Parašė Eidvis
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] Tramvajus Kaune
Collapse
X
-
- 5 patinka
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Krabas negarsėja kaip VT gerbėjas ar ką nors apie jį labai suprantantis. Jam nelygis (spėju) ir bbd ant VT.
Krabas pats gal ir nevažinėja VT bet skaičiuot moka ir supranta, į ką kur ir kada reikia investuoti.
Ir nereikia būti mero gerbėju, kad matyti ir racionalius jo darbus, o ir tokių darbų yra.
- 6 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Gator Rodyti pranešimą
Krabas negarsėja kaip VT gerbėjas ar ką nors apie jį labai suprantantis. Jam nelygis (spėju) ir bbd ant VT.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Tomas Rodyti pranešimą
Dėl to, kad krabas mėgsta brangius žaislus.
Komentuoti:
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas (...) Atsakymas būtų dėl to, kad:
Komentuoti:
-
o jūs pataisykit mane, ar tramvajus, vienas iš pagrindinių privalumų neturėtų būti tai, kad ji važiuoja savo bėgiais ir piko metu turi pranašumą prieš visas kitas transporto priemones nes jam nereikia stovėti kamščiuose?
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Effka Rodyti pranešimąSusidaro įspūdis, kad televizija tyčia formuoja neigiamą nuomonę šiuo klausimu.O čia dar Kaunas ir KMS - gerų žodžių tikrai nerodys.
- 5 patinka
Komentuoti:
-
-
Parašė Elis Rodyti pranešimąratinės transporto priemonės kurios gali pervežti labai ribotą žmonių skaičių visados pralaimės bėginiam transportui.
Komentuoti:
-
Šiandien per TV3 žinias buvo reportažas apie tramvajų Kaune ir panašu, kad entuziazmo įrengti tramvajų KMS turi ir tikiuosi nespristygs. Tik man labai nepatiko, kai klausia nuomonės apie tramvajų pensijinio amžiaus moteriškių, kurios iškarto dvelkia negatyvu, nenoru diegti naujovių. Susidaro įspūdis, kad televizija tyčia formuoja neigiamą nuomonę šiuo klausimu.
- 21 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąTada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
- 15 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąVertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
Savaeigiai autobusai kita kalba, bet visai neaišku, kada jie pasidarys tinkami kasdieniam naudojimui.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas ir kodėl kiti jį turi? Atsakymas būtų dėl to, kad: ,
1. Tramvajams reikia mažiau vairuotojų. Gal kada ir neatrodo, bet miesto autobusų vairuotojo atlyginimo kaina yra žymiai didesnė, nei kuro sąnaudos. Dėl to jei tramvajui reikia mažiau vairuotojų - tai smarkiai mažina jo eksploatavimo išlaidas.
2. Elektra yra pigesnė už benziną/dyzelį.
3. Ilgas sąstatas sutalpina daug keleivių ir iš esmės tai reiškia mažesnius kamščius.
Yra ir minusų, tokių kaip:
1. Brangi pradinė įdiegimo kaina
2. Tramvajai, dėl didesnio pervežamų keleivių skaičiaus, turi mažiau sustojimų stotelėse (keleiviams ilgesnis kelias pėsčiomis iki stotelių) ir retesnį grafiką (keleiviams gali tekti taikytis prie grafiko, o ne prie marešruto).
Vertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
Taip pat, galvojant kad per X laiko atsiras Y skamba kaip gera atmazkė nieko nedaryt ir laukt stebuklo. Kol mes laukiam išgelbėtojo ant balto žirgo, visos šalys aplink vystosi tramvajų sistemas. Primenu, kad net Daugpilis, Panevėžio lygio miestas per pastaruosius kiek, 5 metus pasididino tinklą 2 linijom?
- 13 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Magician Rodyti pranešimą
Irgi turėjau tokią mintį, bet pagalvojau kad man labai smagiai atrodo Pilis-LEZ greitasis (ir dažnai kursuojantis autobusas) bei Emsi/plovyklos prie Muravos konvertavimas į normalią, dengtą persėdimų į tramvajus stotelę.
Žmonės dirbantys LEZ turėtų tiesioginį priėjimą prie maršruto, kuris taip pat stoja tramvajaus linijos pradžioje ir pabaigoje. Taip, esame nepratę persėdimų matyti kaip įprastos ar patogios transporto sistemos praktikos. Tačiau jeigu jie važiuotų kas 5-6 minutes, o procesas būtų šiltas, sausas, ir patogus, manau kad turėtume visai veiksmingą VT stuburą. Ateityje tai galėtų tapti ir nauja tramvajaus linija.
Aišku, man nesuprantama, kodėl iš Lezo nėra daugiau normalių išvažiavimų tarkim ties šiukšlių deginimu, bet čia jau kita tema.
Tramvajus turėtų važiuoti savo bėgiais ir jam kamščiai neturėtų didelės įtakos, tuomet jis turėtų didelį privalumą prieš automobilius ir visą kitą viešąjį transportą.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
Parašė iPhone Rodyti pranešimąMano nuomone, tramvajaus linija labai praverstų LEZui.
Leze dirba tūkstančiai žmonių kuriems manau tai būtų patogus susisiekimas.
Žmonės dirbantys LEZ turėtų tiesioginį priėjimą prie maršruto, kuris taip pat stoja tramvajaus linijos pradžioje ir pabaigoje. Taip, esame nepratę persėdimų matyti kaip įprastos ar patogios transporto sistemos praktikos. Tačiau jeigu jie važiuotų kas 5-6 minutes, o procesas būtų šiltas, sausas, ir patogus, manau kad turėtume visai veiksmingą VT stuburą. Ateityje tai galėtų tapti ir nauja tramvajaus linija.
- 8 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Litch Rodyti pranešimąNet nesinori atrasyti i tokias blevyzgas.Tai ir į troleibusus galima skirtingai kėdes sudėt...
Pritariu Eidvis komentarui, ypač dėl neadekvačių investicijų šiai dienai.
Komentuoti:
-
Parašė Eidvis Rodyti pranešimąPirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas ir kodėl kiti jį turi? Atsakymas būtų dėl to, kad: ,
1. Tramvajams reikia mažiau vairuotojų. Gal kada ir neatrodo, bet miesto autobusų vairuotojo atlyginimo kaina yra žymiai didesnė, nei kuro sąnaudos. Dėl to jei tramvajui reikia mažiau vairuotojų - tai smarkiai mažina jo eksploatavimo išlaidas.
2. Elektra yra pigesnė už benziną/dyzelį.
3. Ilgas sąstatas sutalpina daug keleivių ir iš esmės tai reiškia mažesnius kamščius.
Yra ir minusų, tokių kaip:
1. Brangi pradinė įdiegimo kaina
2. Tramvajai, dėl didesnio pervežamų keleivių skaičiaus, turi mažiau sustojimų stotelėse (keleiviams ilgesnis kelias pėsčiomis iki stotelių) ir retesnį grafiką (keleiviams gali tekti taikytis prie grafiko, o ne prie marešruto).
Vertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
- 11 patinka
Komentuoti:
-
Pirmiausia reikėtų užduoti klausimą - o kodėl tas tramvajus reikalingas ir kodėl kiti jį turi? Atsakymas būtų dėl to, kad: ,
1. Tramvajams reikia mažiau vairuotojų. Gal kada ir neatrodo, bet miesto autobusų vairuotojo atlyginimo kaina yra žymiai didesnė, nei kuro sąnaudos. Dėl to jei tramvajui reikia mažiau vairuotojų - tai smarkiai mažina jo eksploatavimo išlaidas.
2. Elektra yra pigesnė už benziną/dyzelį.
3. Ilgas sąstatas sutalpina daug keleivių ir iš esmės tai reiškia mažesnius kamščius.
Yra ir minusų, tokių kaip:
1. Brangi pradinė įdiegimo kaina
2. Tramvajai, dėl didesnio pervežamų keleivių skaičiaus, turi mažiau sustojimų stotelėse (keleiviams ilgesnis kelias pėsčiomis iki stotelių) ir retesnį grafiką (keleiviams gali tekti taikytis prie grafiko, o ne prie marešruto).
Vertinant visus + ir - problema, bent jau man, yra ta, kad tramvajaus įdiegimui reikia didelių pinigų ir turbūt kaip minimum 10 metų. Tada kyla klausimas - kokiame pasaulyje mes gyvensim po 10 metų? Esmė yra ta, kad kai bus išvystytos savaeigių automobilų (AI) technologijos, kai elektromobilių baterijos taps pakankamai efektyvios - tramvajus praras visus savo efektyvumo pliusus ir liks tik su minusais. Yra labai realus scenarijus, kad AI ir 'elektrobusų' technologijos po 10 metų sukels tramvajų griūti ir eros pabaigą. Aš pamenu Lietuvoje laikus, kai kažkas vis dar laikėsi laidinių telefonų, kartais net investavo milžinikškus pinigus į jų įvedimą, t.y. išmesdami pinigus į balą, nes vėliau vistiek perėjo prie naujų technologijų. Dėl to nereikia daryti klaidos ir tramvaju vertinti tik iš kažkokių sentimentų, tramvajaus laikai suskaičiuoti, klausimas tik kada jie baigsis - po 5, 10 ar 50 metų.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė ernissss Rodyti pranešimąFaktas??? Tikrai jau baikit svaigt Dar kartą jums rašau, kad erdvumas, tai yra užpildymo tankis, o jūs savo "faktą" grindžiate tramvajaus kursavimo dažnumu ir jo didesne talpa, nors neturite ir net negalite turėti net menkiausios patikimos informacijos apie tai
Nėra Kaune numatytas nei vienas tramvajaus maršrutas, nėra įvertintas jokio maršruto keleivių srautas ir tuo labiau kokio dydžio, kokiais intervalais tramvajus turėtų kursuoti...
P.S. gal suklysiu, bet Tokijuje yra vienas geriausiai išvystytų VT pasaulyje. Viena iš bėginio transporto rūšių yra metro ir jis ten būna toks perpildytas.... Čia galite pasižiūrėti apie bėginio transporto erdvumą
https://youtu.be/CopPs6E_sV0?si=EsnnnNuBTQhiDT8L
- 9 patinka
Komentuoti:
-
Parašė Litch Rodyti pranešimąTai visiskai ne mano nuomone, tai yra pagrįstas faktas tramvajaus keleiviu kabina yra erdvesne nei autobuso ar troleibuso. Net nemaniau, kad siame forume ji dar reiketu irodineti. O del zymiai didesnes talpos ir vidutinio projektonio tramvajaus kursavimo daznumo Kauno dydzio mieste sausakimsai uzpildyti tramvaju, kaip dabar daznai nutinka su autobusais/troleibusais, ir kas yra viena is ju nepopuliarumo priezasciu, yra mazai tiketinas atvejis.
Dar kartą jums rašau, kad erdvumas, tai yra užpildymo tankis, o jūs savo "faktą" grindžiate tramvajaus kursavimo dažnumu ir jo didesne talpa, nors neturite ir net negalite turėti net menkiausios patikimos informacijos apie tai
Nėra Kaune numatytas nei vienas tramvajaus maršrutas, nėra įvertintas jokio maršruto keleivių srautas ir tuo labiau kokio dydžio, kokiais intervalais tramvajus turėtų kursuoti...
P.S. gal suklysiu, bet Tokijuje yra vienas geriausiai išvystytų VT pasaulyje. Viena iš bėginio transporto rūšių yra metro ir jis ten būna toks perpildytas.... Čia galite pasižiūrėti apie bėginio transporto erdvumą
https://youtu.be/CopPs6E_sV0?si=EsnnnNuBTQhiDT8L
Komentuoti:
Komentuoti: