Uostas

[Tylus]

Kada Kinija atplauks į Klaipėdos uostą?

Vienintelis Lietuvos jūrų uostas buvo sulaukęs išskirtinio kinų dėmesio. Jiems durys buvo privertos, bet neužtrenktos.

Vos prieš keletą metų „Kinija“ buvo dažnas žodis Klaipėdos uoste dirbančių verslininkų ir šio miesto politikų lūpose. 2016 m. pavasarį IQ žurnalas uostamiestyje surengė konferenciją, kurios pagrindinė tema buvo Kinijos geopolitiniai tikslai ir verslo kultūros ypatumai. Salėje tuščių vietų neliko.

Neformaliuose pokalbiuose krovos bendrovių vadovai ir akcininkai kinus vertino kaip grėsmę, ypač jei jie taptų strateginiais partneriais plėtojant išorinio jūrų uosto projektą – baimintasi, kad krovinių srautai aplenktų uosto senbuves. Praėjus vos trejiems metams šios baimės atrodo perdėtos.

Uosto plėtros projektai stumiasi priekin, bet kinų įtakai suręstos ir įstatymų užkardos – uostą valdanti bendrovė priskirta svarbiausių nacionaliniam saugumui įmonių grupei, ir tai užkirto kelią investicijoms iš šios ir kitų į sąjungininkių kategoriją nepatenkančių šalių.

Klaipėdoje taip pat yra Lietuvos karinio jūrų laivyno bazė, tad kinų įtaka uoste prieštarautų ir NATO interesams.

Tuo metu, kai kinai aktyviai domėjosi galimybėmis Klaipėdoje, premjero pareigas ėjo Algirdas Butkevičius. Jis prisiminė, kad kinus domino ne tik galimybė investuoti į išorinio uosto statybas, bet ir įsigyti uosto akcijų, dalyvauti „Rail Balticos“ projekte.

Baltarusiškas inkaras

Tačiau tai, jog kinų nėra Klaipėdoje, dar nereiškia, kad jų čia ir nebus. Nors kalbas apie jų ketinimus investuoti į išorinio uosto plėtrą linkstama vadinti ne lietuvių noru, bet nepasiteisinusiais kinų lūkesčiais, pastarieji gali būti išpildyti su mažesnėmis ambicijomis – įgyjant įtakos ne visame uoste, bet atskirose jame veikiančiose įmonėse.

Prieš keletą metų Kinijos bendrovės „China Merchants Group“ (CMG) taikiniu buvo tapusi „Klaipėdos Smeltė“, dėl kurios akcijų pirkimo vyko derybos su „Terminal Investment Limited“, priklausančia antrai pagal dydį pasaulyje konteinerių gabenimo bendrovei „Mediterranean Shipping Company“ (MSC). Tačiau CMG ir MSC derybos žlugo.

IQ žiniomis, šiuo metu su kinais deramasi dėl kitos uosto krovos bendrovės akcijų įsigijimo ir tokia kinų investicija greičiausiai sulauktų bent tylaus valdžios pritarimo.

Klaipėdos uostui, kurio įtaką Lietuvos ekonomikai būtų sunku pervertinti, kinų kapitalas galėtų užtikrinti naujus ir stabilius krovinių srautus. Jei nepavyktų, šie greičiausiai pasuktų per konkuruojantį Rygos uostą.

Baltarusijoje, šalia Minsko, Kinijos investuotojai plėtoja „Great Stone“ („Didysis akmuo“) pramonės parką, kurio įmonių produkcija galėtų būti gabenama ir per Klaipėdos uostą.

Tai nebūtų pirmas atvejis, kai svarbūs krovinio tiekėjai tampa krovos įmonių akcininkais. Birių krovinių terminalo (BKT), vienos didžiausių uosto įmonių, 30 proc. akcijų valdo Baltarusijos trąšų gamykla „Belaruskalij“. Sausį BKT teko ketvirtadalis viso Klaipėdos uosto krovos, ši bendrovė krauna beveik tik baltarusiškas trąšas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Konstantinas Andrijauskas tvirtino, kad kapitalas svarbioje uosto įmonėje leistų Kinijai padidinti įtaką Lietuvai: „Pakaktų valdyti kertinę įmonę, kad taptų svarbiu veikėju, nuo kurio priklausytų miesto ir regiono ekonomika, kur įsidarbintų keletas šimtų žmonių ir jau tūkstančiai jų šeimų narių būtų priklausomi nuo to, sekasi kinams uoste ar ne.“

„Belaruskalij“ įtaka Klaipėdos uoste jau dabar atlieka tramdomąjį vaidmenį Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose. Jei tik Vilniuje kyla noras atkreipti dėmesį į šalies kaimynės diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos opozicijos persekiojimą, žodžio laisvės varžymus ar žmogaus teisių pažeidimus, netrukus pasigirsta racionalių verslininkų ir politikų choras, esą nereikėtų karščiuotis, nes tai gali pakenkti uosto veiklai, „Lietuvos geležinkeliams“, kitiems vežėjams.

Kita vertus, apčiuopiami ir garantuoti kiniškų prekių srautai leistų bent iš dalies atsverti Baltarusijos įtaką uoste, dar labiau diversifikuoti krovinius pagal rūšį ir kilmę. A. Butkevičius pabrėžė gerus Kinijos ir Baltarusijos santykius, „Didžiojo akmens“ projektą, kuriame jau pradeda veikti gamybos įmonės, o Klaipėdos uostas jų produkcijai yra trumpiausias kelias. Politikas mano, kad tuo būtinai reikėtų pasinaudoti, nes konkuruojantys uostai Latvijoje bei Lenkijoje tokios progos nepraleistų.

...

[Tylus]

Balandis Klaipėdos uoste – su pliuso ženklu

Pirminiais duomenimis, šių metų balandžio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,6 mln. t krovinių, tai yra 3,3 proc. arba 113,1 tūkst. t daugiau nei 2018 m. balandžio mėn. Labiausiai krovinių apyvartą augino skystieji ir generaliniai kroviniai.

2019 m. balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 590 laivų (iš jų – 379 krovininiai), tai 17,3 proc. arba 87 laivais daugiau, apsilankė 28 281 keleivis, tai 59,2 proc. arba 10 520 keleivių daugiau nei 2018 m. balandžio mėn.

2019 m. balandžio mėn. Klaipėdos uoste startavo kruizinis sezonas – apsilankė 3 kruiziniai laivai (1 laivu daugiau nei 2018 m. balandį) ir 3 908 keleiviai, tai 6 kartus arba 3 279 keleiviais daugiau nei praėjusių metų balandį.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – krovos šuolis aukštyn

Pirmą šių metų ketvirtį į Klaipėdos uosto tobulinimą investuota pustrečio karto daugiau lėšų nei pernai per tą patį laikotarpį. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo 11,6 mln. Eur. Pernai per tą patį laikotarpį investuota 4,4 mln. Eur.

Tarp visų Baltijos valstybių Klaipėdos uostas ir toliau lyderiauja. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 11,1 proc. – iš viso krauta 12,1 mln. t, tai 1,2 mln. t daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn. Rygoje krovos apimtis siekė 8,35 mln. t, Ventspilyje – 6,38 mln. t, Taline – 4,72 mln. t.

Ypač įspūdingas – krovinių konteineriuose augimas. Vertinant krovos tendencijas Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostuose, didžiausias augimas pasiektas Klaipėdos (krauta 223 925 TEU) ir Sankt Peterburgo uostuose (krauta 564 596 TEU) – atitinkamai 76,3 proc. arba 96 889 TEU daugiau Klaipėdoje ir 12,1 proc. arba 60 781 TEU daugiau Sankt Peterburge. 2010–2019 m. laikotarpiu konteinerių krovos (TEU) pokyčio Klaipėdos uoste vidurkis sudaro +15,5 proc.

Daugiau kraunama ir trąšų. 2019 m. sausio–kovo mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,8 mln. t trąšų, tai 3,5 proc. arba 127,2 tūkst. t daugiau palyginti su 2018 m. sausio–kovo mėn. Šiame segmente augo biriųjų trąšų kiekiai – perpilta 3,5 mln. t, tai 5,9 proc. arba 194,2 tūkst. t daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn. 2010–2019 m. laikotarpiu trąšų krovos pokyčio vidurkis Klaipėdos uoste sudaro +11,8 proc.

Klaipėdos uoste fiksuojamas ir laivų skaičiaus augimas. 2019 m. sausio–kovo mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 1 643 laivai, tai 2 proc. arba 33 laivais daugiau, apsilankė 38 575 keleiviai, tai 6,4 proc. arba 2 336 keleiviais daugiau nei 2018 m. sausio–kovo mėn.

Vertinant 2019 m. I ketvirčio rezultatus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos padidėjo 3,7 proc. 2019 m. sausio–kovo mėn. pajamos siekė 15,4 mln. Eur, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 14,9 mln. Eur.

[Tylus]

Ilgins keleivinių jūros keltų pirsą

Uoste iki kitų metų rugpjūčio planuojama prailginti keleivinių jūrų keltų pirsą, kad nuo 2021 metų prie jo galėtų švartuotis nauji DFDS laivai.


Sutaupė pinigų

Uosto direkcijos skelbtą pirso prailginimo konkursą laimėjo ir sutartis pasirašyta su bendrovėmis „Statmax“ iš Telšių ir „Tramera“ iš Klaipėdos. Pirso prailginimas kainuos 1,4 mln. eurų be PVM.

Tai yra pigiau nei buvo planuojama svarstant pirso prailginimo technines sąlygas. Tuomet buvo minima 2,2 mln. eurų suma.

Prailginti pirsą numatyta per 485 dienas. Realiai paskutinis terminas numatytas iki kitų metų rugpjūčio vidurio.

Pirso prailginimo darbai nėra kokie nors išskirtiniai. Klaipėdos uoste jau yra atliktas ne vienas toks prailginimas. Išskirtinė aplinkybė yra gal tik tai, kad darbus atliks lietuviškos bendrovės. Iki šiol Klaipėdos uoste prie didesnių krantinių statybos ar rekonstrukcijos objektų dažniausiai dirbdavo kompanijos iš Latvijos.


Patobulins švartavimą

Pirsas, kurio plotis yra 24 metrai, bus prailgintas 50 metrų. Tiksliau nuo dabartinio pirso galo bus nutiestas tiltelis iki naujai suformuojamo 24 metrų ilgio palo. Atskira pirso konstrukcija bus įrengta ant plieninių vertikalių ir pasvirusių polių. Ant polių bus sumontuotas antstatas. Tokio tipo pirso prailginimas yra pakankamai tvirtas, jo įrengimas kainuoja pigiau nei statyti ištisinį pirsą.

Įrengti palą leidžia ateityje prie prailginto pirso planuojamų švartuojamų laivų paskirtis. Jūrų keltai yra iškraunami per laivugalį. Prailgintas pirsas su palu yra iš esmės reikalingas tam, kad laivas būtų tinkamai prišvartuotas. Specialiai dėl naujų keltų švartavimo bei įvertinus ligšiolinę pirsų naudojimo patirtį bus pertvarkyta ir dabartinių švartavimo stulpelių išdėstymo tvarka. Dėl to netgi buvo atlikta speciali studija.

Po rekonstrukcijos prie krantinių vyks ir papildomas gilinimas iki 14 metrų.


Keltai bus ilgesni

Abi pirso krantinės buvo baigtos statyti 2013 metais. Greitas noras jas tobulinti sukėlė tam tikrų klausimų.

Laivyboje vyksta greiti pokyčiai. Laivai nuolat didėja ir jiems būtina kaip galima greičiau pritaikyti uostų konstrukcijas.

Jūrų keltų laivybos kompanija DFDS paskelbė, kad nuo 2021 metų Klaipėdos uoste norėtų naudoti naujos kartos efektyvesnius, o tuo pačiu ir per 25 metrus nei dabar ilgesnius keltus. Dabartiniai jūrų keltai yra iki 200 metrų ilgio.

Po rekonstrukcijos 80A krantinė pailgės nuo 252 iki 302 metrų, o 81A krantinė - nuo 287 iki 337 metrų. Prie 80A krantinės bus švartuojami iki 200 metrų ilgio keltai, o prie 81A krantinės iki 228 metrų ilgio keltai. 81A krantinė visiškai atitiks DFDS naujo kelto poreikius. Kitas ilgasis keltas būtų švartuojamas prie 80 krantinės.

[Tylus]

Uosto direkcija valstybės biudžetą papildė 28 mln. eurų

Susisiekimo ministro įsakymu VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija valstybės biudžetą papildė gausiau, nei planuota. Į valstybės biudžetą perversta 28 mln. eurų siekianti pelno įmoka.

