Klaipėda vis naujus rekordus gerina, bet panašu, kad šito nepagerins dar ilgai, nes didesnių laivų pasaulyje jau nelabai ir yra. Titanikas prie jo atrodytų mažylis. Daugiau nuotraukų čia.
-
Klaipėda vis naujus rekordus gerina, bet panašu, kad šito nepagerins dar ilgai, nes didesnių laivų pasaulyje jau nelabai ir yra. Titanikas prie jo atrodytų mažylis. Daugiau nuotraukų čia. -
Uostas sulaukė rekordinio laivo milžino
Klaipėdos uostas 2018 metus pažymės istoriniu įvykiu – 2018 m. gruodžio 19 d., trečiadienį, Klaipėdos uoste, prie LKAB „Klaipėdos Smeltė“ krantinių prisišvartavo vienas didžiausių pasaulyje konteinervežių laivų MSC INGY.
Laivo ilgis siekia net 400 m., laivo plotis – 59 m, laivo talpa – 19 462 TEU.
Šis laivas – didžiausias laivas, kada nors atplaukęs į Klaipėdos uostą. Baltijos jūroje tokie laivai iki šiol plaukdavo tik į Aarhus (Danija) ir Gdansko (Lenkija) konteinerių terminalus.
Iki šiol didžiausias uosto istorijoje buvo 366 metrų ilgio konteinerių laivas „MSC Topaz“, viešėjęs liepos mėnesį.Komentuoti:
-
Jūros kelią renkasi vis daugiau vežėjų
Visi Baltijos jūros keltų terminalai konkuruoja tarpusavyje dėl greitesnės ir paprastesnės klientui vartų kirtimo, įvažiavimo ir išvažiavimo sistemos. Centrinis Klaipėdos terminalas, kuriame laivų pakrovimo ir iškrovimo procesas yra skaitmenizuotas, įsitvirtino rinkoje ir yra vienas pažangiausių regione.
Jūrų keltais gabenamų krovinių kiekis Klaipėdos uoste nuosekliai didėja ir šiemet pasiekė rekordinę aukštumą – priartėjo prie 6 mln. tonų. Centrinis Klaipėdos terminalas (CKT) vienu metu gali priimti iki trijų laivų: ro-ro, con-ro, ro-pax, konteinerinius, kruizinius ir automobilių keltus. Jis patogus ir vežėjams, ir keleiviams, kuriems čia įrengtos aptarnavimo zonos. Visi procesai vyksta planingai ir greitai. Taupant laiką ir energetinius išteklius, terminalo valdymo sistemos algorit-mai sudėlioti taip, kad krovinys dar iki pakrovimo pradžios atsidurtų kuo arčiau laivo.
Pagal srautus ir jų rūšis CKT yra vienas sudėtingiausių Baltijos jūros regione. Jūrų linijos Klaipėdą jungia su Vokietijos Kylio, Švedijos Karlshamno ir Treleborgo bei Danijos Fredericijos uostais. Terminalas turi aukščiausius saugumo įvertinimus. Pastaruoju metu čia atvyksta laivai su NATO kroviniais ir priimami keltai su į pratybas gabenama karine technika.
Europos Sąjungos transporto politikos siekis – kuo daugiau krovininio transporto perkelti į jūrų kelius, trumpųjų nuotolių laivyba ir jūrų greitkelių projektai remiami finansiškai. CKT statybai taip pat panaudota per 70 mln. eurų ES lėšų. Privačios investicijos siekė beveik 20 mln. eurų, bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ – 3 mln. eurų. Tačiau baigus statybas terminalas dar metus negalėjo veikti, kol buvo atlikta Minijos gatvės ir Baltijos prospekto rekonstrukcija. Kitos dvi Baltijos prospekto sankryžos, nors jos buvo to paties projekto dalis, nerekonstruotos iki šiol.
Nekelia diskomforto
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) bendrųjų reikalų ir rinkodaros vadovas Artūras Drungilas pažymi, kad CKT vykdo sutartyje numatytus įsipareigojimus, dirba gerai ir, kas svarbu uosto įvaizdžiui, pritraukė naują laivybos liniją. Tinkamai sutvarkė vilkikų srautą, dėl kurio miestui buvo kilę problemų 2017 m. rudenį, kai buvo perkelta iš pietinės uosto dalies į CKT Švedijos linija (Vokietijos linija perkelta 2016 m. vasarą), kai veikė vieneri įvažiavimo vartai.
„Džiugu, kad krovinių srautas didėja, o diskomforto nepadaugėjo, nes naujos linijos TT-Line keltas atplaukia ir išplaukia nakties metu. Tas labai imponuoja. Kadangi per terminalą vyksta visas keltų krovinių srautas, nesunku suskaičiuoti, kad lapkritį uosto ro-ro krovinių apyvarta, palyginti su 2017 m. tuo pačiu mėnesiu, didėjo 7 proc., o skaičiuojant nuo metų pradžios – 7,2 proc. Tai labai geras rezultatas. Terminalas yra svarbus ir šalies turizmui. Keltais keliavo beveik 290 tūkst. keleivių“, – sakė A.Drungilas.
...Komentuoti:
-
Laivui "Naras" – metų gaminio apdovanojimas
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas "Naras" pelnė "Lietuvos metų gaminio 2018" apdovanojimą – aukso medalį. Šis modernus laivas padeda Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų povandeninę techninę priežiūrą. Dar vienas aukso medalis Vyriausybėje įteiktas Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai "Bega" už šiemet pradėtą eksploatuoti pirmąjį ir kol kas vienintelį Klaipėdos uoste specializuotą cemento terminalą.
Laivas "Naras" – tai naujausias Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos laivas. Jo paskirtis – stiprinti uosto laivybos saugumą, užtikrinti efektyvią uosto krantinių priežiūrą, sudaryti palankesnes sąlygas dirbti uosto narams.
"Narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, būtina nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Mums labai džiugu, kad buvo įvertintas naujausias mūsų laivas, kuris yra modernus ir inovatyvus, garantuojantis dar didesnį laivybos saugumą uoste", – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai gali atlikti dar didesniame gylyje, o laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius. Kadangi tai yra ir naftos produktų surinkimo laivas, jis turi rezervuarą iki 60 kub. m talpos naftos produktams rinkti. Laivas "Naras" užtikrina aplinkosauginius reikalavimus, jis reikalingas likviduojant avarijų pasekmes, kai reikia surinkti išsiliejusius naftos produktus. Laivo "Naras" komanda aprūpinta modernia naftos produktų surinkimo įranga, taip pat juo galima rinkti šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Naftos produktų surinkimo specialistai uoste budi ištisą parą.
Dar vienas apdovanojimas, iškeliavęs į Klaipėdos uostą - Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos "Bega" šiemet pradėtam eksploatuoti specializuotam cemento terminalui. Šis terminalas pastatytas siekiant efektyviai aptarnauti tiek augantį lietuviško cemento eksportą, tiek pritraukti naujus šio krovinio srautus. Cemento terminalo veiklai pasitelktos intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškos žaliosios technologijos. Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet lietuviško eksportinio cemento krova įmonėje "Bega" išaugo apie 30 proc.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso "Lietuvos metų gaminys“ pagrindinis tikslas – didinti aukštos kokybės lietuviškos produkcijos konkurencingumą, pristatyti ir įtvirtinti šalies pramonės produkciją, prekes ir paslaugas vietiniam ar tarptautiniam vartotojui, skatinant rinktis kokybišką lietuvišką produktą, taip vystant Lietuvos verslo plėtrą.
Konkursas "Lietuvos metų gaminys" surengtas jau 22 kartą.Komentuoti:
-
Į uostą atplukdyti nauji kranai konteineriamsKranai iš Suomijos į UAB Klaipėdos konteinerių terminalą (KKT) atplukdyti vakar rytą ir pradėti krauti iš laivo ant 143 krantinės. Kompanija žada dirbti ir per šventes, tad naujieji kranai bus įdarbinti dar šiemet.
UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad tai pirmieji bendrovės pirkiniai iš numatytos didelės investicijų programos.
„Augant konteinerių krovai mums ypač aktualu turėti kuo didesnį technikos potencialą. Todėl nedelsime ir, kai tik bus galima, pradėsime su jais dirbti“, - sakė jis ir pridūrė, kad iš viso bendrovė yra užsakiusi 6 kranus.
Kiti keturi kranai bus atplukdyti jau kitais metais.
Tie du RTG kranai, pagaminti Suomijos gamykloje „Konecranes“, skirti konteineriams sandėliuoti aikštelėje. Apytikrė jų kaina - 2,8 mln. eurų.
Šie kranai gana aukšti - gali krauti 6 konteinerius ir plius dar vieną konteinerį perkelti. Jie jau buvo surinkti gamykloje, plukdant laive pritvirtinti, o iš jo išvažiuos patys ir bus pastatyti į atitinkamą vietą aikštelėje.
Šiemet konteinerių krova Klaipėdos uoste augo, galima sakyti, drastiškai. Per vienuolika šių metų mėnesius konteinerių krova KKT, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, augo 22 proc.
„Mūsų turimų kranų jau neužtenka. Pastaraisiais metais gana sparčiai augame, tad turime plėsti galimybes krauti dar daugiau konteinerių. Tam mes ir ruošiamės“, - sakė V. Šileika.
Paklaustas, ar KKT šiemet tebėra konteinerių krovos lyderis Klaipėdos uoste, ar jį jau aplenkė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalas, V. Šileika atsakė: „Kalbant apie šiuos metus mes turime maždaug 49 proc. rinkos, o „Klaipėdos Smeltė“ - 51 proc. Tačiau pastaruoju metu mes kiekvieną mėnesį sulaukiame rekordo, tad labai tikimės, kad panašios proporcijos išsilaikys ir ateityje. Turime savo klientų ratą, kurie užtikrina mums nemažus srautus, viliamės, kad juos pavyks išlaikyti ateityje. Todėl ir investuojame į techninį pajėgumą.“
KKT labai laukia krantinės rekonstrukcijos senajame, generalinių krovinių, terminale pabaigos ir Malkų įlankos pagilinimo iki 14,5 m. Tik tada KKT turės panašias konkurencines sąlygas, kokias turi „Klaipėdos Smeltė“ infrastruktūros atžvilgiu. Didžiausia Klaipėdos konteinerių terminalo blogybė šiuo metu - jis negali priimti tokių didelių laivų, kuriuos priima „Klaipėdos Smeltė„.
Senajame KKT generalinių krovinių terminale šiuo metu negalima naudotis viena krantine, nes rekonstruojamos 127-128 krantinės. Situacija gana sudėtinga - turi krauti laivus terminale, kuriame kol kas negali švartuotis laivai. Todėl kai kurie krovinių srautai kreipiami į konteinerių terminalą. „Iššūkių, kol vyksta rekonstrukcija, turime nemažai įveikti“, - sakė KKT vadovas.
Krantinių rekonstrukcija konteinerių terminale, tikimasi, prasidės kitais metais, nes jau yra paskelbtas rekonstrukcijos darbų konkurso laimėtojas.Komentuoti:
-
Kol Klaipėda spyriojasi, kinai Europos uostuose kasdien sukuria 1,5 mlrd. dolerių apyvartą https://www.15min.lt/verslas/naujien...ta-667-1071496Komentuoti:
-
Dėl laivų eismo stabtelėjo statyba
Tik pradėjus derinti dokumentus paaiškėjo, kad naujos talpyklos gali pakenkti visai uosto laivybai.
Talpyklos užstotų švyturį
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos vartų pertvarkymo labiau už kitas kompanijas uoste laukia „Klaipėdos nafta“. Ne tik todėl, kad po vartų pertvarkymo ir jos krantinių rekonstrukcijų galės priimti dar didesnius tanklaivius.
Svarbiausi sąlyga yra tai, kad įplaukos pertvarkymas leis užbaigti statyti jau pradėtą naują šviesiųjų naftos produktų parką.
Pastatyti naujus rezervuarus buvo numatyta pagal patvirtintą „Klaipėdos naftos“ strategiją iki 2020 metų.
Šešis rezervuarus po 20 tūkst. kubinių metrų už 13,8 mln. eurų stato konsorciumas „Sia SKH“ ir bendrovė „Energetikos remonto ir montavimo centras“. Kitą dalį rezervuarų du po 10 tūkst. ir keturis po penkis tūkst. kubinių metrų už 9 mln. eurų ėmėsi statyti bendrovės „Montuotojas“ ir „Hidrostatyba“.
Pradėjus rengti didžiųjų šešių rezervuarų statybos techninį projektą paaiškėjo, kad du iš jų bent kol kas negali būti statomi. Talpyklos užstotų įplaukimo į uostą vedlinės liniją, kuri nuo jūros išeina į švyturį.
Bus nauja vedlinė
„Gavus reikiamą techninę informaciją iš Uosto direkcijos, buvo suderintas projektas, pagal kurį šiame etape suplanuoti 4 talpyklų statybos darbai. Kitų dviejų talpyklų montavimo darbai buvo nukelti į ateitį“, - paaiškino „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė.
Dviejų rezervuarų statyba bus įmanoma tik tuomet, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkys molus ir įplaukos kanalą. Dabar į uostą plaukiantys laivai laikosi tiesios linijos į švyturį ir plaukia tiesiai link „Klaipėdos naftos“ naudojamos pirmosios krantinės. Priartėjus atitinkamu atstumu iki tos krantinės daromas 23 laipsnių posūkis.
Po uosto vartų rekonstrukcijos laivų įplaukimo pradžia nusikels 10 laipsnių tolyn į šiaurę, o tuo pačiu gilyn į uostą slinksis ir vedlinės vieta. Dabartinis švyturys nebebus orientyru į kurį plauks laivai kirsdami uosto vartus.
„Keturių talpyklų statyba pagal projektą yra pradėta, o dviejų likusių talpyklų statybą planuojame inicijuoti atskirai, kai bus pasuktas įplaukos kanalas. Visgi sutarta, kad jau dabar visoms šešioms planuotoms talpyklos bus sukuriama infrastruktūra, kad būtų užtikrintas visų talpyklų pamatų konstrukcinis vientisumas“, - teigė O.Barkauskaitė.
Tiesins laivų posūkį
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, kad jau prasidėjo uosto vartų rekonstrukcijos projektavimas. Visas projektas, įskaitant ir rangos darbus, yra orientuotas į keturių metų perspektyvą.
Šio grafiko bus privalu laikytis, nes uosto vartus rengiamasi rekonstruoti naudojantis ES parama, kuri turi būti įsisavinta iki 2022 metų.
„Klaipėdos naftos“ atstovė O.Barkauskaitė patvirtino, kad turi iš Uosto direkcijos gautą informaciją, jog įplaukimo kanalo projektavimo darbai vyks 2019 m., o 2020-2021 m. planuojami rangos darbai.
A.Vaitkus teigė, kad įplaukos pertvarkymas priklausys ir nuo to, kaip greitai bus patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas. Be jo uostas negali vykdyti jokių darbų išorėje.
Uosto vartų rekonstrukcijos esmė yra tokia, kad būtų sumažintas laivų plaukimo ir posūkio ties „Klaipėdos nafta“ kampas. Po vartų rekonstrukcijos posūkio kampas išliks, bet jau ne 23, o 12-14 laipsnių. Kol kas dar nežinoma, kokioje vietoje teks statyti naują vedlinę į kurią orientuosis į uostą plaukiantys laivai.
A.Vaitkus svarstė, kad nauja vedlinė turėtų būti aukšta, kokių 60 metrų, nes laivai didėja. Labai svarbu, kad ne tik talpyklos, bet ir patys laivai neužstotų vieni kitiems kelio į Klaipėdos uostą.Komentuoti:
-
Pradėta gilinti Malkų įlankos akvatorija
Šiomis dienomis Klaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje darbus pradėjo olandų žemkasė. Įgyvendinus didelės apimties projektus Malkų įlankoje, čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės, taip pat gerės ekologinė situacija.
Nuo įplaukos į Malkų įlanką prasidėjo šios akvatorijos gilinimo darbų pirmasis etapas. Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus. Infrastruktūros plėtros darbai Malkų įlankoje laikomi istoriniais, iš esmės pakeisiančiais sąlygas čia veikiančioms įmonėms.
„Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams yra skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Pirmo etapo gilinimo darbus atlieka Olandijos įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“, kuri vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją..
Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM.
Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio transporto sistemas. Projekto investicijomis prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo.
Visam Malkų įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų.Komentuoti:
-
Spalio krovinių apyvarta viršijo lūkesčiusKlaipėdos uostas spalį pasiekė geriausią kada nors buvusį mėnesio rezultatą, o pagal dešimties mėnesių apyvartą išlieka lyderis tarp Baltijos valstybių uostų.
Spalio mėnesį Klaipėdos uoste perkrautas rekordinis kiekis krovinių – 4,34 mln. t, tai 24,9 proc. arba 865,6 tūkst. t daugiau nei 2017 m. spalio mėn.
Teigiamas krovos rezultatas pasiektas visose krovinių grupėse – skystųjų, biriųjų ir generalinių. Didžiausias prieaugis fiksuojamas generalinių krovinių grupėje (40,4 proc. augimas palyginti su 2017 m. spalio mėn.) pasiektas dėl išaugusios konteinerių ir ro-ro priemonių krovos.
2018 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste krauta 38,02 mln. t, tai +8,3 proc. arba 2,9 mln. t daugiau nei 2017 m. sausio–spalio mėn. Per dešimt šių metų mėnesių į Klaipėdos uostą atplaukė 5 651 laivas, tai yra +3,7 proc. arba 200 laivų daugiau.
Pagal dešimties mėnesių apyvartą Klaipėdos uostas rikiuojasi pirmoje vietoje tarp Baltijos valstybių uostų. Rygoje per šį laikotarpį krauta 29,92 mln. t, Ventspilyje – 16,96 mln. t, o Liepojoje krauta 6,24 mln. t.Komentuoti:
-
Nuomos Ledų rago įlankos krantines
Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė penkeriems metams išnuomoti Ledų rago įlankos krantines ir taip papildyti miesto biudžetą.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje aptartas Ledų rago įlankos teritorijos krantinių nuomos klausimas. Teritorija dar vadinama Laivų kapinėmis, nes čia sovietmečiu buvo skandinami laivai.
Buvo pakviesti įmonių, kurios šioje įlankoje laiko savo laivus, atstovai ir sutarta, kad bus skelbiamas viešas įlankos krantinių nuomos konkursas, kuriame jie galės dalyvauti.
Dalis akvatorijos prie Ledų rago, t. y. 8 metrai nuo kranto, priklauso Savivaldybei, o kita dalis - Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Tačiau visas įlankėlės krantines patikėjimo teise valdo Savivaldybė. Įmonių atstovai teisindavosi, esą jų laivai su nuleistais inkarais stovi ne Savivaldybės teritorijoje.
„Ten prie krantinių mes turime labai daug vietos. Esame jas įregistravę, tad turime galimybę išnuomoti pagal jų vertę. Konkurse gali dalyvauti visos įmonės, kurios norėtų prie tų krantinių laikyti savo laivus. Manau, sutalpinsime visus“, - sakė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Alina Velykienė.
Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki Naujųjų metų. Vidutinė krantinės kaina pagal dabar atliktus apskaičiavimus - apie 10 eurų už 1 bėginį metrą.
Tikimasi, kad nuomojant šias krantines bus papildytos miesto biudžeto pajamos. Pasak A. Velykienės, panaši situacija buvo Klaipėdos pilies uostelyje. Ten kai kurie laivų savininkai laikė laivus prie pilies krantinės nemokėdami jokio mokesčio ir net neketindami to daryti. Savivaldybei teko imtis įvairių priemonių, kad jie patrauktų savo laivus.
Ledų rago įlankos situacija kiek kitokia, nes verslininkai, administracijos direktoriaus pavaduotojos manymu, yra suinteresuoti joje laikyti savo laivus.
Beje, 2014 metais Savivaldybė buvo išvaliusi Ledų rago įlanką, buvo ištrauktos nuskandintų laivų liekanos. Kalbėta, kad Savivaldybė šioje įlankoje ketina įrengti mariną. Tačiau vėliau viskas nutilo ir įlanka buvo tarsi užmiršta.
Paklausta, kokia šios įlankos perspektyva, ar nebegalvojama apie mariną joje, A. Velykienė sakė, kad kol kas joje nieko daryti neplanuojama.
„Kalbėti apie veiklą šioje įlankoje bus galima tada, kai uostas išvystys savo teritoriją. Jeigu uosto plėtra bus intensyvi ir pietinėje, ir šiaurinėje dalyje, galbūt ir mums būtų tikslinga investuoti į šią teritoriją, bet iškyla gilinimo ir kiti klausimai. Tai būtų labai dideli investiciniai projektai. Todėl sutvarkytą aplinkosaugos atžvilgiu įlankos teritoriją išnuomosime penkeriems metams. Bent jau trejus metus čia nieko neplanuojame daryti, o ateityje žiūrėsime. Dabar aplinkosaugos atžvilgiu norime sutvarkyti Smeltalės upelio žiotis“, - sakė A. Velykienė.Komentuoti:
-
Dvi vyriausybės dalyvavo sprendžiant ginčą
BNS agentūros išplatintame Susisiekimo ministerijos pranešime teigiama, kad Europos Komisija (EK) šiemet lapkričio 8 d. nutraukė Europos Sąjungos (ES) teisės pažeidimo procedūrą dėl Klaipėdos uosto įstatymo, kuris galbūt neleistinai ribojo ES įtvirtintą įsisteigimo uoste laisvės principą.
Lietuvai pernai leidus Klaipėdos uosto žemę nuomoti konkursą laimėjusioms bendrovėms ir taip sudarius vienodas sąlygas vietos ir užsienio investuotojams, EK nebebaus Lietuvos.
Nuomonę, jog Klaipėdos uoste yra skirtingos sąlygos verslui išsinuomoti žemę, EK pateikė 2015 metų lapkritį, o pirmą kartą pakeisti uosto įstatymą Komisija nurodė dar 2011 metais.
Lietuvos Seimas 2016 priėmė įstatymo pataisas ir pakeitė uosto žemės nuomos tvarką - nuo 2017 metų žemę leista nuomoti nuomininkams, laimėjusiems viešą konkursą. Taip buvo sudarytos vienodos sąlygos vietos ir užsienio investuotojams išsinuomoti žemę uoste.
Pasiteiravome, kaip tokią žinią vertina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Žinią apie mūsų uostui ir visai šaliai palankų Europos Komisijos sprendimą išgirdau praėjusią savaitę, dalyvaudamas ESPO (Europos jūrų uostų organizacijos) narių generalinėje asamblėjoje Briuselyje.
Visa ši istorija užsitęsė labai ilgai - net nuo 2007 metų, o didžioji klausimų lavina užplūdo 2010-2011 m. Tai, kad šiandien galime džiaugtis mums palankiu sprendimu, reikėtų padėkoti didžiulei komandai žmonių. Šiuo klausimu intensyviai dirbo Uosto direkcijos teisininkai, pora teisinių kompanijų, uosto operatoriai, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija. Buvo atlikta studija, kuri atskleidė, kokia situacija yra kituose Europos uostuose. Net dvi pastarosios LR vyriausybės prisidėjo prie to, kad šis klausimas būtų išgvildentas ir niekam nebekiltų klausimų„, - teigia jis.Komentuoti:
-
Mažėja uosto rinkliavos konteinervežiams
Nuo šiandien į Klaipėdos uostą atplaukiantiems didelių parametrų konteineriniams laivams taikomos mažesnės uosto rinkliavos. Taip siekiama didinti uosto konkurencingumą bei dar labiau skatinti laivybą.
Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui didinti Klaipėdos jūrų uosto konkurencingumą. Tad nuo šiandien įsigalioja susisiekimo ministro įsakymas, kuriuo sumažinamos uosto rinkliavos laivams, kurių bendroji talpa (BT) didesnė kaip 60 tūkst. vienetų.
„Manome, kad pagrįstas uosto rinkliavų sumažinimas paskatins laivybą ir sukurs patrauklias konkurencingas sąlygas konteinerių krovą bei paskirstymą uoste vykdančioms įmonėms. Tikėtina, kad sumažinus rinkliavas laivyba intensyvės ne tik tarpžemyninėse, bet ir kitose laivybos linijose, o Klaipėdos uosto pajamos augs“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Klaipėdos uoste laivo, navigacijos, krantinės, sanitarinės ir uosto akvatorijos rinkliavos dydžiai konteinerius gabenantiems laivams, kurių BT didesnė kaip 60 tūkst. vienetų, bus apskaičiuojami ne pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą talpą, bet pagal maksimalų 60 tūkst. vienetų dydį.
Toks maksimalus dydis nustatytas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu dėl Klaipėdos uosto infrastruktūros parametrų (nepakankamo gylio) nėra galimybės pilnai pakrauti didesnius laivus. Sumažinta rinkliava atitinka didžiausią Klaipėdos uoste įmanomą laivo pakrovimo konteineriais kiekį.
Šiemet Klaipėdos uostas fiksuoja rekordinį konteinerių apyvartos šuolį. Per dešimt šių metų mėnesių perkrauta bemaž 55 proc. daugiau konteinerių (TEU) nei pernai per tą patį laikotarpį. Šių metų sausio–spalio mėnesiais Klaipėdos uoste perkrauta 601 259 TEU, kai pernai per tą patį laikotarpį – 387 534 TEU.Komentuoti:
-
Ministerija siūlo sumažinti uosto rinkliavasSiekdama sudaryti palankesnes sąlygas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukiantiems konteineriniams laivams, Susisiekimo ministerija siūlo sumažinti uosto rinkliavas laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 60 tūkst. vienetų. Siūlymas tobulinti uosto rinkliavų taikymo principus teikiamas svarstyti Vyriausybei.
„Šiuo metu Klaipėdos uoste taikomos rinkliavos dideliems konteineriniams laivams yra gerokai didesnės nei kaimyniniuose uostuose, todėl pagrįstas jų sumažinimas paskatintų laivybą ir sukurtų patrauklias konkurencingas sąlygas konteinerių krovą bei paskirstymą uoste vykdančioms įmonėms. Tikėtina, kad sumažinus rinkliavas laivyba intensyvėtų ne tik tarpžemyninėse, bet ir kitose laivybos linijose, todėl Klaipėdos uostas per metus galėtų gauti apie 3,5 mln. eurų didesnes pajamas“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Susisiekimo ministerija siūlo Klaipėdos uoste taikomus laivo, navigacijos, krantinės, sanitarinės ir uosto akvatorijos rinkliavos dydžius konteinerius vežantiems laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 60 tūkst. vienetų, apskaičiuoti ne pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą talpą, bet pagal maksimalų 60 tūkst. vienetų dydį.
Tokį maksimalų dydį siūloma nustatyti atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu dėl Klaipėdos uosto infrastruktūros parametrų – nepakankamo gylio nėra galimybės pilnai pakrauti didesnius laivus. Sumažinta rinkliava atitiktų didžiausią Klaipėdos uoste įmanomą laivo pakrovimo konteineriais kiekį.
Šiais metais Klaipėdos uoste gerokai padidėjo konteinerių krovos ir konteinerių paskirstymo veiklos apimtys. Per mėnesį kraunamų konteinerių kiekis nuo metų pradžios išaugo daugiau nei dvigubai – nuo 38 571 vienetų sausio mėn. iki 81 886 vienetų rugpjūčio mėn., be to, įregistruotos dvi naujos konteinerinių laivų laivybos linijos. Beveik 90 proc. konteinerinių laivų, plaukiojančių minėtomis laivybos linijomis, bendroji talpa yra didesnė kaip 60 tūkst. vienetų. Vien gegužės ir birželio mėn. šiemet į Klaipėdos uostą įplaukė 22 tokio dydžio laivai.
Mažesnės rinkliavos, nustatytos atsižvelgiant į faktines laivo pakrovimo Klaipėdos uoste galimybes, padėtų Lietuvos jūrų uostui konkuruoti su kaimyniniais uostais, padėtų išlaikyti esamas ir pritraukti naujas konteinerinių laivų laivybos linijas.
Pavyzdžiui, Gdansko jūrų uoste, kuris yra vienas pagrindinių konteinerių paskirstymo centrų Baltijos jūros regione, rinkliavos konteineriniams laivams yra 2–3 kartus mažesnės. Pagal šiuo metu Klaipėdos uoste galiojančią rinkliavų tvarką konteinerius vežančio laivo, kurio bendroji talpa 131 771 vienetų, mokėtinų rinkliavų suma yra 72,1 tūkst. Eur, Gdansko uoste – 25,1 tūkst. Eur (65,2 proc. mažiau). Pakeitus rinkliavų taikymo principą Klaipėdos uoste, tokio laivo rinkliavų suma sudarytų 36,3 tūkst. Eur, t. y. sumažėtų 47 proc.
Skaičiuojama, kad sumažinus rinkliavas konteinerius vežantiems laivams, kurių bendroji talpa didesnė kaip 60 tūkst. vienetų, nuolaidų suma per metus sudarytų iki 750 tūkst. Eur. Numatoma, kad tokio sprendimo finansinė nauda būtų gerokai didesnė.Komentuoti:
-
Konteinerių krova uoste drastiškai augaŠių metų trijų ketvirčių krovos rezultatai Klaipėdos uoste rekordiniai. Tiek per sausio-rugsėjo mėnesius nebuvo krauta per visą uosto istoriją - 33,6 mln. tonų krovinių.
Krova šiemet per tris ketvirčius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 6,4 proc., t. y. beveik 2 milijonais tonų. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai standartinis augimas, kuris Lietuvos uoste laikosi daugiau nei 15 metų.
Augant krovinių apyvartai Uosto direkcijos pajamos, palyginti su pernai metų trimis ketvirčiais, padidėjo 5,6 proc., ir sudarė 46,7 mln. eurų, pelnas padidėjo beveik 2 mln. eurų.
Uoste didėjo birių krovinių, labiausiai trąšų, krova. Geležies rūdos perkrauta 41 tūkst. t daugiau, ro-ro krovinių - 6,2 proc., t. y. perkrauta 226 tūkst. t daugiau. A. Vaitkaus manymu, prie to prisidėjo ir naujos linijos „TT-Line“ atėjimas į Klaipėdos uostą.
Labiausiai, pasak A. Vaitkaus, tiesiog drastiškai augo konteinerių krova tiek tonomis, tiek sąlyginiais vienetais: tonomis perkrauta 2 mln. 147 tūkst., t. y. 52 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, o TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai) - 193 tūkst. 991 konteineriu daugiau. Konteinerių krovos srityje jau viršytas metų rekordas. Pernai buvo perkrauta 472 tūkst. 998 TEU. Šiemet per tris ketvirčius jų perkrauta 531 tūkst. 444.
Tačiau perkrautas skystųjų krovinių kiekis šiemet Klaipėdos uoste sumažėjo - naftos produktų - 10,5 proc., t. y. 700 tūkst. t mažiau. Uosto direkcija buvo susitikusi su AB „Klaipėdos nafta“ vadovybe ir tikisi, kad kitais metais situacija gerės. Skystų natūralių ir cheminių trąšų krauta apie 108 tūkst. t mažiau, SGD - apie 240 tūkst. t, metalo laužo - 94,5 tūkst. t, cukraus žalaivos - 132 tūkst. t, žemės ūkio produktų - 441 tūkst. t mažiau. A. Vaitkaus teigimu, itin karšta vasara turėjo įtakos perkrautų grūdų kiekiui.
Klaipėda ir toliau išlieka lydere tarp Baltijos šalių uostų. „Klaipėdos uostas drastiškai nuėjo į priekį palikdamas savo konkurentus už nugaros“, - sakė A. Vaitkus. Liepojos (Latvija) uoste krova gerokai išaugo. Prie to prisidėjo ir dalis iš Lietuvos atkeliavusių krovinių. Grūdinės šiaurinės Lietuvos kultūros keliauja Latvijos link. Naudojamasi mažesniu atstumu iki Liepojos nei didesniu iki Klaipėdos.Komentuoti:
-
Malkų įlankoje - istoriniai darbaiKlaipėdos jūrų uosto pietinėje dalyje startuoja didelės apimties projektai, kuriuos įgyvendinus čia veikiančioms įmonėms atsivers naujos galimybės bei gerės ekologinė situacija. Netrukus prasidės Malkų įlankos gilinimo darbai bei grunto iš doko duobių kasimo projektas.
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su Olandijos įmone „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ dėl Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m gylio I etapo darbų.
„Infrastruktūros plėtros darbus Malkų įlankoje drąsiai galėčiau pavadinti istoriniais, nes juos įgyvendinus atsiranda visiškai kitos galimybės čia veikiančioms įmonėms. Pagrindinis tikslas yra šioje uosto dalyje turėti 14,5 m gylį, kad būtų galima pilnai pakrauti ir remontuoti Panamax tipo laivus. Noriu pasidžiaugti, kad Malkų įlankos infrastruktūros vystymo darbams skirtas ES finansavimas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Planuojama, kad gilinant Malkų įlankos akvatoriją bus iškasta apie 1,5 mln. kub. m grunto. Pirmojo etapo gilinimo sutarties vertė – 15,63 mln. Eur, įskaitant PVM. Bendrovė „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V.“ Klaipėdos uoste ne naujokė – ji vykdė laivybos kanalo gilinimo ir platinimo darbus nuo Danės upės žiočių iki Malkų įlankos, taip pat gilino SGD terminalo akvatoriją.
Rugsėjo mėnesį Malkų įlankoje buvo užbaigta įrengti krantosaugos sienutė, kuri buvo būtina prieš pradedant gilinimo darbus.
Visam Malkų įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektui skirta 57 mln. Eur ES sanglaudos fondo lėšų. Malkų įlankos išgilinimas iki 14,5 m gylio sudarys vienodas sąlygas uoste, padidins navigacijos saugumą, sukurs ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir padės plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšio transporto sistemas. Projekto investicijomis prisidedama prie aplinkos apsaugos sąlygų regione gerinimo.
Šiomis dienomis Uosto direkcija pasirašė dar vieną reikšmingą sutartį dėl dokų duobės kasimo, krantinių Nr. 137A, 138A ir 139, kuriomis naudojasi AB Vakarų laivų gamykla, rekonstravimo su geležinkelio kelių statybos ir kitų darbų. Atlikus šiuos darbus bendrovė galės priimti remontuoti bei krauti didesnių parametrų laivus. Taip pat įmonė galės pradėti eksploatuoti neseniai įsigytą didžiausią Baltijos šalyse doką, kuriame bus remontuojami ne tik maksimalių parametrų, bet ir specialios paskirties laivai: ledlaužiai, žvejybiniai laivai, naftos platformas aptarnaujantys laivai ir kt.
Sutartis dėl šių darbų pasirašyta su UAB „Hidrostatyba“ bei AB „BMGS“, veikiančiomis jungtinės veiklos pagrindu. Sutarties kaina – 27,1 mln. Eur.Komentuoti:
-
Kam bus išleisti 42 milijonai eurųOlandijos kompanija „Van Oord“ atliks Malkų įlankos gilinimo darbus, kurių vertė - daugiau kaip 15 mln. eurų, o UAB „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS kompanija - rekonstrukcijos darbus AB Vakarų laivų gamyklos nuomojamoje teritorijoje, kurių vertė - 27 mln. eurų.
Malkų įlanka ganai ilgai buvo apleista ir į ją nebuvo investuojama. Pagaliau požiūris į šią uosto teritorijos dalį kardinaliai pasikeitė - įžvelgiama didelė perspektyva.
Povandeninė sienutė, be kurios nebuvo galima pradėti Malkų įlankos gilinimo nuo 11 m iki 14,5 m darbų, jau įrengta. Praėjusią savaitę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su Olandijos kompanija „Van Oord Dredging and Marine Contractors B.V“ dėl Malkų įlankos gilinimo pirmojo etapo darbų. Reikės iškasti daugiau kaip 1,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis bus plukdomas į jūrą ir gramzdinamas sąvartyne. Darbų vertė - 15,6 mln. eurų. Jie turėtų būti baigti kitų metų pabaigoje, tačiau rangovė žada padaryti anksčiau, nei numatyta sutartyje.
Olandai Klaipėdos uoste dirbo 2012-2013 metais, kai buvo gilinamas ir platinamas uosto laivybos kanalas ir statomas Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD)terminalas. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prisiminė, kad ši kompanija dirbo labai greitai įgyvendinant SGD terminalo statybos projektą.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė pasidžiaugė, kad darbų kaina buvo labai palanki. Šiuo metu pasaulinėje gilinimo darbų rinkoje jaučiamas darbų stygius, tad norima pasinaudoti susidariusia situacija.
Kita sutartis pasirašyta su jungtinės veiklos principu dirbančiomis UAB „Hidrostatyba“ ir Latvijos BMGS kompanija dėl darbų AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) nuomojamoje teritorijoje. Čia bus rekonstruojamos 137-139 krantinės. Pirsas, kurį sudaro 137 ir 138 krantinės, bus nugriautas, dokų duobės rekonstruotos ir pagilintos. Šių gana sudėtingų darbų vertė - 27 mln. eurų skaičiuojant ir PVM. Pagal sutartį darbai turėtų būti padaryti per maždaug dvejus metus.
Pasak V. Paukštės, įgyvendinus šį projektą VLG turės galimybę krovai naudoti apie 320 metrų 139 ir 140 krantinių, remontuoti „Panamax“ tipo laivus pastatytame didžiajame doke.
Kitais metais į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 60 mln. eurų. Daugiausia lėšų bus skiriama laivybos kanalui ir uosto vartų rekonstrukcijos įžangai.
Uosto direkcija planuoja perstatyti 21-22 pirsą ir įrengti papildomą kruizinių laivų krantinę, išvystant mariną. Švenčių metų Klaipėdos uostas nesugeba priimti visų laivų, norinčių dalyvauti. Tai socialinis projektas, nes kruizinė laivyba sudaro tik 1,5 proc. direkcijos pajamų ir net nesiekia 0,5 proc. pelningumo. Belieka tikėtis, kad Susisiekimo ministerija palaikys tokią iniciatyvą.Komentuoti:
-
Uosto direkcijoje įdiegta antikorupcinė vadybos sistemaVĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar labiau stiprina korupcijos prevencijos sritį. Įmonėje įdiegta antikorupcinė vadybos sistema, pagrįsta standarto LST/ISO 37001:2017 nuostatomis.
"Susisiekimo ministro patvirtintos kovos su korupcija programos strateginis tikslas yra sukurti veiksmingą, kryptingą ir nuoseklią korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo sistemą. Pastaraisiais metais Uosto direkcija yra įdiegusi nemažai antikorupcinių priemonių. Įgyvendinant mums keliamus ir išsikeltus uždavinius ir siekiant didinti tiek visuomenės, tiek partnerių pasitikėjimą, buvo priimtas sprendimas Uosto direkcijoje įsidiegti antikorupcinės vadybos sistemą“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Sistema leis laiku nustatyti visuose Uosto direkcijos veiklos procesuose kylančią korupcijos riziką ir, ją įvertinus, parinkti proporcingas ir efektyvias antikorupcines ir kitas kontrolės priemones. Antikorupcinėje vadybos sistemoje didelis dėmesys skiriamas darbuotojų mokymui bei siekiama, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už korupcijos apraiškų užkardymą.
Siekdama įgyvendinti visuomenės ir suinteresuotų šalių poreikius bei lūkesčius dėl valstybinių įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo, Uosto direkcija, vykdydama veiklą ir teikdama paslaugas, vadovaujasi aukščiausiais veiklos skaidrumo ir tarptautiniais antikorupciniais standartais bei siekia užkirsti kelią konkurencijos ribojimui, korupcinio pobūdžio veikoms ir efektyviai valdyti korupcijos riziką.Komentuoti:
Komentuoti: