Uostas

[Tylus]

Naujai keltų linija sumažino kainas?

AB „DFDS Seaways“ atstovai tikina, kad papildomo keltų reiso į Švediją atsiradimą lėmė ne noras konkuruoti su kompanijos „TT-Line“ keltu, o išaugę keleivių srautai.

Šiemet nuo birželio 9 d. į Klaipėdos uostą kartą per savaitę atplaukia vokiečių linijos „TT-Line“ keltas. Laivas atvyksta šeštadienį 11 val. ir išvyksta į Treleborgą (Švedija) naktį - 01.30 val. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktoriaus Artūro Drungilo, krovinių šiame kelte padaugėjo nuo 371 tonos iki 811, o keleivių skaičius - nuo 65 iki 356. Beje, liepos 21-22 d. šios linijos laivas į Klaipėdą neužsuks, nes linijos laivai remontuojami.

A. Drungilo manymu, nauja linija daro įtaką kainoms. Jai pradėjus veikti keltis keltu su savo automobiliu kainavo 4 kartus pigiau nei AB „DFDS Seaways“ keltuose. Pasak direkcijos atstovo, danų kompanija sureagavo akimirksniu - linijoje Klaipėda-Karlshamnas atsirado dar vienas papildomas reisas, ir kainos artimos „TT-Line“. „Būtų gerai, kad nauja linija nežlugtų, nes konkurencija mažina kainas vartotojams, didina pasiūlą, tikimės, kad gerės ir paslaugų kokybė„, - sakė A. Drungilas.

Papildomas reisas į Karlshamną „DFDS Seaways“ ro-pax laivu „Patria Seaways“ įvestas nuo liepos 7 d. Laivas išplaukia šeštadienį 8 val., į Karlshamną atvyksta tos pačios dienos 22 val. ir šeštadienio vidurnaktį išplaukia atgal į Klaipėdą, kurioje būna sekmadienį 16 val. Papildomu reisu bus galima naudotis iki rugsėjo 8 dienos. Beje, Karlshamną ir Treleborgą skiria maždaug 180-190 km.

Pasak „DFDS Seaways“ komunikacijos ir ryšių su visuomene vadovo Baltijos jūros regionui Vaido Klumbio, iš tikrųjų papildomas reisas atsirado todėl, kad rinkoje buvo toks poreikis. To pageidavo ir krovinių vežėjai. Dabar vietoj buvusių 9 savaitinių reisų į abi puses yra 10. Pasak V. Klumbio, šiemet per pirmą pusmetį linijoje Klaipėda-Karlshamnas keleivių srautas išaugo apie 10 proc., palyginti su tokiu pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Apie 17 proc. padaugėjo keleivių iš Latvijos, švedų - apie 19 proc.

„Be abejo, svarbiausi yra ekonominiai ryšiai su Skandinavija. Nemažai žmonių važiuoja dirbti sezoninių darbų ūkiuose, statybose, įmonės veža vairuotojus, ten gyvenantys emigrantai keliauja į Lietuvą, giminės vyksta lankyti jų į Švediją. Padaugėjo keliaujančių švedų ir lietuvių grupių iki vasaros sezono pradžios, keliaujančių moksleivių iš Lietuvos grupių. Pradėtos organizuoti darbuotojų kelionės, kurių metu formuojama komanda“, - aiškino V. Klumbys

[Tylus]

Klaipėdos uosto laivų TOP 10

Liepos 8-ąją į Klaipėdos uostą atplaukė laivas, kuris buvo įrašytas į įspūdingiausių Klaipėdos uoste viešėjusių laivų sąrašą. Konteinerinis laivas „MSC Topaz“ – didžiausias ir ilgiausias kada nors į Klaipėdą atplaukęs laivas. Jo ilgis – 366 metrai, o plotis – 48 metrai. Šis laivas – ne vienintelis, kuris puikuojasi įspūdingiausių uoste buvusių laivų dešimtuke.

Uosto direkcija pateikia Klaipėdos uosto išskirtinių laivų TOP 10:

...

[Tylus]

Žmonės kviečiami susipažinti su Klaipėdos uostu

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kviečia susipažinti su vieninteliu šalies uostu iš arčiau.

Jau šiandien prasideda registracija į pažintinius edukacinius užsiėmimus „Kryptis – jūra“. Kaip ir įprastai, visą vasarą bus rengiamos nemokamos ekskursijos po Klaipėdos uostą.

„Šie pažintiniai edukaciniai užsiėmimai jau tapo gražia tradicija, kuri leidžia visuomenei susipažinti su Klaipėdos uosto specifika. Šiemet nusprendėme pakeisti užsiėmimų koncepciją ir, atsižvelgę į žmonių pageidavimus, šias nemokamas ekskursijas rengsime vakarop, kad šia galimybe galėtų pasinaudoti ir dirbantys žmonės“, – pasakojo Dalia Gun, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkų tyrimų analitikė, papildomai vykdanti Rinkodaros skyriaus viršininko pareigas.

...

[Tylus]

Lietuvą ir Skandinaviją sujungs daugiau reisų

DFDS dažnina keltų reisų skaičių tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uostų, įvesdama naujovę Lietuvos rinkoje – dieninį plaukimą iš Lietuvos į Švediją.

Papildomas reisas tarp Klaipėdos ir Karlshamno įvedamas nuo liepos 7 d. Kombinuotas keleivius ir krovinius gabenantis keltas PATRIA SEAWAYS iš Klaipėdos išplauks šeštadienio rytais, 8:00, į Karlshamaną atvyks tos pačios dienos 22:00 ir šeštadienio vidurnaktį išplauks atgal į Klaipėdą, kurią pasieks sekmadienį 16:00.

Papildomi reisai bus vykdomi iki rugsėjo 8 dienos.

[Lettered]

[Tylus]

Klaipėdoje - didžiausias uosto istorijoje laivas

Į Klaipėdos uostą sekmadienio rytą įplaukė didžiausias uosto istorijoje konteinerių laivas „MSC Topaz“.

Šis laivas yra daugiau 366 metrų ilgio arba trimis metrais ilgesnis nei prieš dvi savaites uoste apsilankęs „MSC Francesca“ – įplaukus pastarajam taip pat skelbta apie rekordinį dydį.

„Sekmadienio ankstyvą rytą rekordas sutriuškintas – uosto vartus kirto 366 metrų ilgio „MSC Topaz“, – pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Dovilė Ringis.

2012 metais statytas laivas plaukioja su Liberijos vėliava, į Klaipėdą jis atplaukė iš Hamburgo Vokietijoje.

2015 metais konteinerių laivo rekordą Klaipėdoje sumušė tos pačios įmonės MSC („Mediterranean Shipping Company“) laivas „Asya“, kurio ilgisi siekė 337 metrus.

Šiuo metu pasaulyje didžiausi konteineriniai laivai yra 400 metrų ilgio.

[Tylus]

Šimtai hektarų miško dėl uosto nebus kertami

Uosto direkcija jau seniai paneigė kalbas, esą dėl Klaipėdos uosto plėtros planuojama sunaikinti ištisus 260 ha miško ir medelyno, tarp kurių ir 14 ha Girulių miško. Tačiau iki šiol vis dar atsiranda žmonių, traukiančių seną informaciją ir klaidinančių visuomenę, nors uosto bendrojo plano konkretizuotų sprendinių viešinimas jau įpusėjo. Juose aiškiai matyti, kad dėl uosto būtų paliesta tik apie 70 ha miško teritorijos, kurios didžiojoje dalyje yra tik krūmokšniai.

Šiandien eskaluojami teiginiai, kad uostas planuoja iškirsti miškus, yra nepagrįsti ir klaidinantys visuomenę bei kelia nereikalingą įtampą. Beje, dalį miško Klaipėdoje tenka kirsti ne tik dėl uosto. Pavyzdžiui, Pamario gatvės rekonstrukcijos metu gali reikėti iškirsti 6 000 medžių, t. y. 1,73 ha miško. Ir tai ne vienintelis objektas mieste, dėl kurio kertami medžiai.

Iš kur atsirado tie šimtai hektarų

Duomenys apie 260 ha miško naikinimą yra paimti iš parengtų keturių uosto BP koncepcijos variantų. Priminsime, kad patvirtintas yra 4 variantas, numatantis maksimalią uosto plėtrą tiek šiaurinėje dalyje statant išorinį uostą ties Melnrage, tiek pietinėje dalyje.

„Atliekant strateginių pasekmių aplinkai vertinimą buvo numatyti maksimalūs skaičiai, kiek miško mes galėtume iškirsti. Didžiausia miško kirtimo - apie 260 ha tikimybė buvo įvardyta pietinėje uosto dalyje esančioje uosto rezervinėje teritorijoje, o ne miesto teritorijoje ar Melnragėje“, - sakė V. Paukštė.

Jo teigimu, Uosto direkcija sulaukė nemažai susirūpinusių žmonių skambučių. „Žmonių pasiūlymus atidžiai svarstėme. Dabar pateiktuose bendrojo plano konkretizuotuose sprendiniuose yra atsisakyta kirsti didelius miško plotus ir pietinėje uosto dalyje“, - aiškino infrastruktūros direktorius.

Kur bus kertamas miškas

Dabar pateiktuose viešai svarstyti uosto BP konkretizuotuose sprendiniuose nurodyta, kad pietinėje miesto dalyje gali reikėti iškirsti 66,52 ha miško, esančio uosto rezervinėje teritorijoje, t. y. Klaipėdos rajono Stragnų kaime (tarp Kairių g. ir Vilhelmo kanalo). V. Paukštės teigimu, toje vietoje auga tik įvairūs krūmokšniai, bet šis želdinių plotas vadinamas mišku. „Kirsti subrendusį mišką mes atsisakėme“, - teigė pokalbininkas.

Šiaurinėje miesto dalyje miško žemės reikės rengiant naują transporto jungtį nuo P. Lideikio g. iki naujų uosto plėtros teritorijų. Kiek konkrečiai reikės kirsti miško šiuo tikslu, bus nustatyta rengiant susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, t. y. vadinamąjį specialųjį planą. Preliminariais uosto BP rengėjos AB „Sweco Lietuva“ apskaičiavimais, kertamo miško plotas gali sudaryti apie 7 ha.

Uosto direkcijos specialistų teigimu, išorinio uosto privažiavimo keliams reikės tik kelių hektarų miško. Anksčiau manyta, kad reikės iškirsti apie 14 ha miško, tačiau paaiškėjo, kad pakaks perpus mažiau. „Padirbėję su projektuotojais radome sprendinius, kaip būtų galima sumažinti miško kirtimą dėl privažiavimo kelių į išorinį uostą maždaug iki 7 ha. Be to, nors formaliai sakoma, kad ten miškas, iš tikrųjų ten yra proskyna. Paprasčiau pasakius, tą proskyną reikės paplatinti. Privažiuojamuosius kelis stengiamasi projektuoti priglaudžiant prie esamos uosto teritorijos“, - aiškino V. Paukštė.

10 ha uosto rezervinės teritorijos, esančios šalia AB „Klaipėdos nafta“, neketinama naudoti uosto plėtrai. Toks sprendimas priimtas Uosto direkcijai pasikalbėjus su Melnragės gyventojais. Jie šią mišku užsodintą teritoriją laiko labai geru apsauginiu buferiu nuo pramoninės teritorijos. Uosto direkcija tam pritarė ir mano, kad šis buferis turėtų išlikti, todėl kirsti čia medžius atsisakyta.

„Į gyventojų pageidavimus mes atsižvelgiame ir darome viską, kad poveikis miškui būtų minimalus“, - teigia V. Paukštė.

[Tylus]

Klaipėda laukia dar didesnio laivo

Tokio didelio laivo kaip sekmadienį atplaukęs 363 metrų ilgio ir 46 m pločio „MSC Francesca“ Klaipėdos uosto istorijoje dar nėra buvę. Jo atvykimas atvertė naują Lietuvos uosto istorijos puslapį. Tikimasi, jog po dviejų savaičių atplauks dar keliais metrais ilgesnis laivas konteinervežis.

Prieš pat „MSC Francesca“ atplaukimą sekmadienį po 18 val. pradėjo lyti, tačiau žmonės ant molo, atėję jo pasitikti, neišsibėgiojo. Kadangi laivas nebuvo pakrautas iki galo, tokio įspūdžio, kokio tikėtasi, jis nepadarė. Pasak Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojo Eduardo Ringio, šio laivo talpa labai didelė, pusė krovinių telpa jo triumuose.

„Tokio dydžio laivai - didelis iššūkis mūsų uostui. Planuojame rekonstruoti dabartinius molus, pagilinti ir paplatinti laivybos kanalą, o ateityje statyti išorinį uostą. Norėdami priimti tokio dydžio laivus privalome tuos darbus padaryti“, - vakar spaudos konferencijoje salė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

okiam laivui kaip „MSC Francesca“ įvesti į uostą galioja tam tikri uosto kapitono nustatyti apribojimai - vėjas ir srovės negali būti itin stiprūs, pageidautina tai daryti šviesiu paros metu.

Pasak E. Ringio, sekmadienį oro sąlygos buvo permainingos, bet leistino vėjo greičio riba nebuvo viršyta. „MSC Francesca“ vedė pats Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos viršininkas, vyr. locmanas Rimvydas Eitutis. Kadangi tokiems dideliems laivams rekomenduojami 2 locmanai, jam talkino E. Ringis.

„Tam tikras iššūkis vis dėlto buvo, nes tokio ilgio laivo dar nebuvome vedę į uostą. Tačiau viskas vyko pagal planą. Mes turėjome panašų laivą „MSC Asya“, tik trumpesnį - 337 m ilgio, bet tokio paties pločio. Be to, tokius laivus ne kartą bandėme vesti į uostą naudodami treniruoklį, tad mums viskas pavyko. „Klaipėdos Smeltės“ darbuotojai, stebėję laivo apsukimą, pasakė, kad mes apsisukome kaip sraigtasparnis. „MSC Francesca“ turi labai galingą vairavimo mechanizmą, - sakė E. Ringis. - Todėl jam įvesti į uostą ir prišvartuoti prie krantinės „Klaipėdos Smeltėje“ pakako dviejų vilkikų.“


Atvyko iš Hamburgo

2008 metais pastatyto „MSC Francesca“ operatorė yra antra pagal dydį pasaulyje konteinerių laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC). Laivas plaukioja su Panamos vėliava, gali gabenti 11,7 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Už poros savaičių, tikimasi, į Klaipėdą atplauksiančio dar didesnio laivo nei „MSC Francesca“ ilgis - 366 m, jis gali gabenti 13 100 TEU. Kol kas kito laivo pavadinimas neskelbiamas.

Pasak LKAB „Klaipėdos Smeltė“ rinkodaros direktoriaus Eduardo Galuškino, „MSC Francesca“ priklauso vadinamajam Himalajų ekspresui. Tai vadinamoji keliolikos uostų, kuriuos aplanko vienas okeaninis laivas plaukdamas per visą pasaulį, kilpa. Himalajų ekspreso kilpoje nuolat dirba apie 10 laivų.

„MSC Francesca“ prieš atvykdama į Klaipėdą užsuko į keliolika uostų, pavyzdžiui, į King Abdulah (Saudo Arabija), Colombo (Šri Lanka), du didžiausius Indijos uostus - Nhava Shevą ir Mundrą, Barseloną (Ispanija), Roterdamą (Nyderlandai), kuriuose dalis konteinerių buvo iškraunami ir pakraunami kiti.

Į Klaipėdą „MSC Francesca“ atplaukė iš Hamburgo ir atgabeno apie 1 800 TEU. „Klaipėdos Smeltėje“ laivo krovinys turėtų būti iškrautas ir pakrautas per 18 valandų. Atgal į Hamburgą laivas turėjo išplaukti vakar apie 16 val.

[Arunasx]

Kvapą gniaužiantis reginys Klaipėdoje: Lietuvą paliko didžiausias istorijoje krovininis laivas https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...aivas-6749524/

Kad tokie laivai į Klaipėdos jūrų uostą užsuktų dažniau, būtina atlikti bendrojo plano statinių darbus, rekonstruoti esamus molo konstruktyvus, pakreipti ir išlyginti kanalą, jį pagilinti ir praplatinti. „Jaučiame didžiulį poreikį priiminėti tokio dydžio laivus, todėl privalome tuos darbus atlikti. O šiandien perrašyta Klaipėdos jūrų uosto istorija.
Tačiau po dviejų savaičių laukia dar didesnis iššūkis – planuojame priimti 366 metrų ilgio laivą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.

[Tylus]

Parduoti „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“

DFDS pasirašė sutartį dėl keltų „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ pardavimo ukrainiečių bendrovei UKRFERRY.

• Keltas „Vilnius Seaways“: statybos metai – 1987, laivo ilgis – 191 m, plotis – 28 m, greitis – 16,3 mazgų, gali gabenti 1 700 linijinių metrų ratinės technikos ir 132 keleivius.
• Keltas „Kaunas Seaways“: statybos metai – 1989, laivo ilgis – 191 m, plotis – 28 m, greitis – 16,3 mazgų, gali gabenti 1 530 linijinių metrų ratinės technikos ir 262 keleivius.

„Keltai „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ kompanijai UKRFERRY buvo išnuomoti ir dirbo Juodojoje jūroje atitinkamai nuo 2013 ir 2016 metų. Dėl jų amžiaus, kuris siekia 30 metų, ir mūsų klientų poreikius nebeatitinkančių techninių paslaugos parametrų, nematome galimybių juos įdarbinti DFDS tinkle. Tuo tarpu Juodosios jūros rinkoje jų panaudojimas yra pakankamai efektyvus“, – sako Jonas Nazarovas, AB DFDS Seaways vykdantysis direktorius.

Šis pardavimas paveiks apie 70 lietuviškos DFDS jūrininkų. Įmonė jau analizuoja jų įdarbinimo galimybes kituose DFDS laivuose, plaukiojančiuose tiek su Lietuvos, tiek su kitų valstybių vėliavomis.

„Suprantama, tai nėra lengva užduotis, tačiau mes tikimės, kad po kurio laiko galėsime pasiūlyti naujas pozicijas daliai mūsų kolegų. Mes taip pat esame pasiruošę konsultuoti jūrininkus, jeigu jie gautų pasiūlymus ir būtų pasiruošę pereiti dirbti į naujojo laivų savininko bendrovę“, – pridūrė Jonas Nazarovas.

AB DFDS Seaways dirba 730 žmonių, iš kurių 606 – laivuose, plaukiojančiose su Lietuvos vėliava. Lietuviški DFDS laivai aptarnauja maršrutus Baltijos, Šiaurės ir Viduržemio jūrose.

Abu laivai buvo įtraukti į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai vagonų vienu metu galintys gabenti keltai pasaulyje. Prieš išnuomojant keltus UKRFERRY, jie aptarnavo maršrutus Baltijos jūroje. Dar anksčiau, iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, šie keltai gabeno sovietinę karinę techniką tarp tuometinės Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Sovietų Sąjungos.

[Tylus]

Klaipėdos uoste akvatoriją valys belgai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė rangos sutartį su belgų įmone Jan de Nul N. V., kuri laimėjo konkursą vykdyti uosto akvatorijos dugno valymo darbus. Tokie darbai uoste atliekami nuolat, siekiant užtikrinti projektinius gylius laivybos kanale.

„Kiekvienais metais uoste yra išvalomas tam tikras kiekis sąnašų. Eksploataciniai akvatorijos dugno valymo darbai yra atliekami reguliariai siekiant palaikyti projektinius gylius laivybos kanale“, – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė.

Anot jo, atlikus batimetrinius matavimus ir įvertinus sąnašinio grunto kiekį, yra nustatomas valymo darbų dažnumas.

Su belgų įmone pasirašytos sutarties vertė – 4,9 mln. Eur. Preliminariai numatoma, jog pagal šią sutartį bus iškasta apie 890 000 m3 grunto.

Iškastas gruntas, atsižvelgus į jo savybes, bus plukdomas į jūroje esančią sąvartą, o švariu smėlingu gruntu paprastai kasmet yra papildomi paplūdimiai Melnragės–Girulių ruože.

Sutartis galioja iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip 3 metus.

[Tylus]

Klaipėdos uostui savaitgalis taps istoriniu

„Laukia didžiulis išbandymas. Šis laivas pagal gabaritus gerokai skirsis nuo tų, kurie iki šiol ateidavo į Klaipėdos uostą“, – sako bendrovės „Klaipėdos smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška. Savaitgalį Klaipėdos uostas rengiasi priimti didžiausią iki šiol laivą – 363 metrų ilgio ir 46 metrų pločio „MSC Francesca“. Tokie laivai-milžinai į Klaipėdą atplauks reguliariai. Planuojama, jog tokių „dičkių“ per mėnesį jau artimiausiu metu atplauks apie 20 ir prieš keletą metų Klaipėdoje įkurtas konteinerių paskirstymo centras pradės naują, ilgai lauktą etapą.

„Iki gegužės į Klaipėdą atplaukdavo po vieną „MSC“ laivą per savaitę, jie būdavo gana dideli, apie 300 metrų. Gegužę buvo 18 „MSC“ laivų, birželį planuojama 20 laivų. Tai bus antras uostas Baltijos jūroje, į kurį galės įplaukti tokie laivai, kol kas funkcionuoja tik vienintelis toks terminalas Gdanske“, – džiugiomis, ilgai lauktomis naujienomis dalijasi R.Juška.

...

[Tylus]

Baiminasi invazijos į uosto teritoriją

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryba pritarė miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai, nors aršių pasisakymų šiuo klausimu netrūko. Posėdyje kilo baimių dėl neva galimos miesto invazijos į uosto teritoriją Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ sąskaita.

Bendrojo plano keitimo koncepciją skaitęs architektas Saulius Motieka pabrėžė, jog šiuo metu nėra aiški pagrindinė miesto vizija - nepakankamos prieigos prie vandens, pernelyg didelis sąlytis tarp uosto ir miesto teritorijų, neišnaudotas Danės upės slėnis, blogėjanti krantinių būklė ir ne tik.

Po koncepcijos pristatymo pratrūko „Klasco“ generalinis direktorius Audrius Pauža, kuriam nepatiko koncepcijoje sutartiniu ženklu pažymėta krovinių kompanijos teritorija. Jo teigimu, „Klasco“ taps įkaitu, o patvirtinus siūlomą koncepciją „pajudės buldozeris“.

Koncepciją kritiškai vertino ir „Achemos grupės“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

„Paišote ten, kur jūsų niekas neprašė. Taip sukuriami ir tam tikri apribojimai. Kai pradedi statyti, tada gauni papildomus reikalavimus tiems statiniams. Bet koks koncepcijos atsiradimas bendrajame plane turi poveikį. Mes, kaip vieni „Klasco“ savininkų, neigiamai žvelgiame į tai“, - sakė L. Sabaliauskas.

Priekaištus išgirdęs Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vidmantas Dambrauskas miesto valdžios atstovus ragino neskubėti. Jam pritarė profesorius Vytautas Paulauskas, kuriam pateiktoje koncepcijoje trūko aiškumo.

Klaipėdos administracijos direktorius Saulius Budinas tarybos narius prašė įsiklausyti į projektuotojo paaiškinimą.

„Miestas parodė savo viziją, uostas parodė savo viziją. Mes dabar šias vizijas bandome sujungti ir sukurti geriausią scenarijų, tinkantį visoms pusėms“, - tikino S. Budinas.

Iš dalies jam pritarė miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuris ragino išgirsti įmonių žeriamus priekaištus. Jis „baimę užtušuoti visą uosto teritoriją“ nurašė kaip emocijas.

Po diskusijų S. Budinas pareiškė, jog taryba koncepcijai gali ir nepritarti, esą miesto valdžios atstovai ją tiesiog norėjo pristatyti.

Visgi Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus prašė visų apsispręsti - pateiktai koncepcijai nepritarti arba pritarti su pateiktais pasiūlymais bei pastabomis. Pastarajam variantui po valandą trukusio ginčo pritarė dauguma. Koncepcija taip pat bus privalomai teiktina Uosto plėtojimo tarybai.

[Tylus]

Uostamiesčio valdžia vėl siūlo dalį uosto teritorijos skirti gyvenamajai statyba

Uostamiesčio bendrąjį planą rengianti miesto valdžia dalyje uosto teritorijos, kur šiuo metu veikia Klaipėdos jūrų krovinių kompanija ("Klasco“) ir Vakarų Baltijos laivų statykla, siūlo planuoti gyvenamąją statybą, rašo „Lietuvos žinios“.

„Kalbant apie konversijos teritoriją, ji uosto bendrajame plane yra pažymėta kaip uosto bei verslo veiklai skirta teritorija – ir taškas! Mūsų manymu, puiku, kad miestas, planuodamas ateities perspektyvas, norėtų suteikti kuo daugiau erdvių visuomenei, tačiau tai daryti reikėtų ne chaotiškai ir įvertinus visas galimas pasekmes“, – sako Klaipėdos uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Vakarų laivų gamyklos direktorius Arnoldas Šileika ir „Klasco“ vadovas Audrius Pauža sako, kad įmonės iš nuomojamų teritorijų išsikelti neketina ir jau yra suplanavusios investicijų į jų plėtrą.

BNS primena, kad tai jau ne pirmas kartas, kai Klaipėdos miesto valdžia svarsto dalį uosto teritorijos atiduoti visuomenei. Miesto taryba pernai liepą pritarė miesto bendrojo plano keitimo koncepcijai, kurioje artimiausią dešimtmetį nėra numatytas išorinis uostas. Tuomet taip pat nuspręsta sudaryti galimybę dalį uosto teritorijos, kurioje šiuo metu veikia didžiausia krovos kompanija „Klasco“ bei Vakarų Baltijos laivų statykla, palikti prieigai prie vandens.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas tuomet tikino, kad uosto teritorijų atlaisvinimas, arba vadinamoji konversija, vyktų tik suderinus ją su Klaipėdos uosto direkcija ir uosto bendrovėmis.

Gegužės viduryje Susisiekimo ministerija patvirtino Klaipėdos uosto parengtą bendrąjį planą, šiuo metu yra prasidėjęs 4 mėnesius truksiantis viešinimo etapas.

Uosto ir valdžios bendrojo plano koncepcijos reikalingos planuojantuosto plėtrą ir išorinio giliavandenio uosto statybas, galinčias kainuoti apie 800 mln. eurų.

[Tylus]

Ar išliks Klaipėdos uoste naftos produktai?

Dėl „Orlen Lietuva“ naftos produktų išsaugojimo Klaipėdos uoste sudaroma speciali darbo grupė.


Gali suvilioti latviai

Po to, kai ES nubaudė „Lietuvos geležinkelius“ dėl geležinkelio atkarpos nuo „Mažeikių naftos“ iki Latvijos sienos išardymo, ir išardyta atšaka pradėta atstatyti, iškilo rimtas klausimas, ar neištekės iš Lietuvos naftos produktai per Liepojos uostą?

Mat iš „Orlen Lietuva“ gamyklos į Liepoją yra gerokai arčiau nei į Klaipėdą. Liepoja yra nuolat augantis uostas, jame veikia naftos terminalai. Taip pat šiame uoste yra laisvų teritorijų, kur pati „Orlen Lietuva“ galėtų statytis, galbūt, netgi savo naftos terminalą.

Vienintelis Liepojos uosto minusas yra tai, kad ji seklesnė nei Klaipėdos uostas ir negalėtų įplaukti „Panamax“ tanklaiviai.

Tačiau atstačius geležinkelį į Latviją, cisternos su „Orlen Lietuva“ produkciją, ko gero, riedėtų ir į Ventspilį, kuris gali priimti bet kokio dydžio tanklaivį su naftos produktais.

Naudingas klientas

Klaipėdos uostui yra ypatingai svarbu, kad „Orlen Lietuva“ produkcija ir toliau keliautų per „Klaipėdos naftą“.

Į šios bendrovės naudojamą infrastruktūrą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra suplanavusi nemenkas investicijas. Iš esmės planuojama perstatyti jos naudojamas 1 ir 2 krantines.

Tai, kad šiais metais gerokai didėja „Klapėdos naftos“ krova, vėlgi yra iš dalies ir jos pagrindinio kliento „Orlen Lietuva“ nuopelnas. Per metus „Orlen Lietuva“ bendrovės „Klaipėdos nafta“ terminaluose krauna per 4,5 mln. tonų produkcijos (2016 m. - 4,85 mln. tonų).

Kaip išlaikyti „Orlen Lietuva“ produkciją Klaipėdos uoste? Šis klausimas aktualus ne tik uosto krovos kompanijoms, Uosto direkcijai, nes iš tanklaivių ji gauna nemažas rinkliavas.

Tai aktualu ir Lietuvos geležinkeliams, nes ji cisternomis į Klaipėdos uostą gabena visą per Klaipėdos uostą eksportuojamą „Orlen Lietuva“ naftos produktų kiekį.

[Tylus]

Klaipėda vis dar laukia Kinijos krovinių

Pastaruoju metu daug diskusijų vyksta dėl galimo Kinijos verslo atėjimo į Klaipėdos uostą.


Kinai Klaipėdos nepaliko

Jas dar suaktyvino tai, kad Lietuvos susisiekimo sektorius pirmą kartą buvo pristatomas Šanchajuje vykstančioje didžiausioje Kinijos transporto ir logistikos parodoje „Transport Logistic China 2018“.

Šiame forume netgi buvo surengta speciali Lietuvos sesija. Lietuvos delegacija taip pat dalyvavo Globaliame logistikos bei Šilko kelio logistikai skirtuose verslo forumuose.

„Kinija yra milžiniška rinka dėl kurios kovoja visas pasaulis. Tai, kad Klaipėda yra įtraukta kaip šilko kelio sudėtinė dalis - didžiulis pasiekimas ne tik uostui, bet ir visai mūsų šalies transporto sistemai“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis akcentavo, kad Kinija domisi Klaipėdos išorinio uosto statyba, bet ji būtų vienoje platformoje su kitais dalyvaujančiais konkurse dėl šio uosto statybos koncesijos. Pasak A.Vaitkaus, išorinio uosto investavimo galimybės domina ir Prancūzijos, Vokietijos, Izraelio verslą.


Geležinkelių partneriai

Transporto ir logistikos parodoje Kinijoje Lietuvą atstovavo ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, bet ir Lietuvos geležinkeliai, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA, bet ir Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.

Vyko susitikimai su Kinijos transporto ir logistikos įmonių vadovais. Lankytasi Šanchajaus uoste Yang Shan bei Šendženo Shekou keltų terminale.

Naujojo Šilko kelio iniciatyva leistų Lietuvoje plėtoti įvairius krovinių terminalus, įskaitant uostą, geriau panaudoti geležinkelių, kelių ir oro transporto pajėgumą. Kinijos kroviniai tranzitu per Lietuvą būtų vežami į Vakarų Europą ir Skandinavijos šalis.

Didžiausia įdirbį čia jau turi Lietuvos geležinkeliai, kurie bendradarbiauja su didžiulėmis Kinijos transporto kompanijomis kaip SINOTRANS, CMG, „CAMCe“ ir „Gentrans“. Lietuva siekia išnaudoti ir Kinijos kapitalu Minsko regione statomo industrinio parko „Didysis akmuo“ poreikius.

[Tylus]

Klaipėdos uoste toliau fiksuojamas augimas

2018 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste krauta 14,3 mln. t, tai 5,3 proc. arba 726,9 tūkst. t daugiau nei 2017 m. sausio–balandžio mėn.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:

• skystieji kroviniai – pilta 3 533,8 tūkst. t, +3,1 proc. arba +106,1 tūkst. t;
• birieji kroviniai – pilta 6 071,8 tūkst. t, -3,2 proc. arba –201,0 tūkst. t.;
• generaliniai kroviniai – krauta 4 708,7 tūkst. t, +21,1 proc. arba +821,8 tūkst. t.

2018 m. sausio–balandžio mėn. į Klaipėdos uostą atplaukė 2 108 laivai, tai -2,0 proc. arba 43 laivais mažiau, apsilankė 53 695 keleiviai, tai 8,1 proc. arba 4 001 keleiviu daugiau nei 2017 m. sausio–balandžio mėn.

2018 m. sausio–balandžio mėn. Klaipėdos uoste apsilankė 2 kruiziniai laivai (tiek pat, kiek ir 2017 m. sausio–balandžio mėn.) ir 629 keleiviai, tai 14,6 proc. arba 80 keleivių daugiau nei praėjusių metų balandį.

[Tylus]

Ruošiasi dar labiau gilinti akvatoriją

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija užsibrėžė tikslą artimiausiais metais pagilinti akvatoriją bent iki 15 metrų. Tai leistų pirmą kartą istorijoje į uostamiestį atvykti 366 m ilgio „Panamax“ laivams.

Vakar Uosto direkcijos surengtoje spaudos konferencijoje generalinis direktorius Arvydas Vaitkus sakė, jog į uostamiestį atvyksta dvi naujos linijos.

„Turime tikslą kaip įmanoma greičiau gilinti akvatoriją.Tikriausiai ji bus gilinama pusmetriu. Tai leistų pietinėje miesto dalyje veikiančioms kompanijoms Birių krovinių terminalui, LKAB Klaipėdos Smeltė ir centrinėje dalyje esančiai jūrų krovinių kompanijai „Bega“ priimti ir maksimaliai pakrauti atvykstančius didžiuosius „Panamax“ tipo laivus. Norėtume pradėti gilinimą neformuodami šlaitų„, - teigė A. Vaitkus.

Jis pridėjo, jog Uosto direkcija šiam planui įgyvendinti sieks gauti Europos Sąjungos lėšų. Šiuo metu akvatorijos gylis siekia 14,5 m.

„Į uostamiestį įvedant 366 metrų ilgio laivus kiltų klausimų dėl laivų pakrovimo - ar pakrauti visiškai, ar iš dalies. Šiais metais turime tikslą pradėti rangovo parinkimo konkursą, kad kitais metais gilinimas būtų baigtas“, - sakė Uosto direkcijos vadovas.

Pasak jo, daugiausiai galvos skausmo kelia geologija - teritorijoje yra labai daug akmenų, tad kalant įlaidus jie atsiremia į povandenines kliūtis. Beje, ruošiamasi statyti naują geležinkelių iškrovos mazgą.

Spaudos konferencijoje Uosto direkcija pranešė ir apie krovos didėjimą. Per pirmus keturis šių metų mėnesius buvo pakrauta 14 mln. 314 tūkst. t krovinių - 5,3 proc. daugiau nei tuo pačiu metu praėjusiais metais. Įdomu tai, jog krova didėjo aštuntus metus iš eilės mažėjant atplaukiančių laivų skaičiui.

Tiesa, šį mėnesį, palyginti su praėjusiu, sumažėjo skystųjų (6,1 proc.) ir biriųjų (5,4 proc.) krovinių krova. Pastarųjų procentas sumažėjo, nes mažiau parduota grūdų. Tačiau daugiau nei trečdaliu padidėjo generalinių krovinių krova.

Rygos uostas per pirmus keturis šių metų mėnesius pakrovė 11 mln. 448 tūkst. t krovinių (6,3 proc. mažiau nei praėjusiais metais), o štai Ventspilio uostas - 6 mln. 878 tūkst. t krovinių (27,2 proc. mažiau nei praėjusiais metais). Per pirmus tris mėnesius nedidelis krovinių kiekio augimas (0,4 proc.) užfiksuotas Talino uoste - nuo 4 mln. 999 tūkst. t iki 5 mln. 019 tūkst. t.

[Tylus]

Klaipėdos jūrų uosto direkcija papildė valstybės biudžetą

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į valstybės biudžetą pervedė 22,33 mln. Eur, t. y. 70 proc. 2017 metų paskirstytinojo pelno. Ši įmoka iš visų valstybės valdomų susisiekimo sektoriaus įmonių, kurios Vyriausybės nutarimu privalo mokėti dividendus ir pelno įmokas, pati didžiausia ir sudaro daugiau nei 70 proc. šių įmonių sumokamų įmokų.

2017 metais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija buvo pripažinta pelningiausia sektoriaus įmone. Pagrindinės Uosto direkcijos veiklos pajamos sudarė 59,8 mln. eurų, tai yra 6 % (+3,3 mln. eurų) daugiau nei 2016 m. Šios pajamos gautos iš žemės nuomos ir uosto rinkliavų. Klaipėdos uosto krova buvo 7,6 % didesnė nei 2016 m., iš viso Klaipėdos uoste 2017 m. krauta 43,17 mln. t krovinių. Tai naujas Klaipėdos uosto metinis krovos apimties rekordas, t. y. 3,03 mln. t daugiau nei 2016 m. Vertinant 2008–2017 m. laikotarpį, Klaipėdos uosto krova išaugo 44,5 % arba 13,29 mln. t – nuo 29,88 mln. t iki 43,17 mln. t.

Uosto direkcijos pagrindinis tikslas – plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei.

2018–2021 m. Uosto direkcija planuoja įgyvendinti investicijų už 407 mln. eurų.

[Tylus]

Pakrikštytas naujasis uosto direkcijos laivas „Naras“

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įsigytas naujas naftos produktų surinkimo ir narų laivas „Naras“ iškilmingai pakrikštytas pagal visas jūrines tradicijas. Šis modernus laivas padės Klaipėdos uoste efektyviau užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus, tinkamą uosto akvatorijos ir jos prieigų techninę priežiūrą.

Po Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo pašventinimo pagal senas tradicijas pažiro šukės butelio, sudaužyto į laivo bortą. Tikima, kad toks ritualas laivo jūrininkus apsaugo nuo nelaimių. Ši misija patikėta laivo krikštamotei – Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Karjeros ir komunikacijos skyriaus vedėjai Genutei Kalvaitienei.

„Noriu palinkėti laivui „Naras“ ir jo įgulai sėkmingo ir saugaus darbo vardan patikimo Klaipėdos uosto“, – linkėjo laivo krikštamotė.

Krikštynų ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis, sveikindamas šventės dalyvius, uosto darbuotojus, sakė tikįs, kad šis laivas atneš daug gero mūsų valstybei.

„Mus jau tūkstantį metų laivai plukdydavo į jūras, atnešdavo mums duoną, saugodavo mūsų gyvybes, todėl laivo krikštynos yra labai svarbus įvykis. Tai laivo pradžia, kuri užtikrina, kad tie geri dalykai ir toliau būtų nešami ir mūsų sūnūs, mūsų broliai, artimieji grįš iš jūros sveiki ir gyvi, ir atneš tą, dėl ko jie buvo išplaukę“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, laivas padės operatyviai atlikti povandeninius techninius darbus ir priežiūrą Klaipėdos uoste bei jo prieigose.

„Uoste paprastai žmogus turbūt mato tik vandenį, bet po vandeniu yra visa filosofija, sudėtingi hidrotechniniai statiniai. Ir mums narų paslaugos, apžiūros yra labai svarbus kasdienis darbas. Kad uosto veikla būtų sklandi, turime nuolat užtikrinti ne tik reikiamus gylius, bet ir pašalinti atsirandančias galimas kliūtis akvatorijoje ar prie krantinių. Naujasis modernus ir inovatyvus laivas garantuos dar didesnį laivybos saugumą uoste“, - pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Laive yra sumontuota narų valdymo stotis su barokamera, tad narai darbus saugiai galės atlikti dar didesniame (net iki 50 m) gylyje. „Naras“ pasitarnaus ir aplinkosauginiu aspektu – laivu galima rinkti išsiliejusius naftos produktus Klaipėdos uoste, šiukšles, plaukiojančias vandens paviršiuje. Laivapriekyje sumontuotas kranas, kuriuo galima šalinti povandeninius kliuvinius.

„Naro“ ilgis – 23,2, o plotis – 6 metrai. Maksimali šio pagalbinio laivo grimzlė – 1,52 metro, plaukdamas jis gali išvystyti 11,5 mazgo greitį. 2017 m. gruodžio mėnesį šis laivas atplaukė į Klaipėdos uostą, šiuo metu yra visiškai sukomplektuotas ir sėkmingai dirba. „Naro“ įgulą sudaro kapitonas, mechanikas ir jūreivis-motoristas, jame nuolat budi trys narai.

Estijos laivų statykloje „Baltic Workboats AS“ pastatytas laivas kainavo 2,895 mln. eurų. Laivui vardą išrinko Uosto direkcijos darbuotojai.

Šiuo metu Uosto direkcijos Laivyno skyriuje yra 7 laivai: du narų laivai, trys locmanų kateriai, hidrografinis laivas ir gelbėjimo kateris.