Uostas

[bato_usai]

Nauji kranai leis sutrumpinti laivų stovėjimo uoste laiką

Konteinerių krova Klaipėdos uoste nedidėja, netgi mažėja. Tačiau UAB Klaipėdos konteinerių terminalas ne per seniausiai parsiplukdė naują kraną konteineriams krauti, planuoja įrengti ir automatizuotus vartus. Ar tai nėra puota maro metu?

Pirmas kranas iš dviejų užsakytųjų KONECRANES, vienam didžiausiųjų pasaulyje kranų gamintojų, STS (ship-to-shore) kranų balandžio pabaigoje jau atplukdytas į Klaipėdą iš Suomijos Hanko uosto. O antro krano laukiama birželio pabaigoje-liepos pradžioje. Pagal įmonės plėtros investicinę programą ateityje planuojama užsakyti dar du tokio tipo kranus.

Juo galima krauti po du 20 pėdų konteinerius vienu pakėlimu. 53 m ilgio strėlė leidžia pasiekti 19 konteinerių eilių ant laivo denio. Maksimalus konteinerio pakėlimo aukštis - 42 m, bendras krano su pakelta strėle aukštis - 116 m.

Šiuo metu KKT turi du senus STS kranus, kurie skirti konteinerių krovai, ir du mobilius kranus, kuriais taip pat kraunami konteineriai. O kai bus atplukdytas ir antras naujas kranas, iš viso bus turimi 6 kranai. Be to, liepą dar bus atplukdyti du RTG kranai, kurie skirti konteineriams aikštelėje sandėliuoti ir krauti.

Beje, mobiliųjų kranų varikliai yra dyzeliniai.

Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) generalinis direktorius Vaidotas Šileika sako, kad kranai buvo užsakyti dar tuo metu, kai uoste buvo stebimas tam tikras konteinerių krovos augimas. Naujų kranų kompanijai prireikė todėl, kad į Klaipėdą pastaruoju metu plaukia kur kas didesni laivai nei anksčiau ir KKT turimi kranai iš principo jau negali normaliai krauti didelių laivų. Todėl buvo nuspręsta investuoti į didesnius kranus.

„Aš esu šiek tiek didesnis optimistas, nei jūsų klausimas. Manau, kad konteinerių krovos kritimas yra laikinas reiškinys mūsų uoste. Laikui bėgant konteinerių srautai atsikurs ir mes turėsime naujiems kranams darbo. Tai faktas. Mes turime tam tikrą konteinerinių laivų, kuriuos kraudavome su mobiliaisiais kranais, srautą, o dabar juos krausime su specializuotais kranais. Jais galima krauti “Post-Panamax„ klasės laivus, pagerės ir darbo našumas, ir efektyvumas, tai leis sutrumpinti laivų stovėjimo uoste laiką“, - sakė V. Šileika.

Beje, šiuo metu KKT daug dėmesio skiriama procesų skaitmenizavimui ir automatizavimui. Bendrovė planuoja įrengti automatizuotus vartus. „Tai gana sudėtingas projektas. Viskas bus daroma naudojant tam tikrą specializuotą įrangą. Mes planuojame šį projektą įgyvendinti 2022 metų pradžioje. Šiuo metu jau vyksta projektavimo darbai“, - sakė V. Šileika.

Šiemet per 4 mėnesius KKT perkrauti 143 tūkst. 676 TEU (sąlyginiai jūriniai konteineriai), t. y. 6 proc. mažiau, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

[LuDux]

Išorinio uosto klausimas atidedamas iki 2030 metų - Atvira Klaipėda

...

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, jeigu kada nors valstybė norės statyti išorinį uostą, jo gamtosauginė kaina būtų labai didelė.

„Išorinio jūrų uosto juk nepakabinsime ore, todėl diskusiją uždarome ilgam – dėl jo tegu sprendžia kitos kadencijos. Dabar galvokime apie plėtrą uosto pietinėje dalyje“, – pranešime cituojamas Simonas Gentvilas.

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, pirmiausia išorinio uosto poreikį turi padiktuoti pati rinka – turi būti išnaudoti esami uosto pajėgumai, įskaitant dabartinės teritorijos pilną išvystymą, įvertinta reali toliau augsiančios krovos prognozė ir potencialios investicijos. Galiausiai turi būti atsakyta, ar jis apskritai galimas aplinkosauginiu požiūriu.

„Vidutinio laikotarpio prioritetai plečiant uostą yra jo gilinimas, naujų teritorijų išvystymas uosto pietinėje dalyje, krovos pajėgumų geresnis išnaudojimas. Prie išorinio uosto klausimo galėtume grįžti tik ateityje“, – sako susisiekimo ministras.

...

Anot pranešimo, sprendiniuose kartu nebenumatytas ir Girulių miško kirtimas geležinkelio mazgui plėtoti. Dėl Girulių miško padėtį lemiančių sprendinių siekiant maksimaliai išsaugoti mišką, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatoma patikslinti Girulių miško išsaugojimo prioritetą.

...

[AšNeRobotas]

Ponas architektas vėl nepatenkintas...

[index]

Ir šiaip, tų pačių latvių pavyzdys parodė, kad su rusais - prastas biznis.

[acetonas]

Nežinojau kad ši vyriausybė jau pusantrų metų valdžioje.

[KUBILISTANAS]

birių krovinių terminalas galutinai pralaimėjo ginčą su vyriausybe dėl plėtros klaipėdoje

na faina....latviai jau ploja lietuviams...jie su malonumu atgal priims baltarusiskas trasas...visada baltarusiskos trasos buvo kraunamos latvijos venspilyje ir tik dydziuliu pastangu deka lietuva , klaipedos uostas persiviliojo jas pas mus.....ka uostininkai kure desimtmeti , viskas buvo sugriauta per kelis menesius....nafta, kalio trasos....sita vyriausybe yra geniali...per tris menesius tik faktai----uzdraustos investicijos i vilniaus oro uosta apie 10 mln euru...klaipedos uostas 70 mln euru ir minus pradziai 6 mln tonu kroviniu...ir tiek pat minus lietuvos gelzkeliams....bet pries akis dar 4 metai ju geneliu sprendimu !!!!!! Atrodo uzsibrezta klaipedos uosta is tarptautinio paverst tik lietuvisku uosteliu o lietuva padaryt dar biednesne ...viskas vardan----nacionalinio saugumo !!!!!! Jokiu paaiskinimu.....jokios logikos.....

[bato_usai]

Birių krovinių terminalas galutinai pralaimėjo ginčą su Vyriausybe dėl plėtros Klaipėdoje

Teismas galutinai atmetė verslininko Igorio Udovickio ir Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ valdomo Birių krovinių terminalo (BKT) skundą dėl Vyriausybės sprendimo neleisti įmonei plėstis Klaipėdos uoste. Taip padėtas taškas pusantrų metų trukusiame įmonės ir Vyriausybės ginče dėl BKT pripažinimo neatitinkančia šalies saugumo interesų.

BKT 2019-ųų spalį viešai skelbė, jog vyriausybinė komisija rugsėjo 12 dieną nutarė, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, o Vyriausybė rugsėjo 30 dieną pavedė komisijai nustatyti sąlygas įmonės investicijoms – BKT teigimu, jos turėtų siekti apie 70 mln. eurų.

„Komisijos rekomendacijos tiesiog neįvykdomos, akivaizdžiai diskriminuojančios, yra tokios nekonkrečios ir bendro pobūdžio, kad ateityje gali būti traktuojamos bet kaip. Vadinasi, Birių krovinių terminalas negali vykdyti investicijų, nes supranta, kad jos ateityje gali būti pripažintos neteisėtomis“, – BNS atsiųstame komentare tuomet sakė I. Udovickis.

[Lettered]

Sakykim, kad Talinas per paskutinius metus kažkaip sugebėjo stabilizuotis, tai Latvija ojojoj kaip nekažką.

Talinui irgi toli iki 2006 metų krovos, kažin, ar bent kada bepriartės prie tokių dydžių.

[Tomas]

Prieš kokias porą savaičių neblogai žinomas ruskelių naciukas žurnalistas Stešinas laikrašty "Komjaunimo tiesa" apie tai, kaip Rusijos uostas Ust-Luga suvarė šprotus į bankrotą ir dabar jau jie keliais šliauš pas rusus, kad grąžintu tranzitą, iš kurio šprotai su vimyratais ir tegali gyventi. Na faktai akivaizdūs, aukščiau įdėtas grafikas puikiai parodo, kad Latvijos ir Estijos uostai labai daug prarado. Bet įdomiau ir juokingiau buvo kita. Į straipsnio komentarus atėjęs estas pradėjo aiškinti kokia turtinga šalis yra Estija, 2 kartus turtingesnė už Lietuvą

[VNS]

Sakykim, kad Talinas per paskutinius metus kažkaip sugebėjo stabilizuotis, tai Latvija ojojoj kaip nekažką.

[Lettered]

Prieš 14 metų Klaipėda dar buvo tik 4 pagal dydį uostas Baltijos šalyse, o dabar krova jau beveik tokia pat, kokia kitų trijų didžiausių kartu sudėjus.

[Abrakadabra]

Pastaruoju metu Uosto infrastruktūros gerinime yra gerų naujienų

ES lėšos – uosto laivybos kanalui gilinti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su Centrine projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį dėl ES finansavimo skyrimo laivybos kanalo gilinimui iki 15 metrų. Projektui Europos Sąjunga skyrė 17,3 mln. Eur. Nuo šiaurinės uosto dalies iki Malkų įlankos padidinus laivybos kanalo gylį bei leistiną laivų grimzlę iki 13,8 m, į uostą atvykstantys laivai galės būti pilniau pakrauti, tai sumažins laivybos intensyvumą – trumpės krovinių gabenimo laikas, mažės oro tarša, bus užtikrinamas dar didesnis laivybos saugumas.

Malkų įlanka atsiveria naujoms galimybėms

Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės (VLG) dokų rikiuotę jau papildė antras "Panamax“ tipo laivų remontui skirtas plaukiojantis dokas. Jis pastatytas į nuolatinę savo vietą ir jau netrukus galės priimti laivus. Šie pokyčiai simbolizuoja, jog sparčiais žingsniais artėjama Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projekto pirmojo etapo pabaigos link. Praėjusių metų pabaigoje iš Rygoje įsikūrusios laivų remonto įmonės įsigytas plaukiojantis dokas Nr. 170, jau savo nuolatinėje vietoje, šalia didžiausio plaukiojančio doko Baltijos šalyse PD-12, kuris taip pat priklauso VLG įmonių grupei.
Šiuo metu 201 metro ilgio, 35 metrų pločio ir 30 000 tonų keliamosios galios dokui PD-170, atliekami paskutiniai remonto darbai. Pirmąjį laivą remontui jis priims jau šių metų gruodį. Planuojama, kad pradėjus disponuoti visais trimis turimais dokais − PD-12, PD-170 ir anksčiau didžiausiu laikytu, o dabar mažiausiu tapusiu doku Nr. 219, bendrovės pajėgumai išaugs net keletą kartų, o atsiradus galimybei priimti daugiau laivų modernizacijai ir remontui, VLG užsitikrins dar tvirtesnes pozicijas Europos laivų remonto rinkoje ir sėkmingai galės konkuruoti su didžiosiomis laivų remonto kompanijomis.

Uoste numatoma laivų statybos ir remonto bei atsinaujinančios energetikos plėtra

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos inicijuotam nutarimo projektui, kuriuo siekiama nustatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai specialųjį įpareigojimą – statyti, modernizuoti ir plėtoti laivų statybos ir remonto bei vėjo elektrinių ir jų komponentų gamybai, surinkimui ir (ar) sandėliavimui reikalingą infrastruktūrą.

Šis pakeitmas labai svarbus siekiant labiau diversifikuoti uosto veiklą - sudaromos sąlygos gerinti ne vien krovai ir keleivių aptarnavimui naudojamas krantines, bet ir inžinerinei, gamybinei pramonei. Tai sudarys sąlygas uosto įmonėse įdarbinti daugiau žmonių, sukurti daugiau didesnės pridėtinės vertės paslaugų, nors tiesiogiai uosto direkcijai pajamos iš tokių įmonių ir yra mažesnės.

[Tylus]

Klaipėdos jūrų uostui – aštrūs pandemijos kirčiai, tačiau jau jaučiama viltis

Koronaviruso pandemija sujaukė ir sumenkino visų pasaulio jūrų uostų veiklą. Ne išimtis ir Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (KVJU). Tačiau juntamas pagyvėjimas tarptautinėje jūrų transporto rinkoje visiems teikia vilčių, kad rezultatai gerės.

Tikimasi gausaus javų derliaus

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdos jūrų uoste krauta 22,1 mln. tonų krovinių – 6,6 proc. mažiau negu pernai per tą patį laiką. „Šis laikotarpis buvo nelengvas, tačiau Klaipėdos rezultatai yra geresni negu visų rytų Baltijos pakrantės uostų vidurkis. Per šešis mėnesius krova čia vidutiniškai sumažėjo 7 proc.

Manome, kad situacija antrajame pusmetyje pagerės – turėtų padaugėti generalinių krovinių, prognozuojamas neblogas javų derlius, o mūsų uoste – pajėgiausi Baltijos regione grūdinių kultūrų krovos terminalai“, – sakė KVJU direkcijos vadovas Algis Latakas.

Klaipėdos uoste labiausiai sumažėjo skystųjų ir generalinių krovinių apyvarta (13,3 ir 11 proc. lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laiku), nežymiai padidėjo biriųjų krovinių.

Naftos rinkoje – viltingi ženklai

„Dėl COVID-19 sumenkę prekybos ryšiai tarp Europos ir Azijos padarė neigiamą įtaką konteinerių apyvartos srautui. Jų krauta mažiau beveik visuose rytinės Baltijos regiono uostuose. Tačiau tarptautinės laivybos linijos jau signalizuoja apie rinkos atsigavimą.

Panaikinti karantino apribojimai Europoje skatina vartojimą, palengva stabilizuojamos naftos kainos. Tai įkvepia vilties, kad metų pabaigoje naftos krovos rezultatai bus geresni“, – optimistiškai į ateitį žvelgia Klaipėdos uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Šiemet sausio – birželio mėnesiais į Klaipėdos uostą atplaukė 3100 laivų – 292 mažiau negu pernai, apsilankė 91 022 keleiviai – 44,6 proc. mažiau negu pernai.

Pasaulinė pandemija koregavo ir keliautojų srautus – paskelbus visuotinį karantiną, į Klaipėdos kruizinių laivų terminalą neatplaukė nė vienas laivas su užsienio turistais – sezonas, galima sakyti, jau palaidotas.

Jūrų uosto investicijos neįstrigo

Per pirmąjį pusmetį Klaipėdoje į jūrų uosto infrastruktūros objektų plėtrą investuota apie 24 mln. eurų, penktadalį lėšų iš struktūrinių fondų skyrė Europos Sąjunga.

Jau baigta gilinti Malkų įlankos akvatorija (pasiektas projektinis 14,5 metro gylis), rekonstruotos krantinės, kuriomis naudojasi krovos kompanijos „Bega“ ir Klasco“.

Centriniame Klaipėdos terminale pailgintas pirsas, prie kurio švartuojasi autotransportą ir keleivius į Kylio (Vokietija) ir Karlshamno (Švedija) uostus plukdantys Danijos laivybos įmonės „DFDS Seaways“ keltai.

Iki šiol čia galėjo stovėti 200 metrų ilgio laivai, o po rekonstrukcijos užteks vietos 230 metrų keltams, talpinantiems daugiau krovinių ir keleivių. Du naujos kartos „DFDS Seaways“ keltai jau statomi Kinijoje.

Pandemija į jūrų verslą įnešė daug sumaišties, bet KVJU vadovai džiaugėsi – per sąstingio laikotarpį neįstrigo nė vienas su uosto infrastruktūros plėtra susijusių valstybės investicijų projektas.

Įgyvendinami nauji projektai

„Produktyvus, investicijų grąžą valstybei užtikrinantis KVJU direkcijos lėšų panaudojimas – vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių uosto įmonių veiklą ir jų rezultatus. Šiemet laukia dar ne vienas didelis projektas – planuojame pradėti uosto vartų bangolaužių rekonstrukciją.

Rengiamas techninis projektas, kurį įgyvendinus šiaurinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje laivybos kanalas iki pirmojo laivų apsisukimo rato bus išgilintas 17 metrų“, – pažymėjo A.Latakas.

Intensyviausi infrastruktūros tobulinimo darbai šiuo metu vyksta pietinėje Klaipėdos jūrų uosto dalyje.

Išgilinus Malkų įlanką iki 14,5 metro, bus atnaujinamos Vakarų laivų gamyklos, Malkų įlankos, Klaipėdos konteinerių terminalų krantinės. Baigus darbus ir čia galės švartuotis didesnės grimzlės prekybos laivai.

Įsibėgėja įmonės vienos „Klaipėdos nafta“ krantinės rekonstrukcija. Baigus visus darbus, maksimalus gylis prie jos turėtų siekti 17 metrų. Vienu metu čia galės švartuotis nebe du, o trys naftovežiai.

Klaipėdos uoste per trejus metus į infrastruktūros plėtros darbus planuojama investuoti 352,4 mln. eurų, panaudoti 135,2 mln. eurų iš Europos Sąjungos fondų.

[Tylus]

Lietuvos laivyną papildė nauji laivai

Limarko grupės įmonė AB “Limarko laivininkystės kompanija“ įsigijo du vienodo tipo laivus. Dabar bendrovės laivyną sudaro jau aštuoni laivai: 3 laivai konteinervežiai ir 5 refrižeratoriniai laivai.

Naujai įsigyti AB “Limarko laivininkystės kompanija“ laivai – refrižeratoriai plaukioja po visą pasaulį, o dažniausiai jų maršrutai driekiasi per visą Atlanto vandenyną – nuo Farerų salų iki Vakarų Afrikos krantų bei nuo Folklendų salų iki Šiaurės Ispanijos. Laivai-refrižeratoriai perveža temperatūrinio režimo krovinius, tokius kaip šaldyta mėsa ar žuvis, taip pat ir vaisius bei daržoves.

Konteineriniai laivai dirba ilgalaikių kontraktų pagrindu ir aptarnauja pastovias linijas Viduržemio jūros regione.

"Bendrovės laivyno plėtra ir atnaujinimas – nuolatinis mūsų rūpestis. Dėl Covid-19 pandemijos ir nukritusių laivų kainų dabartinėje laivybos rinkoje susiklostė ypatingai palanki situacija plėsti Limarko grupės laivyną. Turėjome puikią progą pasinaudoti šia palankia situacija. Naujai įsigyti laivai dėl savo dydžio ir techninių savybių idealiai atliepia šaldytos žuvies ir jūros produktų pervežimams pasaulinėje rinkoje. Juos įsigiję padidinome savo konkurencinį pranašumą sudėtingoje laivybos rinkoje ir kartu įtvirtinome nuosekliai vykdomą AB “Limarko laivininkystės kompanija” laivyno plėtros strategiją“, – sprendimą didinti bendrovės laivyną grindžia Limarko grupės prezidentas Vytautas Lygnugaris.

Bendrovė puoselėja tradiciją savo laivus-refrižeratorius pavadinti astronominiais terminais, tad ir naujai įsigytiems laivams suteikti Auroros ir Aurigos vardai. Tuo tarpu konteineriniai laivai yra vadinami muzikos terminų pavadinimais.

Laivybos bendrovė AB “Limarko laivininkystės kompanija“ priklauso Limarko įmonių grupei, kurios pavaldume penkios įmonės: UAB "Limarko“, AB "Limarko laivininkystės kompanija“, UAB "Limarko jūrų agentūra“, UAB"Baltkonta“ ir atstovybė Baltarusijoje "LimBela logistics“.

[Tylus]

Klaipėdos uoste pasiruošta remontuoti didžiuosius laivus

AB "Vakarų laivų gamykla“ (VLG) įmonių grupė verčia naują istorijos puslapį – baigia įgyvendinti ketvirtį amžiaus puoselėtą strateginį planą remontuoti "Panamax“, "Postpanamax“, "Aframax“ tipo laivus. Tam skirtas pirmasis plaukiojantis dokas, kuris yra didžiausias Baltijos šalyse ir kurio keliamoji galia siekia 33 tūkst. tonų, sutelktomis Uosto direkcijos, įmonės pastangomis jau pastatytas į nuolatinę savo vietą. Pirmąjį laivą remontui jis priims artimiausiu metu, užbaigus paskutinius pasiruošimo darbus.

VLG įmonių grupės generalinis direktorius Arnoldas Šileika pabrėžė, kad teko tikrai daug ir kantriai dirbti, kol planas sukurti Klaipėdoje "Panamax“, "Postpanamax“, "Aframax“ tipo laivų remonto pajėgumus virto realybe. Pagaliau bendrovei atsiveria durys į visiškai naują rinką, kur laukia ženkliai didesnės galimybės. Užbaigus pirmą Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapą, VLG įmonių grupės laivų remonto pajėgumai išaugs net keletą kartų ir ženkliai prisidės prie grupės pardavimų augimo, kas labai svarbu lėtėjant globaliai ekonomikai.

"Šio Malkų įlankos infrastruktūros plėtros projekto etapo užbaigimas mums – džiugus istorinis momentas. VLG įmonių grupės veikla pasieks visiškai naują lygmenį, kas leis lygiaverčiai konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos laivų remonto įmonėmis. Siekdami šio tikslo, per trejus metus, patys į technologijų ir gamybos vystymą investavome 100 mln.Eur, tačiau tokių rezultatų nebūtų be Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos indėlio. Šis projektas neabejotinai yra puikus viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, o dabar kartu lauksime grąžos. Planuojame, kad mūsų laivų remonto pajėgumai išaugs keletą kartų, augant gamybos apimtims, bus sukurta net iki kelių šimtų naujų darbo vietų, o iš atvykstančių laivų bus generuojami papildomi mokesčiai valstybei. Kursime naują pridėtinę vertę įmonių grupės užsakovams, pačiai įmonei, Klaipėdos uostui, miestui bei visai Lietuvai“, – pabrėžė A.Šileika.

"Malkų įlankos infrastruktūros išvystymo projektas šiuo metu yra tarp prioritetinių Uosto direkcijos projektų ir galime pasidžiaugti, kad čia veikiančioms įmonėms netrukus bus sudarytos visiškai kitokios sąlygos plėtoti veiklas. Malkų įlankos akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbai yra užbaigti, o šiuo metu rekonstruojama eilė krantinių, kuriomis naudojasi šioje įlankoje dirbančios įmonės. Didžiuojamės, kad šiandien AB "Vakarų laivų gamykla“, galėdama remontui priimti didžiuosius laivus, yra pajėgi konkuruoti su didžiausiomis Vakarų Europos įmonėmis ir reprezentuoti Klaipėdos uostą ir Lietuvą, kaip stipri laivų remonto ir statybos rinkos dalyvė“, – teigia VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Tai – nepaskutinės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Malkų įlanką. Dabar dėmesys bus skiriamas krantinėms. Atnaujinus 135–136 krantines, bus užbaigtas pirmasis įmonės nuomojamų krantinių rekonstrukcijos etapas. Yra poreikis įgyvendinti ir antrą etapą, kurio tikslas – išvystyti ir pagerinti laivybą Malkų įlankoje, startuos 133–134 ir 131–132 krantinių demontavimu. Jo metu taip pat bus prailginta ir rekonstruota 129–130 krantinė. A.Šileika pažymėjo, kad būtent dėl bendrovės teritorijoje esančių krantinių dabar kyla daugiausia klausimų.

"Gamykla pastatyta prieš daugiau nei pusšimtį metų, tad esanti nuomojama infrastruktūra yra fiziškai nusidėvėjusi, nebeatitinka šiuolaikinių laivybos tendencijų ir poreikių, riboja įmonės galimybes išnaudoti savo technologinį potencialą, pajėgumus remontuoti laivus bei vykdyti krovą. Antras įmonės krantinių rekonstrukcijos etapas užbaigtų Malkų įlankos plėtros projektą, ir taip būtų pagerintos sąlygos čia įsikūrusioms uosto kompanijoms, navigacija akvatorijoje, kur atsirastų galimybė apsisukti iki 300 metrų ilgio laivams. Tikimės, kad bendromis pastangomis bus rasti sprendimai, kurie pateisintų būtinas investicijas, o grąža valstybei iš laivų remonto ir statybos tinkamai įvertinta“, – pabrėžė A.Šileika.

[Tylus]

Naujos galimybės priimti didesnius keltus

Užbaigta Klaipėdos jūrų uosto krantinių, kuriomis naudojasi UAB Centrinis Klaipėdos terminalas, rekonstrukcija. Įgyvendintas projektas atveria naujas galimybes terminale priimti didesnių parametrų keltus.

Įgyvendinant projektą, buvo pailgintos krantinės Nr. 80A ir Nr. 81A, įrengiant papildomą švartavimo aikštelę, kuri tilteliu sujungta su krantine. Taip atsiranda galimybė švartuoti laivus, kurių ilgis siekia 230 m. Iki šiol terminale švartuojami iki 200 m ilgio laivai.

„Šis projektas buvo įgyvendintas pagal trišalę Uosto direkcijos, UAB Centrinio Klaipėdos terminalo ir AB „DFDS Seaways“ sutartį. Galime pasidžiaugti, kad Uosto direkcija savo įsipareigojimus atliko laiku ir, gerindama infrastruktūros parametrus, prisideda prie uosto konkurencinių galimybių gerinimo“, – teigia Vidmantas Paukštė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

„Džiaugiamės, kad projektas užbaigtas ir jau būsime pasiruošę priimti mega ro-ro keltus, kurie statomi keltų kompanijos užsakymu ir Klaipėdoje turėtume pamatyti kitais metais. Tokių parametrų keltai jau dirba Viduržemio jūros regione. Be jokios abejonės, šis infrastruktūros projektas reikšmingai prisideda prie viso Klaipėdos uosto konkurencingumo didinimo, pervežant ro-ro krovinius“, – teigia Karolis Grigalauskas, UAB Centrinio Klaipėdos terminalo generalinis direktorius.

Rekonstrukcijos darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Statmax“, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Tramera“. Darbų kaina, įskaitant PVM – 1,694 mln. Eur.

[Tylus]

Naujas keltas Klaipėdoje jau apšilo kojas

AB „DFDS Seaways“ keltas „Sirena Seaways“ pradėjo dirbti linijoje Klaipėda-Karlshmanas (Švedija) šiemet gegužės 5 d. Jis šiuo metu yra daugiausia keleivių galintis gabenti keltas, plaukiojantis su Lietuvos vėliava. Deja, kol kas jis gali paimti tik pusę keleivių.

Į Klaipėdą „Sirena Seaways“ atplaukė gegužės 1 d. iš Prancūzijos ir iki pirmojo reiso buvo atliekami paruošiamieji darbai. Laive pasikeisdamos dirbs dvi įgulos, kurių kiekvieną sudaro 32 komandos nariai. Į Švediją jis plaukia 6 kartus per savaitę.

Naujasis laivas pakeitė keltą „Liverpool Seaways“ (pastatytas 1997 m.), kuris su Lietuvos vėliava plaukiojo nuo 2014 m. sausio. Iš pradžių jis aptarnavo Karlshamno liniją, vėliau dirbo DFDS maršrute tarp Estijos ir Švedijos, o praeitų metų pabaigoje vėl grįžo į Klaipėdą. Dabar jis parduotas prancūzams ir pastatytas buvusiame Jūrų perkėlos terminale pietinėje uosto dalyje laukia, kol jį pasiims naujieji šeimininkai. Didžioji dalis kelto įgulos buvo perkelta į „Sirena Seaways“.

Dabar, kai DFDS riboja keltuose parduodamų vietų skaičių stengdamasi užtikrinti keleivių saugumą koronaviruso pandemijos metu, reisuose iš Lietuvos į Švediją pradėjo trūkti vietų. Šiuo metu į Karlshamną dažniausiai vykstama darbo reikalais.

„DFDS nuolat planuoja ir ieško galimybių optimizuoti ir vystyti savo laivyną bei maršrutus. Keltas „Sirena Seaways“ padės geriau išlaikyti to paties standarto paslaugas linijoje tarp Lietuvos ir Švedijos“, - sako AB „DFDS Seaways“ viešųjų ryšių ir komunikacijos Baltijos šalims vadovas Vaidas Klumbys.

Maršrutu Klaipėda-Karlshamnas toliau plauks DFDS keltai „Athena Seaways“ ir „Patria Seaways“.


Nėra sėdimų vietų salono

Keltas „Sirena Seaways“ įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre šiemet balandžio 28 d. Iš viso su Lietuvos vėliava atviruose vandenyse plaukioja dvylika DFDS laivų. „Sirena Seaways“ pastatytas 2003 metais, yra 6 metais naujesnis už savo pirmtaką linijoje. Iki tol jis priklausė DFDS A/S. Kurį laiką dirbo viename iš seniausių DFDS maršrutų tarp Anglijos ir Danijos (Harvičas-Esbjergas). Vėliau, uždarius šią 140 metų veikusią liniją, „Sirena Seaways“ buvo išnuomotas Prancūzijos įmonei. Pasibaigus nuomos laikotarpiui atsirado galimybė keltą įdarbinti Lietuvos ir Švedijos linijoje. Iš viso naujajame laive yra 181 kajutė, kurioje gali apsistoti 610 keleivių. Krovininė laivo talpa siekia 2 tūkst. linijinių metrų - net 2 km į vieną eilę sustatytų automobilių.

Šis laivas išskirtinis tuo, kad neturi sėdimų salono vietų, todėl visi keliauja kajutėse. Yra įrengta speciali skaitymo-poilsio zona su panoraminiu vaizdu į jūrą. Jame daugiau kajučių, kuriose galima apsistoti su gyvūnais, yra vaikų žaidimų kambarys, kavinė ir parduotuvė, du restoranai, baras.

„Dabar, kai taikomi apribojimai, vietų skaičius kelte yra sumažintas perpus. Keleiviai, žinoma, džiaugiasi didesniu ir modernesniu laivu. Gaila, kad šiuo metu jiems negalime pasiūlyti įprastų paslaugų - ribojama prekyba didžiulėje kelto parduotuvėje, veikia tik vienas baras, taip pat neveikia užsakomųjų patiekalų restoranas“, - sako V. Klumbys.

Vidutiniškai dabar vieno reiso metu iš Lietuvos į Švediją keliauja 240-280 žmonių, įskaitant ir krovininių vilkikų vairuotojus. Dėl draudimo keltais grįžti iš Švedijos į Lietuvą besinaudojančiųjų šia kryptimi skaičius siekia 100-120 asmenų - didžioji jų dalis yra vilkikų vairuotojai.

...

[Tylus]

Uosto bangolaužių rekonstrukcija

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirašė sutartį su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra dėl Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcijos finansavimo. Projektui skirta 48,8 mln. Eur ES Sanglaudos fondo lėšų.

Rekonstrukcijos metu numatoma sustiprinti esamus pietinį ir šiaurinį bangolaužius, nekeičiant jų konfigūracijos. Abu bangolaužiai kai kuriose vietose bus paaukštinti, dalyje hidrotechninių statinių bus įrengtos atraminės sienutės. Ant pietinio bangolaužio bus įrengtos ir apžvalgos aikštelės gyventojams. Bangolaužius planuojama rekonstruoti per trejus metus.

Įgyvendinus projektą, padidės laivybos uoste saugumas ir logistinės grandinės efektyvumas, t. y., mažės krovinių gabenimo laikas, o dėl trumpesnio išoriniame reide laivų praleisto laiko bus mažinama oro tarša iš laivų. Neįgyvendinant projekto, t. y. eksploatuojant prastėjančios būklės bangolaužius, didėjant didžiųjų laivų skaičiui, vis labiau būtų ribojamas laivų eismas, didėtų laivų ir krovinių prastovos.

Nuo bangų uostą saugantys bangolaužiai pastatyti maždaug prieš pusantro šimto metų. Dabartinis pietinio bangolaužio ilgis – 1 374 m, o šiaurinio – 733 m. Antstato konstrukcija įrengta iš akmenų, supiltų tarp medinių polių. Viršvandeninė dalis sumūryta iš akmenų, vėliau apibetonuota.

[Tylus]

Uosto direkcija už praėjusius metus į valstybės biudžetą perves 28 mln. Eur pelno įmoką

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už praėjusius metus į valstybės biudžetą perves 28 mln. Eur pelno įmoką. Tokio dydžio dividendai valstybei buvo sumokėti ir praėjusiais metais.

"Klaipėdos uostas – viena didžiausių susisiekimo sektoriaus valstybės valdomų įmonių. Uosto indėlis į šalies ekonomiką ir valstybės biudžetą yra itin reikšmingas, ypač šiemet susidarius ekstremaliai situacijai", – sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Uosto direkcijos pelno įmoka už 2019 m. sudaro 70,70 proc. nuo paskirstytinojo pelno – tai yra 28 mln. Eur.

"Vienas iš pagrindinių Uosto direkcijos tikslų yra atsakingai plėtoti uosto infrastruktūrą, kad drauge su uoste veikiančiomis įmonėmis sukurtas infrastruktūros ir suprastruktūros kompleksas generuotų finansinę grąžą Uosto direkcijai ir kurtų pridėtinę vertę miestui ir valstybei", – teigia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius, vyr. finansininkas Martynas Armonaitis.

Pernai įmonė už 2018 m. į valstybės biudžetą taip pat sumokėjo 28 mln. Eur dydžio pelno įmoką. Tai buvo didžiausia iš Susisiekimo ministerijos pavaldumo, valstybės įmonės statusą turinčių įmonių pelno įmoka, sumokėta valstybei. 2018 m. Uosto direkcija už 2017 m. pervedė 22,33 mln. Eur dividendų.

[Tylus]

Klaipėdos uostas pandemijos poveikio nejaučia, lemiamu taps balandis

Dėl krovinių diversifikacijos Klaipėdos uoste pandemija kol kas nejaučiama, tačiau atskiros įmonės mato iššūkių dėl galimo krovinių mažėjimo neapibrėžtu laikotarpiu, sako, o lemiamu mėnesiu taps balandis, rašo „Verslo žinios“.

Uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, jog balandį koronaviruso poveikis gali pasireikšti. Pirmiausia – konteinerių ir „ro-ro“ keltų krovoje. Laikinasis uosto vadovas Vidmantas Paukštė priduria, jog poveikį pajus ir kruizinė laivyba.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Klasco“ vadovo Vytauto Štumbergo teigimu, bendrovė dirba įprastu ritmu ir kol kas neskaičiuoja jokios tiesioginės žalos, tačiau lemiamu mėnesiu taps balandis – jei pramonė Europoje neatsigaus ir pandemija tęsis, gali mažėti krovinių srautai keltų linijose. Pasak „Klaipėdos naftos“ vadovo Dariaus Šilenskio, šiemet terminalo veiklos efektyvumas ir toliau turėtų išlikti aukštas, tačiau koronaviruso poveikio jis kol kas neprognozuoja.

Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) vadovas Vaidotas Šileika teigia, jog po rekordinio pirmojo ketvirčio, balandį skaičiuojamas 35 proc. nuosmukis, ypač konteinerių krovoje. Krova, anot jo, mažėjo, dėl sumažėjusių krovinių Europos kryptimis, be to, įmonė dabar pajuto Kinijos karantino poveikį.