Uostas

[Eimantas]

Klaipėdos uoste – didžiausia krovinių apyvarta istorijoje

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...orijoje-789896

[Tylus]

Klaipėdos uosto krovos apžvalga

2016 m. sausio–lapkričio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,7 proc. – krauta 36,80 mln. t, t. y. 1 658,9 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–lapkričio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:
skystieji kroviniai – pilta 10 327,9 tūkst. t, +13,4 proc. arba +1 216,9 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 11 383,0 tūkst. t, +10,9 proc. arba +1 114,4 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 15 087,2 tūkst. t, -4,3 proc. arba -672,4 tūkst. t.

[Tylus]

2016 m. lapkričio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,45 mln. t

Š. m. gruodžio 5 d. duomenimis, lapkričio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,45 mln. t krovinių, t. y. 21,5 proc. arba 610,7 tūkst. t daugiau nei 2015 m. lapkričio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. lapkričio mėn.:

skystieji kroviniai – pilta 944,6 tūkst. t, +26,8 proc. arba +199,8 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 998,0 tūkst. t, +8,8 proc. arba +80,7 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 509,5 tūkst. t, +28,0 proc. arba +330,3 tūkst. t.

[Tylus]

Reikėtų neužmigti ant laurų

Klaipėdos jūrų uostas toliau didina krovos apimtis. Uosto vadovai sako, kad galima pasiekti ir daugiau, tačiau tam reikia išplėtoti infrastruktūrą.

Anot Klaipėdos uosto direkcijos, per vienuolika šių metų mėnesių uoste buvo perkrauta 36,72 mln. tonų krovinių – 4,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Ypač sėkmingas uostui buvo lapkričio mėnuo – palyginti su pernai, krova išaugo 21,5 proc. (iki 3,452 mln. tonų).

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigė, kad įtakos krovos augimui turėjo didėjusi naftos produktų ir grūdų krova.

"Per vienuolika mėnesių šiemet turime gerą augimą, galbūt birių krovinių segmentas yra sumažėjęs. Naftos produktų augimas šiemet yra labai didelis – 14,2 proc. (...) Grūdų krova per vienuolika mėnesių šiemet yra panašaus lygio kaip ir pernai. Šiais metais tikrai buvo puikus derlius, bet gamtos sąlygos daugelį grūdų rūšių šiek tiek paveikė", – pažymėjo A.Vaitkus.

Uosto direkcijos vadovas pridūrė, kad visų pajėgumų Klaipėda dar neišnaudojo. Jo teigimu, iki 2025 m. galima padaryti, kad uosto apyvarta padvigubėtų iki 80 mln. tonų. Tam reikia patobulinti infrastruktūrą.

"Prasidės išorinio kanalo tvarkymo darbai, pasukant šiaurinį molą kitu kampu. Tai leis konkuruoti pasauliniu mastu, nes mūsų tikslas – priimti visus didžiausius laivus, kokie tik gali įplaukti į Baltijos jūrą. Jei galime konkuruoti su kitais uostais turėdami šiek tiek prastesnę infrastruktūrą, tai ją patobulinę ateityje, maždaug 2025 m., galėtume pasiekti 70–80 mln. tonų apyvartą per metus", – prognozavo A.Vaitkus.

Pagal strateginį ketverių metų Klaipėdos uosto planą numatoma investuoti 405 mln. eurų, iš jų 2017 m. – 36,6 mln. eurų, 2018 m. – 170 mln. eurų.

Kadangi kraunama daugiau, tai ir uosto pelnas didesnis; uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio teigimu, šiemet uosto pelnas bus rekordinis – maždaug 31 mln. eurų.

Viena potencialių grėsmių Klaipėdos uostui – Baltarusijos krovinių sumažėjimas. Šiuo metu Klaipėdą galima drąsiai vadinti pagrindiniais jūrų vartais, kuriais naudojasi Baltarusija.

Įvairiomis nuolaidomis baltarusius pastaruoju metu itin aktyviai vilioja didžioji kaimynė Rusija. Rusai ne tik pareiškė, kad patys iki 2018 m. pabaigos atsisakys Baltijos šalių uostų paslaugų, tačiau ir norėtų, kad tai padarytų jų sąjungininkai baltarusiai.

Baltarusijos naujienų portalas "naviny.by" šią savaitę paskelbė, kad "Rusijos geležinkeliai" (RŽD) iki 2018 m. planuoja 50 proc. sumažinti tranzito kainą Baltarusijos naftos produktams, jeigu šie aplenks Baltijos valstybių uostus ir keliaus į Rusijos jūrų uostus Suomijos įlankos pakrantėje.

Anksčiau Maskva Minskui buvo pasiūliusi 25 proc. nuolaidą. Gali būti, kad toks žingsnis susijęs su politiniais sumetimais. Arba Rusija tiesiog siekia išnaudoti savo uostus, į kuriuos nemažai investavo.

Kita vertus, santykiai tarp Minsko ir Maskvos taip pat nėra geri – neseniai abi šalys buvo įsivėlusios į konfliktą dėl energetinių išteklių. Be to, Baltarusija kol kas skeptiškai vertino galimybes vežti krovinius per Rusijos šiaurę – tai, pasak baltarusių, paprasčiausiai neapsimoka.

Pirmąjį šių metų pusmetį didžiąją dalį naftos produktų Baltarusija eksportavo per Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Ukrainos jūrų uostus. Latvijai teko 2,8 mln. tonų, Lietuvai – 2,2 mln., Estijai – 147 tūkst. tonų, o Ukrainai – 210 tūkst. tonų. Tokius krovinius, kaip trąšas, Baltarusija toliau veža per Klaipėdą.

[Tylus]

Uostai dėlioja metų veiklos žingsnius

Šiais metais Uosto direkcija nesitiki pirmą kartą istorijoje peržengti 40 mln. tonų ribos, bet laukiama rekordinės 39,5 mln. tonų krovos. Kitiems metams prognozuojama panaši krova besisukanti ant 40 mln. tonų ribos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus paaiškino, kad geopolitinė situacija, mažėjantis krovinių srautas kaimyniniuose uostuose reiškia, kad konkurencija Klaipėdos uostui tik didės. Taip pat didelę įtaką darė Rusijos vykdoma krovinių nukreipimo strategija. Ji 2016 metais stipriai paveikė Latvijos uostus ir geležinkelius. Anot A.Vaitkaus, „Latvijos geležinkeliai“ ėmėsi agresyvios kainų dempingo politikos siekdami pervilioti ir nukreipti baltarusiškus krovinius į Latviją. Dėl to ypač tikslinga investuoti į Klaipėdos uosto infrastruktūrą, kad jos parametrais, ypač gyliu, ir visos transporto grandinės kainų atžvilgiu neatsiliktume nuo konkuruojančių uostų.

„Dėl didėjančios konkurencijos rytinėje Baltijos jūros pakrantėje dėl tų pačių krovinių srautų 2017 metais krova planuojama panašiame lygyje kaip 2016 metais“, - tikino A.Vaitkus. Anot jo, 2017 metais uoste tikimasi trąšų krovos augimo bei išlaikyti 2016 metais išaugusius naftos produktų, konteinerinių bei ro-ro (jūrų keltų) krovinių srautus.

Tačiau 2018-2020 metais krovos prognozės yra su augimo tendencijomis. 2017–2020 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti naujus infrastruktūros investicinius projektus. Jie įgyvendinami pagal uosto operatorių deklaruotus poreikius. Įgyvendinus tas investicijas ir užbaigus pačių uosto kompanijų suprastruktūros objektų statybą, 2020 m. numatoma padidinti krovinių srautą papildomais 8,7 mln. tonų krovinių. Todėl tik laiko klausimas, kada Klaipėdos uosto krova peržengs 40 mln. tonų ribą.

...

[Tylus]

Malkų įlanka virsta statybų aikštele

Baigiantis šiems metams Klaipėdos uoste aiškėja 2017-ųjų metų didelių statybų Malkų įlankoje kontūrai.


Vieta „Panamax“ dokui

Kaip tik šiomis dienomis Uosto direkcija paskelbė naujų darbų Malkų įlankoje konkursą. Prie Vakarų laivų gamyklos naudojamų krantinių numatoma iškasti naujas dokų duobes, įrengti naujas dokų inkaravimo sistemas ir pertvarkyti šalia esančias tris krantines.

Šių pertvarkymų tikslas sutankinti šalia Vakarų laivų gamyklos naudojamų krantinių esančių dokų duobes ir įrengti naujas vietas, kur ši įmonių grupė galėtų papildomai vykdyti krovą.

Vietoje dabar esančių trijų dokų duobių bus įrengta viena didelė 260 metrų ilgio ir pločio duobė. Virš naujai įrengiamos duobės stovės iki šiol naudotas didžiausias Vakarų laivų gamyklos dokas Nr. 219, taip pat dokas Nr. 812.

Nauja bus tai, kad virš tos pačios duobės įrengiama inkaravimo vieta Vakarų laivų gamyklos įsigytam naujam „Panamax“ tipo dokui. Tai bus didžiausias uosto dokas. Jis suteiks galimybes Vakarų laivų gamyklai aptarnauti „Panamax“ tipo laivus, ko iki šiol Klaipėdos uoste nebuvo.


Naujos vietos krovai

Tose vietose, kur bus dokai, numatytas 16 metrų darbinis gylis, tačiau realiai, kad dokai gerai nusileistų reikės gilinti iki 18,5 metrų.

Iki šiol naudotose dokų duobėse gylis buvo smarkiai sumažėjęs dėl užnešimų. Jis siekė 12-13 metrų. Tiesa, šiuo metu jau baigiamos valyti dokų duobės. Bet valymai vyksta iš esmės dėl to, kad iš po doko duobių būtų išgriebtas sunkiųjų metalų turintis pavojingas gruntas. Neatlikus šių darbų nebūtų buvęs įmanomas ir Malkų įlankos gilinimas.

Įrengti vietą „Panamax“ dokui nelengvi darbai, nes povandeninėje dalyje naujai betonuojami dokų pamatai, įlaidai bus kalami net į 32 metrų grunto gylį.

Prie naujai pertvarkomos 137 krantinės bus įrengta vieta baržai švartuoti. Dalis 139 krantinės bus pritaikoma krovai, nes ant jos bus įrengta dalis portalinio krano kelio ir apie 88 metrų ilgio geležinkelis. Krantinėje papildomai bus sumontuoti keturi knechtai, naujos atmušos. Tai leis bendrovei „Vakarų krova“ prie 139-140 krantinių, kurios bus naudojamos krovai, švartuoti didesnius laivus.


Kalama sienelė

Paraleliai Malkų įlankoje vyks ir kiti darbai. Jau anksčiau įvyko Malkų įlankos gilinimo iki 14,5 metrų konkursas. Į šiuos darbus įskaitomas ir Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės sienutės įrengimas. Ji reikalinga tam, kad gilinant Malkų įlanką ir platinant laivų įplaukimo kanalą nepradėtų slinkti gruntas.

Šiuos darbus, įskaitant ir krantinės Nr. 145 dalies rekonstravimą, atliks jungtinės veiklos grupė, kurią sudaro „Latvijas tilti“ ir bendrovė „Borta“. Šių darbų vertė 11,73 mln. eurų.

Malkų įlankos botaninio draustinio krantinės sienutės įrengimo darbai jau prasidėjo.

Prieš prasidedant krantinių Nr. 137a, 138a ir 139 rekonstravimui jau turėtų būti atliktas įplaukos kanalo ir apsisukimo rato gilinimas. Taip pat turės būti nugriautas pirsas, susidedantis iš krantinių Nr. 137 ir Nr. 138.


Pertvarkymai po gilinimų

Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 metrų vyks ir kitų prie šios įlankos esančių krantinių pertvarkymas.

Bendrovė „Vilniaus hidroprojektas“ veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su Latvijos kompanija „Jūras projekts“ pateiks pasiūlymus kaip pertvarkyti ir sutvirtinti 141 ir 142 krantines, kurias naudoja bendrovė „Malkų įlankos terminalas“. Jos bus pritaikomos naujiems Malkų įlankos gyliams.

Ateityje naujiems Malkų įlankos gyliams teks pritaikyti ir Klaipėdos konteinerių terminalo krantines. Taip pat naujam gyliui ir didesniems laivams turės būti pritaikyta Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojama 144 krantinė.

[Tylus]

Uosto saugai – naujos priemonės

Naudodamasi ES parama Susisiekimo ministerija iš bendrovės „Laivo sandėlis“ už 62 tūkst. eurų pirks įvairių saugios laivybos užtikrinimo Klaipėdos uoste priemonių.

Tai bus įvairios priemonės skirtos kovai su tarša uoste, taip pat saugios laivybos užtikrinimui uoste ir jo prieigose.

[Tylus]

Laivų švartavimas vaduojasi iš biurokratijos

Klaipėdos uoste naikinama nuo 2000 metų specialiomis taisyklėmis buvusi įteisinta laivų švartavimo tvarka. Nauja tvarka įsigalios nuo 2017 metų lapkričio 17 dienos.

Iki šiol visos laivų švartavimo operacijos iki smulkmenų yra apibrėžtos laivų švartavimo Klaipėdos uoste taisyklėmis. Netgi buvo nurodyta kur ir kaip turi stovėti švartuotojai, kokias signalines priemones naudoti.

Buvo apibrėžta ir tai kiek prie kokio dydžio laivo turi būti švartuotojų. Pavyzdžiui, švartuojant ilgesnį nei 200 metrų laivą prie jo turi būti ne mažiau kaip 8 švartuotojai – po keturis laivo priekyje ir laivagalyje.

„Niekas geriau nei uosto bendrovė nežino švartavimo subtilybių prie konkrečių krantinių“, - kalbėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vadovas Vaidotas Šileika.

Dabar priimtas susisiekimo ministro sprendimas tas taisykles naikinti. Vietoje jų įsigalios laivų švartuotojų mokymo, teorinių ir praktinių žinių tikrinimo bei atestavimo reikalavimų tvarką.

Švartuotojų atestavimo tvarka bus įgyvendinta per Lietuvos saugios laivybos administracijos patvirtintas mokymo bendroves.

Manoma, kad mokymai ir kas penkis metus vykdoma atestavimo tvarka padės profesionaliau uoste atlikti laivų švartavimo paslaugas.

...

[Tylus]

Klaipėdos uosto, Būtingės terminalo ir kitų Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų krovos apžvalga

2016 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 3,0 proc. – krauta 33,27 mln. t, t. y. 974,1 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–spalio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

skystieji kroviniai – pilta 9 355,6 tūkst. t, +11,8 proc. arba +989,4 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 10 382,8 tūkst. t, +11,0 proc. arba +1 031,5 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 13 533,5 tūkst. t, -7,2 proc. arba -1 046,9 tūkst. t.

[Tylus]

Politikai sunerimo dėl uosto įmonių plėtros

Vakar Klaipėdos miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje apsvarstyti UAB Krovinių terminalo ir AB Vakarų laivų gamyklos veiklos plėtros planai. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) Vilniuje priėmė sprendimą, kad dėl jų poveikio aplinkai vertinimas (PAV) nėra būtinas.

Komiteto posėdyje dalyvavo Krovinių terminalo (KT) gamybos ir technikos direktorius Eduardas Plauška su komanda, tad į daugelį komiteto narių klausimų buvo atsakyta. Kur kas daugiau diskusijų sukėlė Vakarų laivų gamyklos (VLG) planuojama bitumo (medžiaga naudojama asfaltui) išpilstymo, sandėliavimo ir krovos į laivus veikla.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad KT nori statyti dar vieną geležinkelio vagonų estakadą ir du automašinų pripildymo postus. Tam reikėtų 5 nedidelių benzino priedų saugyklų. Per parą iš čia išvažiuotų 6 mašinos. Žadama, kad benzino priedų saugyklos irgi turės vadinamuosius plūduriuojančius dangčius, tik dar saugesnius, tad 95 proc. garų nepateks į aplinką. Išplėtus veiklą papildomai prireiks gal kokių trijų darbuotojų, nes iš esmės viskas bus automatizuota.

Komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila sakė, kad miestas džiaugiasi, jog uosto įmonės plečia savo veiklą, tačiau politikams nerimą kelia didėsiantys automobilių srautai (turima omenyje ir tai, kad AB "Klaipėdos nafta" gabens cisternas su dujomis). Atsakymo iš KT, kaip numatoma kompensuoti miestui už padidėjusią veiklą, negauta.

VLG ketina statyti bitumui laikyti skirtus rezervuarus. Jau vien tai, kad nuo vieno jų iki gyvenamojo namo bus tik 90 m atstumas, sukėlė politikų diskusiją. Be to, planuojama, kad per 1 valandą išvažiuos 9 transporto priemonės. VLG atstovai, nors buvo kviesti, vakar komiteto posėdyje nedalyvavo.

Savivaldybės aplinkosaugininkai tiek KT, tiek VLG turi klausimų. Jie surašyti raštu ir išsiųsti ir AAA. Šiuo metu Savivaldybė laukia atsakymų. Aplinkosaugininkams kelia nerimą tai, kad VLG savo veiklai nenumato naudoti rekuperacinių priemonių, t. y. nesistengs sugaudyti bitumo garų, nes esą tai perteklinis reikalavimas, kuris yra per brangus.

Komitetas nusprendė siūlyti, kad VLG papildomai veiklai būtų atliekamas PAV. Tačiau sprendimą, ar reikia atlikti PAV, priima būtent AAA. Savivaldybė gali tik pareikšti savo nuomonę.

[Tylus]

Ir šiltesnę žiemą uoste laužo ledus

Kasmet Klaipėdos uoste skelbiamas vilkikų paslaugų nuomos konkursas, bet vilkikai skirti ne į uostą atplaukusiems laivams lydėti ar švartuoti, o ledams laužyti.

Įnirtinga konkurencija

Tokias funkcijas Klaipėdos uoste vykdo dvi tarpusavyje konkuruojančios kompanijos – Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filialas „KLASCO Towage Assistance“ ir „Towmar Baltic“.

Pastaroji Klaipėdos uoste valdo didesnę šios paslaugos rinkos dalį. Jos apyvarta per metus siekia nuo 5 iki 10 mln. eurų. Kompanijoje dirba apie 80 žmonių.

Ji turi 8 vilkikus, kurių paskutinieji TAK10 ir TAK11 statyti 2015 metais.

Įdomu tai, kad atplaukus į Klaipėdos uostą didesniems tanklaiviams arba dujovežiams prie šių laivų vienu metu galima pamatyti abiejų vilkikų kompanijų laivus.

„KLASCO Towage Assistance“ dirba 39 žmonės. Ji naudoja tris vilkikus – „KLASCO-1“, „KLASCO-2“ ir „KLASCO-3“, kurie statyti atitinkamai 2008, 2009 ir 2015 metais.

Nerentabilus ledų laužymas

Uosto direkcija nuomoja vilkikus įvairiems smulkiems darbams. Kaip patikslino Uosto kapitonas Adomas Alekna, vilkikai uoste yra reikalingi ledams laužyti, laivams su neveikiančiais varikliais švartuoti ar peršvartuoti.

Daugelį metų uosto direkcijai vilkikų paslaugas teikdavo „Vakarų laivų gamyklos“ laivybos dukterinė bendrovė „Vakarų laivynas“, bet jos nebeliko. Prieš tai uoste ledus laužydavo vienas iš KLASCO vilkikų. Teikti tą paslaugą atsisakyta, nes nėra prasmės vien dėl ledų laužymo laikyti laivą.

Brangiau kainuoja ir ledus laužančio vilkiko eksploatacija. Ledų laužymas greičiau sugadina laivą.

Pastaraisiais metais uosto vilkiko paslaugas Uosto direkcijai teigė bendrovė „Topada“. Oficialiai ji vykdo karjero eksploatavimo, žvyro ir smėlio gabenimo veiklą.

Nedidelėje bendrovėje dirba 9 žmonės. Jos apyvarta pastaraisiais metais buvo iki 500 tūkst. eurų.

Ledams laužyti reikalingos technikos išlaikymas brangus yra ir kituose uostuose. Didesnę dalį laiko specialūs laivai stovi be darbo. Juo labiau, kad žiemos tampa vis švelnesnės. Tačiau šiauriau Klaipėdos esantys uostai vis tiek priversti laikyti specialius ledų laužymo laivus. Tokių laivų paslaugos netgi yra įskaitytos į tų uostų laivų rinkliavas.

[Tylus]

Uoste mažės laivybos biurokratijos

Klaipėdos uoste ir Būtingės naftos terminale keičiama atplaukiančių laivų informacinio pranešimo sistema, kuri, tikimasi, sumažins jūrininkų pyktį dėl pernelyg didelės biurokratijos uostuose. Vietoje anksčiau įvairioms institucijoms teiktos informacijos teiktos dabar apie laivo atplaukimą informaciją reikės pateikti vienai institucijai pagal „vieno langelio“ principą.

Susisiekimo ministro lapkričio 10 dienos įsakymu į Klaipėdos uostą plaukiančių laivų vieno langelio sistemą pavesta eksploatuoti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Lietuvos saugios laivybos administracijai pavesta eksploatuoti Būtingės naftos terminalui skirtą vieno langelio sistemą.

Tarnybos, kurioms pavesta eksploatuoti vieno langelio pranešimų teikimo sistemas, sudarys sutartis su informacijos apie atplaukiančius laivus naudotojais ir šie prisijungę prie bendros informacinės sistemos ras juos dominančius pranešimus,

Jei informacijos tiekimas į bendrąją vieno langelio principo sistemą dėl kokių nors techninių priežasčių nutrūktų, tuomet bus kaip ir anksčiau vykdomas formalus informacijos pateikimas atskiroms tarnyboms.

...

[Eidvis]

Pasirodo mūsų vietiniai geležinkelių ir rytų šalių ekspertai irgi kartais klysta.

Ką aš jau seniai minėjau. O paskui ir Vidurinės Azijos bei Azijos srautus nukreips į Rusijos uostus ir geležinkeliai Pribaltikoje užsilenks.

[Tylus]

Baltarusiški naftos produktai nepaliks Baltijos uostų

Rusijos ekspertų entuziazmas, kad dėl papildomų nuolaidų Baltarusijos naftos produktai greitai pereis į Rusijos Suomijos įlankos uostus, išsisklaidė.

Baltarusija nerodo jokių požymių, kad norėtų keisti savo partnerius Latvijos ir Lietuvos uostuose į naftos krovos kompanijas iš Rusijos.

Rusijoje toks Baltarusijos nenoras perorientuoti naftos produktus gavus 25 proc. gabenimo geležinkeliais nuolaidas sutinkamas su tam tikra nuostaba. Buvo manoma, kad Baltarusija greitai puls naudotis Rusijos suteiktomis nuolaidomis.

Kadangi to neįvyko, Rusija prabilta, kad ji nenusileis ir ieškos kitų kelių kaip „išginti“ baltarusiškus krovinius iš Lietuvos ir Latvijos uostų. Labiausiai Rusija nori įgelti Lietuvai, nes ši jaučiasi labiausiai nepriklausoma nuo Rusijos.

[Tylus]

2016 m. spalio mėn. Klaipėdos uoste perkrauta 3,38 mln. t

Š. m. lapkričio 8 d. duomenimis, spalio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,38 mln. t krovinių, t. y. 0,2 proc. arba 6,2 tūkst. t mažiau nei 2015 m. spalio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai 2016 m. spalio mėn.:

skystieji kroviniai – pilta 670,4 tūkst. t, +2,2 proc. arba +14,5 tūkst. t;
generaliniai kroviniai – krauta 1 183,0 tūkst. t, +25,4 proc. arba +239,7 tūkst. t;
birieji kroviniai – pilta 1 523,1 tūkst. t, -14,6 proc. arba -260,4 tūkst. t.

2016 m. sausio–spalio mėn. Klaipėdos uoste krauta 33,27 mln. t, t. y. 3,0 proc. arba 974,1 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–spalio mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 5 706 laivai, 3,7 proc. arba 222 laivais mažiau, keleivių apsilankė 320 506, 2,0 proc. arba 6 236 keleiviais daugiau nei 2015 m. sausio–spalio mėn.

Kruizinė laivyba. 2016 m. gegužės–spalio mėn. atvyko 52 laivai, 1 laivu arba 2,0 proc. daugiau nei 2015 m. gegužės–spalio mėn., kuriais į Klaipėdą atvyko 64 286 keleiviai, 6,8 proc. arba 4 084 keleiviais daugiau nei 2015 m. gegužės–spalio mėn. Tai naujas kruiziniais laivais atvykusių keleivių rekordas. 2015 metais atvyko 60 202 keleiviai.

[Tylus]

Baltarusiškos uosto dalies efektas Klaipėdoje

Klaipėdos uoste su Baltarusijos kompanijos „Belaruskalij“ kapitalo dalimi (30 proc.) veikiantis „Birių krovinių terminalas“ šiemet pateko tarp 200 Lietuvos įmonių, kurios valstybei yra sumokėjusios daugiausiai mokesčių.

Jo mokesčių dalis per 9 mėnesius siekė 2,7 mln. eurų. Tarp visų Lietuvos mokesčių mokėtojų tai yra 198 vieta. „Birių krovinių terminalas“ yra viena iš sparčiausiai Klaipėdos uoste augančių bendrovių. Jos mokesčių dalis palyginti su praėjusių metų 9 mėnesiais šiemet padidėjo 1 mln. eurų.

Priminsime, kad pagal krovos apimtis (pernai krovė 7,1 mln. tonų) „Birių krovinių terminalas“ tapo antrąja kompanija Klaipėdos uoste po Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO).

2016 metais „Birių krovinių terminalas“ patvirtino tolesnę jo vystymo programą, numatė 8 mln. eurų investicijų programą. Terminalo krovos pajėgumą planuojama padidinti iki 10 mln. tonų per metus.

[lukass]

Perkrauta krovinių per pirmus 9-is mėnesius:

Lietuva 36,399 mln. t +7,5%
Klaipėda 29,895 mln. t +3,4%

Baltijos šalių 150,139 mln. t -7%

Šaltinis

[Tylus]

Uoste atnaujinamos boninės užtvaros

Uosto direkcija atnaujinama turimą uosto apsaugos nuo naftos produktų ir kitų šiukšlių išsiliejimo įrangą.

Planuojama įsigyti na mažiau kaip 300 metrų ilgio bonines užtvaras.

Taip pat bus perkami keli papildomi šių ir jau turimų boninių užtvarų buksyravimo ir inkaravimo komplektai.

[Tylus]

Transportas liks našlaitės vietoje?

[Perfect]

Yra tokia informacija:
Be to, iš Baltarusijos nuo liepos mėnesio per Klaipėdos uostą nebevežami naftos produktai

Nevežė laikinai, nes Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklos turėjo naftos tiekimo problemų dėl užsitęsusių derybų su Rusija dėl naftos kainos. Net gabenosi demonstratyvų naftos krovinį iš Azerbaidžano per Odesos uostą. Dabar viskas po senovei. Dar klausimas kokia būtų faktinė mistinės Rusijos geležinkelių 25 proc. nuolaidos išraiška, nes manevruoti su kainomis jie irgi neturi labai daug laisvės
http://neftianka.ru/tarify-rastut-obemy-padayut/