Uostas

[Romas]

Kažkaip buvo praleista
15 min 2023.09.08
Klaipėdos uostas ruošiasi plėtrai pietinėje dalyje – atsiras dar 80 hektarų pramonei

Klaipėdos uostas ruošiasi plėtrai pietinėje dalyje – atsiras dar 80 hektarų pramonei Klaipėdos uostui rengiantis įgyvendinti vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuoti naują iki 100 hektarų siekiančią teritoriją pietinėje uosto dalyje, neabejojama, kad kartu atsivers nauja perspektyva Lietuvos pramonei ir eksportui. Siekiant didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, Uosto direkcijos užsakymu šiuo metu atliekama uosto pietinės dalies plėtros rinkos studija.
Šiandien Uosto tarybos nariams pristatytas pirmasis jos etapas – rinkos tyrimas. (...)


Pietinėje Klaipėdos uosto dalyje, planuojama, 2030-aisiais turėtų būti suformuotas naujas – apie 83,5 ha sausumos plotas, pastatyta nauja maždaug 1,3 km ilgio krantinių atkarpa, akvatorijos gylis greta krantinių turėtų siekti 16,5 metrų, o maždaug 1,7 km pailgėjusiame laivybos kanale gylis, planuojama, sieks 17 metrų, bus įrengta laivų apsisukimo vieta. Visa tai leis priimti didžiausius, Baltijos jūra plaukiančius laivus, generuoti iki 30 mln. tonų krovinių. Šioje teritorijoje taip pat atsiranda galimybė plėstis jūrinės inžinerinės pramonės ir atsinaujinančios energetikos plėtrai. Numatyta, kad vystant pietinę uosto dalį, taip pat bus suformuoti pietiniai uosto vartai su mažųjų ir pramoginių laivų prieplauka.
Uosto pietinės dalies plėtros rinkos studijos rengėjams iškelti uždaviniai atlikti rinkos tyrimą, siekiant įvertinti Klaipėdos uosto pietinės dalies plėtros poreikį ir rinkos potencialą tarptautiniu mastu, atlikti projekto kaštų ir naudos analizę, pagrįsti ekonominę naudą turto savininkui, taip pat įvertinti jūrų ir sausumos zonų konkurencingumą, parengti verslo planą potencialiems investuotojams bei verslo vystytojams, identifikuoti projekto patrauklumo elementus ir kita.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros rinkos studiją atlieka JAV kompanija „Moffat & Nicchol“. Ji turėtų būti baigta kitų metų pavasarį.

https://www.15min.lt/verslas/naujien...ei-663-2108434

[acetonas]

Geras straipsnis apie uosto krovos pokyčius:
https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...ios-prognozes/

Juokinga...klaipedos uosto perspektyvos ....nulines. Nebeverta investuot ten nei cento...kai raginama ardyti rusiskos vežes gelezinkelius lietuvoje ir kol bus valdzioje tokia chebryte o ji bus ilgai...reik det riebu kryželi ant uosto.. Po 2-3 metu jo tiesiog nebebus....na bus liepojos lygio vietinis uostelis vezantis lietuviskus grudus is ziemaitijos ir tiek. Pamatysit.

O čia gera citata, kodėl reikia investuoti į uostą:

„Be „Klasco” alternatyvos tokiai krovai yra labai ribotos, o nedidelės partijos lemia didelius logistinius kaštus”, – sakė G. Rimkus.

[KUBILISTANAS]

Juokinga...klaipedos uosto perspektyvos ....nulines. Nebeverta investuot ten nei cento...kai raginama ardyti rusiskos vežes gelezinkelius lietuvoje ir kol bus valdzioje tokia chebryte o ji bus ilgai...reik det riebu kryželi ant uosto.. Po 2-3 metu jo tiesiog nebebus....na bus liepojos lygio vietinis uostelis vezantis lietuviskus grudus is ziemaitijos ir tiek. Pamatysit.

[Romas]

Krovinių uoste sumažėjo perpus, bet tai ne priežastis keisti vizijas

Atvira Klaipėda 2022.08.26
Naujas pietinis 0,5 mlrd. eurų vertės uostas regimas 2028 metais

Penktadienį posėdžiavusi Klaipėdos uosto plėtojimo taryba gilinosi į pasiūlymus, kaip gali būti plečiamas uostas pietų kryptimi.



Atsipirktų per 50 metų
Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pripažino, kad dėl uosto plėtros dabar gali atsirasti skeptikų, teigiančių, kad eilę metų krovos skaičiai buvo geri, o dabar ji smarkiai krito.
„Rytų krovinių netektas skaičius yra žvėriškai didelis, bet auga kiti kroviniai. Uoste yra labai mažai vietos, jos vystymuisi praktiškai nebėra. Pietinės dalies klausimas yra labai svarbus, o išoriniam uostui šiandien sakome stand by”, – teigė A. Latakas.

Pasak jo, projektinius pasiūlymus pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtrai už 139,2 tūkst. eurų rengianti JAV kompanija „Moffatt & Nichol“ išnagrinėjo keturias alternatyvas, tačiau poveikio aplinkai vertinimas bus atliekamas tik trims, nes pirmasis variantas atmestas dėl didelių jo trūkumų: įtraukta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) teritorija (buvusi Tarptautinė perkėla), stovintys laivai uždarytų navigaciniu požiūriu Malkų įlanką, būtų panaikinta dalis esamų krantinių, per toli būtų ir laivų apsisukimo ratas.

Šiuo metu labiausiai tinkamu laikomas ketvirtasis variantas, kuriuo būtų suformuota apie 100 ha ploto nauja teritorija, nauja 1284 m ilgio krantinė. Naujojo uosto parametrai turėtų būti pritaikomi iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivams su didesne kaip 15 metro grimzle. Pagal šiandienines kainas jos investicijų poreikis siektų apie 500 mln. eurų be PVM. Skaičiuojama, kad jos atsipirktų per 50 metų.

https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...s-2028-metais/

[dangoraižistas]

Liepojos uostas per 6 mėn. paaugo 15,2%

In the first six months of 2022, Liepāja port increased its cargo turnover by 15.2% and hit the half-year record, Latvian Radio reported on July 14.


Kaip ten Klaipėda? Kiek šiemet paaugs procentu?

Tai PAPASAKOK kiek ten ta krova, 3 mln. tonų per ŠEŠIS mėnesius? Rimtai? Daugiausia lietuviški grūdai iš Žemaitijos. O vat dabar uždraudė vežti ANGLIS, kur specializuojasi Ryga ir Venspilis. Kiek per kitą pusmetį paaugs procentų? Šiaip jei Klaipėda apie 33 mln. tonų kraus 2022 m., bus GERAS rezultatas.

[Globalus]

Liepojos uostas per 6 mėn. paaugo 15,2%

In the first six months of 2022, Liepāja port increased its cargo turnover by 15.2% and hit the half-year record, Latvian Radio reported on July 14.

The first half of 2022 is a record half-year in Liepāja port history – 3.88 million tonnes of cargo. This is more than other years[..] and also slightly more than in 2018 when the record volume was transhipped throughout the year,” Uldis Hmieļevskis, manager of the Special Economic Zone of Liepāja (SEZ), said.

Kaip ten Klaipėda? Kiek šiemet paaugs procentu?

[Globalus]

Rygoje per penkis šių metų mėnesius krova padidėjo 10.4%

[bato_usai]

„Birių krovinių terminalo“ kontrolė iškelta į Šveicariją

https://www.siena.lt/news/biriu-krov...a-i-sveicarija

[bato_usai]

[Perfect]

Klaipėdai manau visi tie reikalai su Baltarusija ir Kinija tikrai turėtų skaudžiai kirsti, vis tik uostas nemažai darbo vietų sukuria ir mokesčių į miesto biudžetą surenka. MN surado alternatyvą, o uostas kažin, ar sugebės.

Nesiimsiu spręsti kokias pasekmes turės uostui įtampa su Kinija ir Baltarusija, bet Estijos pavyzdys rodo, kad net Rusijai sustabdžius didžiąją dalį krovinių srauto per Estijos uostus, pastarieji nebankrutavo. Žinoma, jų krova gal ir siekia pusę to, kas buvo iki tol. Tai yra skausminga, bet ne mirtina. Versle juk visada yra taip, kad marža didesnė ten, kur yra didesnis nestabilumas ir rizika. Stabilus laikotarpis baigėsi, dabar reikia galvoti apie kitą verslo planą.

[Globalus]

Rygos jūrų uoste naujos investicijos, Klaipėdos – nerimas dėl mažėjančios krovos

Rygos universalusis terminalas (RUT) kitais metais į plėtrą planuoja investuoti iki 4 mln. Eur ir taip 5% padidinti krovinių krovą. Klaipėdos uoste dirbančių įmonių atstovai sako, kad šis vienas atvejis reikšmingos konkurencijos nesukelia, bet nerimą kelia bendra Rygos jūrų uosto plėtra. Klaipėdos uostui numatomi sunkūs metai.

[acetonas]

Kruizinių laivų terminale duotas startas krantinių rekonstrukcijai
https://www.15min.lt/verslas/naujien...ai-667-1593430

Pradėtas kruizinių laivų terminalo krantinių remontas: taip siekiama pritaikyti krantines didesniems kruiziniams laivams švartuoti. Darbus ketinama baigti 2022 metų pavasarį.

Darbai kruizinių laivų terminale bus vykdomi dviem etapais. Pirma, bus sutvirtintas dugnas ties krantinėmis, suremontuotos gelbėjimosi kopėčios, pakeisti atmušai, pastatyti nauji švartavimo stulpeliai bei atlikti kiti būtinieji darbai. Antro etapo metu Priešpilio gatvėje bus įrengti nuotekų tinklai. Jais iš kruizinių laivų į Klaipėdos miesto savivaldybės savitakinių nuotekų tinklus bus šalinamos nuotekos.

Pirmo etapo darbus atliks TS UAB „Tilsta“, o antro etapo – UAB „Naujoji Gotika“. Visų darbų vertė – apie 1,5 milijono eurų be PVM.

[acetonas]

Uoste toliau ieškos vietos vėjo jėgainių pramonei

https://www.atviraklaipeda.lt/2021/1...iniu-pramonei/

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryba penktadienį nusprendė, kad iki kitų metų pirmo ketvirčio turi būti parengtas pramonės plėtros verslo pasiūlymas, kaip uoste galėtų atsirasti jūrinių vėjo jėgainių pramonė.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako teigimu, tokiai pramonei turi būti labai stiprios uosto krantinės, jas reikia parengti iš anksto, kalba eitų apie 15 ha ploto teritoriją. A. Latako teigimu, krovos bendrovės, su kuriomis kalbėta apie tokią veiklą, neišsakė neigiamų dalykų, tik klausimus, į kuriuos reikėtų atsakyti.

Preliminariai suskaičiuota, kad Vakarų Baltijos laivų statyklos atveju be suprastruktūros reikėtų investuoti 18 mln. eurų, Vakarų laivų gamykloje – apie 11 mln. eurų. Trečias galimas variantas – pietinės uosto dalies išvystymas.

[acetonas]

Korupcija Klaipėdos uoste dėl pavojingų atliekų: reikalauta kyšių, papirkinėti pareigūnai

Ne pirmas toks skandalas, kuriame figuruoja Klaipėdos vanduo ir Klaipėdos aplinkosaugininkai. Beje Grigeo Klaipėdos aplinkosaugininkams irgi neužkliuvo.

[bato_usai]

Korupcija Klaipėdos uoste dėl pavojingų atliekų: reikalauta kyšių, papirkinėti pareigūnai

[liutass]

Bent Melnragė taps švaresnė

[Tomas]

Su pieno perteklium susitvarkyti lengva - karves išveži mėsinėn ir voila. Uosto ir geležinkelio nuosmukis - kur kas rimtesnė socioekonominė problema.

[DSaulius]

Siandien VŽ.lt raso apie Klaipedos uostui ateinanti saulelydi.....: "A. Latakas: netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija

Publikuota: 2021-09-13 09:39

Šiemet mažėjant per Lietuvą geležinkeliais ir jūrų uostą gabenamų Baltarusijos krovinių, o metų pabaigoje, tikėtina, jų visai nelikus, Klaipėdos uosto vadovas baiminasi, kad dėl to gali mažėti ir valstybės investicijos į uostą, be to, gali paaštrėti vidinė konkurencija tarp uosto įmonių.

Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas.

„Tai, kad krovinio nėra, viena blogybė, ir matau du pavojus – gali būti, kad bus pristabdomos valstybės investicijos į uostą – šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, didelei ateičiai, daugeliui metų į priekį. Antras pavojus – tai vidinės konkurencijos aštrėjimas“, – BNS sakė uosto vadovas.

A. Latako teigimu, JAV sankcijų sąraše esančios „Belaruskalij“ kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunanti įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) gali pretenduoti į kitus krovinius, kraunamus uoste, tačiau tai nebūtų geras sprendimas.
„Nesinorėtų, kad tai įvyktų, bet yra tam tikros ir apsaugos. Kompanijos, kurios uoste krauna grūdus, trąšas, jos yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais su krovinio tiekėju ir gavėju, tai irgi nėra paprasta. Aš tikiuosi kad bent tą minimumą krovinio, užtikrinantį įmonės veiklą, ji sugebės sugeneruoti ir sulauks geresnių laikų, jeigu nutiks, kad visiškai pilnai visas kalio krovinys negalės keliauti per Klaipėdą“, – kalbėjo A. Latakas.

BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis anksčiau BNS teigė, kad nuo gruodžio nutrūkus trąšų eksportui per Klaipėdą, įmonė bus perorientuota krauti grūdus. Juos uoste krauna ir kitos kompanijos.

A. Latako teigimu, iki šiol uosto pajamos ir krova augo, tačiau nuo metų pradžios netekus naftos produktų, o nuo gruodžio – ir kalio trąšų, kritimas bus drastiškas – uostas neteks beveik trečdalio – apie 14-15 mln. tonų iš bendros 48 mln. tonų metinės krovos. Jo pajamos smuktų apie 20 mln. Eur.
Anot A. Latako, kol kas uostas neprašė paramos iš valstybės, tačiau svarbiausia, kad netektų stabdyti vystymo ir plėtros.

Geležinkelio stotyje stovintys "Belaruskalij" vagonai. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Uosto vadovas teigė, jog dabar nemaža dalis uosto infrastruktūros projektų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Jis nuogąstauja, kad sumenkus uosto rezultatams, nebūtų atsisakyta investicijų.

„Dabar yra nepaprastai palankus metas europines lėšas pritraukti investiciniams projektams, kai kurie dalykai, net kai kainos visur kyla, pavyzdžiui, gilinimo darbams, jos yra kosminio mažumo, lyginant su tuo, kas buvo. Dabar jei stabtelim, po to pradėti bus sunku. Šito bijau, kad nebūtų nuspręsta, jog uosto rezultatai nukrito, tai jam reikia mažiau lėšų“, – sakė A. Latakas.

„Dabar gauname europinių lėšų nemažai, vienas pagrindinių projektų dabar yra 50 mln. Eur vertės, gilinimo darbai. Visi dalykai, kurie nėra nukreipti konkrečiai į vieną įmonę, 85% finansuojami ES lėšomis. Reikia tą išnaudoti situaciją maksimaliai“, – kalbėjo uosto vadovas.

Kitą savaitę uosto direkcija situaciją planuoja aptarti ir su krovos įmonėmis.

JAV rugpjūtį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas faktiškai yra šalies bankų rankose, neseniai BNS sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rugpjūtį jis sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio 8 dienos.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas anksčiau BNS sakė, jog SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98% visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.

Nuo šių metų pradžios naftos produktų per Lietuvą ir Klaipėdą nebeveža ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK). Maždaug 2 mln. tonų BNK krovinių neteko „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. Eur valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.

Pasak jo, maždaug tiek pajamų neteks „Lietuvos geležinkeliai“, o visos Lietuvos logistikos grandinė – per 100 mln. Eur."

Atrodo toliau Klaipedos uosto ir Lietuvos gelezinkeliu laukia sunkus laikai ir gal but jau niekada nebebus taip kaip buvo.Tiesiog Klaipeda taps tik Lietuvos uosteliu kaip ir prieskaryje....nieko amzino nebuna atejo ir Klaipedos uosto eile stot salia Vencpilio, Liepojos ir Rygos.... :-)

Analogiškai verkė ir pienininkai palaikomi naudingųjų idiotų, raginę Lietuvos interesus parduoti vardan sūrio gaminių eksporto į Rusiją. Bus sunku, bet susitvarkysim.

[KUBILISTANAS]

Siandien VŽ.lt raso apie Klaipedos uostui ateinanti saulelydi.....: "A. Latakas: netekus Baltarusijos krovinių gali smukti investicijos, aštrėti konkurencija

Publikuota: 2021-09-13 09:39

Šiemet mažėjant per Lietuvą geležinkeliais ir jūrų uostą gabenamų Baltarusijos krovinių, o metų pabaigoje, tikėtina, jų visai nelikus, Klaipėdos uosto vadovas baiminasi, kad dėl to gali mažėti ir valstybės investicijos į uostą, be to, gali paaštrėti vidinė konkurencija tarp uosto įmonių.

Algis Latakas pabrėžia, jog uostui svarbus kiekvienas krovinys, nepaisant to, kas jo gamintojas.

„Tai, kad krovinio nėra, viena blogybė, ir matau du pavojus – gali būti, kad bus pristabdomos valstybės investicijos į uostą – šito tikrai nesinorėtų ir to neturi būti. Visi geri ir blogi dalykai praeina, o investicijos yra ilgalaikės, didelei ateičiai, daugeliui metų į priekį. Antras pavojus – tai vidinės konkurencijos aštrėjimas“, – BNS sakė uosto vadovas.

A. Latako teigimu, JAV sankcijų sąraše esančios „Belaruskalij“ kalio trąšas Klaipėdos uoste kraunanti įmonė Birių krovinių terminalas (BKT) gali pretenduoti į kitus krovinius, kraunamus uoste, tačiau tai nebūtų geras sprendimas.
„Nesinorėtų, kad tai įvyktų, bet yra tam tikros ir apsaugos. Kompanijos, kurios uoste krauna grūdus, trąšas, jos yra susaistytos ilgalaikiais kontraktais su krovinio tiekėju ir gavėju, tai irgi nėra paprasta. Aš tikiuosi kad bent tą minimumą krovinio, užtikrinantį įmonės veiklą, ji sugebės sugeneruoti ir sulauks geresnių laikų, jeigu nutiks, kad visiškai pilnai visas kalio krovinys negalės keliauti per Klaipėdą“, – kalbėjo A. Latakas.

BKT pagrindinis akcininkas Igoris Udovickis anksčiau BNS teigė, kad nuo gruodžio nutrūkus trąšų eksportui per Klaipėdą, įmonė bus perorientuota krauti grūdus. Juos uoste krauna ir kitos kompanijos.

A. Latako teigimu, iki šiol uosto pajamos ir krova augo, tačiau nuo metų pradžios netekus naftos produktų, o nuo gruodžio – ir kalio trąšų, kritimas bus drastiškas – uostas neteks beveik trečdalio – apie 14-15 mln. tonų iš bendros 48 mln. tonų metinės krovos. Jo pajamos smuktų apie 20 mln. Eur.
Anot A. Latako, kol kas uostas neprašė paramos iš valstybės, tačiau svarbiausia, kad netektų stabdyti vystymo ir plėtros.

Geležinkelio stotyje stovintys "Belaruskalij" vagonai. Algimanto Kalvaičio nuotr.

Uosto vadovas teigė, jog dabar nemaža dalis uosto infrastruktūros projektų finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Jis nuogąstauja, kad sumenkus uosto rezultatams, nebūtų atsisakyta investicijų.

„Dabar yra nepaprastai palankus metas europines lėšas pritraukti investiciniams projektams, kai kurie dalykai, net kai kainos visur kyla, pavyzdžiui, gilinimo darbams, jos yra kosminio mažumo, lyginant su tuo, kas buvo. Dabar jei stabtelim, po to pradėti bus sunku. Šito bijau, kad nebūtų nuspręsta, jog uosto rezultatai nukrito, tai jam reikia mažiau lėšų“, – sakė A. Latakas.

„Dabar gauname europinių lėšų nemažai, vienas pagrindinių projektų dabar yra 50 mln. Eur vertės, gilinimo darbai. Visi dalykai, kurie nėra nukreipti konkrečiai į vieną įmonę, 85% finansuojami ES lėšomis. Reikia tą išnaudoti situaciją maksimaliai“, – kalbėjo uosto vadovas.

Kitą savaitę uosto direkcija situaciją planuoja aptarti ir su krovos įmonėmis.

JAV rugpjūtį įvedus naujas sankcijas Baltarusijai, įskaitant vieną didžiausių pasaulyje kalio trąšų gamintojų „Belaruskalij“, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas faktiškai yra šalies bankų rankose, neseniai BNS sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Rugpjūtį jis sakė, kad „Belaruskalij“ produkcija per Lietuvą nebebus vežama nuo gruodžio 8 dienos.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas anksčiau BNS sakė, jog SEB jau informavo įmonę, jog nebevykdys jokių operacijų su sankcionuojamomis įmonėmis.

BKT šiemet planavo krauti apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų, kurios sudaro 98% visos krovos. I. Udovickis anksčiau BNS sakė, kad BKT yra pasiruošęs perkrauti 15-16 mln. tonų trąšų per metus, tačiau tiek tikėtasi krauti ne anksčiau kaip 2024-2025 metais.

Nuo šių metų pradžios naftos produktų per Lietuvą ir Klaipėdą nebeveža ir Baltarusijos naftos produktų eksportuotoja „Belaruskaja neftianaja kampanija“ (BNK). Maždaug 2 mln. tonų BNK krovinių neteko „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Cargo“ ir valstybės valdoma „Klaipėdos nafta“.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, kad netekus baltarusiškų kalio trąšų bei kitų krovinių, grupei gali prireikti apie 60 mln. Eur valstybės subsidijų infrastruktūros išlaikymui.

Pasak jo, maždaug tiek pajamų neteks „Lietuvos geležinkeliai“, o visos Lietuvos logistikos grandinė – per 100 mln. Eur."

Atrodo toliau Klaipedos uosto ir Lietuvos gelezinkeliu laukia sunkus laikai ir gal but jau niekada nebebus taip kaip buvo.Tiesiog Klaipeda taps tik Lietuvos uosteliu kaip ir prieskaryje....nieko amzino nebuna atejo ir Klaipedos uosto eile stot salia Vencpilio, Liepojos ir Rygos.... :-)

[acetonas]

Todėl, kad per Klaipėdą greičiau, plius pats Birių krovinių terminalas valdomas pačių baltarusių, buvo labai gerai sustyguota tiekimo grandinė, visi gerai iš to uždirbdavo. Dabar uždirbs rusų Uralkali ir jos logistai.

Tai naftos produktus per Klaipėdą irgi greičiau vežti, bet vistiek iškėlė. Ar nebus kaip Aleksio sako, kad rusų trašų terminalai per maži aptarnauti tuo pačiu ir baltarusių trašas.