Anksčiau skelbta, kad Uosto direkcijos pelno įmoka sudarys 70 proc. nuo įmonės paskirstytinojo pelno ir sieks 21,7 mln. Eur. Informacija paskelbta po to, kai Uosto direkcijos valdyba pritarė 2018 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniui, kurį auditavo ūkio subjektų grupė, sudaryta iš apskaitos ir kontrolės UAB „Auditas“ ir UAB „Nexia JK“. Taip pat valdybai pristatyta nepriklausomo auditoriaus išvada, 2018 m. veiklos ataskaita bei 2018 m. paskirstytinojo pelno paskirstymo projektas. Valstybės ir savivaldybės įstatymas numato, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo užtikrinti, kad į valstybės biudžetą būtų įmokama ne mažesnė nei 70 proc. ataskaitinių metų paskirstytinojo pelno įmoka.

Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos pelno įmoka sudarys 90,40 proc. nuo paskirstytinojo pelno, tai yra sieks 28 mln. Eur.

2018 m. Uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno.

[Tylus]

Klaipėdos uostas - antras regione pagal krovos augimą

Šių metų vasaris krovos augimo atžvilgiu išskirtinis - krovinių perkrauta 15,3 proc. daugiau nei pernai per tą patį mėnesį. Labiausiai didėjo konteinerių krovos apyvarta.

Pagal krovinių apyvartą Klaipėdos uostas išlieka pirmose Baltijos valstybių gretose. Pernai jame buvo perkrauta 46,6 mln. tonų krovinių, t. y. 7,9 proc. daugiau nei užpernai. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai buvo rekordinės ir sudarė 63,7 milijono eurų, t. y. 7 proc. viršijo 2017-ųjų pajamas. Pernai Uosto direkcija uždirbo beveik 9 proc. daugiau pelno prieš apmokestinimą nei užpernai - 34,6 mln. eurų.

Šiemet sausio ir vasario mėnesiais buvo perkrauta 7,9 mln. t, 8,8 proc., arba 640 tūkst. tonų, daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vasarį fiksuotas net 15,3 proc. augimas, palyginti su vasariu pernai.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, didėja visų krovinių grupių krova, išskyrus skystuosius krovinius: naftos produktus ir skystas chemines trąšas. Anot jo, vasaris Klaipėdos uostui apskritai išskirtinis, mažėjo tik naftos produktų ir nekrauta suskystintųjų gamtinių dujų, nebuvo atplaukęs nė vienas laivas.

Tai, kad sumenko skystųjų krovinių apyvarta, pasak A. Drungilo, nieko išskirtinio nėra. Visoje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, įskaitant ir Rusijos uostus, jų apyvarta per pirmus šių metų du mėnesius yra sumenkusi 3,2 proc.

Per pirmus š. m. du mėnesius Klaipėdos uostas pasiekė didžiausią konteinerių krovos augimą tarp konkuruojančių uostų rytinėje Baltijos pakrantėje - 68,4 proc. skaičiuojant TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai), palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Net Sankt Peterburge ši krova didėjo tik 12 proc.

Pagal visų krovinių srautų augimą Klaipėdos uostas yra antras regione. Ventspilyje krova augo labiau, nes didėjo anglių krova.

„Mes pagal prieaugį per pirmus du mėnesius tonažo atžvilgiu lenkiame net didžiausią regiono uostą Ust Lugą, kuris pernai perkrovė 99 mln. tonų„, - sakė A. Drungilas.

Jo teigimu, Uosto direkcija tikisi, kad MSC kompanija tinkamai įvertino testinį rekordinio dydžio konteinervežio „MSC Ingy“ įplaukimą į Klaipėdos uostą pernai gruodžio 19 d. ir bus pradėtos naujos linijos su kitais uostais, ne tik su Australijos.

[Tylus]

VLG įmonių grupės sėkmės istoriją kuria darbuotojai

[Tylus]

KKT: 2019-ieji iššūkių metai

Netrukus prasidės UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) naudojamų 143-143A krantinių rekonstrukcija. Terminalo vadovybė baiminasi, kad ji neužtruktų ilgiau nei planuojama, mat šios bendrovės senajame generalinių krovinių terminale naudojamo pirso rekonstrukcija jau vėluoja kelis mėnesius.

KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika sausio 22 d. teigė, kad realūs minėtų krantinių rekonstrukcijos darbai dar nepradėti, bet sausio 23 d. pirmą kartą bus susitikta su konkursą laimėjusiu rangovu ir aptariama statybos darbų eiga. „Paruošiamieji darbai jau vyksta“, - sakė jis.

Uostininkai juokauja, kad uoste pasidarė madinga krantines rekonstruoti nenutraukiant gamybos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pirmą kartą tai pabandė daryti, kai buvo rekonstruojamos UAB Birių krovinių terminalo nuomojamos krantinės, tada pasisekė, tad dabar stengiamasi ir toliau taip daryti.

143-143A krantinių rekonstrukcija bus vykdoma etapais, t. y. dalis krantinių rekonstruojama, po rekonstrukcijos pradedama eksploatuoti, o tada imamasi kitos dalies rekonstrukcijos.

„Sustabdyti darbų mes negalime, nes turime labai didelį krūvį. Netgi rekonstruojant etapais mums tai bus labai didelis iššūkis stengiantis padaryti taip, kad mūsų klientai nepajustų šios rekonstrukcijos pasekmių. Visi esame susirūpinę, nes suprantame, kad tai padaryti nėra taip paprasta.

Bet kokie rekonstrukcijos darbai, susiję su krantinių remontu ar statybomis, daro šiokį tokį poveikį ritmingam įmonės darbui“, - sakė V. Šileika.

Tačiau įmonė privalo „išgyventi“ rekonstrukciją, kad ateityje galėtų konkuruoti. Pasak KKT vadovo, jau dabar laivybos kompanijos, KKT klientės, teiraujasi, kada pagaliau KKT turės normalias sąlygas. Klientai nori keisti savo laivus į didesnius. Žinia, konteinerių srautas, jų krovos apyvarta didėja, laivybos kompanijos jungiasi į įvairius aljansus arba perka vienos kitas, ir taip bando įsigyti didesnius laivus, kuriuos norėtų siųsti ir į Klaipėdą. Pasak V. Šileikos, deja, visame jų krovinių maršruto kelyje Klaipėda yra didžiausia problema, kadangi KKT maksimali leistina laivų grimzlė yra tik 10 metrų. Tai pats blogiausias infrastruktūros rodiklis Rytų Baltijos šalyse jau nekalbant apie Vakarų Europos uostus.

Pasiteiravus, kada KKT pagaliau sudarys geras sąlygas savo klientams, V. Šileika atsakė: „Mes planuojame, o kažkas juokiasi. Labai tikiuosi, kad priešingai nei 127-128 krantinių, kuriomis naudojasi generalinių krovinių terminalas, rekonstrukcija, kurios statybos darbai šiuo metu vėluoja 3-4 mėnesius, anų krantinių rekonstrukcija bus įgyvendinta laiku, ir tam tikrą sąlygų pagerėjimą pajusime jau 2020 metais.“

127-128 krantinių rekonstrukcija turi būti baigiama šiemet. Kai kurie darbai jau turėjo būti padaryti, bet vėluojama. Jau yra užsakyti nauji kranai. KKT baiminasi, kad nebus nė kur pastatyti atplukdyto naujo krano, jeigu ir toliau remonto darbai taip bus vykdomi. „Žinoma, rangovai visada turi daugybę pasiteisinimų, kodėl jie vėluoja atlikti darbus, bet tai labai apsunkina mūsų darbą. Esame priversti vežti krovinius į kitą, konteinerių, terminalą, o dėl tų, kurių negalime pervežti, naudojamės ir Vakarų laivų gamyklos, ir Malkų įlankos terminalo paslaugomis. Visa tai didina mūsų kaštus, klientams kyla tam tikrų rūpesčių. Šis laikotarpis tikrai nėra paprastas. Nepabaigta krantinių rekonstrukcija viename terminale, tuoj prasidės kitame. 2019-ieji mums pilni iššūkių, turint omenyje, kad krovinių srautai auga“, - sakė V. Šileika.

[Tylus]

Daugiau laivų uoste, „sotesnis“ šalies biudžetas

Pernai į Klaipėdos uostą atplaukė 510 laivų, arba 7,8 proc. daugiau nei 2017 metais. Todėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pajamos pernai sudarė 63,74 mln. eurų ir 7 proc. viršijo užpernai gautas pajamas.

Beje, direkcijos pelnas per pastaruosius trejus metus didėjo labiau nei pajamos. Į šalies biudžetą kaip 2018 metų direkcijos dividendai keliaus daugiau kaip 21 mln. eurų.

Pasak uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio, ankstesniais metais laivų, atplaukiančių į Klaipėdos uostą, skaičius turėjo tendenciją šiek tiek mažėti. Nuo 2015 metų laivų parametrai ir tonažas didėjo, tad krovos rodikliai gerėjo. Pastaruoju metu vėl grįžtama prie daugiau kaip 7 tūkst. laivų įplaukimų per metus. Pernai į Klaipėdos uostą įplaukė 7 082 laivai, 2017 m. - 6 571.

Anksčiau Uosto direkcija nuolatos pateikdavo atplaukusių laivų, kurių ilgis - daugiau nei 200 metrų, skaičių. Pastaruoju metu atsirado naujas laivų, ilgesnių nei 360 m, rodiklis. Pernai mūsų uoste tokių laivų lankėsi net 13, o 200 m ilgio ir didesnių - net 355. Užpernai tokių laivų atplaukė tik 267.

2018 metais į Klaipėdos uostą įvesti ir išvesti 8 857 laivai. Bendras locavimo darbų valandų skaičius - 11 748.

Laivyba Klaipėdos uoste pernai buvo trikdoma 109 valandas. Tai yra tiek laiko buvo sudėtingos hidrometeorologinės sąlygos, kai vėjo greitis, viršijantis 20 m/s, pareikalavo tam tikrų laivų laivybos ribojimo.


Pajamos padidėjo 9 mln. eurų

2015 metais Klaipėdos uosto direkcijos pajamos buvo 55 mln. eurų. Per trejus metus jos padidėjo 9 mln. eurų. Pagrindinė to priežastis, Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, - yra išaugusios pajamos iš uosto rinkliavų dėl didesnio laivų skaičiaus.

M. Armonaičio manymu, gerus rezultatus lėmė ir laiku pakeistos laivų rinkliavos - įvestos vadinamosios lubos laivams konteinervežiams, kurių bendras tonažas didesnis nei 60 tūkst. tonų. Tie laivai, kurie dėl savo dydžio negali būti iki galo pakrauti Klaipėdos uoste, dabar moka tik už tą tonažą, kuris gali būti pasiektas mūsų uoste. Taigi jie gali atplaukti į mūsų uostą nepatirdami papildomų kaštų. Tai prisidėjo ir prie drastiško konteinerių krovos augimo Klaipėdos uoste, ir davė didelės naudos - Uosto direkcijos pajamos padidėjo, nepaisant tų „lubų„, o sąnaudos išliko stabilios.

2018 metų pelnas, palyginti su 2017-ųjų, išaugo 9 proc., t. y. padidėjo beveik trimis milijonais eurų, o palyginti su 2015-aisiais, padidėjo net 11 mln. eurų, t. y. daugiau nei pajamos per trejus metus.

Uosto direkcijos 2018 metų pelno įmoka, kitaip sakant, dividendai, sudarys 21,7 mln. eurų, o pelno mokestis - dar apie 5 mln. eurų. Priminsime, kad nuo 2018 metų Uosto direkcijai panaikinta pelno mokesčio lengvata, tad ji šį mokestį apskaičiuos taip, kaip ir visos Lietuvoje veikiančios įmonės.

Pernai Uosto direkcija pervedė Klaipėdos miesto savivaldybei 1,6 mln. eurų, kurie buvo skirti privažiavimo kelių ir miesto gatvių rekonstrukcijai. Visi pinigai buvo panaudoti.

„Valstybės biudžetą papildysime nemaža suma. Kuo daugiau gauname pajamų, tuo didesnė mūsų įmoka į valstybės biudžetą„, - sako laikinai Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigas einantis infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

[Tylus]

Klaipėdos uoste - vėl rekordai

Ketvirtadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje aptarti praėjusių metų rezultatai. Šiemet krova prognozuojama atsargiai - 1 milijonu tonų mažesnė.

Konferenciją vedęs Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė generalinį direktorių Arvydą Vaitkų pavaduos iki kovo mėnesio.

Priminsime, kad pernai buvo pasiektas visų laikų uosto krovos rekordas - perkrauta 46,6 mln. t. Palyginti su 2017-aisiais, krovos srautai pernai išaugo 7,9 proc. 2018-aisiais perkrauta krovinių 3,4 mln. tonų daugiau nei užpernai.

Klaipėdos uoste labiausiai didėjo konteinerių krova net 58,6 proc. palyginti su užpernai. Jos apyvarta pernai, palyginti su užpernai, didesnė 2,9 mln. t. Pernai perkrauta daugiau kaip 750 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Antroje vietoje - cheminės ir birios trąšos, jų perkrauta 0,5 mln. t daugiau ir pasiektas metų rekordas - 14,3 mln. t. Trečioje vietoje - ro-ro kroviniai - 324 tūkst. t daugiau, pernai perkrauta 5,2 mln. t.

Labiausiai sumažėjo grūdų apyvarta - 1 mln., ir naftos produktų - beveik 1 mln. tonų. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, jeigu nebūtų sumažėjusi naftos ir grūdų krova, Klaipėdos uoste galėjo būti perkrautas 51 milijonas tonų. „Turime neblogą rezervą tokiai apyvartai pasiekti“, - sakė A. Drungilas.

Baltijos jūrų uosto regione krova taip pat augo 6 mln. t, palyginti su užpernai. Labiausiai augo konteinerių krova, po to anglys - 3,2 mln. o trečioje vietoje mediena - 1,9 mln. t. Žalios naftos apyvarta sumenko visame regione. Krova šiek tiek sumenko Ust Lugoje ir Primorske. Pagal krovos apyvartą tonomis Klaipėda yra antras uostas visame regione. Labiausiai krova augo Snkt Peterburge. Trečias - Rygos uostas. Jame padidėjo anglių krova. Nuo 2010 iki 2018 metų Klaipėdoje krova išaugo beveik 50 proc. Klaipėdos rinkos dalis per šį laikotarpį išaugo 10 proc.

Pernai Uosto direkcija gavo beveik 64 mln. eurų pajamų. Grynojo pelno prieš apmokestinimą - 35 mln. eurų. Palyginti su 2017 metais, direkcijos pajamos padidėjo beveik 7 proc., o grynasis pelnas - beveik 10 proc.

2018-aisiais į uosto infrastruktūrą investuoti 38,8 milijonai eurų neskaičiuojant PVM. Palyginti su 2017-aisiais, investuota pernai beveik 11 mln. eurų daugiau. Šiemet į uosto infrastruktūrą ketinama investuoti beveik 50 mln. eurų.

[Tylus]

KLR dokai dar kurį laiką liks miesto centre

Alvydas Butkus šiuo metu vadovauja net trims atskiroms įmonėms: UAB „Klaipėdos laivų remontas“, AB Kruizinių laivų terminalui ir UAB Klaipėdos pilies uostui. Visoms joms praėjusieji metai nebuvo blogi. Beje, jau pradėtas tiesti naujas kelias į Kruizinių laivų terminalą.

Priminsime, kad pernai nuo liepos 2 d. vietoj AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR) atsirado dvi savarankiškos įmonės - UAB „Klaipėdos laivų remontas“, besikurianti pietinėje uosto dalyje, buvusiame Jūrų perkėlos terminale Perkėlos g., ir AB Kruizinių laivų terminalas, kuri liko buvusioje KLR teritorijoje miesto centre. KLR generalinis direktorius A. Butkus kol kas laikinai eina ir Kruizinių laivų terminalo vadovo pareigas.

KLR vis dar tebesikrausto iš miesto centro į pietinę uosto dalį. Planuota, kad jau 2017 metais bus perplukdyti ir abu KLR plaukiojantieji dokai. Tačiau ir pernai jie visus metus nepajudėjo.

Procesas užtruko dėl dviejų naujų vietų dokams pastatyti įrengimo pietinėje dalyje. Šį klausimą sprendžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kartu su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) ir KLR. A. Butkaus teigimu, kol kas dar tik atliekami projektavimo darbai. O jie, turint omenyje ir įvairius konkursus, trunka gana ilgai. Tad dar ilgiau nei metus dokai nebus išplukdyti iš miesto centro.

Šiuo metu KLR laivų remontą net trijose vietose - ir buvusiame Jūrų perkėlos terminale, ir Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), ir senoje vietoje miesto centre. Čia yra likę ir dalis darbuotojų, o kiti jau dirba pietinėje dalyje. „Darbuotis galime ir dabartinėmis sąlygomis, laukdami, kol bus baigti tie projektavimo darbai ir mes galutinai persikraustysime“, - sakė A. Butkus.

Pasak jo, praėjusieji metai laivų remontininkams buvo geri - numatyti planai įvykdyti visais atžvilgiais: tiek pelno, tiek pajamų. Šiemet bus tęsiama pagrindinė laivų remonto veikla ir investiciniai projektai, susiję su galutiniu perisikraustymu į pietinę dalį. Dar ne visas staklynas iškraustytas. Jis perkeliamas į naują vietą, į buvusi sandėlį pietinėje uosto dalyje, po truputį, dalimis. Šiemet bendrovės planai, galima sakyti, tokie pat kaip ir pernai.

AB Kruizinių laivų terminalas yra nedidelė įmonė. Ji aptarnauja atplaukusius kruizinius laivus ir laivus, pastatytus prie krantinių, prižiūri visą miesto centre nuomojamą teritoriją, pastatus, į kuriuos investavo bendrovė, rūpinasi nuomojamais viešbučiais. Eidamas ir šios bendrovės vadovo pareigas A. Butkus sako nesusiduriantis su didelėmis jos administravimo problemomis. Supranta, ši bendrovė taip pat turi savo planų.

Kruizinių laivų terminale didelių permainų neplanuojama. Daugiau pastatų griauti toje teritorijoje neplanuojama. Visi pastatai, kuriuos reikėjo griauti, jau nugriauti. Tai reikėjo padaryti todėl, kad pagal detalųjį planą į Kruizinių laivų terminalą turi būti nutiestas naujas kelias nuo Pilies g. Nugriauti pastatai, kurie trukdė tai daryti.

Kelias tiesiamas Savivaldybės užsakymu ir darbai jau pradėti. Jie vyksta intensyviai, nors oro sąlygos nėra itin geros.

Trečia atskira įmonė dar yra Klaipėdos pilies uostas. Pasak A. Butkaus laivų jam netrūksta, būtų galbūt galima jį pamažu plėsti. Tokia galimybė galbūt atsiras, kai dokai bus išplukdyti į pietinę dalį.

„Džiaugiuosi, kad laikomės stabiliai visose trijose įmonėse, kad reikalai neblogėja, praėjusius metus baigėme gerai“, - sako A. Butkus.

[Tylus]

Uosto krantines rekonstruos už 28 mln. eurų

Dvi Klaipėdos uosto krantines už daugiau kaip 28 mln. eurų rekonstruos Vilniaus statybos bendrovė „Tilsta“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su kelių ir inžinerinių tinklų tiesimo bendrove „Fegda“.

Įmonės laimėjo viešąjį konkursą bei rekonstruos 143 ir 143A krantines, naudojamas vienos didžiausių uosto krovos bendrovių Klaipėdos konteinerių terminalas.

Centriniame viešųjų pirkimų portale nurodoma, kad sutartis su rangovais buvo sudaryta sausio 10 dieną, darbus planuojama pabaigti iki 2021 metų gruodžio mėnesio.

Konkursą laimėjusios įmonės atliks krantinių statybos, dugno gilinimo ir žemių siurbimo, vandentiekio ir kanalizacijos tiesimo darbus, teiks inžinerinio projektavimo paslaugas.

Po rekonstrukcijos ir Malkų įlankos akvatorijos gilinimo prie šių krantinių galės švartuotis Post Panamax tipo laivai, todėl Klaipėdos konteinerių terminalas galės didinti krovos apimtis.

Klaipėdos konteinerių terminalas 2017 metais uždirbo 6,771 mln. eurų grynojo pelno – 5,1 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 6,442 mln. eurų. Bendrovės pardavimo pajamos užpernai padidėjo 8,8 proc. iki 23,143 mln. eurų.

[Tylus]

Belgai už 5 mln. eurų valo Klaipėdos uosto akvatoriją

Siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale, Klaipėdos jūrų uoste atliekami uosto akvatorijos dugno valymo darbai. Pirmiausia buvo išvalytas išorinis įplaukos kanalas, o šiuo metu darbai vykdomi pietinėje uosto dalyje.

Praėjusių metų gruodžio pradžioje akvatorijos dugno valymo darbai startavo ties uosto vartais bei įplauka į uostą. Šiame ruože buvo iškasta 49 565 m³ sąnašinio grunto. Šiuo metu belgų įmonė Jan de Nul N. V. akvatorijos dugno valymo darbus atlieka ties Kiaulės Nugaros sala bei Smeltės apsisukimo rate. Bendrai iš viso jau yra iškasta apie 200 tūkst. m3sąnašinio grunto.

„Tokie darbai uoste yra atliekami reguliariai, siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale. Valyti sąnašas yra būtina norint būti konkurencingiems ir priimti didelių parametrų laivus. Kaip rodo neseni įvykiai, Klaipėdos uostas sugeba priimti tokius milžinus, kaip neseniai apsilankęs konteinervežis „MSC Ingy“, kurio ilgis siekia 400 m, o plotis 59 m“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Akvatorijos dugno valymo darbų pirmumas ir dažnumas nustatomas atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį.

Su konkursą laimėjusia įmone Jan de Nul N. V. pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto.

Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože.

[Tylus]

Klaipėdos uostas artėja prie 50 milijonų tonų krovos

Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2018 metais viršijo 46 mln. tonų krovinių apyvartą. Tai yra geriausias rezultatas per visą jo istoriją. Skaičiuojama, kad šis rezultatas valstybės biudžetą papildys daugiau kaip 800 mln. Eur.

Ketvirtus metus iš eilės Klaipėdos uostas pagerina metinį krovinių apyvartos rezultatą. 2018 m., negalutiniais duomenimis, uoste krauta 46,3 mln. t, tai yra 7,3 proc. viršyta 2017 m. krovinių apyvarta, kuri siekė 43,17 mln. t. Atitinkamai 2015 m. - 38,51 mln. t. 2016 m. krauta 40,14 mln. t.

„Pamenu, dar visai neseniai siekiamybė buvo per mėnesį perkrauti 3 mln. t krovinių, o praėjusieji metai rodo, kad mėnesio krova neretai jau viršija 4 mln. t. Džiaugiamės, kad mūsų uostas yra lyderis tarp Europos Sąjungos uostų Baltijos jūroje. Todėl pirmiausia už didžiulį įdirbį noriu padėkoti uosto naudotojams, taip pat už sklandų ir profesionalų darbą - Uosto direkcijos darbuotojams“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šių metų spalio mėnesį pasiekta didžiausia mėnesio krovinių apyvarta - 4,34 mln. t.

2018 m. didžiausias augimas fiksuotas generalinių krovinių segmente - krovinių konteineriuose, ro-ro, kt.

Pernai taip pat perkrauta daugiausiai trąšų uosto istorijoje.

Negalutiniais duomenimis, praėjusių metų Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildys daugiau kaip 824 mln. Eur.

„Uosto nauda šaliai ir jos žmonėms neabejotina - tai ypač reikšminga Klaipėdos regiono ekonominiam ir socialiniam gyvybingumui. Skaičiuojama, kad net dešimtadalis šalies nacionalinio biudžeto yra susijęs su pajamomis, gautomis iš uosto veiklos, tad mūsų generuojamos lėšos gali tiesiogiai prisidėti prie Lietuvos gyventojų gerovės - ir prie mokytojų atlyginimų ar pensijų didinimo, ir kitų socialiai reikšmingų darbų„, - pasakojo A. Vaitkus.

[Tylus]

„Regina Seaways“ vasarį pradės dirbti įprastai

Danijos kapitalo keltų bendrovės „DFDS Seaways“ keltas „Regina Seaways“, po spalį patirto incidento Baltijos jūroje iki šiol plaukiojantis su vienu varikliu, vasarį turėtų pradėti dirbti su dviem varikliais.

„Kol kas laivas dirba su vienu varikliu, yra pradedami paruošiamieji darbai naujo variklio surinkimui, sugedusio variklio surinkimas prasidės sausio viduryje“, – BNS patvirtino „DFDS Seaways“ atstovas spaudai Vaidas Klumbys.

Anot jo, antrasis variklis bus perrenkamas pakeičiant susidėvėjusias ir pažeistas detales.

„Jeigu viskas vyks sklandžiai, jis (keltas – BNS) vasario mėnesį turėtų dirbti įprastai“, – teigė V. Klumbys.

Incidentas „DFDS Seaways“ laive, plaukusiame iš Kylio į Klaipėdą, įvyko spalio pradžioje, kai variklių skyriuje pastebėti dūmai. Keltas į Klaipėdą atplaukė tos pačios dienos vakare, veikiant vienam varikliui, nė vienas iš jame buvusių 335 žmonių, dauguma kurių – Vokietijos piliečiai – nenukentėjo.

Po incidento patikrinus ir atnaujinus visas saugumo sistemas laivui buvo išduotas laikinas trijų mėnesių leidimas dirbti su vienu varikliu, tačiau, anot V. Klumbio, lapkritį Lietuvos transporto saugos administracija leidimą pratęsė iki šių metų rugpjūčio.

Žiniasklaida skelbė, kad sekmadienį incidentą patyrė kitas bendrovės keltas – „Optima Seaways“. Laivui iš Klaipėdos 9 ryto atplaukus į Karlshamno uostą, įvyko gedimas hidraulinėje sistemoje, dėl to užstrigo rampa, o keleiviai su transporto priemonėmis laive įstrigo maždaug 20 valandų ir iš kelto išvažiavo tik pirmadienį paryčiais, kuomet rampą atidaryti padėjo kranas.

Anot V. Klumbio, šiuo metu „Optima Seaways“ stovi Karshamno uoste, į jį plukdinamas pakaitinis hidraulinis variklis, o sugedęs variklis išsiųstas remontui.

V. Klumbio teigimu, visų bendrovės turimų keltų techninis stovis yra peržiūrimas kas dvejus su puse metų, o kapitalinės patikros vyksta kas penkerius metus.

„Technika yra toks dalykas, tūkstančiai mazgų, sistemų, detalių. Nežinosi, kartais nutinka tokie dalykai. Bet aišku, visada, kai tokie precedentai įvyksta, į kitus laivus vienu ar kitu aspektu yra pasižiūrima atidžiau“, – sakė V. Klumbys.

[Tylus]

„Klaipėdos nafta“ vienu metu galės priimti tris tanklaivius

Klaipėdos uostas ruošiasi rekonstruoti dvi naftos produktų ir suskystintų gamtinių dujų krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ naudojamas krantines.

Uosto direkcijos infrastruktūros vadovo Vidmanto Paukštės teigimu, konkurso būdu pasirinkus rangovą, bus pailgintos pirma ir antra krantinės, todėl „Klaipėdos nafta“ vienu metu galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius. Be to, kanalo gylis ties krantinėmis bus pagilintas nuo 14 iki 16,9 metro.

„Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Įgyvendinus projektus, bendrovė turės galimybę didinti naftos produktų krovą“, – BNS teigė V. Paukštė.

Darbų vertės jis neatskleidė: „Kol nėra pasibaigęs konkursas, darbų kaina nėra skelbiama“.

„Klaipėdos nafta“ 2017 metų pabaigoje skelbė į šių krantinių rekonstrukciją investuosianti iki 20,9 mln. eurų (su PVM). Pasak įmonės, kanalą ties 1963–1964 metais statytomis krantinėmis ketinama išgilinti iki 17 metrų, tuomet terminalas galės vienu metu priimti ne du, o tris tanklaivius.

„Klaipėdos nafta“ investuos į krantinių suprastruktūrą, o uostas – į jų infrastruktūrą.

Uosto direkcija rangovo konkursą paskelbė gruodžio 27 dieną, o paraiškų laukiama iki vasario 7 dienos. Sutartis su rangovu bus pasirašyta dvejiems metams.

Klaipėdos uosto Malkų įlankos krantines už beveik 16 mln. eurų šiuo metu rekonstruoja Nyderlandų bendrovė „Van Oord“, o Vakarų laivų gamyklos krantines – už 27 mln. eurų – Lietuvos „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS. Kanalas prie krantinių bus pagilintas iki 14,5 metro.

[Tylus]

Ieškoma vietos naujai įmonei uoste atsirasti

Kadangi Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste tiesiog nebėra vietos prie vandens, prie krantinių, jame negali įsikurti nauja įmonė, žadanti 600 naujų darbo vietų. Papildomo ploto uoste nori dar dvi kompanijos, jau dirbančios jame.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, Uosto direkcija suinteresuota, kad kuo daugiau prekių būtų pagaminama Lietuvoje, kad mūsų uostas kuo mažiau būtų priklausomas nuo kaimynų. Todėl Uosto direkcija siekia išplėsti uosto teritorijas, kad galėtų pritraukti į uostą gamybą, kuriančią pridėtinę vertę.

A. Drungilo teigimu, jau dabar yra viena įmonė, norinti investuoti ir Klaipėdoje sukurti 600 darbo vietų. „Šiuo metu deramės, svarstome galimybes, nes įmonei reikia 25 ha žemės ir būtinai prie vandens, kadangi jos krovinys yra negabaritinis, o mes jos neturime. Stengiamės nepaleisti to kliento siūlydami tuos lopinėlius žemės, kuriuos dar galime. Turime kelis lopnėlius su „Vaterfrontu“, bet tai nėra krantinės, tai tik kranto linija“, - aiškino jis.

Jeigu uosto bendrasis planas jau būtų buvęs patvirtintas, būtų surasti tie 25 ha žemės, jau pritrauktos investicijos ir sukurta 600 darbo vietų, generuojančių naujas darbo vietas ir kituose sektoriuose, o Uosto direkcija gautų papildomų pajamų per laivybą. Be abejo, uosto bendrasis planas numato kur kas didesnes teritorijas nei tie 25 ha.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šita nauja kompanija galėtų dirbti tik pietinėje uosto dalyje, nes ten ir logistika, ir pats darbo principas jai yra labiausiai priimtinas.

A. Vaitkaus teigimu, Klaipėdos uoste yra dar dvi jau veikiančios kompanijos, kurios pageidauja papildomų plotų. Vienai reikia apie 5 ha, o kitai - 15 ha teritorijos.

[Tylus]

Uosto direkcija greitai akcine bendrove netaps

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra valstybės įmonė. Jos vadovybė norėtų, kad įmonei būtų suteiktas akcinės bendrovės statusas, duosiantis kur kas daugiau galimybių, leisiantis netgi įsigyti turto kitose valstybėse. Direkcija šiandien jau yra pasirengusi pertvarkai, tačiau šalies vadovybė, regis, tokia galimybe kiek suabejojo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo manymu, Uosto direkcija bent jau iki tol, kol Lietuvoje baigsis rinkimai, akcine bendrove tikrai netaps.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, akcionavimas greitai neįvyks. Visų pirma aukščiausiuose valdžios sluoksniuose keliamas klausimas dėl valstybės vientisumo. Žinia, negalime pamiršti to, kad Lietuva turi vienintelį uostą, tad šis klausimas yra be galo svarbus.

Vyriausybei kyla nemažai klausimų, kaip turėtų būti geriau valdomas valstybės turtas, o uostas, žinia, yra jos turtas.

Šiuo metu vis dar svarstoma, kas būtų, jeigu Uosto direkcija taptų akcine bendrove - ar nėra grėsmės ją paversti listinguojama įmone.

„Visus tuos klausimus Vyriausybė turi ramiai išsiaiškinti. Mes kaip Uosto direkcija jau šiandien akcionavimui esame pasirengę„, - sako A. Vaitkus.

Uosto direkcija nori tapti akcine bendrovė todėl, kad AB Lietuvoje kai kuriais atvejais turi geresnes sąlygas nei valstybės įmonė.

Sunku paaiškinti, kodėl akcinės bendrovės vadovybė vertinama kitaip ir jos atlyginimai yra kur kas didesni nei valstybės įmonių vadovų. Net ir automobilių naudojimo tvarka AB ir VĮ skiriasi.

Uosto direkcijai esant valstybės įmone pardavus turtą už jį gautos lėšos patektų į šalies biudžetą, o AB atveju jos liktų įmonei. Pavyzdžiui, Uosto direkcija galėtų pardavusi seną pastatą už jį gautas lėšas panaudoti naujam biurui statyti. Suprantama, dėl VĮ statuso nukenčia ir direkcijos verslumas.

„Verslumas yra viena didžiausių ambicijų. Uosto direkcija jau ne kartą įrodė savo gebėjimus. Galbūt mes galėtume eiti ir į kitas valstybes įsigydami jose infrastruktūros objektų ir kurti naujas galimybes. Gaudami naują pridėtinę vertę mes galėtume sėkmingai integruotis į kitas valstybes. Pavyzdžiui, Vokietija neseniai įsigijo tam tikrą prieigą, regis, Mugos uoste“, - aiškina Uosto direkcijos vadovas.

[Tylus]

Kuo Klaipėdos išorinis uostas būtų pranašesnis už Gdansko

Diskusijos dėl galimybės ir būtinybės statyti išorinį Klaipėdos uostą dar toli gražu nebaigtos. O štai Lenkijos Gdansko uostas pasistatęs išorinį uostą, jau skaičiuoja konteinerių krovos didžiulį prieaugį.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, išoriniu Klaipėdos uostu labai domimasi išorinėje rinkoje. Anot jo, jau yra įmonių, deklaravusių, kad jeigu Lietuva įgyvendins šį projektą, jos norės jame dalyvauti. Ir tai ne Kinijos, o Europos įmonės.

„Būtų labai gerai, jeigu uosto bendrasis planas būtų baigtas greičiau, tada mes galėtume pereiti prie konkretesnių veiksmų su tomis įmonėmis. 2006-aisiais buvo atidarytas Gdansko uosto išorinis terminalas, prieš dvejus metus baigtas jo antras etapas, jis buvo išplėstas beveik dvigubai. Tačiau jau šiuo metu jis yra beveik visiškai užpildytas. Pernai Gdanske turėjo būti perkrauta 1 mln. 700 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). O pradėjo šis uostas nuo 80 tūkst. TEU.

„Mūsų startas šiemet bus, ko gero, 800 tūkst., o gal ir milijonas TEU. Taigi mūsų startinės pozicijos yra daug geresnės. Iš tikrųjų tos okeaninės laivybos linijos ir tie klientai, kurie žada dalyvauti mūsų projekte įvardija labai svarbius mūsų uosto privalumus palyginti su Gdansku.

Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas būtų paskutinis tiesioginiame okeaninio laivo kelyje. Tai reiškia, kad mes per tas tiesioginio užėjimo linijas aptarnautume visą buvusią Sovietų Sąjungą. Iš mūsų būtų skirstomi konteineriai tiek į žemyninę dalį, tiek plukdomi fideriniais laivais. Gdanskas savo rinkoje turi apie 37 milijonus, o mes turėtume apie 250 milijonų vartotojų„, - sakė A. Drungilas ir pridūrė, kad tai labai stiprūs koziriai, kad išorinis uostas Klaipėdoje būtų pastatytas per trumpiausią laikotarpį, jeigu pavyktų sutvarkyti visą dokumentaciją.

Pasak A. Drungilo, labai stiprus privalumas, kad Klaipėda būtų paskutinis tiesioginio užėjimo uostas. Tai reiškia, kad investuotojai, kurie investuotų pinigus į mūsų išorinį uostą, būtų saugesni, nes iš tarpinių uostų, į kuriuos užsuka okeaniniai laivai, kroviniai gali būti labai lengvai permetami į bet kuriuos kitus tarpinius uostus, o iš paskutinio uosto to nebepadarysi.

[Tylus]

Uosto bendrasis planas vėluoja

Taip jau atsitiko, kad baigiantis 2018-iesiems Klaipėdos miesto savivaldybė nesuskubo pasitvirtinti miesto bendrojo plano koncepcijos. Deja, ir Uosto direkcijai nepavyko patvirtinti uosto bendrojo plano. Be abejo, tai lėtina ambicingų planų įgyvendinimą.

„Deja, mūsų valstybėje dar yra daug biurokratinių procesų. Kadangi mes turime daug nuogąstavimų, įvairiausių fobijų, prarandame galimybę planus parengti greitai. Istorija jau rodo, kad uosto bendrojo plano parengimas buvo seniai reikalingas. Šiandien pritraukti investuotojus į jau paruoštus plotus, jeigu nėra komunikacijų, sunku. Jie tokius plotus vadina bulvių laukais ir sako, kad į tokias vietas neina. Vadinasi, reikia ne tik turėti planavimo dokumentus, bet ir tinkamas komunikacijas. Verslui labai svarbus įsisteigimo greitis“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis neneigia, kad Uosto direkcija su bendruoju planu jau šiek tiek vėluoja. Norėta jį patvirtinti iki 2018 metų pabaigos.

„Labai tikiuosi, kad uosto bendrasis planas, kuris netrukus bus perduotas Vyriausybei derinti, jos bus gana greitai suderintas ir patvirtintas. Tai mums atvers naujas galimybes eiti į priekį formuojant naujas teritorijas tiek pietinėje, tiek šiaurinėje uosto dalyse“, - sakė A. Vaitkus.

Išorinis uostas kelia daug diskusijų. Uosto direkcija jau daug kartų atsakė į tuos pačius klausimus miesto bendruomenėms, tačiau vyksta vadinamieji politiniai procesai, kurie apsunkina situaciją.

„Gąsdinimas ir ribų tarp uosto ir miesto brėžimas neveda į pažangą kuriant naujas ir gerai apmokamas darbo vietas. Kokios linijos gali būti tarp uosto ir miesto, jeigu tai yra uostamiestis?“ - klausia Uosto direkcijos vadovas.

Jo manymu, konfrontacija tarp uosto ir miesto prasidėjus rinkimams nepadidės, nes jau nebėra kaip didėti.

„Labai reikia, kad kuo greičiau būtų patvirtintas uosto bendrasis planas. Belieka laukti, kol rinkimai baigsis, nes, tikėtina, nurims aistros ir tada sparčiau pajudės šis projektas. Uosto bendrasis planas atvertų naujas galimybes ne tik mums kaip Uosto direkcijai, bet ir miestui. Numatoma ir naujos kruizinių laivų krantinės statyba miesto centre, Danės upės žiočių dešinėje pusėje, buvusioje „Memelio miesto“ teritorijoje. Atsirastų naujas traukos objektas miestiečiams, perspektyva nekilnojamojo turto vystytojams“, - mano Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.