Uostas

[Tylus]

Trys uostai vienoje pievoje: konkurencija aštrės

Klaipėdos uostas vis dar išlaiko lyderio pozicijas tarp Baltijos uostų. Krova jame pernai pasiekė rekordines aukštumas - per metus perkrauta 43,1 mln. t. Daugelyje kaimyninių uostų krovos apyvarta menko. Kodėl tai nedžiugina Klaipėdos uostininkų?

Baltijos uostų krova rinkoje per 7 metus sumažėjo beveik 6 proc., o Klaipėdoje padidėjo 37,6 proc. Vertinant pastarųjų 10 metų laikotarpį (2008-2017 m.), Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 proc. arba 13,29 mln. t - nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas sako, kad vienoje pievoje yra tik trys uostai - Klaipėda ir Latvijos Rygos bei Ventspilio uostai, kurie dalijasi bendrus krovinius. Anot jo, Estijos Talino uostui, kuriame pernai neperkrauta jau nė 20 mln. t krovinių, su Klaipėda nėra ko lygintis, nes jis žaidžia kitoje pievoje.

Klaipėdos uoste pernai perkrauta 10 mln. t daugiau krovinių nei Rygoje. Labiausiai Rygos uoste sumenko naftos produktų krova. Ventspilyje krova truputį augo - padaugėjo perkraunamų anglių.Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, Rygos uostas tikrai nesėdės sudėjęs rankų ir gali būti, kad imsis netgi dempinginių priemonių.

V. Dambrauskas taip pat mano, kad tie kiti du uostai tikrai nebus tušti. Jie bandys ieškoti mažesnių kaštų ir kitų dalykų, taigi užvirs dar aršesnė konkurencinė kova dalinantis tuos pačius krovinius, ir ji didės kartais. Pasak V. Dambrausko, jeigu neatsiras naujų gamyklų Klaipėdoje ir Baltarusijoje, apie normalų krovos augimą Klaipėdoje kalbėti neverta.

Šiemet Klaipėdos uosto siekis - išlaikyti turimas pozicijas. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, šių metų prognozės - bus perkrauta apie 42,5 mln. t krovinių. Beje, Klaipėdos uosto pajėgumas šiuo metu jau yra 64 mln. t, nepaisant to, kad jo teritorija nedidėjo, o šiek tiek sumažėjo. Tokios atsargios prognozės skelbiamos todėl, kad mažėja naftos produktų krova daugelyje Baltijos uostų ir tai yra susiję su geopolitine situacija.

Pasak A. Drungilo, šiemet turėtų didėti suskystintųjų gamtinių dujų, birių trąšų, žemės ūkio produktų ir konteinerių bei ro-ro- krovinių krova.

Pernai metų krova Lietuvos uoste, palyginti su krovinių apyvarta 2016-aisiais, išaugo 7,6 proc., arba buvo perkrauta 3 tonomis daugiau krovinių.

Pernai krovos rekordas Klaipėdos uoste pasiektas todėl, kad išaugo kai kurių rūšių krovinių srautai. 2017-aisiais pasiekti net trys krovos rekordai: birių trąšų perkrauta 13,8 mln. t, žemės ūkio produktų - 3,8 mln. t, konteinerių - 473 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Tiek šių krovinių Klaipėdos uoste dar nėra buvę.

[lukass]

Klaipėdos uostas: rekordinį džiaugsmą keičia didžiulis nerimas

Rekordinį 2017-ųjų krovos derlių skaičiuojantis Klaipėdos uostas, besidairydamas į kaimynus, pasiektais rezultatais džiaugiasi su nerimu. Prognozuojama, kad konkurencija itin išaugs ir šie metai bus įtempti, nes kaimynai dės visas pastangas nuvilioti Klaipėdos uosto klientus...

[Tylus]

Pradedami didelės apimties darbai Malkų įlankoje

Netrukus prasidės vienų iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių, kurias naudoja UAB Klaipėdos konteinerių terminalas, rekonstrukcija. Neabejojama, kad iš esmės sutvarkius numatytas krantines bei investavus į naujus kokybinius parametrus Malkų įlankoje, čia veikiančios įmonės taps dar konkurencingesnės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su konkursą laimėjusiais rangovais AS „Latvijas tilti“ ir UAB „Borta“, veikiančiais jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pasirašė sutartį dėl 127 ir 128 krantinių rekonstrukcijos, 127 A ir 129 A krantinių sutvirtinimo, taip pat komunikacijų sutvarkymo. Rangos darbų vertė – 23,99 mln. eurųsu PVM.

„Tai labai reikšmingi darbai, kurie padės Malkų įlankoje veikiančioms bendrovėms tapti dar konkurencingesnėms. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas – viena produktyviausiai dirbančių uosto kompanijų, mus ypač džiugina jų veikla. Ši bendrovė pati daug investavo į savo teritorijos išvystymą, sėkmingai plėtojo naujus žemės plotus. Tikimės, kad atlikus šiuos darbus įmonė galės priimti didesnius laivus, didinti krovos apimtį, mat pirsas bus ne tik iš esmės atnaujintas, bet ir gerokai pailgintas“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jo teigimu, atlikus rekonstrukciją bus galima priimti iki 100 tūkst. tonų vandentalpos laivus. Planuojama, kad vėliau, po rekonstrukcijos, II etape prie naujų krantinių bus išgilinta iki 14 metrų.

„Tai vienos iš seniausių Klaipėdos uoste krantinių su labai ribotomis infrastruktūros galimybėmis (maksimali laivų grimzlė yra 8,5–7,2 m). Tačiau, nežiūrint į tai, prieš 24 metus prie šių krantinių mums pavyko išvystyti konteinerių krovą ir pritraukti į Klaipėdą naujas ro-ro linijas. Esame tikri, kad rekonstravus krantines ir atlikus Malkų įlankos gilinimo darbus mums pavyks padidinti terminalo konkurencingumą ir pritraukti naujus krovinių srautus“, – sako UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Anot jo, jau dabar įmonė yra nemažai investavusi į suprastruktūros vystymą, naujų sandėlių statybą, o rekonstravus krantinę atsiras ir nauja moderni krovos technika, galinti priimti Panamax tipo laivus.

[Tylus]

Klaipėdos uoste – įspūdingas rekordas

Klaipėdos uostas 2017 m. pasiekė naują krovos rekordą.

Jis krovė 43,01 mln. tonų krovinių ir ankstesnių metų rezultatus viršijo 7,2 procentais.

Tai 2,87 mln. t daugiau nei pernai, kai pirmą kartą buvo peržengta 40 mln. tonų riba – krauta 40,13 mln. tonų.

„Šis rezultatas verčia pasitempti ir stengtis šiais metais išlaikyti tą pačią kartelę“, – komentavo uosto atstovė Dovilė Ringis.

Jau rašėme, kad ypač sėkmingas uostui buvo 2017 m. lapkritis, kai pirmą kartą jo istorijoje buvo peržengta vieno mėnesio 4 mln. tonų krovos riba. Paskutinį 2017 m. mėnesį – gruodį krauta 3,79 mln. tonų krovinių. Tai taip pat įspūdingas rezultatas, nes 2016 m. gruodžio krova buvo viršyta net 14,3 proc. arba 476,3 tūkst. tonų.

Būtų buvę peržengta ir pusės milijono tonų riba, jei į Melnragės pakrantę nebūtų buvęs per audrą išmestas laivas „Ocean Crown“. Jis iš Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos KLASCO turėjo paimti apie 40 tūkst. tonų krovinių.

Iš viso 2017 m. Klaipėdos uoste lankėsi 6669 laivai. Nors krova augo 7,2 proc., laivų lankėsi tik 3,3 proc. daugiau nei pernai. Tai parodo, kad į Klaipėdos uostą atplaukia vis didesni laivai. Galimybė priimti didesnius laivus, savalaikiai padarytos investicijos ir yra viena iš Klaipėdos uosto sėkmės priežasčių.

2017 m. Klaipėdos uostas pasiekė ir keletą kitų įspūdingų rezultatų. Jis priėmė net 10 proc. daugiau keleivių nei 2016 m. Daugiau lankėsi ir kruizinių laivų.

[Tylus]

Naujais metais uostui teks spręsti ir senas problemas

Į 2018-uosius persikėlė kai kurios neišspręstos uosto problemos. Palyginti visai neseniai pakeistas Viešųjų pirkimų įstatymas, tačiau, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, viešųjų pirkimų srityje susiduriama su rimtomis ir didelėmis problemomis. Beje, šiemet turėtų būti keičiamas pačios Uosto direkcijos statusas, trukdantis jai dirbti dar efektyviau ir, tikimasi, kapitalo grąžos rodiklis.

Uosto direkcijos vadovo A. Vaitkaus manymu, mūsų valstybė turi ypač griežtą viešųjų pirkimų sistemą. „Blogas pavyzdys, kai teismams galima apskųsti konkursą ir vaikščioti aukštai iškėlus galvą. Manau, kad skundikas, neturėjęs tam pagrindo, turėtų būti baudžiamas, nes jis piktdžiugiškai trukdo įgyvendinti mūsų planus“, - sakė jis.

Pasak A. Vaitkaus, jeigu Uosto direkcija viešųjų pirkimų srityje turės tokias sąlygas, kokias turėjo iki šiol, jai būti verslia bus labai sudėtinga.

Direkcija nebus privatizuojama

Uosto direkcija būdama valstybės įmonė toli gražu negali lygintis su verslu. Jeigu pastarajam nepatinka partneris, jis renkasi kitą, o tokios procedūros direkcijoje trunka metus ar dar ilgiau.

Šiuo metu jau ruošiamasi keisti direkcijos statusą - ji nebebus valstybės įmonė, taps akcine bendrove. A. Vaitkaus manymu, toks statusas suteiks jai galimybę dirbti komerciniais principais ir naudotis platesnėmis galimybėmis. Į klausimą, kodėl vienos nuostatos taikomos VĮ, o kitos - AB (skiriasi net vadovų atlyginimai), atsakymo iki šiol negauta.

Uosto direkcija yra viena iš 123 VĮ Lietuvoje ir jos veikla laikoma pavyzdine. Jos strateginis planas buvo įvertintas aukščiausiu balu Lietuvoje.

Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, kad žmonės neteisingai įsivaizduoja, kad pelningai dirbančią direkciją norima išgrobstyti. Pasak jo, ji nebus privatizuojama, kai valstybė pelningai parduoda savo turtą. Šiuo atveju valstybė išlaikys 100 proc. direkcijos akcijų savo rankose. „Tai nebus privatizacija, tai tiesiog įmonės statuso keitimas išlaikant visą kontrolę ir valdymą valstybės rankose“, - tikina A. Drungilas.

Uostas vykdo ir socialines funkcijas

Nuolatos diskutuojama, ar geriau dirba municipalinis, ar valstybinis uostas. Ko gero, Uosto direkcijos veikla atsako į šį klausimą. Ji iš vienos tonos sugeba generuoti valstybei didžiausią grąžą, pralenkdama net tokį gigantišką Olandijos uostą kaip Roterdamas. Pasak A. Vaitkaus, Klaipėdos uosto direkcija yra pelningiausia iš visų Europos Sąjungos uostų. Pavyzdžiui, Vokietijos uostuose pelno nematyti. Vadinasi, ta sistema yra gera.

Žinoma, Uosto direkcijai krovos terminalai yra kur kas naudingesni nei, tarkime, AB „Smiltynės perkėla“ ar laivų statybos bei remonto įmonės. Tačiau tokios veiklos uostas atsisakyti negali. Uosto direkcija privalo būti versli įmonė, o socialinė veikla turėtų būti vienaip ar kitaip kompensuojama iš valstybės biudžeto.

„Manau, valstybė eina labai teisingu keliu. Jeigu vykdai kokią nors socialinę funkciją, negali kelti kainų. Uosto direkcijos investicijos į tas struktūras negali duoti tokio pat dydžio grąžą, pagal labai aukštą nustatytą kapitalo grąžos koeficientą - 7,5 proc. Mes aiškinamės, kokį poveikį tam kapitalo grąžos koeficientui daro kiekviena infrastruktūros dalis. Diskutuojame dėl molų, dėl kanalo, ar galima visoms infrastruktūros dalims taikyti tą grąžos koeficientą. Diskusijų dar bus daug, bet, manau, jau šiais metais turėsime labai aiškią viziją, kokiu keliu eisime į priekį„, - sakė A. Vaitkus.

Nė viena kita transporto rūšis neturi tokio aukšto kapitalo grąžos rodiklio. Tikimasi, kad jį keičiant nebus taip spontaniškai pasielgta, kai 2016 metais Ūkio ministerija drastiškai pateikė naujas žaidimo taisykles.

[Tylus]

Klaipėdos uoste pagerintas krovos rekordas

Klaipėdos uoste pasiektas istorinis rekordas – pasak Uosto direkcijos pranešimo, per 2017 metus perkrauta daugiau kaip 43 mln. tonų krovinių.

2017 m. sausio–gruodžio mėn. krauta 43,01 mln. t krovinių, tai 7,2 proc. arba 2,87 mln. t daugiau nei 2016 m. sausio–gruodžio mėn. Į Klaipėdos uostą atplaukė 6 669 laivai, tai 3,3 proc. arba 216 laivų daugiau nei 2016 m. sausio–gruodžio mėn., keleivių apsilankė 369 743, tai 10,2 proc. arba 34 079 keleiviais daugiau nei 2016 m. sausio–gruodžio mėn.

2017 m. gruodžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 3,79 mln. t krovinių, tai 14,3 proc. arba 476,3 tūkst. t daugiau nei 2016 m. gruodžio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. gruodžio mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 1 079,3 tūkst. t, +27,9 proc. arba +235,3 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 054,7 tūkst. t, +9,6 proc. arba +92,8 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 665,5 tūkst. t, +9,8 proc. arba +148,1 tūkst. t.

[lukass]

Klaipėdoje ant seklumos užplaukė laivas su 20 žmonių

Naktį siautusi audra ant seklumos ties Pirmąja ir Antrąja Melnragėmis, maždaug ties naujuoju moterų pliažu, užplukdė su Kipro vėliava plaukiojantį sausakrūvį „Ocean Crown“.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=76736937

[Tylus]

Virš Uosto direkcijos galvos vėl Damoklo kardas

Kiekviena Vyriausybė, suprasdama uosto reikšmę Lietuvos ekonomikai, vis dėlto neatsisako pagundos jį „išbuožinti“. Dabartinė - ne išimtis. Ne taip seniai buvo kalbama, kad būtina apmokestinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkliavas ir žemės nuomos mokestį, dabar - kad ji privalo mokėti dividendus valstybei.

Klausimas, ar Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija turi mokėti ir kokius dividendus, paliktas spręsti Vyriausybei. Įstatymas numato, kad ji turi atiduoti į valstybės biudžetą labai didelę dalį - net 70 proc. pelno. Iki šiol direkcija nemokėjo duoklės valstybei, išskyrus 34 mln. litų pelno, kurie buvo pervesti iš Uosto direkcijos generalinio direktoriaus pareigų traukiantis Eugenijui Gentvilui,tačiau ir neprašė jos lėšų uosto infrastruktūrai plėtoti. Didžiąją savo pelno dalį ji investuoja į uosto infrastruktūrą.

Jau sudaryta Vyriausybės darbo grupė, turėsianti spręsti šį klausimą. Pirmas jos posėdis vyks kitų metų sausį. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, kol kas klausimų labai daug, galimi du scenarijai.

Taigi netrukus prasidėsiantys 2018-ieji Uosto direkcijai tikrai nebus ramūs. Kitais metais bus tvirtinamas uosto bendrasis planas. Teks keisti nemažai teisės aktų tam, kad uostas galėtų pasiekti ambicingų tikslų.

Pasak A. Vaitkaus, ekonominės plėtros studijos rengėjai akcentavo, kad išorinis uostas yra didelė galimybė miestui ir uostui. Tačiau tam tikra dalis uostamiesčio politikų toliau šmeižia uostą, menkina jo naudą Klaipėdos miestui. Uosto direkcijos vadovas klausia, kuri dar įmonė Lietuvoje miestui atiduoda 16 proc. savo pelno?

„Kai matysime ypač svarbius valstybei projektus, tada bus galimybė spręsti dėl dividendų dydžio - ar jie bus nuliniai, ar 50 proc., ar 70 proc., kaip numato įstatymas. Viskas priklausys nuo to, kaip mes, Klaipėdos uostas ir miestas, kartu sugebėsime įrodyti valstybei, kad esame pasiryžę eiti pažangos, ekonominės plėtros keliu. Jeigu ne, tie pinigai nueis į valstybės biudžetą. Tikiuosi, kad mes rasime sutarimą„, - sako A. Vaitkus. Anot jo, šių metų Uosto direkcijos pelnas bus didesnis nei 29 mln. eurų.

Uosto direkcijos generalinio direktoriaus manymu, uosto ir miesto bendrųjų planų patvirtinimas būtų labai rimtas signalas Vyriausybei, kad Klaipėdos miestas yra žengiantis pažangos, ekonominės plėtros keliu.

[Tylus]

Kodėl Klaipėdos uoste nėra naujų laivybos linijų

Uostamiestyje jau daug metų neatsiranda naujų laivybos linijų. Manoma, kad viena iš priežasčių - per mažai nuolaidų daroma naujų linijų laivams rinkliavų srityje. Pagaliau uostininkai prakalbo ir apie tai, kad mažas krovinių partijas gabenantiems laivams Lietuvos uostas nėra itin patrauklus. Didėjant uostų konkurencinei kovai šis klausimas tampa vis aktualesnis.

Paskutiniame šiais metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje svarstytas linijinių konteinerinių ir ro-ro laivų rinkliavų klausimas. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidento Vaidoto Šileikos, rinkliavų tarifai Klaipėdos uoste, palyginti su kaimyninių šalių uostais, didesni, pavyzdžiui, Latvijos Rygos uoste - net 2 kartus mažesni. Nuolaidos Lietuvos uoste taikomos atsižvelgiant į tai, kiek kartų laivai atplaukia, o Rygoje - naujai linijai jos taikomos iš karto.

Pasak Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos vadovo Vytauto Šileikos, Latvijos uostuose kai kuriuos rinkliavų klausimus gali lanksčiai spręsti uosto valdyba. Lietuvoje vadovaujamasi uosto įstatymu. V. Šileika abejoja, kad šalies Susisiekimo ministerija leistų uosto valdybai spręsti rinkliavų klausimus. Beje, didesnis ro-ro laivas Klaipėdos uoste sumoka 14,4 tūkst. rinkliavų, o Latvijos Ventspilio uoste - tik 4,5 tūkst. eurų.

Bėda ta, kad taikomomis nuolaidomis Klaipėdos uoste kompanijos negali pasinaudoti. Pavyzdžiui, bendrovės „Maersk Line“ laivai į Klaipėdos uostą atplaukė 100 kartų, tačiau buvo 21 skirtingas laivas, tad ji nuolaidų negavo, išskyrus du laivus, kurie įplaukė 9 kartus.

Pasak LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, MSC kompanija irgi nuolaidų negavo. Jos laivai atplaukė daugiau nei 50 kartų, bet nė vienas jų to nepadarė 8 kartus.

O AB „DFDS Seaways“ generalinis direktorius Jonas Nazarovas mano, kad rinkliavos Klaipėdos uoste yra patrauklios, ir kliūtis naujoms laivybos linijoms jame atsirasti yra kita.

...

[Tylus]

2017-ųjų duris uostas užvers trankiai

Klaipėdos uoste, susumavus dar tik 11 mėnesių rezultatus, jau pasiektas visų laikų istorinis metų rekordas - perkrauta 40,5 mln. tonų krovinių. Savo pagrindinį konkurentą Latvijos Rygos uostą jis jau lenkia 8 mln. tonų.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, šiemet Lietuvos uoste bus perkrauta gal net daugiau kaip 42 mln. t krovinių. Negana to, šiemet lapkritį pasiektas išskirtinis mėnesio krovos rekordas - pirmą kartą uosto istorijoje per mėnesį perkrauta daugiau kaip 4 mln. t krovinių.

Per 11 šių metų mėnesių, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, krova Klaipėdos uoste išaugo 6,5 proc. Pasak Uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, tokį krovos augimą nulėmė visų pirma birieji kroviniai - birių trąšų krova sudarė pusę viso krovos prieaugio. Taip pat augo metalo laužo ir geležies rūdos krova.

Klaipėdos uoste šiemet krauta 2,4 mln. t daugiau krovinių nei pernai, o Rygos uosto krovinių apyvarta panašiu dydžiu sumenko. Latvijos Ventspilio uoste pamažu grįžta ankstesnė krovinių, kurių pagrindą sudaro anglis ir naftos produktai, apyvarta, o Estijos Talino uoste krovinių ir toliau mažėja.

[Tylus]

2017 m. lapkričio mėn. peršokta krovos kartelė – 4,09 mln. t krovinių

2017 m. lapkričio mėn. Klaipėdos uoste krauta 4,09 mln. t krovinių, tai 16,2 proc. arba 571,8 tūkst. t daugiau nei 2016 m. lapkričio mėn.

Tai geriausias vieno mėnesio krovos darbų rezultatas, kurį lėmė uosto krovos įmonių įdirbis bei laiku atliktos Uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūrą.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių grupių pokyčiai 2017 m. lapkričio mėn.:

• skystieji kroviniai – pilta 1 138,7 tūkst. t, +17,1 proc. arba +165,9 tūkst. t;
• generaliniai kroviniai – krauta 1 151,0 tūkst. t, +15,4 proc. arba +153,2 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 1 806,3 tūkst. t, +16,3 proc. arba +252,6 tūkst. t.

[lukass]

Švęsti gali nesulaukę Naujųjų: Klaipėdos uostas nušluostė nosį konkurentams

Dar nesibaigus kalendoriniams metams Klaipėdos uostas gali šauti šampaną ir švęsti rekordinius rezultatus. Skaičiuojama, kad krova skaičiuojant paskutiniąsias gruodžio savaites jau pasiekė 40,5mln. tonų ir pranoko pernykštį metinį rezultatą, kai buvo perkrauta 40,1 mln. tonų...

[Eimantas]

KLASCO krantines pritaiko didžiausiai krovai


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/v...-krovai-841467
„Klaipėdos nafta“ investuos į krantines

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...antines-841011

[Eimantas]

Uoste – modernus narų laivas


http://klaipeda.diena.lt/naujienos/k...-laivas-841532

[Tylus]

Uosto plėtrai koją kiša neišpildyti pažadai

[lukass]

Klaipėdos uosto laivybos saugumą užtikrins naujas laivas

Klaipėdos uosto direkcijos laivynas pasipildo nauju laivu – šiandien į uostą atplaukia naujai pastatytas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“. Modernus ir funkcionalus laivas leis Uosto direkcijos darbuotojams dirbti dar efektyviau, prisidės užtikrinant aplinkosaugos reikalavimus...

Yra video

[Tylus]

Probleminė krantinė bus ruošiama gilinti

Bus pertvarkoma toliausiai nuo uosto vartų esanti Malkų įlankos terminalo naudojama 142 krantinė.

Uoste yra dar tarybiniais laikais statytų krantinių. Tačiau 142 krantinė jau nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos ne visai vykęs statybos produktas. 276 m ilgio krantinė buvo pastatyta su broku. Dėl netinkamo įlaidų kalimo į gruntą tarp jų buvo atsiradę plyšiai. Krantinę 2006 m. statė dabar jau bankrutavusi buvusi statybos bendrovė. Tarp šios bendrovės ir Uosto direkcijos vyko ginčai teismuose.

142 krantinė buvo statyta 10 m gyliui. Dabar Malkų įlankoje planuojamas 14,5 m gylis, todėl ją būtina perstatyti. Po perstatymo bus galima gilinti iki 14 metrų. Tuo pačiu bus atliekamas ir kranto prie 142 krantinės tvirtinimas.

Rengiant 14 m gyliui 142 krantinę dalis pertvarkymų vyks ir prie 168 m ilgio 141 krantinės.

Šių krantinių rekonstrukcija vyks keliais etapais. To reikia, kad minimaliai būtų stabdoma Malkų įlankos terminalo krova. Pradžioje 142 krantinė bus tvirtinama ir rekonstruojama 114 m ilgio jos dalis. Po to bus pertvarkoma vidurinė 182 m ilgio dalis stabdant krantinės eksploataciją keliems mėnesiams. Likusi 142 ir 141 krantinių dalys bus pertvarkomos paskutiniu etapu. Prie krantinių bus sumontuotos naujesnio tipo dviejų konusų atmušos.

Po to dviem etapais vyks gilinimas prie 142 krantinės. Pradžioje iki 20 m ruožas prie krantinės, vėliau ir likusi 50 m ruožo dalis.

Po rekonstrukcijos ir gilinimo prie 142 krantinės bus galima švartuoti iki 235 m ilgio iki 119 tūkst. tonų vandens talpos laivą ir pilnai jį pakrauti. Tai atitinka „Panamax“ laivą. Prie šios krantinės jau yra buvęs švartuotas „Panamax“ laivas. Į jį krauti grūdai, bet ne pilnai.

Prie 142 krantinės krovą vykdo laivo krautuvas ir mobilus kranas. Papildomai prie jos planuojama nutiesti ir geležinkelio atšaką.

[lukass]

KLASCO dėmesys – Smeltės pusiasaliui

Dar šiemet Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) planuoja pradėti Smeltės pusiasalyje esančios Jūrų perkėlos ardymo darbus.

Atsiras nauji terminalai

Bus griaunami seni pastatai, daug vietos užimančios jūrų perkėlos geležinkelio tiltai. Teritoriją būtina pertvarkyti iš esmės.

„Šiandien dar kol kas negaliu įvardinti, kokioje vietoje ir koks terminalas bus. Galiu tik pasakyti, kad mūsų vizija dėl Smeltės pusiasalio pertvarkymo visiškai sutampa su atskirai rengiamais Uosto ir miesto bendraisiais planais“, - dėstė Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža.

Anot jo, pertvarkytoje Jūrų perkėlos teritorijoje bus įkurti 3–4 multifunkciniai terminalai. Pagal patvirtintus planus, Jūrų perkėlos teritoriją planuojama pertvarkyti per 3–5 metus. Žadama, kad po pertvarkymo KLASCO krova Smeltės pusiasalyje bus panaši kaip ir dabartinės KLASCO šiaurinėje dalyje...

[Tylus]

Uoste padaugėjo įėjimų ir vartų

Klaipėdos uoste veikia 33 automobilių, 11 pėsčiųjų ir 26 geležinkelio vartai.

Neseniai susisiekimo ministro Roko Masiulio įsakymu įteisinti trys nauji automobilių ir vieni geležinkelio vartai į Kamineros krovinių terminalą.

Daugiausiai automobilių vartų (4) yra į „Klaipėdos naftą“, geležinkelių (po 3) į KLASCO ir Vakarų laivų gamyklą. Po 2 pėsčiųjų įėjimo vartus turi KLASCO ir „Klaipėdos laivų remontas“.

Uosto vartai yra pakankamai sudėtingi - prie jų įrengtos vaizdo ir elektroninės kontrolės sistemos, yra muitinio tikrinimo vietos. Jau ir taip buvusi griežta uosto vartų kontrolė pastaruoju metu dar sugriežtėjo. Netgi veikia užkardos, skirtos fiksuoti, kad į uosto teritoriją nepakliūtų neblaivūs. Kai kur ribojama neštis į uosto teritoriją netgi mobilų telefoną, jau nekalbant apie cigaretes ar žiebtuvėlius.

Taip pat Klaipėdos uoste veikia 24 priešgaisriniai vartai, daugiausiai - net 5 į „Klaipėdos naftą“.

[Tylus]

Mokslininkai kurs ateities autonominį žaliąjį uostą

Lietuvos mokslo taryba paskelbė aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomų mokslinių tyrimų finansuojamų projektų sąrašą. Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda su projekto vadovu, Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto Informatikos ir statistikos katedros vedėju prof. dr. Arūnu Andziuliu laimėjo 695 tūkst. eurų dotaciją mokslinio tyrimo projektui „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“.

Projekto tikslas – ištirti uosto Konteinerių krovos terminalo automatizavimo galimybes, integruojant naujausias išmaniąsias informacines ir ryšio technologijas (IRT), krovimo mechaninius įrenginius, optimizuojant jų našumą ir keliant procesų autonomiškumo lygį. Be to, siekiant sinchronizuoti krovos dalyvius ir darbus, sukurti konteinerių krovos procesų optimizavimo metodą, laikantis technologijų sinchronizavimo mokslinių principų, sukuriant išmaniųjų jūrinių konteinerių terminale modelį, atliekant sukurto metodo analizę ir prototipavimą.

„Tokį uostą valdytų dirbtinis intelektas – robotai, išmanieji įrenginiai. Uoste nebus nė vieno žmogaus – į jį atplauks savavaldis laivas, autonominis kranas iškraus konteinerius ir juos perduos vežėjams. Tai didžiulis mechanizmas, sukurtas taikant sudėtingas informacines technologijas. Pasaulyje yra 4 tokio tipo uostai: Vokietijoje, Danijoje, Olandijoje ir Kinijoje“, – pasakojo projekto vadovas prof. dr. A. Andziulis.

Vykdydami projektą mokslininkai sieks sukurti naują metodą, kuris leistų efektyviau išnaudoti uosto terminalo krovimo technologijas, pakelti terminalo įrenginių autonomiškumo lygį vykdant krovimo darbus, nemažinti krovimo efektyvumo, taupant energiją, pasiūlyti optimalias technologijas ir valdymo algoritmus, išnagrinėti jų veikimo gaires, atliekant autonominius krovimo proceso darbus.

Pasak A. Andziulio, KU mokslininkų komanda remsis pasaulyje veikiančių keturių autonominių žaliųjų uostų patirtimi. „Klaipėdos universitetas jau turi įdirbio šioje srityje, yra apgintų daktaro disertacijų, atlikta mokslinių tyrimų. Juk ir šis projektas teiktas ne siekiant tobulinti mokslininkų kompetencijas, o atlikti mokslinį tyrimą, kuris svarbus Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui“, – teigė mokslininkas.

KU mokslininkai turės atsakyti į klausimą, kokiomis inovatyviomis krovos technologijomis bus grindžiama fizinė Klaipėdos uosto plėtra, panaudojamos naujos teritorijos Kuršių marių pakrantėje, o šiaurinėje dalyje – statomas jūrų uostas. Todėl projekto tiksluose ir uždaviniuose numatyta Klaipėdos jūrų uosto direkcijai pateikti susistemintas įžvalgas apie pasaulinę išmaniųjų sistemų diegimo praktiką uostuose, kurti naujas sumaniąsias krovos procesų valdymo technologijas.

„Kadangi Klaipėdos universitetas yra vienintelis Lietuvoje universitetas, tiriantis ir dirbantis jūrų mokslų srityje, vykdydami šį projektą siekiame pateikti pramonei naujausias mokslines įžvalgas, kaip būtų galima sukurti ateities žaliąjį uostą Klaipėdoje“, – kalbėjo projekto „Ateities autonominis žaliasis uostas: naujo konteinerių krovos metodo ir sistemos prototipo sukūrimas“ vadovas KU mokslininkas prof. dr. A. Andziulis.

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2017 m. pabaiga.