Plečiamas sandėlių kompleksas, rekonstruojamos krantinės. Plėtra jau "surijo" naujausią sandėlį-šaldytuvą uoste, kuris anksčiau priklausė "Klaipėdos Smeltei". Įranga išmontuota, pastatas ardomas ar išardytas.
-
Sėkmingas 2017 m. startas
Š. m. vasario 6 d. duomenimis, 2017 m. sausio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,4 mln. t, tai 0,1 proc. arba 2,4 tūkst. t mažiau nei 2016 m. sausio mėn.
Tai antras geriausias sausio mėn. krovos darbų rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje.
2016 m. sausio mėn. krauta 3,41 mln. t.Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2017 m. sausio mėn.:
skystieji kroviniai – pilta 942,7 tūkst. t, -15,8 proc. arba -176,9 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 956,1 tūkst. t, +12,7 proc. arba +107,8 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 507,3 tūkst. t, +4,6 proc. arba +66,8 tūkst. t.Komentuoti:
-
Laivo areštas tapo kraštutine priemone
Klaipėdos uoste kartas nuo karto areštuojami laivai, bet informacija apie tai į viešumą prasiskverbia retai.
Pastaraisiais metais dažniau girdėdavome apie Lietuvos jūrų laivininkystės laivų areštus. Tačiau ir kitų pasaulio laivybos kompanijų laivai neretai areštuojami. Ką jaučia sulaikomo laivo kapitonas yra tekę pajusti ir jūrų kapitonui Juozui Liepuoniui, kai jo valdomas laivas „Hermann Schoening“ 2014 metų sausį buvo areštuotas prie Gibraltaro. Areštavus laivą įprastai ant jo vairinės lango priklijuotas laivo arešto lapas.
2016 metų pirmosiomis rugpjūčio dienomis Klaipėdos uoste buvo areštuotas su Bahamų vėliava plaukiojantis 179 metrų ilgio 19 tūkst. tonų talpos laivas „CS Crystel“. Sprendimą areštuoti laivą 2016 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi priėmė Klaipėdos apygardos teismas. Tas pats teismas 2016 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi areštą ir panaikino.
Laivas buvo areštuotas kompanijos „Jupiter Shipping and Trading Ltd“ prašymu už tai, kad 2015 metais kelis kartus pylėsi kuro ir pagal išrašytas net 4 sąskaitas neatsiskaitė. Bendra skola su palūkanomis siekė 540 tūkst. 137 JAV dolerius. Skolininkais buvo įvardinti laivo savininkas kompanija „Crystal Shipping Co Ltd“ ir naudos iš laivo gavėja kompanija „Campbell Shipping Co Ltd“.
Šios kompanijos su teismo ieškiniu nesutiko. Jos nurodė, kad nebuvo sudariusios jokių sutarčių su tiekėjais dėl kuro. Sutartys neva buvusios išrašytos dar kitiems su laivu susijusiems juridiniams asmenims „Drybulk Investment Holding S.A“ bei „Spot Shipping and Trading Ltd“.
Bet teismas areštuodamas laivą priėmė sprendimą, kad ir laivo valdytojas ir jo savininkas yra atsakingi už piltą kurą. Mat „Drybulk Investment S.A“ bei „Spot Shipping and Trading Ltd“ užsakymuose buvę nurodyta, kad užsakovai yra laivo „CS Crystel“ savininkai ir valdytojas.
Areštas tapo puikia priemone sureguliuoti skolos problemą. Laivo prastovos brangiai kainuoja. Buvo nurodyta, kad dėl laivo stovėjimo krantinėje patiriama 2097 eurus nuostolių per parą.
Siekdamos išlaisvinti laivą ieškinio reikalavimus įvykdė kompanijos „Crystal Shipping Co Ltd“ ir „Campbell Shipping Co Ltd“ - pervedė pinigus į teismo depozitinę sąskaitą. Bet jau išlaisvinus laivą jos dar bandė ginčytis teisme ar jis teisėtai buvo areštuotas. Apeliacinis skundas šių metų sausio pradžioje Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nebuvo priimtas – konstatuota, kad nelikę ginčo prasmės.Komentuoti:
-
Uždirbta daug, bet nerimą kelia konkursai
Pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasiekė tiek pajamų, tiek grynojo pelno rekordus. 2016 metais jos pajamos sudarė daugiau kaip 56,5 mln. eurų, t. y. 3,6 proc. daugiau nei 2015-aisiais. Tai visų laikų jos rekordas. Pelnas taip pat labai padidėjo ir taip pat rekordiškas. Šiemet bus skelbiama daug konkursų, nerimą kelia tai, kad juose gali nepavykti sulaukti tinkamos kainos.
Šiemet Uosto direkcija planuoja investuoti į uosto infrastruktūrą 36,6 mln. eurų. Per pastaruosius ketverius metus į uosto infrastruktūrą investuota 155 mln. eurų, o prieš tai per ketverius metus - 50 mln. eurų. Taigi 2017-ieji bus įtemptas laikotarpis, tačiau tai tik įžanga į didžiuosius darbus. Laikinai einantis Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė tarsi užbėgdamas už akių atsiprašo klaipėdiečių, nes polių kalimas mieste bus girdimas gana dažnai.
Mažinamos sąnaudos
Viena iš priežasčių, kad šiemet direkcijos pelnas rekordiškas - parduotas Uosto direkcijos vilkikas "Stumbras", kurį ji daugelį metų nuomojo. Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, direkcijos pajamos augo pirmiausia dėl didėjančios krovos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad uosto direkcija per visą gyvavimo laikotarpį niekada nedidino savo kainų. Pajamų augimas pasiektas tik per krovos apyvartos didėjimą. Tai nemažas iššūkis, nes sąnaudos didėja, veikia infliacija.
Preliminariais duomenimis, 2016 metų Uosto direkcijos pelnas - 30,5 mln. eurų, t. y. 6,7 mln. eurų daugiau nei 2015-aisiais. Pajamos išaugo, o sąnaudas pavyko sumažinti 3,3 mln. eurų. Labiausiai sąnaudos mažėjo todėl, kad pernai buvo mažiau akvatorijos valymo darbų, dėl to sąnaudų buvo 1,4 mln. eurų mažiau. Uosto direkcijos sąnaudas ir toliau siekia optimizuoti. M. Armonaičio teigimu, šių metų finansinis rezultatas prognozuojamas šiek tiek prastesnis.
Ieškoma tinkamų rangovų
V. Paukštės teigimu, šių metų pirmą ketvirtį vyks labai daug konkursų. Bus skelbiami 10-11, 64-65, 105-106, 127-128 krantinių rekonstrukcijos konkursai. Šiuo metu jau vyksta 137-138 krantinių rekonstrukcijos ir dokų duobės iškasimo konkursas.
Pasak l. e. p. infrastruktūros direktoriaus, deja, rinkoje veikiančios įmonės turi gana ribotus pajėgumus, tad gali būti, kad nepavyks pasiekti patrauklių kainų. Iškilo grėsmė, kad, paskelbus didelių apimčių statybos darbų konkursus, gali nebūti tinkamos konkurencijos. Per pastaruosius ketverius metus beveik visuose skelbtuose konkursuose buvo mažesnė kaina, negu numatyta projektuose atsižvelgiant į sistemines kainas.
Lietuvoje, turinčioje vieną uostą, maža rinka, todėl iškyla ir projektų rengimo problema. Pasak V. Paukštės, Lietuvoje šiuo metu yra tik trys įmonės, galinčios projektuoti krantines, hidrotechninius statinius.
Dar pernai Uosto direkcija kreipėsi į 15 stambiausių Lietuvos statybos įmonių ir Lietuvos statybininkų asociaciją informuodama, kokie projektai ir kada pasirodys rinkoje, bei kvietė dalyvauti konkursuose. Ji rašė raštus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių - Lenkijos, Vokietijos, Olandijos statybos įmonėms siekdama didinti rangovų konkurenciją. Kalbamasi ir su Baltijos bei Šiaurės jūros ambasadų vadovais, dirbančiais Lietuvoje, jų prašoma paskleisti informaciją tarp savo šalies įmonių. V. Paukštės teigimu, reakcijos jau sulaukta.Komentuoti:
-
http://lzinios.lt/lzinios/Ekonomika/...klaivis/237551Į Klaipėdos uostą atplaukė ilgiausias kada nors iki šiol čia įplaukęs tanklaivis. Laivo „Ridgebury Captain Drogin“ ilgis – 285,41 m, plotis – 50 m. Su Maršalo salų vėliava plaukiojantis laivas prie AB „Klaipėdos nafta“ naudojamos krantinės bus pakrautas apie 90 tūkstančių tonų mazuto.Komentuoti:
-
Klaipėdos uosto krovos apžvalga
2016 m. sausio–gruodžio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,2 proc. – krauta 40,14 mln. t, t. y. 1 631,5 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–gruodžio mėn.
Tai geriausias metinis krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje! 2015 m. krauta 38,51 mln. t.
Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:
skystieji kroviniai – pilta 11 171,9 tūkst. t, +10,4 proc. arba +1 054,0 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 12 350,0 tūkst. t, +10,7 proc. arba +1 193,3 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 16 616,6 tūkst. t, -3,6 proc. arba -615,8 tūkst. t.Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Uosto bendrasis planas - dar neregėtas iššūkis
http://www.ve.lt/naujienos/jura/uost...sukis-1521903/Miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika nepritaria nei trečiam, nei ketvirtam koncepcijos variantams, numatantiems išorinį uostą Baltijos jūroje. Uosto direkcija pasisako už ketvirtąjį variantą - už maksimalią uosto plėtrą. Tad akivaizdu, kad suderinti uosto, kuris jau 20 metų nebuvo plečiamas ir nieko nedarant gali tapti nekonkurencingas, bei miesto, kuriam svarbu, kad gyventojai turėtų ir rekreacinių zonų, interesus nebus lengva.
Kažkoks Mureika nori sustabdyti uosto vystymasį?Komentuoti:
-
Savivaldybė uosto prašo daugiau viešumo
http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1...esumo-1521338/Komentuoti:
-
Tai kaip suprantu pristatymo "vinis" buvo išorinis uostas? O kažkokių trinčių, prieštaravimų dėl Vitės ir Nemuno g. rajono buvo? Pietinė dalis (Malkų įlanka ir t.t.) turbūt mažiau trinties kelia.Komentuoti:
-
Tokios, kad uostas mieste daro ką nori
O miesto valdžia BBD, todėl ir daro, ką nori.
Kalbant rimčiau, visi supranta, kad išorinis uostas yra tik laiko klausimas, tad kalbėti apie tai, ką daryti, kad jo nebūtų, yra tuščias reikalas.Komentuoti:
-
Kokios žinios po pristatymo?Parašė LBP Rodyti pranešimąPoryt LAS Klaipėdos skyriaus ekspertų tarybai bus pristatoma rengiamo uosto bendrojo plano koncepcija. Posėdis viešas, galit dalyvauti visi norintys.
http://architektams.lt/ekspertu-tary...7-01-05-15-00/Komentuoti:
-
Poryt LAS Klaipėdos skyriaus ekspertų tarybai bus pristatoma rengiamo uosto bendrojo plano koncepcija. Posėdis viešas, galit dalyvauti visi norintys.
http://architektams.lt/ekspertu-tary...7-01-05-15-00/Komentuoti:
Komentuoti: