Diskusijos apie Lietuvos kelių kokybę

[sleader]

Na, ne, ruožas tarp Paberžės ir Giedraičių yra vienas prastesnių krašto kelių, ir jau senai. Man panašaus blogumo magistralinių kelių neteko matyt. Kaip ir asfaltas be duobių, bet mašinoj su kieta pakaba purto taip, kad raumenys niežti.

Patikėk, šitas šunkelis skambiai pavadintas A12 ir esantis pagrindinis įvažiavimas į nemažą Tauragės miestą irgi labai sėkmingai purto, krato ir supa, kad su kietesne pakaba važiuojant net nugarą paskausta. Aišku danga platesnė, bet pavasariais ant kelio būna daugiau duobių, nei sveiko asfalto. A12 - Google Maps

[Romas]

Romai, aš norėjau pasakyti, kad situacija, kai keliai neremontuojami (net profilaktiškai), nes "neužilgo" bus rekonstrukcija, labai dažna.
Mol išmesim pinigus "aksvaltui", o už 3-5 metų tą kelią rekonstruosim...

Taip, sutinku, kad yra daug prastų kelių, kur nukeliami rekonstrukcijų planai.
Nelabai atsimenu kokie keliai paskutiniais dešimtmečiais buvo ištisai rekonstruoti ar sutvarkyta danga - gal iš dalies KK140 Kaunas - Šakiai ar KK131 Alytus - Simnas - Kalvarija (tačiau liko nedidelė "autentiška" atkarpėlė tarp Santakos ir Simno.
Per tą laiką degraduoja kiti keliai, kurie kažkada buvo puikūs (Pvz. A4 ar KK132).

Iš tamstos foto atrodo pakankamai normaliai užlopyta, ne kibiru papilta ir kojom patrepsėta.

Senojo Molėtų plento (KK172) atveju pakraščių kelio dangos padėtis tapo tragiška. Vis dėlto nėra normalu, kad užtenka palopymo po fakto, o ne išankstinio bent pavojingų vietų sustiprinimo.

[goolfietis]

Nėra požymių kad KK130 Kaunas - Prienairekonstrukcijos metu LAKD nenaudos gerosios 2008 - 2009 m. praktikos, kai pirmiau sutvarkytas alternatyvus maršrutas KK150 Šiauliai -Pakruojis, o paskui pradėta A9 rekonstrukcija tarp Šiaulių ir Radviliškio .
Blogas pavyzdys, yra A14 rekonstrukcija, kai LAKD pasiūlytos apylankos A2 -KK115 per Ukmergę, KK172 senuoju Molėtų plentu ir net KK102 - KK173 per Pabradę -Intrukę (KK102 dalis rekonstruojama, o KK173 - siaura ir pavojinga).
KK172 net minimaliai nebuvo paruoštas didesniems eismo srautams. Prasidėjus A14 rekonstrukcijai senojo plento būklė labai pablogėjo (ypač asfalto dangos kraštai) ir tik kartais palopomos duobės.

Pradėjus KK130 rekonstrukciją bus ieškoma apylankų:
- iš Kauno į Alytų ar Birštoną bus galima važiuoti aplinkui per Rumšiškes ir Jiezną A1 - KK188 - KK129 - A16. Čia kelio danga nebloga, išskyrus kai kurias KK129 vietas tarp Kruonio ir Jiezno.
- iš Kauno , o į Prienus - galbūt A5 - KK189 per Šilavotą. Dabar KK189 yra puikus tuščias kelias. neaišku ar kas nors ruošiasi didesniems srautams.
Tačiau iš Šančių, Panemunės ar Petrašiūnų į Prenus patogiau būtų važiuoti tiesiai RK1911 Rokai–Girininkai–Purvininkai arba RK1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis.

Romai, aš norėjau pasakyti, kad situacija, kai keliai neremontuojami (net profilaktiškai), nes "neužilgo" bus rekonstrukcija, labai dažna. Mol išmesim pinigus "aksvaltui", o už 3-5 metų tą kelią rekonstruosim... O už 3 metų į valdžią ateina socdemai, ir prioritetai pasikeičia - reikia asfaltuoti žvyrkelius... Taip ir važinėjam griuvėsiais.

Kad remonto metu bus nepatogumų, ir reikės aplinkelių - tai faktas.

[bato_usai]

Perkrauti vilkikai niokoja šalies kelius: baudos nebaugina, įžūliai naudojamasi spragomis

Kaip visada baisu, kad technologijos į K2C dalį ateina taip vėluodamos, bet aišku smagu jeigu bus.

Dar iškyla ir papildomas klausimas (neskaitant įstatymo pažeidinėjimo) ar apmokėjimo tvarka neskatina jiems vežti pilnai pakrautų ir nevertėtų labiau smulkmenizuoti? Ten visokie valstybinio kelio kirtimo per sankryžą ar ten kokio iki posūkio užvažiamo atvejai pvz kai esamoje situacijoje per miestą ar ten pramoninę teritoriją eina jo dalis yra traktuojami lygiavertiškai pasivažinėjimui visu kelio ilgiu.

[Romas]

Žymusis Kaunas - Prienai. Jau ruošia projektus, rekonstrukciją pradės ar ne 2028? O iki to ką? Važinėti tais griuvėsiais, kalnais pakalnėm.

Nėra požymių kad KK130 Kaunas - Prienai rekonstrukcijos metu LAKD nenaudos gerosios 2008 - 2009 m. praktikos, kai pirmiau sutvarkytas alternatyvus maršrutas KK150 Šiauliai -Pakruojis, o paskui pradėta A9 rekonstrukcija tarp Šiaulių ir Radviliškio .
Blogas pavyzdys, yra A14 rekonstrukcija, kai LAKD pasiūlytos apylankos A2 -KK115 per Ukmergę, KK172 senuoju Molėtų plentu ir net KK102 - KK173 per Pabradę -Intrukę (KK102 dalis rekonstruojama, o KK173 - siaura ir pavojinga).
KK172 net minimaliai nebuvo paruoštas didesniems eismo srautams. Prasidėjus A14 rekonstrukcijai senojo plento būklė labai pablogėjo (ypač asfalto dangos kraštai) ir tik kartais palopomos duobės.

Pradėjus KK130 rekonstrukciją bus ieškoma apylankų:
- iš Kauno į Alytų ar Birštoną bus galima važiuoti aplinkui per Rumšiškes ir Jiezną A1 - KK188 - KK129 - A16. Čia kelio danga nebloga, išskyrus kai kurias KK129 vietas tarp Kruonio ir Jiezno.
- iš Kauno , o į Prienus - galbūt A5 - KK189 per Šilavotą. Dabar KK189 yra puikus tuščias kelias. neaišku ar kas nors ruošiasi didesniems srautams.
Tačiau iš Šančių, Panemunės ar Petrašiūnų į Prenus patogiau būtų važiuoti tiesiai RK1911 Rokai–Girininkai–Purvininkai arba RK1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis. Kitoje temoje (apie žvyrkelius) buvo rašyta, kad nėra asfaltuojamas Kelio Nr. 1913 Rokeliai–Vainatrakis–Pakuonis 5,5 km žvyrkelio ruožas.

[goolfietis]

Ten frezuok ar nefrezuok, vis vien tas kraštas nebus ilgaamžis. Papylus 5 cm asfalto ant žvyro negausi gero rezultato. Vienintelė išeitis yra rekonstruoti kelią tinkamai įrengiant jo konstrukciją bei sluoksnius. O sprendžiant iš to, kaip tvarkoma, tai reikia numanyti, kad netolimoje ateityje numatyta rekonstrukcija, todėl vykdomi tik avarinės būklės šalinimo darbai.

Čia gera pastaba, viskas teisingai. "Netolima ateitis" yra toks šiaip sau terminas.

Jau kokius 5 ar 7 metus važinėju 144 keliu pro Kėdainius (ties Kėdainiais). Ten kelio danga baisesnė nei baisi, lopoma tokiom technologijom. Norėčiau sužinoti, kada ta netolima ateitis ten ateis.

Tas pats su Ukmergės aplinkeliu - ten viskas daroma taip pat jau nežinau kiek metų.

Žymusis Kaunas - Prienai. Jau ruošia projektus, rekonstrukciją pradės ar ne 2028? O iki to ką? Važinėti tais griuvėsiais, kalnais pakalnėm.

[sleader]

Ten frezuok ar nefrezuok, vis vien tas kraštas nebus ilgaamžis. Papylus 5 cm asfalto ant žvyro negausi gero rezultato. Vienintelė išeitis yra rekonstruoti kelią tinkamai įrengiant jo konstrukciją bei sluoksnius. O sprendžiant iš to, kaip tvarkoma, tai reikia numanyti, kad netolimoje ateityje numatyta rekonstrukcija, todėl vykdomi tik avarinės būklės šalinimo darbai.

[PredatorGTR]

Gal tai, kad kaip suprantu pagal technologiją, duobes reikia frezuoti, padarant taisyklingos formos, užfrezuojant tą dalį, kur besisukdama freza suformuoja užapvalėjimą. Tada asfaltuoti. Mano supratimu, bitumu /9ar kokiu marmalu sandarinti siūles - be to jau seniausiai niekas nedaro).
Taip, kaip užtaisytos duobės, duobes remontuoja ryzzyne, ir kitose pasaulio skylėse...

Matai befrezuojant akivaizdžiai visiems ims matytis kaip trupa šalia esantys sueižėjusio asfalto plotai, teks daugiau kvadratų atstatyt. Tai paprasčiau prikrėst į duobę. O po to pavasarį arba į rudens pabaigą, kai gruntas įmirks ir trupės toliau, važiuos kitos šalia duobės lopyti.
Greit turėsim tokį remonto "vaizdelį": 12 P101 – „Google“ žemėlapiai

[goolfietis]

O kas netvarkoj su duobių užlopymu?

Gal tai, kad kaip suprantu pagal technologiją, duobes reikia frezuoti, padarant taisyklingos formos, užfrezuojant tą dalį, kur besisukdama freza suformuoja užapvalėjimą. Tada asfaltuoti. Mano supratimu, bitumu /9ar kokiu marmalu sandarinti siūles - be to jau seniausiai niekas nedaro).
Taip, kaip užtaisytos duobės, duobes remontuoja ryzzyne, ir kitose pasaulio skylėse...

[mantasm]

Aš tikiuosi po Molėtų plento rekonstrukcijos senasis plentas bus kur kas mažiau naudojamas. Tada būtų galima suremontuoti be jokių platinimų kai pasimatys realus apkrovimas.

[digital]

Puiku, vadinasi visi keliai turi būti tokie kaip normalus KK172 - kad tik būtų palopyti.
O jei kas nors prasipjaus padangą ar važiuodanas naktį užsimuš įšokęs į kelkraščio duobę, tai ne taip svarbu.

Ne, tokį kelią reikia tvarkyti ir platinti, bet kol tas nedaroma, duobių palopymas yra labai gerai.

[Romas]

Iš tamstos foto atrodo pakankamai normaliai užlopyta, ne kibiru papilta ir kojom patrepsėta.

Puiku, vadinasi visi keliai turi būti tokie kaip normalus KK172 - kad tik būtų palopyti.
O jei kas nors prasipjaus padangą ar važiuodanas naktį užsimuš įšokęs į kelkraščio duobę, tai ne taip svarbu.

Foto 2025.06





Foto 2025.09

[digital]

Iš tamstos foto atrodo pakankamai normaliai užlopyta, ne kibiru papilta ir kojom patrepsėta. Keliu esu važiavęs.

[Romas]

Matosi, kad tuo šunkeliu nesi važiavęs, jei kyla klausimų dėl to kelio. Rekomenduojama išbandyti, kol tas kelias išvis pravažiuojamas.

O kas netvarkoj su duobių užlopymu?

Viskas labai tvarkoje su tuo lopymu - juk rašau, kad naudojamos pažangiausios Lietuvos kelininkų technologijos.
Vietoj dangos (ypač kelkraščių) sustiprinimo prieš padidėjant transporto srautui ant duobių numetama pora kastuvų asfalto, o jei neužtenka - dar keletas kastuvų.

[digital]

O kas netvarkoj su duobių užlopymu?

[Romas]

Apie 2010 - 2013 metus metus buvo rekonstruojamas kelias A9 Šiauliai - Radviliškis.
Iš anksto, 2008 - 2009 metais, buvo rekonstruotas kelias KK150 Šiauliai - Pakruojis. Šis kelias yra alternatyvus maršrutas važiuojant iš Šiaulių į Panevėžį.

Gaila, kad rekonstruojant "betonkę" A14 Vilnius - Molėtai nebuvo pasirūpinta senojo Molėtų plento KK172 danga, ypač jo kelkraščiais.
Dabar ten važiuoti dėl nutrupėjusių kelkraščių yra pavojinga, ypač tarp Glitiškių ir Vilniaus-Molėtų rajonų ribos.

Nedidelis pavyzdys apie kelio degradaciją ir pažangias Lietuvos kelininkų taikomas kelių priežiūros technologijas
KK172 Raudondvaris - Paberžė - Giedraičiai - Molėtai 24 km

1. GSW foto 2024.05

https://maps.app.goo.gl/NoA9WxZyyg1Zrna3A

2. Foto 2025.06
Pritaikyta pažangi technologija "dvi lopetos asfalto"


3. Foto 2025.09
Pritaikyta pažangi technologija "dvi lopetos ir penki kastuvai asfalto"

[sleader]

Bet Ok, galim kelti klausimą - per kiek sutaiso kelio defektus. Lietuvoj po kol kas defektus taiso, kai kelias galutinai sulūžęs. Profilaktikos niekas nedaro.

Čia atsiremiama į du dalykus: pinigai ir teisinė sistema. Jeigu kalbėti ne apie naujame kelyje atsiradusius defektus, tai viską lemia pinigai. Dažnai lėšų kažkokiam patvarkymui neskiria, nes po X metų juk numatyta rekonstrukcija ir nėra ko čia tvarkyti.
Jeigu tai naujai atliktų darbų brokas, tai galimos tokios situacijos, kad rangovui nurodoma jį taisyti, jis nesutinka, viskas keliauja į teismus ir ten tampomasi pakankamai ilgą laiką, skiriamos ekspertizės ir t.t. Pagal mūsų sistemą nėra galimybės, kad atsiradus defektui ir per trumpą nurodytą terminą jo netvarkant, savininkas galėtų savo lėšomis sutvarkyti ir tada viską atsiimti iš rangovo. Čia dėl teisinių aplinkybių iškyla didelė rizika taip tvarkant, kad nepavyks įrodyti ir visko po to atgauti. Dėl to defektai kartais ir laukia kol pasibaigs ginčai.

Aišku nelieka nuošalyje ir kokybė. Ypač jeigu ne klojami dideli plotai ištisai, o tik tvarkomos kažkokios vietos. Tai kaip tyčia per remontus niekada nepadaro lygiai ir kokybiškai tokių "lopų". Nors patys rangovai, kai jiems reikia pataisyti naujai klojamas dangas, tai tas vietas taip idealiai suveda, kad nei jaučiasi, nei labai matosi.

Nors šiaip paskutiniais metais bendrai statyboje, tame tarpe ir kelių, tikrai didesnė priežiūra vykdoma ir labiau žiūrima į kokybę. Kokybinė kartelė iš esmės kyla. Dažnu atveju dėl naudojamų geresnių technologijų ar medžiagų.

[goolfietis]

Kiek dažnai Nyderlanduose važinėjate naujai nuo nulio nutiestais keliais ir kokio laikotarpio stebėjimą atlikote, kad identifikavote, kad ten "nutiesia idealiai lygius, kurie neišsikraipo"?
Jau kurį laiką ten nesilankiau, bet tikrai pamenu ne tik visiškai idealiu kelių, juo labiau, kaip ir visur, matoma remontuotų vietų. Klausimą gal reikėtų kelti per kiek laiko sutvarkomi defektai. Nes manyčiau, kad ten tiesiog atsiradus defektams jie greičiau yra sutvarkomi ir atstatomi į gerą būklę. Kaip pvz. čia, tikriausiai ne šiaip sau perasfaltuota neilga atkarpėlė visu pločiu: A37 - Google Maps

Ant seniai nutiestų kelių, suslūgusiais pagrindais, mažesnis šansas atsirasti įduboms. Tokios problemos yra ne tik pas mus, bet labai matomos ir Lenkijoje, kurioje pastaruoju metu labai daug kelių nutiesta nuo nulio. Kai tuo tarpu šalyse, kuriose dauguma magistralių nutiesta gerokai seniau - mažai su tuo susiduriama. Ir čia esminis dalykas yra kaip greitai tvarkomos tokios vietos.

Olandijoj gyvena artimieji, lankausi ne kartą į mėnesį, bet pakankamai. Aišku, kad pastebėjimas yra subjektyvus. Ir aišku, kad gal jie remontuoja greitai.

Bet net jei važiuoji tarkim nuo Kylio link Olandijos, tai netgi po Vokietijos įvažiavus į Olandiją, važiuoji tartum stiklu. Ir tai galioja ne tik greitkeliams, bet ir vietiniams keliams/gatvėms. Kadangi turiu prikabinamą namelį, kuris yra tartum nelygumų stiprintuvas, puikiai jaučiasi kelių profilio lygumas.

Šią vasarą keliavom po švediją - tas pats. Tu net nejauti kad tempi namelį. Bet švedija kelius tiesia ant uolų, tai pagrindai geri gaunasi (specialiai jos neminėjau), kaip ir Čekijos, kurioj keliavom užpernai.

Bet Ok, galim kelti klausimą - per kiek sutaiso kelio defektus. Lietuvoj po kol kas defektus taiso, kai kelias galutinai sulūžęs. Profilaktikos niekas nedaro.

[PoDV]

Atkėliau citatą iš temos apie A5 magistralę.
Kadangi dangos kokybei ir būklei daug lemia ne kažkokia eksploatacinė priežiūra, bet kaip ta danga, pagrindai yra įrengti. Pas mus dauguma kelių yra įrengti senokai, kai "pachaltūrinti" buvo tiesiog būtina, o kartais ir be "chaltūros" buvo numatyti labai minimalūs kokybiniai parametrai, sluoksnių storiai ir pan.
Šiomis dienomis važiuojant nuo Kryžkalnio link Kauno A1, kaip tik tvarkomas ruožas ir vizualiai gerai matosi kas yra po nufrezuotais viršutiniais sluoksniais. Nors nufrezuotas ne įtin didelis dangos storis, bet akivaizdžiai matosi, kad po apačia nėra gero pagrindo sluoksnio (asfalto pagrindo sluoksnis pagal dabartines technologijas). Todėl nėra ko ir stebėtis, kad viršutinė dangai gana greitai pasiekė labai prastą būklę.
Kaip pvz. kokioje Vokietijoje jiems norint "pataisyti dangą" užtenka nufrezuoti 5 cm viršutinės dangos ir ją perkloti po eilės eksploatavimo metų, nes pagrindai yra geri ir tvirti, tai pas mus reikia ardyti žymiai daugiau ir perkloti viską nuo pagrindų, jeigu norima ilgaamžio rezultato. O naujai nutiesus kelius, jeigu nepridaryta kažkokio kritinio broko, tikrai bus galima atnaujinti žymiai paprasčiau.

Sovietmečiu platūs keliai buvo statomi dėl grandiozinio emocinio efekto, kažkiek dėl karinio mobilumo, bet nelabai kam tais keliais yra poreikis važiuoti. Ekstremalūs pavyzdžiai randami Azijos karinėse diktatūrose, kur tuščios plačios gatvės, bet efektą buvo norima sukurt. Aišku kokybė tokiu atveju nėra labai svarbi. Šiandien dauguma važiuojame automobiliais, pragyvenimo lygis pakilęs, ir darosi koktu/gėda/nesąmonė rast xalturkes taip kaip seniau, seniau spėju pasijuokt ar net užpavydėt užtekdavo...

Geras klausimas kiek pagal to meto eismo srautus buvo reikalingos mūsų autostrados, bet po 1990 m. sutinku, jos atliko savo darbą, kai srautai labai smarkiai išaugo, smarkiai sumažino avarijų, gal net dalis mūsų likom gyvi.

[sleader]

Važiuojant A5/E67 link Kauno, tiksliai nepamenu kurioje vietoje, bet apie Veiverius, jau pradėjo atsiradinėti įdubos. Prieš kiek laiko tas kelias padarytas? Mane jau seniai stebina, kaip pvz. Olandai pelkėse nutiesia idealiai lygius kelius, kurie neišsikraipo, o mes Lietuvoje niekaip to nesugebame...

Kiek dažnai Nyderlanduose važinėjate naujai nuo nulio nutiestais keliais ir kokio laikotarpio stebėjimą atlikote, kad identifikavote, kad ten "nutiesia idealiai lygius, kurie neišsikraipo"?
Jau kurį laiką ten nesilankiau, bet tikrai pamenu ne tik visiškai idealiu kelių, juo labiau, kaip ir visur, matoma remontuotų vietų. Klausimą gal reikėtų kelti per kiek laiko sutvarkomi defektai. Nes manyčiau, kad ten tiesiog atsiradus defektams jie greičiau yra sutvarkomi ir atstatomi į gerą būklę. Kaip pvz. čia, tikriausiai ne šiaip sau perasfaltuota neilga atkarpėlė visu pločiu: A37 - Google Maps

Ant seniai nutiestų kelių, suslūgusiais pagrindais, mažesnis šansas atsirasti įduboms. Tokios problemos yra ne tik pas mus, bet labai matomos ir Lenkijoje, kurioje pastaruoju metu labai daug kelių nutiesta nuo nulio. Kai tuo tarpu šalyse, kuriose dauguma magistralių nutiesta gerokai seniau - mažai su tuo susiduriama. Ir čia esminis dalykas yra kaip greitai tvarkomos tokios vietos.