Uostas

[Tylus]

Šiemet augo Klaipėdos uosto užimtumas

Pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste krauta 27,70 mln. tonų - 4,8 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai.

Tam didžiausią įtaką turėjo birieji kroviniai, kurių šiemet krauta daugiau nei 12 mln. tonų. Tai yra net 20 proc. daugiau nei pernai. Skystųjų ir generalinių krovinių krauta atitinkamai 7,2 ir 2,1 proc. mažiau nei praėjusių metų pirmą pusmetį.

Pirmą šių metų pusmetį į Klaipėdos uostą atplaukė 4 382 laivai. Pernai atitinkamu laikotarpiu čia atplaukė 116 laivų daugiau. Nors laivų uostas aptarnavo mažiau, jame apsilankė 293 474 keleiviai, tai 10,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Taip pat pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos uoste apsilankė 31,8 proc. daugiau kruizinių laivų (58), kuriais atvyko 68 050 keleivių.

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2017 m. sausio–rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 27,70 mln. t, tai 4,8 proc. arba 1,28 mln. t daugiau nei 2016 m. sausio–rugpjūčio mėn.

...

[lukass]

Premjero vizitas paklojo pamatą: Lietuva turės išorinį uostą

„Tikiu, kad Lietuva tikrai turės išorinį uostą“, – tokie žodžiai penktadienį susitikime su į Klaipėdą atvykusiu premjeru nuaidėjo iš Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko lūpų. Tampa akivaizdu, jog Klaipėdos uostas ir miestas žingsnis po žingsnio ima žvelgti viena kryptimi ir rengiasi vieno didžiausių Lietuvoje ekonominių projektų įgyvendinimui – išorinio uosto statyboms.

[Tylus]

„Limarko“ įsigijo dar vieną konteinerinį laivą

Limarko Grupės bendrovė AB „Limarko laivininkystės kompanija“ užbaigė laivo KANTATA įsigijimo sandorį. Rugsėjo 6 dieną pasirašius laivo priėmimo-perdavimo aktą, AB „Limarko laivininkystės kompanija“ tapo konteinervežio KANTATA savininke. Bendrovės investicijos į laivą viršija 5 mln. JAV dolerių.

Laive iškelta Lietuvos valstybinė vėliava, jis tapo didžiausiu konteineriniu laivu, įregistruotu Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre. Laive dirba septyniolikos jūrininkų iš Lietuvos įgula.

2006 metais pastatytas laivas yra CV1100 tipo. Jis yra pritaikytas gabenti 1118 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių. Didelis įsigyto laivo pranašumas yra galimybė gabenti 220 refrižeratorinių konteinerių. 148 metrų ilgio laivas gali plaukti 19 mazgų greičiu.

Tai jau antras tokio tipo laivas bendrovės laivyne. Kaip ir anksčiau įsigytas laivas TOKATA, naujasis laivas yra įdarbintas pagal ilgalaikę sutartį gabenti konteinerius Vakarų Viduržemio jūros regione tarp Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Šiaurės Afrikos valstybių uostų. Dviejų analogiškų laivų, dirbančių tame pačiame regione valdymas bendrovei suteikia galimybes efektyviau spręsti techninio tiekimo bei įgulų keitimo klausimus, pasinaudoti sinergija kaštų valdyme.

Pavadinimai laivams buvo suteikti laikantis ilgametės bendrovės tradicijos savo konteinerinius laivus vadinti muzikiniais terminais. „Tokata“ reiškia instrumentinės muzikos žanrą, laisvai išplėtotą kūrinį klavišiniam instrumentui. „Kantata“ – vokalinės instrumentinės muzikos žanras, didelės apimties kūrinys solistams, chorui ir orkestrui.

Šiuo metu bendrovės laivyną sudaro šeši laivai. Be minėtų konteinerinių laivų, bendrovei priklauso keturi refrižeratoriniai laivai – LIBRA, ANDROMEDA, CAPELLA ir CASSIOPEA.

[Tylus]

Ieškos miesto ir uosto sąlyčio taškų

UAB „Sweco Lietuva“, rengianti tiek Klaipėdos miesto, tiek uosto bendruosius planus, siūlo rengti specialią jų suderinimo programą, padėsiančią išeiti iš susidariusios padėties.

Priminsime, kad Klaipėdos miesto taryba pritarė antrajam miesto bendrojo plano (BP) variantui, numatančiam tik pietinės uosto dalies plėtrą. O štai patvirtinta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto BP IV koncepcija numato maksimalią uosto plėtrą tiek šiaurinėje, tiek pietinėje uosto dalyje, kartu ir išorinio uosto statybą. Taigi uosto ir miesto interesai nesutapo.

Vakar Klaipėdos miesto savivaldybės specialistų pasitarime dėl Klaipėdos miesto BP rengimo eigos buvo aptarta siūloma programa ir priemonės.

Mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė sakė negalinti komentuoti priemonių, nes jos kol kas yra tik juodraštinės. Dar nežinia, ar tai bus programos, ar sprendinių forma, t. y. kol kas dar tik daromi namų darbai.

„Sweco Lietuva“, turinti baigti rengti abu BP, siūlo nesuderinamus dalykus bandyti derinti arba įgyvendinant tokią programą, arba įrašant tam tikrų priemonių sprendinius. Šiuo metu apie tai ir diskutuojame. Mes ir uostas dabar atskirai vertiname, kas mus yra svarbiausia. Ieškoma sąlyčio taškų ir išeities iš susidariusios situacijos“, - sakė J. Simonavičiūtė.

Jos manymu, jeigu tokia programa būtų sudaryta ir suderinta, tada reikėtų vėl ją svarstyti miesto Taryboje. Galbūt susipažinus su ja Tarybos narių nuomonė būtų kitokia.

[Tylus]

Klaipėdos uosto laukia permainos

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kuri šiuo metu yra valstybės valdoma įmonė, 2018-aisiais turėtų tapti akcine bendrove.

Apie tai užsiminė susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Jis ramino, kad Valstybinio jūrų uosto direkcijos ateityje tikrai neketinama privatizuoti.

Ministras R. Masiulis paaiškino, kad šiuo metu šis klausimas svarstomas Susisiekimo ministerijoje, o 2018 metų pavasario sesijos metu turėtų pasiekti Seimą.

Vakar Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje R. Masiulis paaiškino, kad akcionavimo tikslas yra tik tam, kad būtų sutvarkyta įmonių forma, būtų galimybė mokėti dividendus į biudžetą, bet nėra nė mažiausios minties, kad tos įmonės būtų ne valstybės rankose.

R. Masiulis priminė, kad kyla diskusija, reikia ar nereikia vystyti Klaipėdos išorinį jūrų uostą.

Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus vakar „Vakarų ekspresui“ pareiškė, kad į tokius pasiūlymus reaguoja labai teigiamai: „Šiandien mūsų įmonė, kaip valstybinė įmonė, turi tam tikrų apribojimų. Galimybė teisingai, vadovaujantis verslo principais disponuoti turtu yra suvaržyta. Akcinės bendrovės kontekste toks suvaržymas išnyksta. Mums atrišamos rankos, ir aš manau, kad tai būtų labai pozityvus sprendimas.“

[Tylus]

Ar atiteks „Varūna“ Uosto direkcijai?

Vyriausybės struktūroms vykdant Lietuvos saugios laivybos administracijos reformą, klaipėdiečiai vis dažniau kelia klausimą, o kam atiteks jos gylio matavimo laivas „Varūna“?

Mat atlikus Lietuvos saugios laivybos administracijos auditą buvo nurodyta, kad tas laivas naudojamas neefektyviai.

„Nors matavimai jūroje trunka apie 20 dienų per metus, hidrografinio laivo įgula išlaikoma ištisus metus. Pavyzdžiui, praėjusiais metais laivo įgulos išlaikymas kainavo 70,5 tūkst. eurų, nors matavimai vyko tik 23 dienas. Auditoriai rekomenduoja atsisakyti šio pasenusio laivo ir jo įgulos ir ieškoti alternatyvių galimybių, kuriomis būtų užtikrinta bendro naudojimo vandens kelių jūroje tinkamumo navigacijos priežiūra ir kontrolė“, – buvo teigiama Susisiekimo ministerijos vidaus audito išvadoje.

Vienas iš variantų yra tai, kad laivas „Varūna“ galėtų būti perduotas jūrinių reikalų mokslininkams. Tai yra Jūrinių tyrimų atviros prieigos centras prie Klaipėdos universiteto. Jis šiuo metu jau valdo mokslinių tyrimų laivą „Mintis“, burlaivius „Brabander“ ir „Odisėja“

Tačiau dėl to kyla ir abejonių, nes planuojama, kad mokslo mekos - Klaipėdos universiteto ateityje neliks.

Vienas iš realių variantų laivą „Varūna“ atitektų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Ji taip pat turi savo laivyną. Šiuo metu Uosto direkcija valdo locmanų, gylio matavimo, narų laivus. Taip pat dar vienas laivas „Naras“, skirtas aptarnauti narams ir surinkti naftos produktus, statomas Estijoje. Pagal papildomą susitarimą šio laivo statyba turi būti baigta ir jis privalo būti perduotas Uosto direkcijai iki šių metų gruodžio 5 dienos. Laivą už 2,89 mln. eurų stato Estijos kompanija „Baltic Workboots“.

Uosto direkcija nenorėjo komentuoti apie tai, ar priims laivą „Varūna“, nes ji neturinti jokių žinių, kad tas laivas jai gali būti perduotas.

[Tylus]

Klaipėdos uostas stiprina pozicijas

Augo kroviniai ir pajamos

„Rugpjūtis tikrai buvo labai geras mėnuo. Esu labai dėkingas uosto kompanijoms, kurios mobilizavosi, sukaupė nemažą kiekį krovinių, kuriuos pavyko išvežti. Visuose segmentuose krova teigiama. Rugpjūtį skystųjų krovinių krova, palyginti su pernai tuo pačiu mėnesiu, išaugo net 48,9 proc. Tai gera naujiena“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Bendra Klaipėdos uosto krova per 8 mėnesius yra 4,6 proc. didesnė nei pernai. Iš viso krauta 27 mln. 631 tūkst. tonų.

Šiemet Klaipėdos uoste labiausiai augo trąšų krova. Birių krovinių uoste krauta net 19,5 proc. daugiau nei pernai. Jie sudarė net 12 mln. 142 tūkst. tonų. Teigiama yra konteinerių, metalų krova.

Nors į Klaipėdos uostą per 8 mėnesius atplaukė 111 laivų mažiau, bet jie buvo didesni. Tai lėmė ir uosto pajamų augimą. Per 8 mėnesius gauta 38,89 mln. eurų pajamų – 4 proc. daugiau nei pernai.

...

[Tylus]

Klaipėdos uoste – nauja infrastruktūra

Rugsėjo 15 d. Klaipėdos jūrų uoste atidaroma rekonstruota krantinė su šalia nutiestu nauju geležinkeliu bei keletą pastarųjų metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ plėtotas vienas galingiausių žemės ūkio produktų krovos kompleksų Baltijos regione.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti didelės apimties projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją – ši krantinė atnaujinta iš esmės, pastatyta nauja krantinės sienutė, pakeista danga, taip pat nutiestas geležinkelis.

„Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą leidžia uosto įmonėms planuoti savo investicijas į suprastruktūrą ir įgyvendinti numatytus planus. Džiaugiuosi, kad uoste didinami žemės ūkio produktų krovos pajėgumai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Anot jo, investuojama siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto paslaugų ir galimybių patrauklumą krovinių siuntėjams bei gavėjams, o kartu – krovos apyvartos augimą bei, kas ypač svarbu mums kaip valstybės įmonei, pajamas valstybei.

Krantinės rekonstrukcijos ir geležinkelio statybos projektą įgyvendino įmonė „Latvijas tilti“, sutarties vertė – apie 4 mln. eurų įskaitant PVM.

Dar 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai krantinių Nr. 66–67 rekonstrukciją su krantinių Nr. 66a–67a pratęsimu pripažinus svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu, 2013 m. buvo pastatytas 236,80 m ilgio ir 30 m pločio pirsas, kuris padidino bendrą kompanijos „Bega“ naudojamų krantinių ilgį ir išplėtė jos galimybes priimti įvairaus tipo laivus. Įmonė BMGS šiuo metu vykdo krantinių Nr. 67–68 rekonstrukciją. Jos vienos pirmųjų Klaipėdos uoste perstatomos perspektyviniam 16,5 m gyliui.


Galingas krovos kompleksas


Uosto teritorijoje ties 66-67 krantinėmis ir pirsu jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigė nuo 2012 m. eksploatuojamo universalaus žemės ūkio produktų eksporto–importo terminalo plėtrą. Paskutiniame terminalo plėtros etape buvo investuota 8 mln. eurų į 6 silosų tipo talpyklų po 10 tūkst. kub. m bei geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo stoties statybas.

Siloso talpyklomis pagal ilgalaikę sutartį naudosis nuo šio sezono per kompaniją „Bega“ grūdų eksportą koncentruojanti stambiam tarptautiniam žemės ūkio koncernui „Danish Agro“ priklausanti bendrovė Lietuvoje „Baltic Agro“.

Iš viso kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalas šiuo metu yra pajėgus dengtose talpyklose sukaupti per 300 tūkst. kub. m grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos, veikia trys geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo stotys, grūdų valymo ir džiovinimo įranga, krovinio kokybės tyrimo laboratorijos, laivų pakrovimo ir iškrovimo technologijos. Metinis terminalo pajėgumas išaugo iki 4 mln. t.

Visos per keletą metų pastatytos terminalo dalys technologiškai yra integruotos į bendrą sistemą, kuri yra visiškai automatizuota ir leidžia vykdyti krovos procedūras pagal visas įmanomas logistines schemas, t. y. birių žemės ūkio produktų eksportas, importas, paskirstymas, arba vadinamasis „tranšipmentas“, palaido krovinio pakavimas, konteinerizavimas ir kt.

Kompanijos „Bega“ investicijų, padarytų šioje buvusio celiuliozės fabriko teritorijos dalyje, kuri iki 2010 m. nebuvo pritaikyta uosto veiklai, apimtys siekia apie 50 mln. eurų.

Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, tuo investiciniai projektai šiaurinėje teritorijos dalyje dar nesibaigia. Šiuo metu bendrovė komplektuoja technologinę įrangą naujam cemento terminalui, skitam apdoroti nuo ateinančio pavasario dvigubai didėsiančius AB „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus. Pasibaigus krantinių Nr. 67–68 rekonstrukcijai, jose bus statomos naujos universalios talpyklos biriems kroviniams bei nauja laivų krovos įranga, skirta krauti „Baltmax“ tipo laivus po to, kai uosto kanalas bus išgilintas iki 17 m.

[Tylus]

„Bega“ 25-metį pasitinka užbaigdama didelį plėtros etapą

[Tylus]

Dėl stipraus vėjo uoste ribojama laivyba

Laivyba Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste apribota nuo vakar vakaro 22 valandos, kai vėjo stiprumas gūsiais siekė 20-23 m/s. Antrą valandą nakties į uostą įplaukė „DFDS Seaways“ keltas OPTIMA, atvykęs iš Karlshamno (Švedija). Jis įplaukė be locmanų pagalbos, prišvartuotas padedant vilkikams.

Apie antrą valandą nakties vėjo stiprumas gūsiais siekė iki 24,6 m/s. Naktį uosto kapitono tarnybų specialistai apžiūrėjo uoste stovinčius laivus, visi buvo prišvartuoti saugiai, incidentų neužfiksuota.

Anksti ryte vėjo stiprumas gūsiais fiksuotas iki 20-23 m/s, bangos aukštis – iki 5 m. Apie 10 valandą planuojamas ro ro laivo įplaukimas.

Ryto aštuntos valandos duomenimis, išoriniame reide stovi 5 laivai, iš kurių vienas negali įplaukti dėl stipraus vėjo, kiti laukia, kada bus atlaisvintos vietos prie krantinių.

[Tylus]

Uostininkai sunerimę dėl naujų valdžios ketinimų

Jeigu Vyriausybė įpareigos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo, gerokai sumažės konkurencinės vienintelio Lietuvos jūrų uosto galimybės.

Dabartinė valdžia pateikė siūlymą - nuo kitų metų atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo lėšoms už jūrų uosto ir oro navigacijos rinkliavas bei jūrų uosto žemės nuomą.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco“) generalinis direktorius Audrius Pauža mano, kad to nereikėtų daryti, mat Lietuva turi tik vieną uostą. Tai tranzito centras, per kurį vežamas didelis kiekis krovinių.

„Uoste gaunamos didžiulės pajamos. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą, į krantines atsiperka per trejus metus. Tai didelė ekonominė nauda valstybei“, - sakė jis.

Anot jo, pastaraisiais metais matomas gana didelis Lietuvos kaimynų susierzinimas dėl Lietuvos uosto laimėjimų ir pasiekimų turint omenyje ir „Klasco“, ir Uosto direkciją, ir AB „Lietuvos geležinkeliai“. Latviai įdėmiai stebi, kas vyksta Klaipėdos uoste.

„Šiandien niekas neskaičiuoja krovos tarifų, vyksta konkurencija dėl krovinių judėjimo maršrutų nuo gamyklų. Mūsų veiklai kaišiojami pagaliai į ratus. Norima perimti baltarusiškus ir kitus krovinius. Konkurencinė kova labai didelė, todėl nepamatuoti žingsniai gali turėti neigiamų pasekmių, - kalbėjo A. Pauža. - Manau, būtų neteisinga ir netikslinga apmokestinti Uosto direkcijos rinkliavas ir žemės nuomą, kol Klaipėdos uostas nėra tinkamai išvystytas. Šiuo metu jis turi didelių ambicijų. Labai džiaugiuosi jomis, nes jeigu neturima ambicijų, nieko ir nepasiekiama. Jeigu bus įvykdyta nors pusė, ką norima padaryti, tikrai turėsime geresnę situaciją nei šiandien.“

Klaipėdos universiteto profesorius Vytautas Paulauskas nemano, kad toks sprendimas galėtų sužlugdyti uostą, tačiau sako, jog sumanymas atsisakyti nulinio pelno mokesčio tarifo nėra geras. Uostui labai svarbu turėti aiškią perspektyvą. Jeigu Vyriausybė pradeda kaitalioti savo nutarimus, o juo labiau įstatymus, perspektyva tampa miglota.

Pasak profesoriaus, yra šalių, kur jokių nuolaidų uostams nėra, tačiau jų vyriausybės biudžete numato lėšų jų infrastruktūros plėtrai. Taip yra Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje. Jeigu Lietuvos Vyriausybė numato vėliau kokiu nors lygiu dotuoti Klaipėdos uosto infrastruktūros plėtrą, tada būtų aiškiau. „Jeigu atiduodi į biudžetą, turi gauti iš jo infrastruktūrai. Jeigu ne, iškyla klausimas, kaip ją plėtoti. Daugiau kaip 20 metų uosto veiklos praktika parodė, kad tokia sistema veikia normaliai. Didelis klausimas, kam reikia ją ardyti. Šiuo metu visiems kyla labai daug klausimų. Suprantu uosto bendruomenės nerimą. Reikia diskusijos, kuri konkrečiai atsakytų į klausimą, kaip veiks naujasis mechanizmas“, - sakė V. Paulauskas.

[Tylus]

Klaipėdos uoste krova įgauna pagreitį – vėl pasiektas mėnesio krovos rekordas

Š. m. rugsėjo 8 d. duomenimis, 2017 m. rugpjūčio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,61 mln. t krovinių, tai 13,2 proc. arba 421,4 tūkst. t daugiau nei 2016 m. rugpjūčio mėn.

Tai geriausias rugpjūčio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. rugpjūčio mėn.:

• generaliniai kroviniai – krauta 1 001,8 tūkst. t, +4,3 proc. arba +41,1 tūkst. t;
• skystieji kroviniai – pilta 1 130,7 tūkst. t, +48,9 proc. arba +371,4 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 478,6 tūkst. t, +0,6 proc. arba +8,8 tūkst. t.

[Tylus]

Su uostu susipažino tūkstančiai žmonių

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigia šį sezoną organizuotas pažintines ekskursijas laivu po uosto akvatoriją. Pažintinės išvykos Kuršių mariose vyko nuo gegužės 20-osios iki rugsėjo 8 dienos. Rugsėjį vykusios ekskursijos buvo skirtos švietimo įstaigoms.

Šį sezoną buvo surengta 30 ekskursijų po uosto akvatoriją laivu "Venus S", kuris vienu metu talpina 200 keleivių. Tad Klaipėdos uostą, čia veikiančius terminalus iš arčiau pamatė ir tiesiogiai apie uosto veiklą išgirdo apie 6000 žmonių.

"Esame atviri ir siekiame, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie Klaipėdos uostą, jame vykdomą veiklą, reikšmę miestui, regionui ir valstybei. Esame inovatyvus uostas, kuriame naujausios technologijos žengia koja kojon su laiku. Labai džiaugiamės, kad ekskursijose dalyvavo ne tik klaipėdiečiai – uostas domina gyventojus iš įvairiausių Lietuvos vietovių", – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Šiemet nemokamas pažintines ekskursijas Uosto direkcija organizavo jau dešimtus metus iš eilės. Skaičiuojama, kad iš viso ekskursijose dalyvavo daugiau kaip 45 tūkstančiai žmonių.

[Tylus]

Plaukiojantis dokas uoste kol kas stovi be darbo

Beveik metus dėl teismuose vykusių ginčų nebuvo įmanoma tvarkyti Klaipėdos uosto pietinėje dalyje esančios Malkų įlankos. Per tą laiką čia veikianti bendrovė Vakarų laivų gamykla įsigijo naują doką, bet jis kol kas stovi be darbo, rašo "Lietuvos rytas".

Patikėjusi, kad Malkų įlanka bus tvarkoma, VLG iš bankrutavusios Juodkalnijos valstybinės įmonės "Adriatic Shipyard Bijela" įsigijo didžiulį plaukiojantį doką, pritaikytą didelės talpos "Panamax" laivams remontuoti.

Didžiausias pasaulyje transporto laivas "Dokwice Vanguard" nuo Adrijos jūros įveikęs apie 7,5 tūkst. kilometrų, 235 metrų ilgio ir 53 metrų pločio milžiną jau atplukdė į Klaipėdą. Tačiau Malkų įlankoje vieta didžiausiam Baltijos šalyse dokui dar neparengta, tad jis laikinai prišvartuotas prie VLG antrinės įmonės Vakarų Baltijos laivų statyklos krantinių.

"Jeigu toks dokas jau veiktų Klaipėdos uoste, neatsigintume užsakovų – laivai plauktų vienas po kito", – sakė Estijos įmonių koncernui "BLRT Grupp" priklausančios VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

BNS rašė, kad Lietuvos bendrovė "MT Group" ir Nyderlandų "Jan De Nul" teisme skundė Klaipėdos uosto direkcijos skelbtą Malkų įlankos užteršto grunto valymo konkursą. Po kelis mėnesius trukusio bylinėjimosi Lietuvos apeliacinis teismas liepos pradžioje atmetė įmonių skundą, taip atverdamas kelią uosto direkcijai pasirašyti 11,367 mln. eurų vertės sutartį su Suomijos ir Estijos bendrovėmis.

[Tylus]

Naujos galimybės – dėl „Panamax“ doko

Klaipėdoje sėkmingai atlikta plaukiojančio doko tempimo į uostą operacija, kuriai jo tarnybos kruopščiai ruošėsi.

Išskirtinė laivybos operacija

235 m ilgio ir 53 m pločio, 11 tūkst. tonų sveriančio doko atgabenimas iš tolimosios Juodkalnijos buvo didžiulis iššūkis. Pirmiausia tuo, kad jį į Klaipėdos uostą jį net 3825 jūrų mylias gabeno didžiausias pasaulyje 110 tūkst. tonų keliamosios galios specialiosios paskirties laivas „Dockwise Vanguard“. Jis pats yra tarsi dokas. Pumpuodamas ar išpumpuodamas iš tankų vandenį laivas panyra ir į jį įplukdomas ar išplukdomas krovinys – koks nors įrenginys.

„Dockwise Vanguard“ iš Juodkalnijos atplukdytą doką galėjo nuleisti tik atviroje jūroje. Mat Klaipėdos uoste nėra tokio gylio, kur jis būtų galėjęs tai atlikti.

Rugpjūčio 19 d. prie Klaipėdos uosto išorinio reido atplaukusiam „Dockwise Vanguard“ nuleisti doką trukdė ir banguojanti jūra. Tinkamos sąlygos susidarė tik rugpjūčio 22-osios anksti rytą. Doko nuleidimo operacija truko daugiau kaip 6 val.

„Su Laivų eismo tarnybos viršininku ir vyriausiuoju locmanu Rimvydu Eitučiu buvome nuplaukę į „Dockwise Vanguard“ laivą, stovėjusi išoriniame reide, detaliai aptarėme doko nuleidimo, išvilkimo iš jo procedūras. Iš laivo doką ištempėme 13 valandą, pro vartus jį įtempėme 15.30 valandą, o uoste prie 64-65 krantinių prišvartavome 16.45 valandą. Doką pradžioje tempė trys, o prie uosto vartų prisijungė ir ketvirtasis vilkikas“, – teigė uosto kapitonas Adomas Alekna.

Jis akcentavo, kad tokia įrenginio tempimo operacija Klaipėdos uoste buvo atlikta pirmą kartą. Tai buvo didelis iššūkis uosto tarnyboms. Jos susitvarkė gerai. A.Alekna ypač akcentavo doko tempimo operacijai vadovavusio vyriausiuoju locmanu R.Eitučio profesionalumą.

Atvers naujas galimybes

Doką dar pernai iš Juodkalnijoje įsikūrusios kompanijos „Adriatic Shipyard Bijela“ įsigijo Vakarų laivų gamyklos dukterinė bendrovė „Vakarų laivų remontas“.

„Tai bus didžiausias dokas Baltijos šalyse. Jis pakels Klaipėdos uosto laivų remonto lygį. Galėsime dokuoti, remontuoti ir teikti modernizavimo paslaugas „Panamax“ ir „Post Panamax“ dydžio laivams, specialios paskirties laivams. Tokių laivų sparčiai daugėja. Jų remonto vertė ir darbų apimtys yra didesnės. Manau, kad tai laivų remonto veikloje mums leis sukurti kelis šimtus papildomų darbo vietų“, – akcentavo Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

„Tokio technologinio įrenginio kaip dokas reikšmę reikėtų vertinti ne vien Klaipėdos uosto masteliais, bet ir Klaipėdos miesto, valstybės požiūriu. Laivų statybos ir remonto sektorius yra labai imlus darbo jėgai, jis sukuria daug darbo vietų. Ir atlyginimai ten yra gerokai didesni nei vidurkis Lietuvoje. Sektorius kuria pakankamai didelę pridėtinę vertę. Galime tik pasidžiaugti, kad didžiulės konkurencijos sąlygomis Klaipėdoje išlieka ir naujas darbo vietas kuria tokia ūkio šaka kaip laivų statyba ir remontas“, – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius, šiuo metu generalinį direktorių pavaduojantis Vidmantas Paukštė.

Rengs vietą dokui

Į Klaipėdos uostą atitemptas dokas dar kurį laiką stovės prie Vakarų Baltijos laivų statyklos naudojamų 64 ir 65 krantinių.

Naudotas dokas bus remontuojamas, perdažomas. Kaip greitai jis pradės priiminėti laivus priklausys nuo to kada bus įrengta tokiam didžiuliam dokui reikalinga infrastruktūra. Doko įsigijimas yra Malkų įlankos infrastruktūros plėtros įgyvendinimo programos dalis, kuri startavo dar 2015 metais.

Pagal unikalią technologiją pradėjusi valyti užterštą gruntą iš plaukiojančių dokų duobių Latvijos kompanija BMGS šių darbų nebaigė. Naujas konkursas užsitęsė dėl teisminių ginčų. Dabar jau viskas baigta ir netrukus bus pradėtos valyti dokų duobės.

„Tam, kad pastatyti naująjį doką turime rekonstruoti 137 ir 138 krantines nugriaunant seną pirsą ir iškasti naują 18 metrų gylio dokų duobę. Vyko keli rangovų paieškos konkursai, bet nesėkmingai. Netrukus skelbsime naują konkursą. Realu, kad kitų metų pradžioje turėsime rangovą“, – aiškino uosto direkcijos infrastruktūros direktorius V.Paukštė.

Jo teigimu, valant dokų duobes paraleliai galėtų vykti ir 137-138 krantinių rekonstrukcija.

[Tylus]

Uoste statys naują laivyno bazę

Uosto direkcija paskelbė konkursą statyti naują laivyno bazę, nes senoji bus išnuomota uosto krovai.

Kursis šalia žvejų uosto

Naujoji laivyno bazė bus kuriama plote tarp Lietuvos karinių jūrų pajėgų ir žvejybos uosto. Ji iš viso apims 2728 kv. metrų teritorijos plotą ir dar 611 kv. metrų mažųjų laivų krantinės dalį, kurią pati Uosto direkcija ir yra pastačiusi naudotis žvejų laivams.

Šiame plote ir projektuojamas laivyno bazės 2340 kv. metrų lengvų konstrukcijų sandėliavimo paskirties pastatas su dirbtuvėmis ir administracijos bei buitinėmis darbuotojų patalpomis. Numatoma, kad pastate pamainomis dirbs 50 žmonių. Pastatas bus šildomas dujomis.

Švartuosis pagalbiniai laiveliai

Pastate veiks uosto priežiūros, laivyno, hidrografijos skyriai. Sandėliuose bus laikoma narų, hidrografinė, navigacinė, gelbėjimo įranga, atsarginės laivų dalys, plaunama ir remontuojama naftos surinkimo įranga, bujos.

Dalis įrangos bus laikoma ir atviroje aikštelėje.

Krantinėje, įrangai krauti į laivus, laivams iškelti ir nuleisti, bei kitoms reikmėms bus įrengtas 10 tonų galios elektrinis kranas.

Planuojama įrengti ir dvi specialias jungtis iš kur prie krantinių prisišvartavęs iki 82 m ilgio tanklaivis galėtų paimti iš miesto tinklų vandenį ar išleisti buitines nuotekas.

Pabaigtuvės po 570 dienų

Nuo Marių gatvės bus įvažiavimas į sklypą pagrindinis įėjimas į pastatą ir įvažiavimo vartai į sandėlio zonas. Prie pastato iš viso numatyta įrengti 13 vietų automobiliams laikyti.

Planuojama, kad po sėkmingo konkurso, jei dar šiemet pavyktų pasirašyti sutartį, statybos galėtų būti užbaigtos maždaug apie 2019 m. viduryje.

Iš viso statybos darbams su pridavimu ir papildomų dokumentų parengimu po sutarties pasirašymo yra numatyta 570 dienų.

[Tylus]

Žada taršią krovą kelti į Smeltės pusiasalį

„Klasco“ bendrovė Smeltės pusiasalyje ketina statyti multifunkcį terminalą. Kompanijos generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad tarši krova iš sausakrūvio uosto, esančio miesto centre, bus keliama į pietinę dalį.

Klaipėdos uoste mažėja laivų skaičius, tačiau perkrautų krovinių kiekis auga. Tai rodo, kad dažniau į uostą atplaukia didieji laivai. Todėl AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) džiaugiasi, kad planuojama gilinti uosto laivybos kanalą.

A. Pauža sako, kad bendrovė, įsigijusi du naujus portalinius kranus, per parą gali pakrauti 50 tūkst. tonų krovinių. Šiandien didžiausias birių krovinių laivas, galintis įplaukti į Klaipėdos uostą, gali būti pakraunamas per 1,5 paros. Anksčiau tam reikėjo 7 parų.

„Klasco“ šiemet jau perkrovė 7,5 mln. tonų krovinių. A. Pauža tikisi, kad 2017-aisiais kompanija pasieks savo rekordą - per 13 mln. t krovinių.

Be krovos darbų sausakrūviame uoste, „Klasco“ padalinys Jūrų perkėlos terminalas krauna ro-ro krovinius pietinėje miesto dalyje. Be to, „Klasco“ nuo pirmos dienos aptarnauja AB „DFDS Seaways“ keltus ir Centriniame Klaipėdos terminale (CKT), ir kol kas dar ir Jūrų perkėlos terminale.

„Mūsų dokininkų nuopelnas, kad pavyko sumažinti keltų pakrovimo laiką puse valandos. Mes per savaitę aptarnaujame 16 laivų pakraudami ir iškraudami ro-ro krovinius, todėl tas pusvalandis yra gana reikšmingas“, - sako A. Pauža.

Ateities perspektyvos

Ilgai svarstyta, kokią veiklą „Klasco“ vykdys Smeltės pusiasalyje. Buvo aptarti keli variantai.

Žinia, šiemet iki spalio 2 d. iš Jūrų perkėlos terminalo į CKT bus iškelti Švedijos linijos keltai. Į Jūrų perkėlos terminalą persikrauto AB „Klaipėdos laivų remontas“ (KLR).

„Ateityje KLR laukia didelės perspektyvos. Ši bendrovė gali tapti gana stipria inžinerine remontine įmone“, - mano „Klasco“ vadovas. Jis sako, kad laivų remontininkai krovai Smeltės pusiasalyje netrukdys - „Klasco“ jau suderino su KLR savo strategiją.

A. Paužos teigimu, Smeltės pusiasalyje, 50 ha teritorijoje, turint omenyje ir 144 krantinę, ir Jūrų perkėlos terminalą, t. y. visą kompleksą, nuspręsta įrengti multifunkcį terminalą. Iš tikrųjų bus statomi keli skirtingi terminalai, turintys bendrą geležinkelio sistemą, komunikaciją, energetiką. Šiuo metu jau renkami įvairių krovinių paketai, vyksta pirminiai terminalų projektavimo darbai, kiti pasiruošimo darbai, skaičiuojamos kainos, vedamos derybos su partneriais, kalbamasi su AB „Lietuvos geležinkeliai“.

„Klasco“ vadovo manymu, po 5-7 metų nauji terminalai bus pastatyti. Pirmas jų, tikimasi, pradės funkcionuoti jau po 2,5 metų.

Tikisi supratimo

Naujiems terminalams Smeltės pusiasalyje reikia didesnio gylio prie krantinių. Kai kurios jų yra susidėvėjusios, jas reikia perstatyti. Prie krantinės, kur gylis yra apie 9 m, didelio „Panamax“ laivo nepakrausi. Tad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai jau pateikta paraiška dėl krantinių rekonstrukcijos.

A. Paužos teigimu, Smeltės pusiasalyje pradėjus funkcionuoti naujam terminalui iš centrinės dalies bus perkeliama tarši krova.

„Stengsimės, kad žmonės nejustų taršos. Turėjome problemų dėl taršos, įsigijome būtinų priemonių, pavyzdžiui, vandens patrankų, ir tuos klausimus išsprendėme. Šiuo metu keičiame didžiulio 120 tūkst. t talpos sandėlio stogą. Šiandien dulkėjimas yra sustabdytas.

Konkurencija didelė. Už tai, kad krauname tokius krovinius, gauname ir kitų. Paprastai krovinių savininkai nori viename uoste krauti kelių rūšių krovinius. Kai pastatysime terminalus Smeltės pusiasalyje ir juos sutvarkysime, dalis taršios krovos bus iškelta ten, - kalbėjo A. Pauža.

- Mes puikiai suprantame, kad netoli uosto gyvenantys žmonės visą laiką kels taršos klausimus, todėl privalome imtis priemonių. Tačiau ir žmonės turi suprasti, kad jeigu atsikelia gyventi į Klaipėdą, nusiperka būstą už perpus ar triskart mažesnę kainą, jie negali reikalauti tokių gyvenimo sąlygų kaip prie parko. Visiškai iškelti krovos iš miesto centro mes tikrai neplanuojame.“

„Klasco“ šiuo metu dirba daugiau kaip 700 darbuotojų, vidutinis atlyginimas - 1 460 eurų.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – išskirtinė doko plukdymo operacija

Klaipėdos uosto prieigose lankėsi didžiausias pasaulyje laivas „Dockwise Vanguard“. Iš Juodkalnijos jis atgabeno doką, skirtą maksimalių parametrų laivams remontuoti.

Antradienį pastarasis atgabentas į uostą, nors planuota, kad šie darbai vyks dieną anksčiau, tačiau jiems sutrukdė oro sąlygos. Jūroje siautė audra. Bangų aukštis siekė du metrus.

Neįprastai operacijai – doko buksyravimui į uostą buvo ruoštasi iš anksto.

Pasak Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos, tokia operacija Klaipėdos uoste vykdyta pirmą kartą. Jis neslėpė, kad tai nemažas iššūkis tarnyboms.

Milžiniškas, 110 tūkst. tonų keliamosios galios laivas „Dockwise Vanguard“, skirtas sunkiasvoriams kroviniams ir plaukiojančioms naftos bei dujų platformoms gabenti, doką atgabeno iki atviroje jūroje esančios inkaravietės. Čia jis nuleistas į vandenį ir keturiais vilkikais buksyruotas į uostą.

...

[Tylus]

Klaipėdos uoste prasideda grūdų krovos sezonas

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ į didelio tonažo laivą pakrauta pirmoji šių metų derliaus lietuviškų eksportinių grūdų partija, kuri išplukdyta į Saudo Arabiją.

Sekmadienį nuo kompanijos „Bega“ krantinės atsišvartavęs „Panamax“ tipo laivas „CSK Unity“, plaukiojantis su Singapūro vėliava, iš viso išgabeno 65 tūkst. tonų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Agrospelta“ eksportuojamų kviečių.

Nors Lietuvoje kviečiai dar nebaigti kulti, eksportuotojams pavyko sukaupti ir išsiųsti pirmąją partiją bei įvykdyti išankstinius įsipareigojimus pirkėjams.

Prie to prisidėjo ir kompanija „Bega“ galimybės operatyviai priimti geležinkelio vagonais bei autotransportu į uostą gabenamus grūdus, kurie kompanijoje iškraunami specializuotuose iškrovos postuose.

Šiemet šios galimybės buvo dar labiau padidintos, kompanijai „Bega“ pastačius ir pradėjus eksploatuoti naują geležinkelio vagonų ir automašinų iškrovos postą, skirtą grūdams bei kitai biriai žemės ūkio produkcijai.

Oficialiai visuomenei, verslo bei uosto bendruomenei naujasis vagonų ir automobilių iškrovos postas bus pristatytas rugsėjo 15 d., kai bus minimas pirmosios privačios Klaipėdos uosto krovos kompanijos „Bega“ veiklos 25 metų jubiliejus.

Praėjusiais metais vien tik „Begoje“ iš viso buvo pakrauta 1,2 mln. birių žemės ūkio produktų, iš jų - apie 1 mln. t lietuviškų eksportinių grūdų.

Kompanijos vadovybė planuoja, kad šiemet, priklausomai nuo to, koks bus derlius, grūdų krova išaugs iki 1,5 mln. t.

Galimybės tokiam augimui atsirado šiemet kompanijai „Bega“ pastačius papildomas 60 tūkst. kub. m silosų tipo talpyklas grūdams sukaupti. Iš viso šiuo metu vien tik birios žemės ūkio produkcijos sukaupimo pajėgumai kompanijoje „Bega“ siekia per 300 tūkst. kub. m.

Naujieji silosai dedikuoti vienai stambiausių Europos žemės ūkio įmonių grupių „Danish Agro“ priklausančiai bendrovei Lietuvoje „Baltic Agro“.

Kaip ir buvo žadėjusi, praėjusių metų pabaigoje paruošiamuosius statybos darbus pradėjusi „Bega“ spėjo pastatyti ir paruošti naująsias talpyklas šiam grūdų sezonui, tad „Baltic Agro“ šiuo metu jau kaupia jose savo eksportuojamų grūdų laivines partijas. Oficialus silosų pristatymas taip pat yra numatytas rugsėjo 15 d.

Tiek naujosios grūdų talpyklos, tiek minėtas geležinkelio vagonų bei automobilių iškrovos postas yra integruoti į nuo 2013 m. veikiančio vieno moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalo sistemą.

„Begos“ investicijos į suprastruktūros objektus šiemet siekia apie 8 mln. eurų, o per artimiausius trejus metus į krovos pajėgumų plėtrą kompanija žada investuoti 25 mln. eurų.

Daug svarbių darbų kompanijos „Bega“ teritorijoje šiemet atlieka ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiuo metu yra baigiama krantinės Nr. 66 rekonstrukcija bei naujų geležinkelio kelių įrengimas joje. Projekto vertė - 4,38 mln. eurų.

Taip pat tęsiama krantinių Nr. 67-68 rekonstrukcija, kurios metu šios krantinės vienos pirmųjų uoste perstatomos perspektyviniam 16,5 metro gyliui.

Savo ruožtu kompanija „Bega“ šių krantinių užnugaryje planuoja sukurti naujus birių krovinių krovos į laivus pajėgumus bei pastatyti universalias talpyklas.

Prasidėjęs grūdų eksporto sezonas turėtų gerokai pagerinti viso Klaipėdos uosto krovos rezultatus. Pernai jame eksportinių grūdų perkrauta beveik 3 mln. t. Daugiau nei trečdalis šio kiekio tenka kompanijai „Bega“.