[KAU] Tramvajus Kaune

[Dominykas Dikčius]

Mano manynu daryti apklausas internetu yra gan bereikšmiška, nes perdaug lengva išreikšti neigiamą nuomonę/ją išpūsti iš masto. Interneto pagalba gali atrasti tiktais 90% palaikomas idėjas, visos kitos paskęsta negatyvo jūroje, kurioj niekas nenori klausytis argumentų kodėl tai yra gera mintis.

[Palpatine]

Ir, beje, trečioji linija eitų Donelaičio g. prieš eismą?

Tramvajų eismas būtų dvipusis, ir matyt 1 juosta automobiliam ir VT vienpusė

[gazebo]

Kas vyksta Kaune straipsnio "asociatyvinė" foto tramvajaus gera - Oslo tramvajaus avarija, nežinau jau kelintas dugnas pramušinėjamas...

[Palpatine]

Facebook'e "Kas Vyksta Kaune" vyksta apklausa ar reikia tramvajaus Kaune. Kviečiu sudalyvauti diskusijoje.

https://www.facebook.com/share/p/19sWH9Bhni/

Įdomūs variantai, gaila kad Šilainiai lieka už borto.

[Sklansky]

Ir, beje, trečioji linija eitų Donelaičio g. prieš eismą?

[Palpatine]

Facebook'e "Kas Vyksta Kaune" vyksta apklausa ar reikia tramvajaus Kaune. Kviečiu sudalyvauti diskusijoje.

https://www.facebook.com/share/p/19sWH9Bhni/

Kažkokia kaimo tetų ir automarozų kuriem gatvės ir taip siauros virkavimai

[Sklansky]

Kitos trasos. Na, šiek tiek besidubliuojančios, nes naujai kitom trasom bėgiai būtų tiesiami Savanorių pr., Ožeškienės, Donelaičio, Gertrūdos, Šauklių gatvėmis ir Vytauto pr.

[Litch]

Facebook'e "Kas Vyksta Kaune" vyksta apklausa ar reikia tramvajaus Kaune. Kviečiu sudalyvauti diskusijoje.

https://www.facebook.com/share/p/19sWH9Bhni/

[Palpatine]

TV3 reportažas:
https://youtu.be/I36-9B5Z2F0?t=1228

Labai įdomus planas, ne pats geriausdias bet galima įžiūrėti stoteles, tik nesuprantu kuo tikėti, kai pradinėje schemoje galinė stotelė yra prie Eigulių Norfos, o šitame plane Šiaurės/Žemkalnio g sankryžoj. Gal kas nutuokia, kur yra geresnės kokybes planas?



P.S. stotelių skaičius sakyciau mažokas, pvd kodėl nėra numatyta prie gaisrinės KM? ten ir dabar nėra jokios stotelės ir reikia tolokai paeiti, jau nekalbant apie naują traukos objektą tem - Mokslo muziejų. Geležinkelio stoties st. irgi keistoje vietoje

[Savitarnos kasa]

2032
nesu tikras ar sulauksiu

[Kaid]

Gal kas turi straipsnį?

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...s-ar-es-pinigu

Ne visas straipsnis, esminės pastraipos:

Martynas Matusevičius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas, VŽ nurodė, kad įmonės „Smart Continent“ beveik metus vykdytoje studijoje vertintos keturios tramvajaus Kaune trasos alternatyvos.

Kaip pavyzdys parinkta ketvirtoji trasa (C.2), einanti Kauno pagrindinės dalies (Šiaurės pr., Pramonės pr., K. Baršausko g., Tunelio g., Karaliaus Mindaugo g.) ir Senamiesčio gatvėmis (Birštono g., Gimnazijos g. Šv. Gertrūdos g., Šauklių g. iki Jonavos žiedo, šalia Kauno pilies).

Būtent šios trasos preliminari kaina ir grafikas buvo apskaičiuota studijoje. Jos rengėjų vertinimu, linijos įrengimas, įskaitant depą, inžinerinę infrastruktūrą, bėgius, transporto priemonių įsigijimą, kainuotų apie 240 mln. Eur. Jeigu įgyvendinimas prasidėtų 2025 m., tramvajus galėtų pradėti funkcionuoti 2032 m.

„Įrengus tramvajaus liniją, sumažėtų bendra automobilių rida tinkle (iki 10,8 mln. km per metus). Tai lemtų metinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų Kauno transporte sumažėjimą 1,3%, taip pat ir energijos suvartojimo sumažėjimą 1,4%“, – nurodė M. Matusevičius.

Bendras socioekonominis tramvajaus poveikis vertinamas apie 10,6 mln. Eur per metus. Metinės veiklos sąnaudos sudarytų vidutiniškai apie 1,9 mln. Eur be reinvesticijų.

V. Matijošaitis VŽ atsiųstame komentare pažymėjo, kad tramvajaus infrastruktūros įrengimas nėra pigus.

„Kaunas galimybę įsirengti tramvajų svarstys, jeigu bus užtikrintas finansavimas iš valstybės lėšų arba sulaukta ES paramos – taip, kaip daroma visoje Europoje“, – teigė meras.

Kauno miesto savivaldybė analizavo savo miestų partnerių finansavimo pavyzdžius. Brešos (Italija) ir Torunės (Lenkija) tramvajaus infrastruktūros įrengimą valstybė ir ES dengia nuo 80% iki 100%. Į Kauną dydžiu panašaus Erfurto (Vokietija) tramvajaus projektui valstybė skyrė 75% sumos. Talinas (Estija) savo tinklo plėtimui gavo 58% dalinį finansavimą iš europinių RRF (angl. Recovery and Resilience Facility) fondų.

„Nors Brešos ar Torunės miestai yra bene dvigubai mažesni už Kauną, tačiau tramvajų projektus sėkmingai vykdo „nuo nulio“ ir mato didelę perspektyvą šiai transporto rūšiai. Pagrindinis jų argumentas – transportu perkrautų gatvių atlaisvinimas. Gaila, jog lig šiol valstybė su ES institucijomis šiuo klausimu nesiderėjo. Turėdami studijos pateiktus siūlymus ir miestų partnerių pavyzdžius, kalbėsimės su centrine valdžia dėl galimo ES lėšų skyrimo. Su šia Vyriausybe tikimės konstruktyvaus darbo“, – VŽ nurodė V. Matijošaitis.

Sutartis su studijos rengėjais „Smart Continent“ pasirašyta 2024 vasario 28 d., paslaugos miesto biudžetui kainavo beveik 200.000 Eur.

Andrius Jaržemskis, šios įmonės vadovas ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, VŽ sakė, kad bendrovė nagrinėjo ne tik tramvajaus tinkamumą Kaunui, o kelias alternatyvaus transporto įgyvendinimo galimybes.

„Ant stalo buvo trys alternatyvos: greitieji autobusai, važinėjantys visiškai atskiromis juostomis, metro ir tramvajus“, – sakė pašnekovas.

„Kauno srautams tramvajus yra kaip ir pakankama alternatyva, tinkamesnė už greitąjį autobusą, nes jie nelabai išsprendžia problemos, jeigu dalyvauja bendrame eisme. Metro pasirodė per brangus ir ekonomiškai nelogiškas“, – pridūrė jis.

Vertinimui pasitelkti ne tik esamo eismo srauto duomenys, tačiau ir kauniečių apklausos – „Smart Continent“ apklausė virš 10.000 žmonių viešose vietose ir netgi ėjo į gyventojų namus.

Surinkti ir į modeliavimo programą sudėti duomenys parodė ir potencialiai palankiausios tramvajaus trasos modelį – pradedant Kauno senamiesčiu prie Kauno pilies, tuomet kelionę tęsiant Mindaugo prospektu, pravažiuojant pro „Žalgirio“ areną ir „Akropolį“, Geležinkelio stotį, kylant į kalną K. Baršausko gatve, tuomet nusukant į Pramonės ir Šiaurės prospektus.
„Niekur nežiūrėjome,tiesiog pabandėme pradėti nuo balto lapo, susirinkę duomenis apie srautą ir apklausę žmones. Jie parodė, kad šioje trasoje gali susiformuoti didžiausi srautai. Tokiam transporto būdui kaip tramvajai svarbu, kad stotelių būtų daug, jis būtų užpildytas vadinamaisiais „trumpais keleiviais“ – ne per visą maršrutą nuo vieno galo iki kito, bet trumpuose maršrutuose, kadangi dažnis yra svarbus. Norint, kad žmonės jį rinktųsi, jis negali važiuoti kartą į valandą“, – nurodė A. Jaržemskis.

Studijos rengėjai apskaičiavo, kad maršrutui reikėtų ne mažiau nei 20 tramvajaus sąstatų.

„Jų reikia dėl dažnių, tą daro ir kiti miestai. Jeigu tramvajus nevažiuos kas kelios minutės, jo geriau išvis nedaryti, nes žmonės juo nesinaudos“, – nurodė A. Jaržemskis.

Tai, kad vertinta trasa eina plačiais Kauno prospektais, pašnekovas vadino „sėkmingu sutapimu“ – modeliavimas parodė, kad čia srautai galėtų būti efektyviausi, o tai, kad nereikėtų bėgių tiesti siauromis Kauno gatvėmis, mažiau blaškytų ir vairuotojus.

[Savitarnos kasa]

Nenustebciau, jog bendrai visuomenėje tokios kolkas dar utopinės idėjos susilaukia daug palaikymo, kai paskaičius komentarus apie tramvajų Kaune apart šio forumo dominuoja vien neigiami komentarai.

labai į temą:

[gazebo]

Man esminis klausimas, kiek pinigu butu galima pasiimti is ES fondu tokiai linijai? Jei ja statys ir paleidines tarkim kokius 5 metus tai kas met gautusi apie 50 mln € i metus be finansavimo. Turint 50% ES finansavima - 25 mln €/ metams. Gaunant dar kazkiek is vyriausybes man nebeatrodo tokia didele utopija is finansines puses.

Olštyno tramvajaus tai daugiau nei pusę kainos ES finansavo. Pavyzdžiui, čia jau esamos Olštyno tramvajaus sistemos plėtimo projektas, kur ES finansavo 84,859 mln. eurų iš visos 122,451 mln. eurų kainos: https://ec.europa.eu/regional_policy...nded-tram-line
Tuo tarpu gerokai brangesnio Cluj-Napoca metro, kurio kaina 2,8 mlrd. eurų, didesnę dalį finansuoja iš Rumunijos biudžeto (ES - apie 10 proc.): https://urban-mobility-observatory.t...-2024-06-18_en

[iPhone]

Beprasme diskusija apie AI automobilius. Tai niekaip nesusije su tramvajaus linijos ir viesojo transporto sistema kaune.
Tiesiog tersiama tema. Apie koki pilnaverti AI gali vykti diskusija kai ES niekaip nesugeba leisti FSD naudoti europoje greitkeliuose ir t t. Koks dar auto parko pasikeitimas turi but kur musu auto amziaus vidurkis yra pakankamai didelis tai jei kazkur pasaulyje pradetu tai veikti tai lt kazkas apciuopiamo butu dar uz 15 metu.. taip kad nesvaigstam nesamoniu ir netersiam temos.
Tema - tramvajus kaune.

Man esminis klausimas, kiek pinigu butu galima pasiimti is ES fondu tokiai linijai? Jei ja statys ir paleidines tarkim kokius 5 metus tai kas met gautusi apie 50 mln € i metus be finansavimo. Turint 50% ES finansavima - 25 mln €/ metams. Gaunant dar kazkiek is vyriausybes man nebeatrodo tokia didele utopija is finansines puses.

[eigh]

Esminis dalykas matosi antraštėje:

O kodėl ne taip?

Kauno tramvajaus projektas: kainuotų 240 mln. Eur, V. Matijošaitis lauktų valstybės ar ES pinigų

ES juk ne kartą finansavo viešojo transporto projektus.

[Tomas]

Gal kas turi straipsnį?

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...s-ar-es-pinigu

Esminis dalykas matosi antraštėje:

Kauno tramvajaus projektas: kainuotų 240 mln. Eur, V. Matijošaitis lauktų valstybės ar ES pinigų

[Sklansky]

Gal kas turi straipsnį?

https://www.vz.lt/logistika-ir-trans...s-ar-es-pinigu

[eigh]

Tokių sistemų ne tik ten yra, Kopenhaga, ką tik atidarytas Thessaloniki metro ir begalės kitų. Bet turbūt niekas nešneka apie šį, nes čia jau metro, jis nebūtinai turi eiti po žeme visur, bet visur visiškai atskirtas nuo kitų eismo dalyvių ir tokia kaina nelabai Kauno kišenei.

Tai taip, Rennes tik sąlyginai mažas miestas, kurį galima sėkmingai lyginti su Kaunu. Yra tokių sistemų jau daug kur, įskaitant ir Paryžių, kur vairuotojų nebėra vienose populiariausių 1 ir 4 linijose.

Taip, galbūt Lietuvoje tai kol kas sunku įsivaizduoti. Bet lygiai taip pat neaišku, ar artimiausiu laiku įvyks mistinė revoliucija, kuri, kaip kai kas forume teigia, padarys tramvajus nebeaktualia transporto priemone. Priminsiu, kad po Antrojo pasaulinio karo futuristai Amerikoje svaigo apie skraidančius automobilius. Rezultatą matome - amerikiečiai ir toliau stovi milžiniškuose kamščiuose, tik dabar jau svaigsta apie AI madą, kuri gal išspręs, o gal ir neišspręs, kamščių problemos.

[Malach]

Kažin kodėl driverless entuziastai neagituoja už lengvąjį metro be vairuotojo, koks yra Rennes mieste Prancūzijoje? Tai būtų tikroji revoliucija, kurią įvykdžius būtų galima siaurinti kelius, skirti daugiau erdvės naujiems būstams, ofisams, viešosioms erdvėms.

Bet tech bros niekada nepasisako už efektyvias ir apgalvotas valstybės sektoriaus investicijas į viešąją infrastruktūrą. Priešingai - siūloma laukti dar n metų, kol muskai ir bezosai sugalvos kažką naujo. Arba nesugalvos, jeigu pasirodys nepelninga.

Tokių sistemų ne tik ten yra, Kopenhaga, ką tik atidarytas Thessaloniki metro ir begalės kitų. Bet turbūt niekas nešneka apie šį, nes čia jau metro, jis nebūtinai turi eiti po žeme visur, bet visur visiškai atskirtas nuo kitų eismo dalyvių ir tokia kaina nelabai Kauno kišenei.

[eigh]

Kažin kodėl driverless entuziastai neagituoja už lengvąjį metro be vairuotojo, koks yra Rennes mieste Prancūzijoje? Tai būtų tikroji revoliucija, kurią įvykdžius būtų galima siaurinti kelius, skirti daugiau erdvės naujiems būstams, ofisams, viešosioms erdvėms.

Bet tech bros niekada nepasisako už efektyvias ir apgalvotas valstybės sektoriaus investicijas į viešąją infrastruktūrą. Priešingai - siūloma laukti dar n metų, kol muskai ir bezosai sugalvos kažką naujo. Arba nesugalvos, jeigu pasirodys nepelninga.