Parašė acetonas
Rodyti pranešimą
-
Todėl, kad per Klaipėdą greičiau, plius pats Birių krovinių terminalas valdomas pačių baltarusių, buvo labai gerai sustyguota tiekimo grandinė, visi gerai iš to uždirbdavo. Dabar uždirbs rusų Uralkali ir jos logistai. -
Nes naftos produktų terminalas jau prieš metus turėjo laisvus pajėgumus (nes tam buvo pasiruošta), o trašų terminalas - neturi.Parašė acetonas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Tai kodėl iki pat šiol neprmėtė trašų į Ust-Lugą? Naftos produktus permėtė, o trašas paliko.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
USA sankcijos bus taikomos ne tik Baltarusiškoms prekėms bet visiems kas su jomis norės dirbti. Kitaip tariant baltarusiškos trašos neiškeliaus ir į Rusijos uostus, nes neatsiras bankų kas finansuoja (Rusijos įskaitant, nes viskas vyksta doleriais, tai jiems užblokuotų tokią galimybę), laivų, nes nebeįplauks į kitus uostus ir t.t. Vienintelis būdas išvežti savo krovinius bus tik traukiniais į Rusiją, o jiems baltarusiškų trašų nereik. Variantas nebent patekusios į Rusiją trašos pavirs Rusiškomis ir keliaus toliau, taip kaip Baltarusijosje "užauginti" bananai pardavinėjami Rusijoje.Komentuoti:
-
Ta pati Ust-Luga krauna 2x daugiau krovinių nei Klaipėda. Tai perimti tuo 30% Klaipėdos krovos tik technikos ir vertybinės politikos reikalas.Parašė acetonas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Pajėgumų gal ir užtektų, klausimas, kiek ji norės tuos krovinius vežti. Baltarusija su Lietuvos geležinkeliais ir uostu buvo sukūrę labai efektyvią ir patogią logistiką, dėl ko biznis taip gerai ir ėjosi, Rusija turi savo analogišką gamyklą Uralkali ir nelikus konkurento bandys užimti jo rinką, o ne jam padėti.Parašė acetonas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Beje ar užtektu Rusijos uostų pajėgumų krauti dar ir baltarusiškas trašas?Komentuoti:
-
Tik priminsiu, kad Baltarusija išpirdolino Latvijos ambasadorių iš Minsko anksčiau nei Lietuvos. O teorinės galimybės ir politinė valia, kaip galimybė, visada egzistuojaParašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Latvija ar Estija turi tiek pat galimybių priimti krovinius iš Baltarusijos įmonių, kurioms JAV įvedė sankcijas, kaip ir Lietuva, t.y. faktiškai 0.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
O jei baltarusiškus krovinius Lukašenka nukreips pvz. į Ventspilį? Atstumo iki uosto skirtumas lyginant su KLP netoks jau didelis (tai ne į Ust-Lugą varyt). Latviai tikrai neatsisakys tokios dovanos.Parašė acetonas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Planas B yra, juk buvo kalbos apie Rail Balticą nuo Klaipėdos uosto iki Portugalijos, tad Pirėnų pusiasaliui atversime prekybos vartus į pasaulįParašė Tomas Rodyti pranešimą
Komentuoti:
-
Buvo skelbta, kad baltarusiškis kroviniai sudaro apie 30% uosto krovos. Net jei ir prarastume visus baltarusiškus krovinius (o taip nebus) vistiek Klaipėda liktu didžiausiu uostu Baltijos šalyse. Plius labai didėja konteinerių krova, kas turėtu bent kažkiek nusverti krovos sumažėjimą. Be to reikia atsižvelgti ir kaip trašų rinka reguos į sankcijas. Gali būti, kad padidės mūsu trašų eksportas.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Gi sakė diversifikuos kroviniais iš Kinijos.... oh wait.Parašė Tomas Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Kai Klaipėdoje nebeliks krovinių iš rytų ir į rytus - kokios tolimesnės uosto perspektyvos? Merdėti kaip Ventspiliui, o gal yra kažkoks planas B ?Komentuoti:
-
Atsisakius išorinio uosto idėjos stengiamasi pradėti plėtoti pietinių uostų vartų idėją. Pirmieji straipsniai Klaipėdos spaudoje pasirodė jau pernai:
Laukiama idėjų, kaip vystyti pietinę uosto dalį
https://www.atviraklaipeda.lt/2020/0...ne-uosto-dali/
Oficialiai paskelbtas viešasis konkursas parengti uosto pietinės dalies vystymo projektinius pasiūlymus. Uosto direkcija laukia argumentuotų pasiūlymų, kokios galėtų būti plėtros pietinėje uosto dalyje gairės, kaip turėtų būti formuojama teritorija prie Kiaulės Nugaros salos, SGD terminalo ir Smeltės pusiasalio.Projektinius pasiūlymus uosto pietinei daliai išvystyti rengs amerikiečiaiProjektuotojų prašoma teikti pasiūlymus, kaip suformuoti naujas, maždaug 70 ha ploto uosto veiklos zonas su maždaug 1 300 metrų ilgio vientisomis krantinėmis. Akvatorijoje turėtų būti įrengtas ne mažesnio nei 200 metrų pločio įplaukimo kanalas su 600 metrų pločio laivų apsisukimo ratu. Kanale ir rate būtų 17 metrų, o prie krantinių 16,5 metro gyliai. Naujojo uosto parametrai turėtų būti pritaikomi iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivams, su 15,5 metro grimzle.
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...-amerikieciai/
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija praneša pasirašiusi sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia Jungtinėse Amerikos Valstijose registruota įmone „Moffatt & Nichol“, kuri rengs projektinių pasiūlymų alternatyvas pietinės Klaipėdos uosto dalies plėtrai.
Pasirašytos sutarties paslaugų kaina – 139 150 eurų su PVM. Rangovas įsipareigojo projektinius pasiūlymus parengti per septynis mėnesius. Visas sutarties galiojimo terminas, įskaitant konsultavimo paslaugas poveikio aplinkai vertinimo metu – treji metai. Konkurse iš viso dalyvavo trys įmonės.
Rengs pietinių uosto vartų projekto siūlymus
Po konkurso bus pasirašoma sutartis su bendrove „Sweco Lietuva“. Ji už beveik 62 tūkst. eurų parengs uosto pietinių vartų komplekso statybos projektinius pasiūlymus. Pirminiai projektiniai pasiūlymai turėtų būti pateikti per 7 mėnesius. Nors užsakovas Uosto direkcija, tačiau pietinės dalies išvystymo planuojamus variantus ketinama pristatyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir buriuotojų bendruomenei. Pristatymo metu gavus pastabų į jas ketinama atsižvelgti ir tikslinti pirminių projektinių pasiūlymų variantus. Po to uosto pietinių vartų komplekso išvystymo projektiniai pasiūlymai bus teikiami derinti į Uosto techninę tarybą.
Skaityti daugiau: https://klaipeda.diena.lt/naujienos/...ulymus-1035218
Komentuoti:
-
Komentuoti: