Vilniaus tramvajus

[eigh]

Vilniaus centras pagal gyventojų pasiskirstymą kažkur Viršuliškėse ir yra netoli spaudos rūmų.
Senoji stotis visada buvo miesto pakraštyje, o miestui į tą pusę neaugant taip ir liko pakraštyje toli nuo daugumos gyventojų miestui plečiantis į priešingą pusę.
Pusės milijono miestams yra normalu turėti daugiau nei vieną didelę geležinkelio stotį/terminalą.
Kas tunelį ar ne kas nežinom kas bus už šimto metų bet dabar blogiausia kad niekas net neplanuoja kaip pritraukti tarpmiestinį geležinkelį arčiau didžiosios daugumos miesto gyventojų.

Traukiniai ir neprivalėtų kažkur apsisukinėti, būtų terminalas kol atsirastų tunelis.
Daugumai gyventojų stotis prie spaudos rūmų būtų patogesnė, nukentėtų tik keliaujantys į oro uostą bet jie mažuma lyginant su važiuojančiais namo ar į biurus Spaudos kvartale, prie Litexpo ar NMC:

Nuo Sietyno stotelės iki Europos a. su 4G kelionė 9 minutės
Nuo traukinių stoties iki Europos a. su 1G 15 minučių ir dar 8 minutės eiti pėsčiomis nuo Žaliojo tilto st., viso kelionė 23 minutės

Tai palaukit, nuo Sietyno, ar nuo Pilaitės laukų? Skirtumas yra, 9 minutės nebesigautų Beje, nuo Žaliojo tilto (pagrindinio miesto persėdimo taško) iki stoties su 1G yra tik 12 min.

O apie gyventojų centrą aplink Viršuliškes, bijau, kiek perspausta. Jis drąsiai gali būti kalno apačioje, kažkur apie Panoramą, o gal ir kiek aukščiau - aplink Žalgirio gatvę. Ar jūsų nuomone Pilaitėje gyvena tiek žmonių, kad taip nutempia populiacijos centrą į vakarus? Nepamirškite, kad miesto plėtra dabar vyksta ir rytuose - įvairiausi markučiai, kalnėnai, naujieji antakalniai (kaip meras vadina) sprogsta ne ką mažiau nei Pilaitės suburbai. O kur dar prie oro uosto statomas miestas.

Būtų labai logiška pastatyti pravažiuojamą stotį kažkur vakaruose aplink Spaudos rūmus/Pilaitę, bet Vilniaus dydžio miestui dviejų PAGRINDINIŲ (terminus) stočių nereikia. Kur važiuotų, tarkime, Kaunas - Vilnius traukiniai - į Pilaitę ar Stotį? Ar kas antras? Tuomet intervalas mažėja dvigubai. Beje, net ir gerai pagalvojus, nelabai ateina į galvą gerą susisiekimą turinčių miestų, kuriuose traukiniai apsisuktų rajonuose ir neprivažiuotų iki centro ar jo apylinkių.

[Rastinėnas]

Įsivaizduoju pirmą liniją ir ties nuo Pilaitės iki Europos per Konstitucijos pr. Gatvės viduryje palikta daug vietos tiesti bėgius. Tai manau išspręstų kamščių problemą Pilaitės gyventojams (bent jau tiems kas naudojas VVT). Žinoma reiktų kastis po Laisvės pr. ir statyti tramvajaus viaduką virš Vakarinio aplinkelio, bei Geležinio vilko g. Įdomu pagalvot kiek užtruktų pasidaryt šiuos darbus. Tiesiant linija toliau reiktų statyti viaduką dar ir virš Žirmūnų žiedo ir pertvarkyti Antakalnio gatvės eismą, kad gatvės viduryje tilptų bėgiai (Panaikinti karius posukius, nes dabar daugelis stoja antroj juostoj, kad suktų į kairę).

Apie senamiestį, kasimasi po žeme, net nežinau ką ir pagalvot, todėl tikiu, kad nestatys visko iš kart, o po liniją, pradedant nuo Pilaitės. Linijos statybą suskirstys etapais. Užbaigus vieną etapą, nebaigtos linijos maršrutą tęs greitieji autobusai.

[jan]

Tai palaukit, nuo Sietyno, ar nuo Pilaitės laukų? Skirtumas yra, 9 minutės nebesigautų Beje, nuo Žaliojo tilto (pagrindinio miesto persėdimo taško) iki stoties su 1G yra tik 12 min.

Savalaikiškai planuojant buvo galima pastatyti vakarinę stotį prie Sietyno st., ir dabar būtų galima rasti erdvės keturių platformų stočiai po Pilaitės pr.

Dabar žiūrint nuo stoties iki Žaliojo tilto 10:08 - 10:22 , 14 minučių, vakar kitu metu buvo 15, persėdimas persėdimu bet google skaičiavo kad grečiau nueiti nei persėsti tuomet, dabar idealiu atveju persėdant į 3G jeigu pasitaiko bus 21 min, vis tiek ženkliai ilgiau už 9 arba 13 nuo outleto laukuose su 4G.

Norėčiau pamatyt skaičiavimus per kiek laiko tramvajus nuo senosios stoties nuvežtų iki Europos a.

O apie gyventojų centrą aplink Viršuliškes, bijau, kiek perspausta. Jis drąsiai gali būti kalno apačioje, kažkur apie Panoramą, o gal ir kiek aukščiau - aplink Žalgirio gatvę. Ar jūsų nuomone Pilaitėje gyvena tiek žmonių, kad taip nutempia populiacijos centrą į vakarus? Nepamirškite, kad miesto plėtra dabar vyksta ir rytuose - įvairiausi markučiai, kalnėnai, naujieji antakalniai (kaip meras vadina) sprogsta ne ką mažiau nei Pilaitės suburbai. O kur dar prie oro uosto statomas miestas.

Vien Pilaitėje negyvena tiek, bet Lazdynų,Karoliniškių, Viršuliškių, Justiniškių, Pašilaičių mikrorajonai tą centrą patraukia kažkur link Mados, kažkada Pakalnis dalinosi schema kur tiksliai tas centras.
Spaudos rūmai gera vieta nes ne tik didelis gyventojų tankis aplink bet ir susikerta dvi intensyvios VT ašys.

Vykstanti plėtra net jei būtų apylygė į visas kryptis neprilygs jau įvykusiai plėtrai.

Būtų labai logiška pastatyti pravažiuojamą stotį kažkur vakaruose aplink Spaudos rūmus/Pilaitę, bet Vilniaus dydžio miestui dviejų PAGRINDINIŲ (terminus) stočių nereikia. Kur važiuotų, tarkime, Kaunas - Vilnius traukiniai - į Pilaitę ar Stotį? Ar kas antras? Tuomet intervalas mažėja dvigubai. Beje, net ir gerai pagalvojus, nelabai ateina į galvą gerą susisiekimą turinčių miestų, kuriuose traukiniai apsisuktų rajonuose ir neprivažiuotų iki centro ar jo apylinkių.

Važiuotų ten kur patogu daugumai keliautojų, ir taip, dalis galėtų važiuoti į seną stotį, dalis į vakarinę.
Ateityje turėti 4 traukinius per valandą į Kauną nebūtų neįtikėtina. Šiuo metu traukiniai daug keleivių netenka nes daugumai gyventojų vakarinis aplinkkėlis taip arti kad su mašina gali nuvažiuoti iki Kauno kol su VT pasiektum tik Vilniaus traukinių stotį.

Spaudos rūmai nebūtų 'aspsisukimas rajone", čia ne Gariūnai, nors daugumoje Kinijos miestų greitieji traukiniai dar toliau stoja.

[eigh]

Na su Kinijos miestų mastais ir greitaisiais traukiniais lygintis turbūt nereikėtų. Ten paralelinės stotys aptarnauja tiek gyventojų, kiek nėra visoje Lietuvoje, o koks būtų vakarinės Vilniaus stoties radiusas? 200-300 tūkst. žmonių? Gal ir mažiau. Ką jau kalbėti apie turistus bei miesto svečius, kuriems ta Pilaitė išvis neaktuali.

O keturi traukiniai į Kauną yra labai neįtikėtina. Net tokiose šalyse kaip Belgija, kur traukiniai yra svarbiausia susisiekimo priemonė, tarp dviejų pagrindinių miestų (beje, didesnių nei Lietuvos) nekursuoja keturi traukiniai per valandą.

Esmė labai paprasta - visgi centras, o ne teritorijos aplink miegamuosius rajonus išlieka esminiu traukos tašku. Dalį traukinių ginti į centrą, dalį į Pilaitę ne tik gerokai praretintų grafiką, bet ir sukurtų bereikalingos sumaišties ir kainuotų milžiniškus pinigus infrastruktūrai. Geriausiai stočiai tiktų Šnipiškės aplink Europos aikštę, bet čia būtų amžiaus projektas ir niekas tunelių traukiniams niekada nekas nei po Pilaitės, nei po Konstitucijos prospektais.

Tiesą sakant, esu gana skeptiškas ir Rail Baltica per oro uostą, ypač kai bus tramvajus, kuris patogiai iš stoties į oro uostą nuveš per 15 min. Beje, dabartinė stotis yra beveik prie pat oro uosto - tai irgi didelis pliusas, jei norime skatinti žmones iš kitų Lietuvos miestų į skrydžius vykti ne automobiliu, o VT.

[sleader]

Kertamas Gudelių pilkapynas. O dėl reljefo, ar teko žvilgtelti iš tiesų? Nes realistiškai, tilto atstumas panašiai kaip kito RB tilto būtų, ir kitoje Neries pusėje tiesiai į tunelį lysti reiktų.

Na tiek OT šiam kartui, daugiau nesiplėsiu, bet sakyti kad čia būtų buvę gana paprasta ir kad čia reljefas nėra sudėtingas tai truputi negražu.

Žūrėjau saugomų teritorijų žemėlapyje, tai jokia teritorija ten nebuvo pažymėta
Šiaip altitudes žiūrėjau reljefo žemėlapyje pagal izohipses, tai galbūt ne visai tiksliai įvertinau, nes mačiau peraukštėjimą ~20 m. Kad visiškai nesudėtinga nėra (tik Vasia su kastuvu nepastatys), bet kalbant tramvajų/metro tunelių ar geležinkelių tunelių į centrą kontekste, čia nieko labai sudėtingo. Juo labiau tai ne HSR atkarpa būtų, ir joje tik keleivinis susisiekimas, tai galima pritaikius nuolydžius ~3 proc. viską gana racionaliai išspręsti. O visi kiti techniniai niuansai jau ne šios temos reikalas
P.S. kokiu įrankiu čia gautas tas vertikalinis pjūvis pagal liniją žemėlapyje?

O kokio velnio ta vakarinė stotis? Juk ne kartą išdiskutuota - stotis turi būti kažkur centre, o ne miškuose, į kuriuos Antakalniui, Žirmūnams, pietiniams Vilniaus rajonams reiktų vis tiek važiuoti per visą miestą. Labiausiai tam tiktų Šnipiškės, bet akivaizdu, kad niekas tunelių per visą miestą nekas.

Kaip antra stotis Pilaitė tiktų, bet kaip tuomet nugabenti traukinius į centrinę stotį - gaišti laiką krypties keitimams?

Stotis idealiu atveju turėtų būti centre, bet ten jos dėl kainos ir sudėtingumo nebus. Vakarinę stotį dar ir šiai dienai būtų realu įrengti ir ją tokią turėti. Jeigu norime vystyti susisiekimą ne automobiliu, tai link to reikėtų judėti, jeigu tinka status quo - galima viską orientuoti į pietinę miesto dalį ir pagrindinį transporto mazgą vystyti ten, kur nei P+R aikštelių nėra, nei pvz. autobusai gali greitai nuvažiuoti iki autobusų stoties. Ir dėl tankaus užstatymo ten aplink, situacija ten nebus lengvai sprendžiama bei tobulinama.

Čia didelis klausimas kam tuos traukinius iki dabartinės stoties reikėtų grūsti. Net jei kalbėti apie Žirmūnus ar Antakalnį, negalėčiau pasakyti, kad iki dabartinės stoties, net ir įrengus tramvajus tunelyje, jiems būtų greičiau, nei tramvajumi iki šio "vakarinio transporto mazgo". Geriausiu atveju turbūt kelionė užtruktų tiek pat. Čia aišku reikia didesnės analizės matyti bendrą paveikslą, bet sakyčiau vakarinė stotis būtų bent 60, jei ne 70 proc. miesto ir artimojo priemiesčio gyventojų patogesnė.

Kaip jau esu sakęs, o turbūt po didesnius Europos miestus keliaujantys VT ir patys mato, gerą VT sistemą galima pasiekti žiūrint ne tik iš pačio miesto prizmės, bet apjungiant ją bendrai su Vilniaus ir Trakų rajonais (vos ne apskrities lygmenyje). Todėl šiuo požiūriu. miestas gerokai labiau išsiplėtęs į Vakarų ir Šiaurės kryptis.

Tramvajus centrinės stoties pasiekiamumą iš dalies sprendžia, ne veltui ten numatytos net dvi linijos.

Tai pasiekiamumas ir dabar užtikrinamas, tik laiko prasme jis pernelyg ilgas. Jeigu kelionei į Varšuvą ar Rygą, tai ne baisiai reikšminga, bet pvz. kelionei į Kauną, tai vien iki Vilniaus geležinkelio stoties reikia keliauti praktiškai tiek pat, kiek ir kelionė Vilnius - Kaunas. Nematau jokios logikos tokioje situacijoje. Tramvajus spręs keleivių kiekio pervežimo klausimą, bet laiko prasme vs autobusas A juostoje nieko jis labai nepatobulins. Norint tvaraus miesto vystymo, reikia žiūrėti plačiau nei kažkokių tarybinių laikų planų įgyvendinimą.
Šiaip labai keista, kad dabar, kai visiems atviras pasaulis ir kiekvienas gali prisižiūrėti pvz. visur kiek tik nori (gali tolimiausius miestus per StreetView išnaršyti net nepakylant nuo kėdės), mes nesugebame suplanuoti kažko daugiau nei buvo tarybiniais laikais su ideologijos įtaka suplanuota ir jokių perspektyvesnių ar ambicingesnių miesto planų neatsiranda. O jei atsiranda, tai tokie tik dėl varnėlės, nes "tai kieta" (pvz. požeminė VNO stotis).

[eigh]

Stotis idealiu atveju turėtų būti centre, bet ten jos dėl kainos ir sudėtingumo nebus.

T. y. po Konstitucijos prospektu.

Vakarinę stotį dar ir šiai dienai būtų realu įrengti ir ją tokią turėti. Jeigu norime vystyti susisiekimą ne automobiliu, tai link to reikėtų judėti, jeigu tinka status quo - galima viską orientuoti į pietinę miesto dalį ir pagrindinį transporto mazgą vystyti ten, kur nei P+R aikštelių nėra, nei pvz. autobusai gali greitai nuvažiuoti iki autobusų stoties. Ir dėl tankaus užstatymo ten aplink, situacija ten nebus lengvai sprendžiama bei tobulinama.

Čia didelis klausimas kam tuos traukinius iki dabartinės stoties reikėtų grūsti. Net jei kalbėti apie Žirmūnus ar Antakalnį, negalėčiau pasakyti, kad iki dabartinės stoties, net ir įrengus tramvajus tunelyje, jiems būtų greičiau, nei tramvajumi iki šio "vakarinio transporto mazgo". Geriausiu atveju turbūt kelionė užtruktų tiek pat. Čia aišku reikia didesnės analizės matyti bendrą paveikslą, bet sakyčiau vakarinė stotis būtų bent 60, jei ne 70 proc. miesto ir artimojo priemiesčio gyventojų patogesnė.

Čia reiktų pavyzdžių miestų, kuriuose pagrindinė stotis būtų sąmoningai iškelta į pakraštį. Taip pat pavyzdžių, kur aplink pagrindinę stotį yra P+R aikštelės. Dažniausiai stotys būna tankiai urbanizuotose vietose (t. y. miesto centre), kur erdvės P+R aikštelėms tiesiog nėra, bet yra geras VT ir pėsčiųjų infrastruktūra (o kur galima nueiti iš Pilaitės?)

Beje, didelė P+R laukuose kaip tik skatintų automobilizmą, nes visuose Europos miestuose su geru VT schema yra tokia:

• Automobilis -> artimiausia P+R -> tramvajus/metro -> stotis

o ne

• Automobilis (iš rytinių rajonų per visą miestą) -> P+R -> Stotis

Be to, pasikartosiu, o kaip su miesto svečiais ir turistais? Kam juos ginti į Pilaitę? Tarp Kauno ir Vilniaus važinėja ir dalis ofisų darbuotojų, kurie šiaip dirba nuotoliu, bet karts nuo karto turi vykti į ofisą ar darbinius sutikimus, kurių koncentracija visgi didesnė centre.

Tai pasiekiamumas ir dabar užtikrinamas, tik laiko prasme jis pernelyg ilgas. Jeigu kelionei į Varšuvą ar Rygą, tai ne baisiai reikšminga, bet pvz. kelionei į Kauną, tai vien iki Vilniaus geležinkelio stoties reikia keliauti praktiškai tiek pat, kiek ir kelionė Vilnius - Kaunas. Nematau jokios logikos tokioje situacijoje. Tramvajus spręs keleivių kiekio pervežimo klausimą, bet laiko prasme vs autobusas A juostoje nieko jis labai nepatobulins. Norint tvaraus miesto vystymo, reikia žiūrėti plačiau nei kažkokių tarybinių laikų planų įgyvendinimą.

Šiaip labai keista, kad dabar, kai visiems atviras pasaulis ir kiekvienas gali prisižiūrėti pvz. visur kiek tik nori (gali tolimiausius miestus per StreetView išnaršyti net nepakylant nuo kėdės), mes nesugebame suplanuoti kažko daugiau nei buvo tarybiniais laikais su ideologijos įtaka suplanuota ir jokių perspektyvesnių ar ambicingesnių miesto planų neatsiranda. O jei atsiranda, tai tokie tik dėl varnėlės, nes "tai kieta" (pvz. požeminė VNO stotis).

Pasiekiamumas žymiai pagerės.

O planavimas visada atsiremia į pinigus - net jei Pilaitė būtų matoma kaip patrauklesnė vieta, tiesiog per brangu tiesti infrastruktūrą iš gana geros dabartinės vietos į puikią. O kasti tunelį po pusę centrinės miesto dalies ir Nerimi (beje, jeigu jau darai, tai tunelis turėtų būti tikrai ne dvikelis) į Šnipiškes yra apskritai utopija, ir ne tik Lietuvoje.

[sleader]

T. y. po Konstitucijos prospektu.

Pora psl. anksčiau ignaloidas sukritikavo mano schemutę kur nuo 120m altutudės reikėtų pakilti iki ~145-150m. O Šiuo atveju reikėtų nuo tų pačių 120m (arba 140 jei arčiau dabartinės stoties), nusileisti iki kokių 50 m altitudės. Nežinau kokiu minimaliu gyliu pavyktų pastatyti tunelį žemiau upės, bet neries dugnas turbūt kokioje 80m altitudėje.

Čia reiktų pavyzdžių miestų, kuriuose pagrindinė stotis būtų sąmoningai iškelta į pakraštį. Taip pat pavyzdžių, kur aplink pagrindinę stotį yra P+R aikštelės. Dažniausiai stotys būna tankiai urbanizuotose vietose (t. y. miesto centre), kur erdvės P+R aikštelėms tiesiog nėra, bet yra geras VT ir pėsčiųjų infrastruktūra (o kur galima nueiti iš Pilaitės?)

Kaip sakoma labai patogu "vartyti" sau naudinga linkme ir norėti pvz. iš situacijų, kokių bent jau Europoje sunku surasti. Gal suraskite tada šiaip miestų, kurie istoriškai turi geležinkelį viename pakraštyje ir niekada nevykdė plėtros, kad pasistatyti kitos stoties kitame miesto pakraštyje, o vykdant didesnius naujus projektus, viską kišo į tą pačią. Čia kokių balkanų, kur situacija dar prastesnė - nereikia. Šiaip dauguma tokių miestu iš esmės turi geležinkelį aplink miestą ir daugybe krypčių, tai analogijos surasti nepavyks.
O kaip pvz. galima pasakyti, kad Paryžius operuoja ne viena geležinkelio stotimi, kur maršrutai tam tikromis kryptimis prasideda/baigiasi būten stotyje ta kryptimi.

Dėl P+R irgi absoliučiai keistas noras, nes prie pagrindinės stoties retai yra, bet retas miestas, kuris teturi tik pagrindinę stotį. Dažnai P+R būna prie periferinės stoties, kurios mes neturime ir nenorime turėti. Nors pvz. toks "didmiestis" kaip Liuksemburgas turi P+R prie Gare centrale, tik esmė, kad jis kitomis kryptimis nuo pagrindinės ~2-3 km atstumu turi ir periferines stotis, prie kurių yra didelės P+R aikštelės.

Ėjimas nuo Pilaitės irgi keistas poreikis, nes kiek jau mes turime būtent geležinkeliu atvykstančių turistų, kurie nuo dabartinės stoties eina po senamiestį pasivaikščioti? Sakyčiau totali mažuma. Visi kiti keleiviai yra kažkur keliaujantys tarp A ir B, kurie toliau kelionę tęsia kitomis transporto rūšimis.

Beje, didelė P+R laukuose kaip tik skatintų automobilizmą, nes visuose Europos miestuose su geru VT schema yra tokia:

• Automobilis -> artimiausia P+R -> tramvajus/metro -> stotis

o ne

• Automobilis (iš rytinių rajonų per visą miestą) -> P+R -> Stotis

Čia išvis nereali schema. Nes pas mus pagrindinis susisiekimas geležinkeliu galėtų būti kelionėms į Kauną ar kokį Panevėžį (t.y. kasdieniniam ar kitokiam nuolatiniam keliavimui). Tai čia niekas nevažiuos automobiliu iki tramvajaus, kad juom pavažiuotų 30 min iki stoties ir tada dar kokią valandą ar daugiau važiuotų iki kito miesto, bei jame dar kažkiek laiko keliautų iki paskirties taško. Jau geriau tiesiogiai 3x greičiau nuvažiuos automobiliu

Be to, pasikartosiu, o kaip su miesto svečiais ir turistais? Kam juos ginti į Pilaitę? Tarp Kauno ir Vilniaus važinėja ir dalis ofisų darbuotojų, kurie šiaip dirba nuotoliu, bet karts nuo karto turi vykti į ofisą ar darbinius sutikimus, kurių koncentracija visgi didesnė centre.

Kaip jau paminėjau aukščiau, kiek tų turistų mes čia pritraukiame ar planuojame pritraukti, kurie atvažiuos geležinkeliu? Orientuotis turėtume į vietinius keliautojus ir nuolatines keliones, kurioms padaryti kuo daugiau patogumo. Juk dabar perdaug nesukam galvos, kad turistas atskridęs į Oro uostą iš jo pėsčiomis nenueina į senamiestį. O jei kalbėti apie ofisus, tai pažiūrėkime kur dauguma tų ofisų yra ir nuo kurio taško iki jų būtų arčiau, bei greičiau (net ir šiai dienai su VT nuo st. Pilaitė iki Europos aikštės kelionė trunka <15 min)
Dar nepaminėta nemaža dalis keleivių - važiuojantys pvz. į gydymo įstaigas Santariškėse. Tai, kad ir kokį viešajį transportą turėti mieste, gretą tramvajų ar net metro, vis vien iki galutinio taško kelionė bus pakankamai ilga.

O planavimas visada atsiremia į pinigus - net jei Pilaitė būtų matoma kaip patrauklesnė vieta, tiesiog per brangu tiesti infrastruktūrą iš gana geros dabartinės vietos į puikią. O kasti tunelį po pusę centrinės miesto dalies ir Nerimi (beje, jeigu jau darai, tai tunelis turėtų būti tikrai ne dvikelis) į Šnipiškes yra apskritai utopija, ir ne tik Lietuvoje.

Neskamba įtikinamai argumentas dėl atsirėmimo į pinigus, kai tame pačiame komentare paminima utopinė požeminė geležinkelio stotis Konstitucijos pr., kurios sąmatą turbūt prasidėtų nuo 4-5 mlrd. eur. Mano pasiūlymas turbūt iš esmės įlįstų į tą pačią sumą ką sudarytų gabalo iki dabartinės stoties nutiesimas, stoties modernizacija, bei nereikalinga VNO požeminė stotis kartu sudėjus.

O šiaip, jei kalbėti apie skaičius. Tai tramvajaus 1km sakyčiau kainuos apie 35 mln/km. Kas pagal paviešintus planus sudarytų bendrai 1,8-1,9 mlrd. eur už visą tramvajaus sistemą. O metro 1km kainuotų nuo 185 mln eur (pagal dabar vykdomą Varšuvos M2 pratęsimą, kur ~4km linijos kainuoja ~740 mln. eur)., tai minimali metro apimtis (bent 2 linijos po 10 km), startuotų nuo 3,6 mlrd. ir didelių plotų neuždengtų.

[John]

Šiap, su dabartine stoties lokacija nėra tragedijos. Taip, būtų žymiai geriau turėti centrinę stotį Konstitucijos pr. ir su ES parama galbūt netgi sugebėtume tokį projektą turėti, bet būtų labai rimtas iššūkis, turint omeny, kokį prastą track record turim su tokio pobūdžio projektų įgyvendinimu.

Esama stotis gali gerai veikti, su sąlyga, kad bus normalus greitas light rail tramvajus, įskaitant jungtis per Naujamiestį, su tuneliais ir tuneliukais, kur to tikrai reikia. Įgyvendinus šitą dalyką, labai smarkiai pasikeistų miesto geografijos ir kelionių trukmės percepcija. Kas užtrukdavo 30 minučių supuvusiuose, perpildytuose, krypuojančiuose ir vimdančiuose autobusuose/troleibusuose, užims 10-15 minučių erdviame ir talpiame tramvajuje, kuris negirgžda, nekrypuoja ir nestringa prieš kiekvieną A juostoje vis atsirandantį automobilį. Tai ir stotis taptų nebe "kažkur ten toliau", o "visai čia šalia". Nebūtų idealu, bet dabartinės problemos iš principo gali būti mitiguojamos tramvajumi, be didelės būtinybės daryti labai dideles pertvarkas su naujomis geležinkelio linijomis ir stotimis.

[SoulMulticast]

Manau Konstitucijos pr nebutina tureti Stoti. Uztenka tureti dideli patogu Persedimo Huba is vienos transporto rusies i kita. Na nera butina vietiniu IT ofisu darbuotojams kasdien vazineti i kitus miestus viesuoju transportu. O tuo tarpu visus tuos kam visgi vaziuoti reikia grusti i ta ir taip perkrauta srautais vieta.

[SoulMulticast]

Tiesa, vakar vel uzklydau i zinomo ru urbanisto Arkadij Gershman kanala. Jis pasakojant apie Talina isreiske idomia minti apie tramvaju per gatves viduri:

Tiksliau apie tramvaju per gatves viduri vs atskira tram linija arciau paciu namu ir apskritai nesusijusia su automobiliu gatvemis. Mintis labai patiko, pagalvojau kad is tikruju vesti begius tarp juostu yra paprasciau. Bet kai pradedu prisiminti kiek reikia stoveti prie Pilaites prospekto sviesoforu kad pereiti gatve ir koks ten trafikas... O jei vaziuoti tram'u stoveti ir laukti tiesiog vidury automobiliu is visu pusiu tektu pastoviai, tokia patirtis is tikruju nelabai vilioja. Palyginus jei iki tram galeciau nueiti i kazkokia ramia vieta pereinant tik smulkias gatveles.

ir cia prisiminiau Siaurine gatve. Kai kurie imbicilai labai isjuokdavo savo laiku linijinio parko koncepcija, taciau mano nuomone idealu tai vietai kaip tik ir butu paleisti begini transporta su parku aplink, o ne kurti autoservisu ir plovyklu erdve, kurioje neimanoma buti.

[VLR]

Itin svarbi tema man, tai noriu įkišti ir savo trigrašį.

Visų pirma, naujasis kvietimas atrodo kaip labai geros naujienos. Taip, tai gali būti rinkiminis triukas, tačiau net ir tokiu atveju, tokio rinkiminio triuko naudojimas jau yra labai aiški indikacija milžiniško pokyčio viešajame diskurse viešojo transporto tema. Prisimenu, kai užsiregistravau šiame forume VLR (Vilnius Light Rail) vardu ir pradėjau rašyti šia tema kokios reakcijos į mano siūlymus buvo tada, o gi siūliau visai panašią viziją į tai, ką planuose turime šiandien.

Turiu ir komentarų ir, taip, tai bus paklodė.

Kvietimo tekstas

Šaunu, kad nėra žaidžiama su 'BRT', 'bebėgiais tramvajais' ir panašiu mėšlu, ir tokie pasiūlymai yra iš karto diskvalifikuojami pabrėžiant, kad tai turi bėginė transporto sistema. Taip pat sveikintina, kad kviečiama pateikti Europos miestų patirties analizes ir praktikas.

Sąlyginai laisvas formatas bei galimybės kiek pasileisti plaukus kiek kontrastuoja su labai specifiniais nurodymais kaip kasimo būdas, tikslios trasos ir net stotelių vietos. Na, bet tai - menkniekis.

Prioritetas

Smagu, kad kalbama apie tunelius ir nesiterliojama su pusiau sprendimais konkrečiai Lvivo (?) mazgo ir stoties atkarpoje. Esminė Vilniaus transporto sistemos problema yra 'centrinės stoties' vieta miesto pakraštyje, o jungtis tarp 'centrinės stoties' ir Lvivo mazgo yra visos transporto sistemos pati svarbiausia dalis tad ją reikia padaryti labai gerai. Būdamas viename iš dviejų mazgų turi žinoti, kad bet kada gali greitai, patogiai ir pilnu prioritetu atsidurti kitame, ir jei tam prireiks tunelių tai tam prireiks tunelių. Vilniaus priemiesčių geležinkelis liks nišinis be tokios jungties ir ne, Europos tramvajai, einantys pro miestų centrus ir besikertantys su intensyviais pėsčiųjų srautais čia nėra pavyzdys - tuose miestuose yra kitų būdų greitai kirsti miestą (miesto geležinkelis, metro ir kt.). Tramvajai ten nėra tas pats, kas Light Rail bus Vilniuje.

Tos vietos, kur leidžiama kitam viešajam transportui dalintis keliu su Light Rail yra bloga idėja, kaip bloga idėja leisti dalintis juostomis su bendru srautu, net jei tai ir yra visiškos išimtys. Tai atveria Pandoros skrynią, kuri veda tiesiu keliu į tradicinio tramvajaus, o ne Light Rail/Light Metro variantą. Tikiuosi niekas to rimtu veidu nesiūlys. Pasidarom pagaliau gerai ką nors.

Stotelių skaičius

Didžiausia kritika kurią turiu yra stotelių skaičius, kuris yra per didelis. Vilnius nėra tradicinis Europos miestas su miesto geležinkeliu ir tramvajumi, o Light Rail sistemos yra būtent tas aukso viduriukas, kuris gali leisti vystyti sėkmingą sistemą be nei vieno iš jų. Pvz. 'Rygos Pašilaičiuose' Imantoje (apie 9 km. nuo centro) važiuojant į centrą turi du variantus:

• 5 stotelės ir apie 15 minučių kelio traukiniu pilname komforte turint pilną prioritetą.
• 17 stotelių ir 29 minučių kelio tramvajumi. Mažiau prioriteto, mažiau komforto, daugiau sukinėjimosi, bet daugiau dalykų pakeliui, tinka trumpesnėms kelionėms.

Vilniuje tarp Pašilaičių ir stoties turime 22 stoteles ir 40 minučių troleibusu, kas yra absurdiškai blogai ir tai yra vienintelis variantas. Per dieną prarandama vos ne valanda lyginant su traukinio variantu ir ši nauja sistema turi būti to sprendimas. Tačiau naujajame žemėlapyje nuo Pašilaičių stotelės Ukmergės gatvėje suskaičiavau 19 stotelių iki stoties. Tai yra vos keliomis stotelėmis mažiau nei dabar. Tad, pagal stotelių skaičių, taikomės į labiau tradicinio tramvajaus variantą, o ne į kažką, kas gali konkuruoti su traukiniu. Toks stotelių skaičius yra per didelis transporto stuburui. Ar mes tikrai tikimės, kad žmonės iš Pašilaičių kas dieną važiuos kokias 34 stoteles (skaičiuojant pirmyn-atgal) dirbdami Senamiestyje, ar važiuodami kur nors toliau iš centrinės stoties? Su tokiu prioritetu, koks yra siūlomas, stotelių skaičių galima mažinti vos ne per pusę (išskyrus centrinę dalį, kur daug traukos taškų ir darbo vietų) ir taikytis būti arčiau tų Light Rail sistemų, kurios yra vadinamos Light Metro, o ne tų, kurios yra vadinamos tramvajais. Geriau ilgiau paeiti ir atsisėsti į kažką, kas važiuoja labai greitai, nei įsėsti anksčiau ir po to važiuoti dešimtis stotelių.

Linijos

Matau su atšakomis į priemiesčius atidavėme duoklę suburbams, pagal kurių dūdelę miestas šoka jau daugybę dešimtmečių. Vis tik tikiuosi, kad tos atšakos bus tiesiamos paskutinės, nes tankis tose vietose toks mažas, kad yra dar koks 200 kilometrų mieste, kur iš bėgių naudos galima išgauti daugiau.

Dramblys kambaryje yra Naujamiesčio neįtraukimas. Turime Baltojo tilto, Ministerijų miestelio, Seimo, Verslo trikampio (ir būsimos plėtros prie jo), Tautos namų, Tesonet/Vinted verslo centrų ir kt. ašį, kuri liks per toli nuo bėgių ir tai atrodo tikrai keistai, ypač turint omenyje tas atšakas į priemiesčius.

Maršrutai

Kaip jau rašiau anksčiau, nemanau, kad maršrutas Antakalnis - Pilaitė tokiu ir liks, greičiau jis dalinsis į du ir taps Pilaitė - stotis ir Antakalnis - stotis, nes taip organizuoti maršrutus yra paprasčiausiai racionaliau. Kuri dalis rytinio srauto iš Pilaitės pasiliks važiuoti į Žirmūnus ir Antakalnį Lvivo mazge? Tas pats galioja ir kitoms atšakėlėms, kad ir atšakai į Kalnėnus. Nemanau, kad kas nors labai norės iš Kalnėnų važiuoti į Lazdynus, o jei 80% tramvajaus kas kartą išlips stotyje keistis, tai bereikalingai apkraus stoties infrastruktūrą. Tikėkimės, kad infrastruktūra paliks galimybę lengvai pakeisti tuos maršrutus susikirtimo taškuose.

----

Kaip ten bebūtų, nustebino iš geros pusės šios naujienos. Tikiuosi reikalai judės greičiau nei jie juda Kaune.

[alga]

O, sveikas, senai matytas! Ar VLR tikrai reiškia "Vilnius Light Rail"?

[VLR]

O, sveikas, senai matytas! Ar VLR tikrai reiškia "Vilnius Light Rail"?

Sveikas. Tikrai taip

[Ignalina]

Būčiau statęs už "Visada latviai rulit".