Uostas

[Tylus]

Sėkmingas 2018 m. startas

2018 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,8 mln. t, tai 13,9 proc. arba 474,9 tūkst. t. daugiau nei 2017 m. sausio mėn.

Tai sėkmingiausias sausio mėn. krovos rezultatas bei pasiekti aukščiausi mėnesio krovos rodikliai naftos produktų, konteinerizuotų bei ro-ro krovinių grupėse.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2018 m. sausio mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 1 148,8 tūkst. t, +21,9 proc. arba +206,1 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 143,1 tūkst. t, +19,6 proc. arba +186,9 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 589,1 tūkst. t, +5,4 proc. arba +81,8 tūkst. t.

[Eimantas]

Klaipėdos uostas - Lietuvai!

[Tylus]

Uostas „klimsta“ privažiavimo keliuose

Pateiktuose uosto bendrojo plano sprendiniuose daugiausiai pastabų sulaukta dėl Klaipėdos miestą kertančių privažiavimo kelių.

Nenorėtų uždaros Kairių gatvės

Pagal uosto bendrąjį planą prie jo papildomai būtų prijungta apie 525 ha naujų teritorijų. Didžiausia dalis – apie 290 ha būtų plėtros teritorija šiaurinėje uosto dalyje, susieta su išorinio uosto statyba. Iš jų apie 130 ha apimtų sausumos plotas.

Pietinėje uosto dalyje iš Vyriausybės numatytų 337 ha rezervinės teritorijos į uostą būtų įtrauka apie 70 ha dalis dabar esanti Klaipėdos rajono teritorijoje. Toks nedidelis plotas imamas naudoti todėl, kad pasiektas kompromisas išsaugoti miškus.

Taip pat apie 165 ha teritorija būtų vystoma už Kiaulės nugaros.

Klaipėdos miesto savivaldybės merui Vytautui Grubliauskui dėl pietinės dalies kyla klausimas - ar netaps uostui perduota Kairių gatvė vidine uosto gatve?

„Visi tikime, kad pietinėje uosto dalyje Uosto direkcijos lėšomis bus pastatyta pramoginių valčių prieplauka. Todėl Kairių gatvė bus reikalinga ir miestiečiams. Norime, kad būtų aiškiai užtikrinta, kad ta gatvė nebus atitverta uosto dalis, ja galės naudotis ir miestiečiai“, - sakė V.Grubliauskas.

Išvažiavimo problemos kyla ir dėl kitų uosto vietų pietinėje miesto dalyje. Varnėnų, Smiltelės, Minijos gatvės. Dalis problemų čia išnyks rekonstravus Jūrininkų prospektą, o tolimesnėje ateityje įrengus pietinį išvažiavimą. Tai turėtų būti daroma ne miesto, o valstybės lėšomis ir kuo greičiau.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas uosto bendrajame plane įžvelgė ir tokių vietų kur labiau turėtų būti plėtojamas geležinkelis, įrengiami viadukai kai kurių gatvių ir geležinkelio susikirtimo vietose.

...

[Tylus]

Molų rekonstrukcija: pigesnis, bet ne blogesnis variantas

Per audrą didieji laivai, stovintys Klaipėdos uoste, yra išvedami į jūrą. Pučiant stipriam vėjui ribojamas jų įplaukimas. Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus įsitikinęs, kad nepaisant to, jog mūsų uostas yra saugus, molus būtina rekonstruoti tam, kad gerėtų laivybos sąlygos, kad laivai galėtų į uostą įplaukti ir prastesnėmis oro sąlygomis.

Pasak Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos, į Klaipėdos uostą atplaukiančių laivų savininkai nepatenkinti, kad esant audrai laivai išvedami į jūrą. Dėl to, kad neva Lietuvos uostas esąs nesaugus, jie patiria papildomų išlaidų: iš jūros laivai vėl grįžta ir švartuojami antrą kartą, sudegina daugiau kuro ir t. t. Ir už visa tai turi mokėti patys savininkai.

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba praėjusį penktadienį pritarė pigesniam uosto molų rekonstrukcijos variantui, kuris preliminariais apskaičiavimais kainuotų apie 42 mln. eurų. Iš 7 molų rekonstrukcijos variantų buvo pasirinkti trys, kurie išsamiau išnagrinėti. Aptarus tuos tris, Uosto tarybos nariai balsavo už pirmąjį variantą. Beje, jam netgi nėra privalomas poveikio aplinkai vertinimas.

Vadinamasis pirmas variantas pasirinktas ne vien todėl, kad būtų pigiausias, o todėl, kad atitinka šiandieninius uosto poreikius - laivybos sąlygos būtų kur kas saugesnės.

Molų konfigūracija nesikeis. Jų šlaitai bus sutvirtinti, maždaug nuo vidurio jie aukštės. Numatoma 6 metrų altitudė. Molų galvutė iš jūros pusės bus apkalama po vandeniu. Tačiau dėl laivybos saugumo kas trečias įlaidas bus išlindęs iš vandens, kad būtų matoma. Bus įrengta ir spraustasienė, statoma 900 metrų povandeninė sienutė ir t. t.

Pirmojo varianto atveju pietinis molas, kurio rekonstrukcija preliminariais apskaičiavimais kainuos apie 35,7 mln. eurų, bus pastumtas piečiau 30 metrų. Jūrų vartų plotis bus ne 150, o 184 metrai, laivybos kanalas nuo 1 ir 2 krantinių nutols 40-50 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus A. Vaitkaus teigimu, nemažą darbą renkantis molų rekonstrukcijos variantą padarė Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna ir vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis. Rezultatas - sutaupoma apie 150 mln. eurų turint omenyje vieną iš trijų variantų, kurio preliminari kaina - 192 mln. eurų.

Be to, statybos darbai pasirinkto varianto atveju, be projektavimo darbų, truktų 2 metus, o brangiojo varianto atveju - 4 metus. Palyginti su brangiuoju variantu, vėjo stiprumas ribojant didelių laivų įplaukimą skirsis tik 2 m/s.

Pasirinkto varianto atveju net esant 4 m/s stipresniam vėjui palyginti su dabar galiojančiais reikalavimais, nereikėtų stabdyti iki 300 m ilgio laivų įplaukimo. Taigi po molų rekonstrukcijos pagerės navigacinis saugumas, įplaukos kanale mažės laivo dreifas.

Deja, ir po rekonstrukcijos per audrą laivus tektų išvesti į jūrą. Tačiau, pasak A. Vaitkaus, jeigu bus statomas išorinis uostas, kuris gesintų bangą, pirmas molų rekonstrukcijos variantas būtų puikus ir laivybos sąlygos būtų idealios.

Uostininkai teiravosi, ar po molų rekonstrukcijos pučiant stipriam vėjui locmanai galės įlipti į laivus, ar nebeliks traukūno. Pasak A. Aleknos, dėl locmanų uostui reikės ieškoti kokio nors varianto. Daugelyje uostų tokiais atvejais naudojami sraigtasparniai. Traukūno atžvilgiu niekas nesikeis, nebent jam įtakos turėtų didesnis gylis.

A. Vaitkus dar kartą priminė, kad molų rekonstrukcija neatims iš klaipėdiečių įprastinės galimybės grožėtis jūra.

[Arunasx]

Klaipėdos uostas metus pradėjo nauju rekordu https://www.vz.lt/transportas-logist...-nauju-rekordu

2018 m. sausį Klaipėdos uoste krauta 3,8 mln. t – 13,9% daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pasak jos, tai yra sėkmingiausias visų laikų sausio krovos rezultatas. Kartu pasiekti aukščiausi mėnesio krovos rodikliai naftos produktų, konteinerizuotų bei ro-ro krovinių grupėse.

[Tylus]

Klaipėdos paplūdimiai pildomi švariu smėliu

Vykdant Klaipėdos uosto išorinio laivybos kanalo valymo darbus, iškastas smėlis pilamas pakrantėje ties Giruliais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kasmet iškastu švariu smėliu papildo Klaipėdos paplūdimius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu rangovas UAB "Green Line shipping“ vykdo uosto kanalo valymo darbus. Iškasamą švarų smėlį žemsiurbė, priklausomai nuo oro sąlygų, gabena Girulių link ir čia "vaivorykštės“ būdu pila 5–7 m gylyje. Taip siekiama papildyti nešmenų srautus, kurie maitina paplūdimius.

"Norėdami palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą, privalome valyti sąnašas akvatorijos dugne. O švarus smėlis, atitinkantis sanitarinius–higieninius reikalavimus, yra pilamas ties Klaipėdos paplūdimiais, šįkart ties Giruliais“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Iki šios dienos yra iškasta ir išpilta ties paplūdimiais apie 17 000 m³ grunto. Jei oro sąlygos leis, švaraus smėlio pylimo darbus planuojama užbaigti savaitgalį.

Uosto direkcija LR Vyriausybės nutarimu yra įpareigota reikalavimus atitinkantį laivybos kanale iškastą smėlį panaudoti Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugnui ir kranto sąnašynams papildyti.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – 100 metrų ilgio trispalvė iš konteinerių bei milžiniškos vėliavos ant kranų

Klaipėdos uostas jau šiandien pradėjo švęsti Lietuvos gimtadienį – likus savaitei iki Vasarios 16-osios dienos, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio, pačiose įvairiausiose uosto vietose suplazdėjo trispalvės. Skaičiuojama, kad šiandien uoste suplėvesavo apie 100 vėliavų.

Lietuvos vėliavos sujungė uosto kranus (vienos jų plotis – net 7 metrai), kitos kilo ant pirsų, buvo kabinamos ant uosto įrenginių, laivų, vėliava pakilo ir į kone 100 metrų aukštį, trispalvėmis šviesomis buvo apšviesti uosto kompanijų administraciniai pastatai bei sandėliai, konteinerius kraunanti bendrovė sukūrė įspūdingą 100 metrų ilgio kompoziciją – iš geltonos, žalios ir raudonos spalvos konteinerių sudėliojo Lietuvos vėliavą. Nestandartinio dydžio vėliavos papuošė laivą–dujų saugyklą „Independence“, DFDS keltą.

"Noriu pasidžiaugti uosto kompanijomis, kurios parodė vieningumą ir išradingumą. Visi į šią akciją pažiūrėjo labai atsakingai. Prieš iškeliant vėliavas išbandė, tikrino, ar tai netrukdys kovos procesams ir kitiems darbams. Konsultavosi su mumis, ar pvz., iškelta didžiulė vėliava netrukdys laivybos saugumui, ar neužstos navigacijos įrenginių ar stebėjimo kamerų. Taip papuošę uostą mes sveikiname savo šalį ir primename, kad Lietuva – nors ir maža, bet stipri jūrinė valstybė", – sakė Arvydas Vaitkus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

Vėliavų akciją uoste sumanė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Taip prisidedama prie LRT iniciatyvos "Keliu vėliavą". Į direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus ir uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko raginimą iškelti valstybines vėliavas atsiliepė keliolika uosto krovos kompanijų. Šį ankstyvą rytą, dar neišaušus, bendrą vėliavą pačioje Klaipėdos uosto širdyje, Klaipėdos kruiziniame terminale, iškėlė ir uosto vadovas kartu su miesto meru.

"Klaipėda – vienas pirmųjų šalies miestų, sveikinantis šalį ir jos žmones būtent taip. Vėliava – tai žmonių tikėjimo savo valstybe simbolis, didžiuojuosi mūsų miestu ir jo žmonėmis, kad jie taip išradingai nusprendė paminėti Lietuvos gimtadienį. Vėliavas kelia ne tik uostininkai, bet ir kitos miesto bednruomenės. Prie akcijos prisijungė ir sausumos uostu dar vadinama Klaipėdos laisvoji ekonominė zona", – teigė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Uostininkai bandė suskaičiuoti, kiek šiandien uoste suplevėsavo įvairaus dydžio vėliavų. Kadangi kiekvienas į Klaipėdos uostą įplaukiantis laivas privalo iškelti Lietuvos vėliavą, vien laivų su iškeltomis trispalvėmis šiandien buvo apie 70. Likusias vėliavas iškėlė uosto kompanijos. Prie akcijos „Keliu vėliavą“ prisijungė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, AB „Klaipėdos nafta“, UAB Krovinių terminalas, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (Klasco), Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“, UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, LKAB „Klaipėdos Smeltė“, UAB „Kaminera“, AB Smiltynės perkėla, UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, AB Vakarų laivų gamykla, UAB „Klaipėdos laivų remontas“, laivybos kompanija DFDS, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

[Tylus]

Gilinama istorinė Klaipėdos uosto Malkų įlanka galės priimti didesnius laivus

Šiemet pietinėje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto dalyje – Malkų įlankoje – prasidės gilinimo darbai, kurie pagerins laivybos sąlygas, saugumą ir leis priimti didesnės talpos laivus. Įlankos gilinimo ir susijusių aplinkosaugos priemonių įrengimo projektas, kurio vertė – apie 67,8 mln. eurų, susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įtrauktas į Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamų valstybės projektų sąrašą. Šiems darbams numatomos 57,0 mln. eurų ES sanglaudos fondo investicijos.

Atsižvelgiant į Malkų įlankoje nuolat intensyvėjančią laivybą, į poreikį priimti didelių parametrų laivus ir užtikrinti laivybos saugą, šios įlankos įplaukos kanalą ir akvatoriją planuojama pagilinti nuo esamų 11 m iki 14,5 m. Taip šioje uosto dalyje bus pasiektas toks pat gylis, kaip ir 2013 m. pagilintame Klaipėdos uosto laivybos kanale, kas gerokai padidins uosto krovos galimybes ir konkurencingumą. Numatoma, kad visos šiuo metu prie Malkų įlankos krantinių dirbančios krovos įmonės po atliktų rekonstrukcijos ir gilinimo darbų galės priimti "Panamax" tipo laivus ir didinti krovinių apyvartą, laivų remonto įmonės efektyviau panaudos turimas teritorijas.

Gilinant Malkų įlanką daug dėmesio bus skiriama aplinkosaugai. Iš viso numatoma iškasti apie 2,3 mln. kub. m grunto. Taip pat bus iškasta apie 260 tūkst. kub. m užteršto dumblo. Jau pradėtas šio grunto valymas. Šis projektas ženkliai pagerins ekologinę situaciją uoste. Pavasarį bus įrengta povandeninė krantosaugos sienutė, kurią baigus prasidės įlankos gilinimo darbai.

Visus minėtus darbus planuojama baigti 2020 m.

[Tylus]

Klaipėda nusileido tik Rusijos uostams

[Tylus]

Pasirinktas pigesnis molų rekonstrukcijos variantas

Uosto taryba pritarė pigesniam uosto molų rekonstrukcijos variantui. Jam būtų naudojama Europos Sąjungos skiriama finansinė parama. Šiuo atveju laivybos saugumas pagerėtų gerokai, be to, šis variantas nebūtų kliūtis ateityje statant išorinį uostą, nereikėtų likviduoti apie 20 mln. eurų kainuojančių mažų molų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybai UAB „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Audrius Bunevičius pristatė tris iš 7 Klaipėdos uosto šiaurinio ir pietinio bangolaužių rekonstravimo (statybos) ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimo projektinių pasiūlymų variantų.

Varianto, kuris pasirinktas, atveju abu molai maždaug iki pusės būtų paliekami tokie, kokie yra dabar, tik sutvarkomi jų šlaitai, o maždaug nuo vidurio jie būtų paaukštinami.

Kanalas būtų pasukamas 11 laipsnių. Uosto vartai paplatėtų 50 metrų - iki 180 metrų. Pietinis molas būtų patrauktas į pietinę pusę apie 50 metrų. To siekiama norint atitolinti laivybos kanalą nuo 1 ir 2 krantinių. Molų gale būtų įrengiama ir spraustasienė.

2017 metais buvo 99 dienos, kai laivų įplaukimas buvo ribojamas. Anot specialistų, po molų rekonstrukcijos apribojimų laivų eisme sumažėtų 3 kartus. Be to, į Klaipėdos uostą galėtų įplaukti kur kas saugiau visi laivai, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą.

Pasak Uosto tarybos nario, Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, renkamės kuklesnį variantą už ES lėšas, o ne brangesnį už savus pinigus.

Preliminariais apskaičiavimais, pasirinktam molų rekonstrukcijos variantui reikėtų 42 mln. eurų: šiauriniam molui - 6,1 mln., pietiniam - 35,7 mln.

Kitas molų rekonstrukcijos variantas kainuotų 192 mln. eurų. Tačiau tokiu atveju šalia pietinio molo būtų statomas naujas pietinis molas, tad uosto vartuose atsirastų vieta laivams apsisukti. Kito varianto atveju būtų statomi ir nedideli molai prieš esamus molus, vadinamieji sparneliai, kurie kainuotų apie 20 mln. eurų ir kt.

[Tylus]

Kodėl sunerimo Klaipėdos uosto kompanijos

Uostininkai, planuojantys kelerių metų milijonines investicijas į uosto suprastruktūrą, baiminasi, kad laiku gali nebūti tinkamos infrastruktūros. Mat šiemet pasikeitus mokestinėms sąlygoms Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija turės skolintis labai daug pinigų, jeigu bandys įgyvendinti savo ambicingus planus. Kitas dalykas, Klaipėdos uostas lyginamas su tokiais uostais kaip Hamurgas ir Roterdamas, ir norima didinti Lietuvos uosto kompanijoms žemės nuomos mokestį.

VšĮ Stebėsenos ir prognozių agentūros vadovo Deivido Gabulo teigimu, prieš priimant tokius sprendimus Lietuvos uostas buvo lyginamas su kitų šalių uostais, kurių informacija buvo prieinama. Paaiškėjo, Klaipėdos uosto direkcija beveik nesiskolino pinigų, tad jos nuosavo kapitalo grąža mažesnė, pajamos iš 1 perkrautos tonos mažesnės nei kituose uostuose, tačiau pelningumo marža smarkiai viršija kitų uostų rodiklius. Visų kitų šalių uostų savininkai reikalauja mokėti dividendus. O Klaipėdos uostas tarsi iškrenta iš tos sistemos. Todėl daromi pakeitimai, kad kasmet Vyriausybė spręstų, iš kokių lėšų kokie projektai turi būti įgyvendinami.

Uostininkai dar labiau sunerimo, manydami, kad dėl kiekvienos krantinės rekonstrukcijos sprendimą dabar turės priimti Vyriausybė. Jie patikinti, kad taip nebus, kad kalbama bendrai apie pinigus.

Pasak LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, dabartinė situacija uoste - ilgai trukusio darbo pasekmė. Šiandien laužyti tą grandinę būtų pavojinga. Nėra jokių garantijų, kad padidinus žemės nuomos mokesčio kainą, tarkime, tris kartus, uosto kompanijos taip pat efektyviai dirbs ir investuos tiek pat daug kaip iki šiol. Žemės nuomos mokestis Roterdame ar kituose didesniuose uostuose yra pagrįstas tuo, kad operatorius gauna visiškai įrengtą ir infrastruktūrą, ir suprastruktūrą. Kai kuriuose uostuose, pavyzdžiui, Švedijos Malmės uoste, net uosto kranus perka valstybė. Klaipėdos uoste į suprastruktūrą kompanijos investavo pačios ir kur kas daugiau nei valstybė, t. y. Uosto direkcija į suprastruktūrą.

R. Juškos teigimu, negalima lyginti Klaipėdos su Vakarų Europos uostais, kurie yra strategiškai išsivystę ir turi didelį gyventojų skaičių. Tačiau, anot jo, Klaipėda jau darosi savotiškas konkurentas tokiems uostams kaip Hamburgas ir Roterdamas. „Jie tik apsidžiaugs, kad Lietuvos valstybės veiksmai susilpnins savo uosto pozicijas“, - mano jis.

14 metų krovos kompanijų asociacijai vadovavęs Aloyzas Kuzmarskis priminė, kad Klaipėdos uostas vystėsi kitaip nei kiti uostai - jame visos kompanijos buvo nupirktos. Šiandien jis yra vienas iš stipriausių Europos ir Baltijos šalių uostų. Pasak A. Kuzmarskio, bet koks esamos tvarkos pajudinimas būtų skaudus uosto krovos kompanijoms.

Teikdamos prašymą Uosto direkcijai dėl infrastruktūros gerinimo uosto remonto įmonės susiduria su nuosavo kapitalo grąžos problema. Pasak AB „Klaipėdos laivų remontas“ generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, jeigu būtų didinami žemės nuomos mokesčiai, ši pramonės šaka atsidurtų dar blogesnėje situacijoje nei dabar.

„Niekas neneigia, kad mes turime skirtingą istoriją ir galbūt iš karto negalime lygintis su kitomis šalimis. Tačiau diskutuoti, ar balansas tarp uosto rinkliavų ir žemės nuomos mokesčio Klaipėdos uoste šiuo metu yra tinkamas, būtina“, - teigia finansų viceministras Darius Sadeckas.

Pasak D. Gabulo, permainų reikia ir todėl, kad pasitaiko nemažai atvejų, kai valstybės įmonės neturi kur dėti ar nespėja panaudoti pelno, tad tie pinigai tiesiog guli, nes nėra galimybės jų atiduoti akcininkams. Jo teigimu, tos įmonės, kurių nuosavo kapitalo grąža didelė, kurios sugeba uždirbti, turės daugiau galimybių pasilikti pelno, nes yra numatytos lengvatos.

[lukass]

Naujas naftos rezervuaras Būtingės terminale: pakaktų 250 milijonų km kelionei

„Orlen Lietuva“ atidarė naują naftos rezervuarą Būtingės terminale. 52 tūkst. kubinių metrų talpos rezervuaras penktadaliu padidino terminalo talpą, taip padidindamas ir bendrovės, ir šalies energetinį saugumą, rašoma bendrovės pranešime...

[Tylus]

Išvados: kaltas „Ocean Crown“ kapitonas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje baigtas vidinis tyrimas dėl laivo „Ocean Crown“ avarijos ties Klaipėdos uosto prieigomis. Dėl variklio gedimo nevaldomas laivas ant seklumos užplaukė 2017 m. gruodžio 24 d. paryčiais. Siekiant išsiaiškinti visas avarijos aplinkybes, nustatyti įvykių seką ir įvertinti visų uosto tarnybų veiksmus, buvo išklausyti visi 9 radijo ryšio kanale užfiksuoti pokalbiai tarp laivo „Ocean Crown“ įgulos narių ir Laivų eismo tarnybos. Taip pat buvo išanalizuoti telefoniniai pokalbiai tarp Laivų eismo tarnybos ir Uosto priežiūros skyriaus dispečerio-koordinatoriaus, laivą agentuojančios kompanijos atstovų.

„Nors galime pasakyti, kad ši laivo avarija baigėsi laimingai (laivas nekliudė molo, nenukentėjo žmonės, nepadaryta žala gamtai, laivas nesutrikdė laivybos ir gana greit buvo patrauktas nuo seklumos), visgi būtina atsakyti į visus klausimus, kurie kilo po avarijos. Ar visos tarnybos reagavo tinkamai, ar buvo galima išvengti avarijos, kokie buvo laivo kapitono veiksmai – į visus šiuos klausimus tyrime atsakyta. Šis tyrimas neturi tikslo ieškoti kaltų ar juos bausti, jis reikalingas tam, kad jeigu ir buvo padaryta klaidų, ateityje jų būtų išvengta“ – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, kurio įsakymu iš karto po avarijos buvo sudaryta darbo grupė avarijos aplinkybėms išsiaiškinti.

Išvadose pateikta, kad laivo „Ocean Crown“ kapitonas apie grėsmes įspėtas dar gruodžio 23 d. pavakarę – 17.20 val. laivui „Ocean Crown“, stovinčiam išoriniame reide nuleidusiam inkarą, buvo duotas nurodymas iškelti inkarą ir audrą praleisti jūroje. Tą patį vakarą kelis kartus Laivų eismo tarnybos (LET) operatorius išorės reide stovinčiam laivui „Ocean Crown“ radijo ryšiu pranešė, kad tokiomis sąlygomis laivams stovėti su nuleistais inkarais yra draudžiama. Laivas patvirtino, kad žino apie duotus nurodymus pakelti inkarus ir kontroliuoja situaciją bei laivo įgula ruošiasi pakelti inkarą, tačiau to nepadarė. Vakarų vėjas pakilo iki 26–28 m/s, bangos aukštis pasiekė 4–5 metrus. 02.13 val. LET operatorius gavo pranešimą iš laivo „Ocean Crown“ apie tai, kad neveikia pagrindinis variklis ir laivas su dviem išmestais inkarais dreifuoja į uosto pusę. Gavusi pranešimą LET nedelsiant apie tai informavo Uosto priežiūros skyrių (UPS), Jūrų gelbėjimo ir koordinacinį centrą (JGKC) ir laivo agentą. Su laivu buvo palaikytas nuolatinis ryšys, nuolat vyko pokalbiai su laivo agentu, su vilkikų kompanijomis, kurių prašyta pagalbos. Vilkikai atsisakė vykti į jūrą argumentuodami, kad vilkikai tokiomis meteorologinėmis sąlygomis jūroje dirbti negali, nes gresia pavojus įgulų gyvybėms. Apie situaciją informuojami uosto kapitonas, Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). Laivo kapitonas nusprendžia pagalbos žmonėms gelbėti neprašyti. 04.50 val. laivas „Ocean Crown“ informuoja LET, kad laivas 2 300 metrų nuo šiaurinio molo ir 240 metrų nuo kranto užplaukė ant seklumos nosimi į krantą. Su įgula nuolat buvo palaikomas ryšys, tačiau laivo kapitonas pagalbos signalo gelbėti žmones nesiuntė.

Išanalizavus laivo „Ocean Crown“ mašinų skyriaus žurnalą, nustatyta, kad laivo kapitonas beveik 9 valandas neinformavo, kad pagrindinis variklis neveikia (nuo 2017-12-23 17.20 val. iki 2017-12-24 02.15 val.). Laivo kapitonas neįvertino meteorologinių sąlygų pokyčio ir laiko, kurio prireiktų paleisti variklį, santykio. Dėl to abu nuleisti inkarai laivo neatlaikė ir laivas, laivo kapitonui pranešus apie neveikiantį pagrindinį variklį, po 2 val. 35 min. dreifavimo užplaukė ant seklumos Melnragės priekrantės zonoje. Laivo kapitonas pažeidė šiuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių (toliau – laivybos taisyklės) punktus:

1. 40. „<...>Visi uoste esantys asmenys, sužinoję, kad uoste esančiuose laivuose yra gedimų ar kad jie neatitinka saugios laivybos reikalavimų, dėl ko gali kilti grėsmė žmonėms, aplinkai, materialiajam turtui, nedelsdami privalo informuoti UPS. UPS inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja uosto kapitoną ir Administraciją. <...>“;
2. 84. „Inkaravietėse stovinčių laivų kapitonai, gavę LET perspėjimą apie didesnį kaip 15 m/s vėją ir norėdami apsaugoti laivo inkaravimo įrangą, privalo pakelti inkarus ir išplaukti į atvirą jūrą“.

Už minėtus pažeidimus laivo kapitonas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 399 str. 1 d. Jam buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. Laivo kapitonas visiškai su savo kalte dėl padarytų nusižengimų sutiko.

[Tylus]

Klaipėdos uosto pelnas pernai augo 45 proc.

Klaipėdos jūrų uostas praėjusiais metais uždirbo 41,449 mln. eurų grynojo pelno – 44,6 proc. daugiau nei 2016 metais, kai jis buvo 28,663 mln. eurų.

Uosto pajamos per metus ūgtelėjo 5,8 proc. iki 59,795 mln. eurų, nurodoma uosto direkcijos 2017 metų veiklos ataskaitoje.

Uosto rinkliavų pajamos pernai padidėjo 6,2 proc. iki 52,32 mln. eurų, uosto žemės nuomos pajamos – 3,2 proc. iki 7,3 mln. eurų.

2017 metais vidutinis uosto direkcijos darbuotojų skaičius buvo 245 (2016 metais – 244).

Klaipėdos uostas pernai pasiekė naują krovos rekordą – perkrovė 43,01 mln. tonų krovinių, arba 7,2 proc. (2,87 mln. tonų) daugiau nei 2016 metais.

[Tylus]

Uosto finansavimo pokyčių nepageidauja

Pasikeitus teisės aktams dėl pelno mokesčio lengvatų panaikinimo ir prievolės valstybės įmonėms mokėti dividendus, ministerijų atstovai su uosto žemės nuomininkais aptarė naują uosto veiklos finansavimo strategiją. Verslas tikina, kad efektyvi ir senoji sistema, kai uosto pinigai lieka projektams įgyvendinti.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje (KVJUD) vykusį Susisiekimo, Finansų ir Ūkio ministerijų atstovų susitikimą su uosto žemės nuomininkais susisiekimo ministras Rokas Masiulis pavadino diskusijos pradžia, kurios tęsinio galima tikėtis po metų. Jis neabejoja, kad Vyriausybė KVJUD pripažins strateginius projektus įgyvendinančia įmone. O tai reikštų, kad jai gali būti taikoma pelno mokesčio išlyga, leidžianti įmoką mažinti.

Pagal KVJUD planą, iki 2026 metų į uostą numatoma investuoti 790 mln. eurų, o patvirtintas ES finansavimas sudarytų tik 93 mln. eurų. Net ir naudojant nuosavą pelną, nemažai tektų skolintis.

Vyriausybė yra nusprendusi valstybės ir savivaldybių įmonių pelno įmokas į biudžetą susieti su jų nuosavo kapitalo grąžos rodikliu, KVJUD jis nustatytas 70 proc. paskirstytino pelno ir už 2017 metus siektų 20–22 mln. eurų.

Finansų viceministras Darius Sadeckas ir ūkio viceministras Marius Skuodis išreiškė institucijų poziciją, paremtą siekiu visoms įmonėms sudaryti vienodas veiklos sąlygas, kad uostas turėtų valstybei mokėti dividendus. Tačiau išklausęs uosto naudotojų perspėjimų, kad siekiant gero galima prisidaryti bėdos, D. Sadeckas teigė, kad įstatymo pakeitimai nepaneigia poreikio investuoti į uostą, o sąlygos palikti pinigus uostui yra sudarytos. M. Skuodis, atkreipęs dėmesį į visų kalbose kartotą žodį „ konkurencija“ , pažymėjo, kad Ūkio ministerija ieško galimybių stiprinti ekonominę diplomatiją ir paprašė pateikti užduočių, kam valstybė turėtų daugiau skirti dėmesio.

Daug uosto naudotojų kritikos sulaukė Stebėsenos ir prognozių agentūros skaičiavimai lyginant Klaipėdos ir Vakarų Europos didžiųjų uostų kapitalo grąžą. Pagal juos, Klaipėdos uoste ji esą nesiekia nė pusės vidurkio, o žemės mokesčių dalis yra per maža.

Verslininkų manymu, tokie skaičiavimai yra netikslūs ir neatspindi Klaipėdos uosto raidos, skirtingų ekonominių sąlygų ir uostų valdymo modelių. Dabartinės žemės nuomos sutartys sudarytos dešimtims metų, o kompanijos investuoja dvigubai daugiau nei valstybė, kas nebūdinga Vokietijos ar Olandijos uostams, kurie turi milijonus gyventojų užnugaryje ir nejaučia geopolitinės įtampos. Tuo metu Klaipėdos uosto kompanijoms tenka nemažai atlikti darbų iki nulinės statybų stadijos, kol į teritoriją ir akvatoriją gali investuoti KVJUD. Visos turi daug paskolų, todėl sulėtėjęs infrastruktūros tobulinimas pasunkintų finansinę naštą. „Dabartinė uosto finansavimo sistema gera; sulaužyti liniją labai pavojinga; įvertinkite mūsų pastangas ir norėdami gero, nepadarykite blogo; kiti tik pasidžiaugs tokia mūsų Vyriausybės pozicija“, – šios ir panašios frazės skambėjo pasitarime kalbant apie naujas finansines aplinkybes.

„Išimčių turėtų likti mažiau, suprantam, kad uosto finansavimas bus sudėtingesnis. Be abejo, teks skolintis. Tačiau su įmonėmis dar diskutuosime, kad kuo mažiau būtų sukrėtimų verslui“, – apibendrindamas susitikimą sakė R. Masiulis.

[Tylus]

Uosto statistika – ne visada tiksli

[lukass]

Klaipėdoje kuriama unikali hibridinė SBD barža

Į 2018-uosius Lietuvos SGD klasteris įžengė užsibrėžęs ambicingų tikslų. Organizacijos iniciatyva suburtas tarptautinis konsorciumas Klaipėdoje kuria unikalią vidaus vandenų transporto priemonę. Suskystintosiomis biodujomis (SBD) ir elektros baterija varomos hibridinės baržos prototipą tikimasi pristatyti jau vasario pabaigoje...

[lukass]

„Imlitex Holdings“ produkciją eksportuos ir per Klaipėdą

Specializuota pramonės žaliavų tiekimo grupė „Imlitex Holdings“, iki šiol daugiausiai eksportavusi grūdus per Rygos uostą, dalį jų nukreips ir per Klaipėdą...

[Tylus]

Uosto rezultatus papuošė baltarusių kroviniai

Per pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uosto krova padidėjo 44,5 proc., arba 13 mln. tonų – iki 43,17 mln. tonų 2017 metais. Rinkoje dėl geopolitinių aplinkybių krovinių kiekiui sumažėjus 6 proc., mūsų uostą į viršų kelia pritraukti Baltarusijos kroviniai.

Latvijos uostų apyvarta išliko nepakitusi, o Estijoje krito kone perpus.

Klaipėdos uostininkams vertinant rekordinę 2017 metų apyvartą – perkrautą 43,17 mln. tonų kiekį, 3 mln. tonų daugiau negu pernai (+7,6 proc., palyginti su 2016 metais) vengiama euforijos ir personalinių nuopelnų pripažinimo. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius Vidmantas Dambrauskas ragina valdžios atstovus nevadinti Klaipėdos uosto nugalėtoju, nesididžiuoti lyderių vaidmeniu ir leisti toliau investuoti į navigacinę kokybę.

Baltarusija skaičiuoja

Pasak V. Dambrausko, konkurencinėje kovoje situacija gali pasikeiti labai greitai dėl vienos grandies padidintų tarifų.

„Kiekvieni metai – nauji iššūkiai. Kuo mažiau bus valdžios kišimosi, kuo mažiau nurodymų, kuo mažiau draskymų, tuo didesnė tikimybė, kad rezultatą išlaikysime ir galbūt padidinsime. Turime gerinti infrastruktūrą, yra darbų, kuriuos būtina padaryti, kad uostas krovinių siuntėjams išliktų patrauklus“, – sakė jis.

V. Dambrausko teigimu, net vienas laivas, neįplaukęs laiku, gali nurėžti visą kontraktą. Todėl ypač svarbu pagilinti uosto įplaukos kanalą. Klaipėdos konkurentai yra Ventspilio ir Rygos uostai, kurie beveik vienodai yra nutolę nuo Baltarusijos gamyklų.

„Šioje kovoje dalyvauja trys grandys: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, privačios kompanijos ir „Lietuvos geležinkeliai“. Jeigu geležinkeliai iškristų „iš orkestro“, mes galime į uostą ir krovos technologijas kiek nori investuoti ir nieko nepasieksime. Tik visi daugmaž vienodai suprasdami tuos pačius dalykus, net panašiai vienodai investuodami, pasiekėm aukštų uosto rezultatų. Manau, kad Klaipėdos uosto sėkmės garantas – rinkos dalyvių vienybė, ko trūko Latvijoje“, – apie 2017 metų uosto veiklą kalbėjo V. Dambrauskas, turintis daugiausia patirties dirbti su Baltarusijos krovinių siuntėjais.

Pasak jo, galima tikėti, galima tuo netikėti, bet Baltarusijos įmonės, netgi valstybinės, nesikiša į politiką. Jos skaičiuoja, kur vežti krovinius yra pigiau ir arčiau. O vertinant Rusijos įtaką kaimyninei šaliai, neturėtume abejoti, kad ji Baltarusiją paveiks, išskyrus naftos produktus, kuriems nukreipti į savo uostus Rusija taiko ekonominius svertus – Baltarusijai parduodamos naftos kainą.

„Visa kita, kas pagaminta Baltarusijoje, bus išvežama per Klaipėdos uostą. Latviai ten irgi sėdi, derasi, todėl mūsų užduotis neleisti kelti kainas ir nestovėti uostui vietoje. Reikia pasimokyti iš svetimų klaidų“, – prognozuodamas 2018 metų apyvartą sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius.

Laivų mažėjo

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią apyvartos prieaugį lėmė birieji kroviniai – biriųjų trąšų krauta daugiau kaip 19 mln. tonų (+15 proc.). Įspūdingi ir kruizinės laivybos laimėjimai – rekordinis atvykusių keleivių skaičius. Jų atplaukė 74,7 tūkst. – 10 tūkst. daugiau nei 2016 metais, nors pagal 63 atplaukusių laivų kiekį sezonas nebuvo išskirtinis.

Tarp visų uosto rinkliavų iš kruizinių laivų gautos pajamos, 749 tūkst. eurų, sudaro tik 1,76 proc., ir tai nėra naudos rodiklis. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, kruizinės laivybos sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekia 1,6 mln. eurų, nes skaičiuojama, kad kruizinio keleivis, įskaitant ekskursijas, mieste išleidžia vidutiniškai 68 eurus. Šiais metais laukiama 65 laivų ir dar didesnio turistų skaičiaus.

Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad visai laivybai būdingas laivų parametrų didėjimas. 2007 metais į Klaipėdos uostą buvo atplaukę 7918 laivų, 2008 metais – 8346 laivai. Po to kreivė svyruodama leidosi žemyn, 2017 metais didesnė apyvarta pasiekta atplaukus 6568 laivams, 300 laivų mažiau negu 2016 metais.

„Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams“, – teigė A. Vaitkus.

KVJUD duomenimis, 2017 metais uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. eurų, o tai yra 56 mln. eurų daugiau nei 2016 metais. KVJUD pajamos padidėjo beveik 6 proc. – iki 59,66 mln. eurų.

[Tylus]

„Ocean Crown“ išplaukė į jūrą išbandyti variklio

Uosto direkcija pranešė, kad gavęs suderinimą iš klasifikacinės registrų bendrovės ir Lietuvos transporto saugos administracijos, šiandien 14.30 val. laivas „Ocean Crown“ išplaukė iš Klaipėdos uosto į jūrą pagrindinio variklio bandymui.

Variklio būklės bandymas po remonto bus atliekamas išorinio uosto reido akvatorijoje.

Laivą lydi du vilkikai, kad būtų užtikrintas saugus laivo išplaukimas ir įplaukimas atgal į uostą.

Su Kipro vėliava plaukiojantis 190 metrų ilgio laivas „Ocean Crown“ su 20 žmonių įgula praėjusių metų ankstų gruodžio 24 d. rytą buvo užplaukęs ant seklumos ties antrąja Melnrage. Tą naktį vėjo stiprumas gūsiais siekė iki 28 metrų per sekundę. Laivas buvo “įkalintas” maždaug jūrmylės atstumu į šiaurę nuo šiaurinio molo, apie 200 metrų nuo kranto. Sutelkus reikiamas pajėgas, laivas buvo sėkmingai nutemptas nuo seklumos ir prišvartuotas Klaipėdos uoste.