tvarkaraštį tarp Klaipėdos ir Gdansko – pvz., kaip galėtų atrodyti savaitinis ar sezoninis maršrutas. Tik pasakyk!
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė bato_usai Rodyti pranešimąAr realu jūrų keltų linija Klaipėda–Gdanskas?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Akivaizdžiai ne, ir aš lygiai taip pat prie tos citatos sustojau svarstydamas ar ją čia etiška kelti, bet va bando parduoti viziją ir pasakė... Kokie ten wework, builder.ai, etc. irgi nesismulkino pristatinėdami.
Komentuoti:
-
Gal aš kažko nežinau, bet traukiniu nuo Gdansko iki Varšuvos 1 valanda? Iki Berlyno 2-2.5 valandos? Lenkai turi 500km/h traukinių?
Komentuoti:
-
Ar realu jūrų keltų linija Klaipėda–Gdanskas?
„Kelionė keltu turėtų trukti iki keturių valandų. O paskui jau galima būtų vykti, kur nori, nes iki Varšuvos traukiniu – valanda, iki Berlyno – dar valanda ar pusantros. Tai būtų puikiausia jungtis su Vakarais ir kainodaros požiūriu tai būtų pigiau nei oro keliu. Kam gali nepatikti šita jungtis, nežinau. Ši mintis buvo paskleista dar 2009 m., kai tuometė Lenkijos susisiekimo viceministrė, viešėjusi Vilniuje, su džiaugsmu priėmė naujos jūrų transporto trasos idėją Klaipėda–Gdanskas. Kodėl viskas nutilo ir taip staiga baigėsi, atviras klausimas“, – anksčiau dienraščiui „Klaipėda“ kalbėjo R. Vaitiekūnas.
Po to praėjo daugiau nei dešimtmetis. R. Vaitiekūnui labiausiai apmaudu, kad net neturima tam ambicijų. Viskas stringa, kai tik prasideda kalba apie finansavimą. Tiesa, per tą laiką buvo vienos norvegų kompanijos pasiūlymas išnuomoti du jūrų keltus, kurie galėtų kursuoti iš Klaipėdos į Gdanską. [...]Viena problemų – didesnis lankstas, kurį turėtų daryti keltai, aplenkdami Kaliningrado srities pakrantę, tai yra Rusijos Federacijos teritorinius vandenis.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Parašė B.S. Rodyti pranešimąPalpatine
Kai lygini su prieš tai buvusiais metais, tai gauni tokį absurdą kaip "rekordiniai metai". Dabar palygink su 2021-ais metais. Klaipėda prarado liūto dalį Baltarusijos ir Rusijos krovinių, bendra krova yra smukusi palyginus su 2021-ais.
Vat pasižėk 2024 metus Latvijos uostuose, kritimas nuo 8 iki 20 procentų ir Klaipėda perkrovė daugiau už Rygą, Liepoją ir Ventspilį kartu sudėjus. Taip kad prognozės kol kas neblogos, ir numatyti plėtrą tikrai nėra blogas žingsnis, nes kitaip ir užtrigs Klaipėda, ištiks kokios Liepojos ateitis
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė RamasN Rodyti pranešimąGal yra prasmės Rail Baltica atšakai iki Klaipėdos ?
- 2 patinka
Komentuoti:
-
2024-ieji Klaipėdos uostui: auganti krova, nauji rekordai ir didėjanti rinkos dalis
Žymus krovos augimas, nauji rekordai statybinių medžiagų ir iškasenų bei konteinerių krovoje ir beveik ketvirtadalį rinkos tarp Baltijos šalių uostų užimanti Klaipėda – taip trumpai būtų galima apibūdinti 2024-uosius Klaipėdos uostui. Metus jis baigė perkrovęs 35,5 milijono tonų krovinių, fiksuodamas 8 procentų augimą ir užimdamas 39 proc. rinkos dalį tarp Baltijos šalių uostų.
„Nepaisant geopolitinių iššūkių, Klaipėdos uostas išliko pirmuoju pasirinkimu Baltijos šalyse. Kol aplinkiniai uostai vis dar ieško būdų įveikti sunkumus, Klaipėda demonstruoja stabilų augimą. Šiuos rezultatus lemia tiek nestabdomos Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, tiek ryžtingi įmonių sprendimai modernizuoti įrangą, jų atkaklumas dirbant su klientais. Klaipėdos uosto krovos rezultatas – tai ne tik skaičius, bet ir patikimo bei inovatyvaus partnerio simbolis“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.<...>
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Kam išorinis išvis reikalingas? Krova kritusi 30%, dar kažkiek vietos plėtrai pietinėje dalyje. Kokie plėtros augimo planai, ir iš kur?
Komentuoti:
-
Susisiekimo ministerija bei Vyriausybė sieks, kad Klaipėdos uostas išliktų konkurencingas Baltijos jūros regione, taip pat rems jo vystymo planus - ypač pietinės teritorijos plėtrą, sako ministras Eugenijus Sabutis.
A. Latakas teigė, kad uostas norėtų atnaujinti diskusiją dėl naujo išorinio uosto statybų. Anot jo, Klaipėdos uostas pietinėje dalyje turi daug teritorijų, tačiau norint jį ateityje plėsti jų vistiek trūks: „Žiūrint į ateitį, matyt, kad uostui dirbti Klaipėdos centrinėje dalyje bus sunku.“
2019 metais skelbta, kad išorinis jūrų uostas galėtų būti statomas šiaurinėje uosto dalyje dalyje, tačiau tam reikia atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ir įvertinti dvi alternatyvas – ties Melnrage ir Šventosios-Būtingės zonoje. Apie uosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, praėjusio dešimtmečio skaičiavimais, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų, Klaipėdoje buvo svarstoma apie dešimtmetį. Politikai anksčiau diskutavo apie planus išorinį uostą pastatyti iki 2025 metų.
Komentuoti:
-
Klaipėdos uostas 2024 metais, preliminariais duomenimis, perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių, 2022-2023 metais – apie 36 mln. tonų, o 2021 metais – 45,6 mln. tonų.
Tranzito Klaipėdos jūrų uoste praktiškai liko 5 proc. (…) Baltarusijos tranzito yra likę beveik 700 tūkst. tonų pernai vietoje 2020-2021 metais buvusių 15-13,6 mln. tonų. Yra likę dar šiek tiek rusiškų krovinių – 242 tūkst. tonų pernai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė A. Latakas. [P]ernai iki 164 tūkst. tonų susitraukė iš Kazachstano gabenamų prekių krova, kai užpernai ji siekė 280 tūkst. tonų: „Sunku atvežti, reikia Rusiją, Baltarusiją kirsti.“
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas pirmasis vandeniliu varomas laivas
Klaipėdos uoste į vandenį nuleistas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomas žaliuoju vandeniliu ir elektra varomas laivas.
Jūrų uosto direkcijos teigimu, jis švarins kitus į uostą įplaukiančius laivus, priimdamas iš jų atliekas.
„Šis pirmasis šalies istorijoje vandeniliu ir elektra varomas laivas – tai ne tik inovatyvus technologinis sprendimas, bet ir svarbus žingsnis, stiprinantis Lietuvos, kaip modernios jūrų valstybės, įvaizdį. Šiuo metu laivas, galima sakyti, pratinasi prie uosto vandens, o metų pabaigoje tikimės, kad jis pradės savo svarbią misiją – rūpintis švaria uosto aplinka“, – pranešime cituojamas Jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.<...>
- 1 patinka
Komentuoti:
Komentuoti: