[A2] Vilnius - Ukmergė - Panevėžys

[PoDV]

Kaip matom geru oru ir 130 neretam yra per mažai. Geru oru ryški srauto dalis važiuoja 140-150. Pagal tokią logiką magistraliniuose (ne greitkeliuose/autostradose) reiktų leisti 100. Kas iš principo sakyčiau būtų geriau nei dabartinė situacija kai faktinis greičio ribojimas neatitinka ženklų dėl tolerancijos ir nerašytų taisyklių. Bet kai kuriem turbūt iššaudytų saugikliai :/

Taip, magistraliniuose keliuose iš tiesų galėtų būti 100, kur žemesnis gyventojų tankumas ir tiesesnės atkarpos ir nėra pvz. žiedų. Galbūt ir kai kuriuose krašto ir rajoniniuose keliuose.

---
Autostradose ir greitkeliuose elektroniniai kelio ženklai galėtų veikti taip:
130 (autostradose gal net 140, kur gera kelio danga) - geras oras
120 - geras oras, bet pvz. danga prasta
110 - lietus, balos, žiemiškos sąlygos
90 - smarkus lietus/sniegas, ar grūstys kokios nors.
70 - rūkas, smarkus lietus/sniegas, ar kokios nors dar didesnės grūstys, remontai
70> - gal kai labai smarkus rūkas (matomumas 50 m ar pan.), ar remontai (esant poreikiui)

Įdomu ar nebus kažkas panašaus per artimiausius metus bus padaryta su Kaunas-Vilnius. Žada 130 km/h, bet brėžiniuose jokio žalio ženklinimo nėra, tik greitkelio ženklai visur. Belieka laukti, ar bus atskirai nuspręsta padaryti autostrados atkarpą. Jei nebus, Kaunas-Vilnius pavyzdys galėtų persiduot kitiems sovietų laikais statytiems ruožams, nes nesigirdi planų jų sutvarkyti taip kaip Kaunas-Vilnius, tik įrengti el. kelio ženklus.

Kol kas tik Via Baltica ir tam tikros Kaunas-Vilnius vietos nusipelnė autostrados ženklo, mano supratimu. Kiti - užtenka greitkelio.

---
EDIT:
Peržiūrėjęs A2, pamąsčiau, kad ir 20 km atkarpa ties Maišiagala ir Merdiean viešbučiu jau galėtų būti autostrada. Visos lėtėjimo/greitėjimo juostos jau yra rekonstruotos ties Merideanu, o išimties tvarka galima būtų paignoruot Maišiagalos sankryžą, kuri vienintelė atkarpoje su trumpesnėmis lėtėjimo/greitėjimo juostomis : 6 iš 9 greitėjimo/lėtėjimo juostų atkarpoje atitinka ilgio ir pločio reikalavimus. Beveik visose likusiose A2 atkarpose: stotelės, trumpos greitėjimo/lėtėjimo juostos ir pan.

Dar galėtų būti dvi viena nuo kitos atskirtos autostrados atkarpos ties Panevėžiu. Viena apie 8 km ilgio, o kita 5 km (pratęsiant iki Šilagalio). Jas atskirtų sankryža su apsisukimais.
----

A2. Kokį statusą galėtų atitikti, įvertinant kelio standartą ir kokybę. Visos atkarpos reguliuojamos el. kelio ženklais (130 gali pasitaikyt visose atkarpose, o kai kur net 140, kur autostrada):

• 110 km/h Vilnius-Putiniškės
• Autostrada. Putiniškės-Maišiagala-Bartkuškis. Dauguma lėtėjimo/greitėjimo juostų rekonstruotos. Danga geresnės būklės. Išimtis tik Maišiagalos sankryža.
• 110 km/h. Bartkuškio sustojimas.
• Greitkelis. Bartkuškis-Širvintos-Viesos. Nors tarp Batkuškio ir sekančios sankryžos yra pakankamas atstumas autostradai, bet tikslinga, kad greitkelio/austorados ženklai nesikaitaliotų per dažnai.
• 110 km/h. Viesų sustojimas.
• Greitkelis. Viesos-Krikštėnai
• 110 km/h. Krikštėnų apsisukimas ir sustojimas.
• 110 km/h Krikštėnai-231 Vytinė. Stotelės pakeliui.
• Greitkelis. [231] Vytinė-Gaiveniai.
• 110 km/h. Gaiveniai-Šalnos. Ruožas tarp stotelių (tikslinga būtų įrengti el. kelio ženklus ties greitkelio pradžios/pabaigos ženklais)
• Greitkelis. Šalnos-Baleliai. Taujėnų sankryža turi stoteles, bet iki jų nuvesti asfaltuoti takai.
• 110 km/h. Balelių stotelė ir apsisukimas.
• 110 km/h. Baleliai-Genetiniai. Tarp Balelių ir Šilų daug šiaip visokių nuovažų iš sodybų. Tarp Šilų ir Genetinių daug vieno lygio apsisukimų.
• Autostrada. Genetiniai-kelias 3017. Ilga mažo intensyvumo atkarpa.
• 110 km/h. Kelio 3017 apsisukimas.
• Autostrada. Kelias 3017-Šilagalys. Kiek trumpesnė, bet mažo intensyvumo atkarpa.

---
Iš to kyla išvada, kad autostrados turėtų būti ruožai, kurie buvo rekonstruoti po 2012 m. horizontaliojo ženklinimo taisyklių pakeitimo (perbraižymai nesiskaito) ir neturi neatskirtų stotelių ir T formos nuovažų greitėjimo/lėtėjimo juostomis (išskyrus jei pasitaiko koks vienas per 100 km). O stotelių be pėsčiųjų infrastruktūros nėra bet kokiu atveju. Netgi svarstau, kad atstumai tarp skirtingų lygių sankryžų turėtų būti bent 5 km, tai pvz. Kaunas-Vilnius ruože autostrada galėtų būti Grabučiškės-Kaišiadorys.

[mantasm]

Problema, kad prieš 70 km/h mažai kas atlaikytų tokiam kelyje daugeliu atvejų. Primena kažkokį eksperimentą, kur užmerkus akis reikia stengtis, kad nykščiai nesusiliestų (ir vis tiek susiliečia nepaisant visko). Taip ir čia nejučiom spusteltų pedalą, ir jau žiūrėk 90 km/h ar 100 km/h

Nematau problemos nurodyti kelio kokybės lygį greitkelio ar autostrados ženklais, net jei ir greičio ribojimų skirtumai tarp jų minimalūs ar net iš vis nėra.

Kaip matom geru oru ir 130 neretam yra per mažai. Geru oru ryški srauto dalis važiuoja 140-150. Pagal tokią logiką magistraliniuose (ne greitkeliuose/autostradose) reiktų leisti 100. Kas iš principo sakyčiau būtų geriau nei dabartinė situacija kai faktinis greičio ribojimas neatitinka ženklų dėl tolerancijos ir nerašytų taisyklių. Bet kai kuriem turbūt iššaudytų saugikliai :/

[PoDV]

Aišku prie 70km/h būtų saugiau Ir taupiau bei ekologiškiau.

Problema, kad prieš 70 km/h mažai kas atlaikytų tokiam kelyje daugeliu atvejų. Primena kažkokį eksperimentą, kur užmerkus akis reikia stengtis, kad nykščiai nesusiliestų (ir vis tiek susiliečia nepaisant visko). Taip ir čia nejučiom spusteltų pedalą, ir jau žiūrėk 90 km/h ar 100 km/h

Nematau problemos nurodyti kelio kokybės lygį greitkelio ar autostrados ženklais, net jei ir greičio ribojimų skirtumai tarp jų minimalūs ar net iš vis nėra.

[mantasm]

Kaip tai kur? Padaryti analizę, kiek sutaupytas laikas sukuria vertės ir ar ji atsveria išaugusius didesnio greičio kaštus (kuras, padangos, įvykiai dėl nesaugaus greičio ir t.t.).

Kaip įkainosi laiko vertę ypač kai prasideda emocijos? Ir nesaugus greitis bei maksimalus leistinas nėra tas pats. Koks skirtumas blogu oru ar kabo 130km/h ar neribotas?

Ne, bet DAUGUMA renkasi pigesnį skrydį. Verslo klasė greičiau neskrenda, skrisdavo su konkordu, bet ekonomiškai ilgam nesigavo pateisinti greitesnių bet brangesnių skyrdžių. Ir čia net nevertinama didesnio greičio rizika, nes skrendantis verslo klase dažniausiai nelenda į ekonominę ir nesikėsina į ten sėdinčiųjų gyvybes.

Dauguma turbūt renkasi neskristi išvis. Gal dėl to reiktų išvis uždaryt susisiekimą oru?

kas čia pirmam sakinyje? fake news? Ir ką reiškia ramesnis? Gal trijų juostų žemo intensyvumo kelyje ir ramu, bet kai dvejų juostų autobane su galiojančiu tuo metu greičio ribojimu laksto visokie lenkai ir litovcai galvodami, kad gali iš savo karietos spausti du šimtus, tai nieko ten ne ramiau. O šiaip eismas ir pas mus ramus iki kol neatsiranda asmenys norintys judėti didesniu greičiu už legalų greičio limitą.

Net su visais rytų europiečiais kažkaip Vokietijoje nepažįstamuose keliuose sudeginu mažiau nervų ląstelių nei mintinai žinomose mūsų autostradose su greičio ribojimu.

Spėju jog avaringumas žemas, turbūt panašus į Vokietijos jeigu vertinti tik magistralinius kelius, bet čia jūs esate statistikos ir studijų guru, tai gal galit pats ir patvirtinti? Kalbant apie priežastis tai pagal visų kelių statistiką atmetus išvažavimą į priešpriešinę juostą, dominuos greitis (kaip ir Vokietijoje, kur nesaugus greitis autobanuose atsakingas už pusę žučių)

Šnekam būtent greitkelius/autostradas, kuriuose nėra išvažiavimo į priešpriešinę juostą. Kiek pamenu jau n metų mūsų greitkeliuose/autostradose dominuoja užmigimas prie vairo, laukiniai gyvūnai, pėstieji draudžiamose vietose ir nesaugus greitis esant apledėjusiai kelio dangai. Visais atvejais nelabai ką keičia ar bus leidžiamas 130km/h, ar važiuos 150km/h. Aišku prie 70km/h būtų saugiau Ir taupiau bei ekologiškiau.

[PoDV]

Kodėl ne 70km/h?

Galima ir 70 km/h, bet retai kada magistralėse tai didžiausias saugus leidžiamas greitis, reikštų, kad elektroniniai kelio ženklai turėtų šviesti 90% atvejų. Kai greitis bus 110 ar 120 ženklai su didesniu ar mažesniu greičiu galėtų šviesti mažiau % atvejų, gal net tik 60-50% atvejų. Kartais dėl besikeičiančių eismo sąlygų gali būti situacijų kuriose greitis greitkelio ruože bus didesnis nei autostrados, bet visumoje bus stengiamasi išlaikyti vienodą greitį abejiems statusams kiek leidžia eismo sąlygos.

Automagistralės statusas rodytų, kad kelias statytas/rekonstruotas pagal aukščiausius standartus esančius Lietuvoje. Stotelės ar T formos įvažos su lėtėjimo ir greitėjimo juostomis yra vienetiniai atvejai.
Greitkelio statusas rodytų, kad kelias yra apsaugotas nuo neišvengiamų pėsčiųjų srautų, bet turi nerekonstruotas lėtėjimo/greitėjimo juostas, neapsaugotas stoteles ar įvažas/nuovažas ne per skirtingų lygių sankryžas (išskyrus parkavimo vietas ir degalines), taip pat tie keliai, kurių juostų plotis mažesnis nei AM kategorijos kelyje.
110 km/h statusas reikštų, kad kelyje kas keli km yra stotelės, kuriuoes iki jų reikia eiti kelkraščiu ar net kirsti kelią.

Lietuvos sąlygomis, greitkelio ar autostrados statusą turėtų būti duodamas pagal bendrą kelio standartų lygį, o ne greitį. Greitį nemažoje atvejų reguliuoti el. kelio ženklai. Žiemos sezono metu jau dabar nėra skirtumo kur greitkelis, kur autostrada - 110 km/h visiems.

[themanual]

O kodėl ne prastas? Kur nubrėši liniją kur jau verta skubėti, o kur ne? Kur nubrėši liniją kur yra "skubėjimas"? 70km/h kažkam irgi bus skubėjimas. Išvis kam kažkur važiuot kai galima paskambinti su vaizdu.

Kaip tai kur? Padaryti analizę, kiek sutaupytas laikas sukuria vertės ir ar ji atsveria išaugusius didesnio greičio kaštus (kuras, padangos, įvykiai dėl nesaugaus greičio ir t.t.).

Kai kurie renkasi pigiausią, kai kurie greičiausią. Kiti nepagaili ir už verslo klasę susimokėti. Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai ir požiūriai. Ar visi turėtų skraidyti Ryanairu su n persėdimų, nes "išlaidauti nėra kur"?

Ne, bet DAUGUMA renkasi pigesnį skrydį. Verslo klasė greičiau neskrenda, skrisdavo su konkordu, bet ekonomiškai ilgam nesigavo pateisinti greitesnių bet brangesnių skyrdžių. Ir čia net nevertinama didesnio greičio rizika, nes skrendantis verslo klase dažniausiai nelenda į ekonominę ir nesikėsina į ten sėdinčiųjų gyvybes.

Vokietijoje kažkaip avarinių situacijų nebūna. Atvirkščiai - visi dar tvarkingiau važiuoja ir eismas ryškiai ramesnis nei pas mus.

kas čia pirmam sakinyje? fake news? Ir ką reiškia ramesnis? Gal trijų juostų žemo intensyvumo kelyje ir ramu, bet kai dvejų juostų autobane su galiojančiu tuo metu greičio ribojimu laksto visokie lenkai ir litovcai galvodami, kad gali iš savo karietos spausti du šimtus, tai nieko ten ne ramiau. O šiaip eismas ir pas mus ramus iki kol neatsiranda asmenys norintys judėti didesniu greičiu už legalų greičio limitą.

Pats tiki tuo ką rašai ar nelabai?

Koks avaringumas A1 ir A2? Kiek iš tų avarijų kilo dėl leistino greičio viršijimo (būtent ne saugaus, o leistino), o kiek dėl kitų priežasčių? Jei jūsų patirtis kitokia - būtų įdomu sužinoti kiek daug avarinių situacijų sukėlė greičio viršytojai ir kaip netenka susidurti su mano minėtom problemom.

Spėju jog avaringumas žemas, turbūt panašus į Vokietijos jeigu vertinti tik magistralinius kelius, bet čia jūs esate statistikos ir studijų guru, tai gal galit pats ir patvirtinti? Kalbant apie priežastis tai pagal visų kelių statistiką atmetus išvažavimą į priešpriešinę juostą, dominuos greitis (kaip ir Vokietijoje, kur nesaugus greitis autobanuose atsakingas už pusę žučių)

Turbūt taip. Vokietijoje antraeilininkų/trečiaeilininkų praktiškai nėra.

nu akurat, visi sublimuoti.

Ačiū už jūsų humoro jausmą, daugiau netrikdysiu.

[mantasm]

Norėčiau, kad Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys numatytas greitis būtų 110 arba 120, bet elektroniniai ženklai, jei oro, eismo ar kelio dangos sąlygos yra geros, leistų 130. Keistųsi ženklinimas iš žalio į mėlyną.

Kodėl ne 70km/h?

[mantasm]

Kodėl prastas?

O kodėl ne prastas? Kur nubrėši liniją kur jau verta skubėti, o kur ne? Kur nubrėši liniją kur yra "skubėjimas"? 70km/h kažkam irgi bus skubėjimas. Išvis kam kažkur važiuot kai galima paskambinti su vaizdu.

O kodėl žmonės keliaudami dažnai renkasi ne greičiausią skrydį, o pigiausią? Su dyzeliniu passatu iki jūros gali nulėkti už 15 eur arba dvigubai greičiau už 45 eur. Manote dauguma rinktųsi didesnį greitį?

Kai kurie renkasi pigiausią, kai kurie greičiausią. Kiti nepagaili ir už verslo klasę susimokėti. Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai ir požiūriai. Ar visi turėtų skraidyti Ryanairu su n persėdimų, nes "išlaidauti nėra kur"?

Aš manau, kad kaip ir Vokietijoje srautas vis tiek judėtų panašiu į dabartinį greitį, o visokie pavieniai greituoliai tik dar drąsiau keltų avarines situacijas lėkdami ženkliai didesniu greičiu už srauto.

Vokietijoje kažkaip avarinių situacijų nebūna. Atvirkščiai - visi dar tvarkingiau važiuoja ir eismas ryškiai ramesnis nei pas mus.

Lietuvoje greičio limito panaikinimas pasitarnautų tik mažumai, kurie tiek pasiturintys jog neskaičiuoja pinigų kurui ir nevertina padidėjusios rizikos arba šiaip yra visokie ereliai, kuriems svarbu prasilėkti su vėjeliu, o pasiekę pajūrį ieško kambariuko (tegu ir be langų) pas visokias tetules, kad tik pigiau būtų.

Pats tiki tuo ką rašai ar nelabai?

O šiaip tai būtų smagu jeigu jūsų pačio argumentai turėtų kokį nors ryšį su išvadomis. Čia jūsų asmeninė dedukcija, patirtis (galbūt teko kažkiek pavažinėti?) ar kažkokia kita (pishologinė?) studija leidžia manyti, jog Lietuvos keliuose už saugaus greičio viršijimą didesnė problema yra antraeilininkai?

Koks avaringumas A1 ir A2? Kiek iš tų avarijų kilo dėl leistino greičio viršijimo (būtent ne saugaus, o leistino), o kiek dėl kitų priežasčių? Jei jūsų patirtis kitokia - būtų įdomu sužinoti kiek daug avarinių situacijų sukėlė greičio viršytojai ir kaip netenka susidurti su mano minėtom problemom.

Ir jeigu ji tokia didelė, kaip ją suderinti su greičio limito panaikinimu? Galbūt yra kažkoks greitis nuo kurio atsitrenkus į antraeilininką jis sublimuoja ir galima toliau netrukdomai judėti?

Turbūt taip. Vokietijoje antraeilininkų/trečiaeilininkų praktiškai nėra.

[PoDV]

Norėčiau, kad Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys numatytas greitis būtų 110 arba 120, bet elektroniniai ženklai, jei oro, eismo ar kelio dangos sąlygos yra geros, leistų 130. Keistųsi ženklinimas iš žalio į mėlyną.

[themanual]

Teko skaityti psichologinių studijų, kad greičio neribojimas padeda sąmoningiau pasirinkti greitį. Tada iš tiesų vertinamos eismo sąlygos, o ne važiuojama aklai pagal ženklą. Kiek teko važinėti Vokietijoje - panašu, kad teorija praktikoje veikia gerai.

Lietuvoje daug didesnį pavojų eismo saugumui kelia antraeilininkai. Arba nejaučiantys aplinkos, kurie užkiša prieš nosį lenkti fūrą 90km/h. Arba prilimpa prie šiknos (beje, dažnai nekoreliuoja su ryškia viršijančiais greitį). Arba apvažiuojami antra juosta padidina greitį ir susilygina (yra tekę susidurti dar blogiau - ne susilygina, bet rodos specialiai laikosi akloj zonoj).

Su "skubėti nėra kur" galima taip pat sėkmingai agituoti ir už 70km/h. Prastas argumentas yra prastas.

Kodėl prastas? O kodėl žmonės keliaudami dažnai renkasi ne greičiausią skrydį, o pigiausią? Su dyzeliniu passatu iki jūros gali nulėkti už 15 eur arba dvigubai greičiau už 45 eur. Manote dauguma rinktųsi didesnį greitį? Aš manau, kad kaip ir Vokietijoje srautas vis tiek judėtų panašiu į dabartinį greitį, o visokie pavieniai greituoliai tik dar drąsiau keltų avarines situacijas lėkdami ženkliai didesniu greičiu už srauto.

Lietuvoje greičio limito panaikinimas pasitarnautų tik mažumai, kurie tiek pasiturintys jog neskaičiuoja pinigų kurui ir nevertina padidėjusios rizikos arba šiaip yra visokie ereliai, kuriems svarbu prasilėkti su vėjeliu, o pasiekę pajūrį ieško kambariuko (tegu ir be langų) pas visokias tetules, kad tik pigiau būtų.

O šiaip tai būtų smagu jeigu jūsų pačio argumentai turėtų kokį nors ryšį su išvadomis. Čia jūsų asmeninė dedukcija, patirtis (galbūt teko kažkiek pavažinėti?) ar kažkokia kita (pishologinė?) studija leidžia manyti, jog Lietuvos keliuose už saugaus greičio viršijimą didesnė problema yra antraeilininkai? Ir jeigu ji tokia didelė, kaip ją suderinti su greičio limito panaikinimu? Galbūt yra kažkoks greitis nuo kurio atsitrenkus į antraeilininką jis sublimuoja ir galima toliau netrukdomai judėti?

[mantasm]

Kodėl? XXI amžiuje svarbiems asmenims skubėti nebėra kur, o pasilakstymas dideliu greičiu bendro naudojimo keliuose tėra atgyvenusi pramoga nesubrendusiems asmenims, kaip koks tag'ų tepliojimas ant sienų.

Teko skaityti psichologinių studijų, kad greičio neribojimas padeda sąmoningiau pasirinkti greitį. Tada iš tiesų vertinamos eismo sąlygos, o ne važiuojama aklai pagal ženklą. Kiek teko važinėti Vokietijoje - panašu, kad teorija praktikoje veikia gerai.

Lietuvoje daug didesnį pavojų eismo saugumui kelia antraeilininkai. Arba nejaučiantys aplinkos, kurie užkiša prieš nosį lenkti fūrą 90km/h. Arba prilimpa prie šiknos (beje, dažnai nekoreliuoja su ryškia viršijančiais greitį). Arba apvažiuojami antra juosta padidina greitį ir susilygina (yra tekę susidurti dar blogiau - ne susilygina, bet rodos specialiai laikosi akloj zonoj).

Su "skubėti nėra kur" galima taip pat sėkmingai agituoti ir už 70km/h. Prastas argumentas yra prastas.

[PoDV]

Nesuprantama, kam reikia siūlyti mažinti maksimalų greitį kelyje A2, jei ten labai retai atsitinka avarijos.
Ir taip ten numatoma įdiegti absurdiškus vidutinio greičio matuoklius.

Įrengtų kintamos informacijos ženklus. Geromis sąlygomis būtų nurodytas 130 km/h greitis. Kelio statusas (greitkelis, autostrada, paprastas 2x2) atitiktų kelio savybes. Juolabiau, kad greičio mažinimą autostradose visuomenė sutiktų neigiamai. Automagistralė turėtų būti tik tarptautinę praktiką atitinkančios atkarpos. Geriausia būtų, jei A2 būtų sutvarkomos/iškeldinamos stotelės ir visame ruože, išskyrus apsisukimus, ir būtų nenutrūkstamas greitkelio statusas, tol kol nesutvarkomos greitėjimo/lėtėjimo juostos. Sutvarkius greitėjimo/lėtėjimo juostas, autostrados statusas grįžtų bent jau į tam tikras atkarpas.

[themanual]

Magistralėse reiktų perimti geriausias vokiškas tradicijas

Kodėl? XXI amžiuje svarbiems asmenims skubėti nebėra kur, o pasilakstymas dideliu greičiu bendro naudojimo keliuose tėra atgyvenusi pramoga nesubrendusiems asmenims, kaip koks tag'ų tepliojimas ant sienų.

[mantasm]

Kodėl absurdiškus? Ar manote, jog magistralėse galima nesilaikyti KET

Magistralėse reiktų perimti geriausias vokiškas tradicijas

[themanual]

Nesuprantama, kam reikia siūlyti mažinti maksimalų greitį kelyje A2, jei ten labai retai atsitinka avarijos.
Ir taip ten numatoma įdiegti absurdiškus vidutinio greičio matuoklius.

Kodėl absurdiškus? Ar manote, jog magistralėse galima nesilaikyti KET? Ar esate iš tų, kur visą prevenciją darytumėte tik prie mokyklų ir gatvėse su dideliu avaringumu? Kas atrodo logiška, bet realybėje kelių gaidelių (kalba apie 30< kmph viršytojus) demografija ta pati, ir juos žymiai efektyviau sugaudyti ir pamokyti prevenciniu teisių atėmimu magistralėse ir kokiam Geležiniam Vilke kur jiems suteikiamos geriausios sąlygos parodyti savo tikrąsias spalvas pagal geriausią Šveicariškąją praktiką.

[Romas]

Nesuprantama, kam reikia siūlyti mažinti maksimalų greitį kelyje A2, jei ten labai retai atsitinka avarijos.
Ir taip ten numatoma įdiegti absurdiškus vidutinio greičio matuoklius.

[PoDV]

Ne vienam. A2 neatitinka autostrados reikalavimų. Nei dėl U-turn apsisukimų, nei dėl lėtėjimo/greitėjimo juostų. Nekalbant apie dangos būklę ir provėžas.

A1 Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys šiandien kol kas užtektų greitkelio (mašinos mėlynam fone) kategorijos arba tik 110 km/h ženklus (už greitkelio ruožų ribų) sustatytų kur įrengtos stotelės be asfaltuotų pėsčiųjų takų link jų, o autostrados tik Via Baltica naujos atkarpos. Europoje greitkelių ruožai gali būti ir Vilniaus Geležinio Vilko gatvės ekvivalentas, tai dėliojimas lankstesnis, tik reikia stengtis, kad tam ruože nebūtų stotelių ar kitų elementų skitų pėstiesiems kelią pereiti. Geriau turėt standartus atitinkančius kelius, nei gaudyt kilometrus iš autostrados standartų neatitinkančių ruožų. Estija neturi nei greitkelio nei autostrados ruožų, bet reputacija nuo to jai nenukenčia. Nemanau, kad kažkas atsitiktų dėl to ir Lietuvai.

Mano atžvilgiu kaip tik krenta šalies reputacija kai duodami autostrados ruožai keliams, kurie neturėtų būti autostrados pagal savo standartus.

Kol kas matau, kad iki 2021 ar 2022 m. autostrados statusą atitiks Mauručiai-Marijampolė ir Grabučiškės-Mijaugonys, nes bus panašaus lygio keliai nusukimų atžvilgiu. Mijaugonys-Vilnius liks vieno lygio nusukimų iš greitkelio su greitkelio pradžios ir pabaigos ženklais. Greitkelio statusą atitiks ten kur nėra stotelių ir U formos apsisukimų - Ariogala-Dauparai (be Sujainių apsisukimo, bet su Antkopčio apsisukimu) ir keletas A2 atkarpų.

Mačiau planuoja iki 2035 m. įrengti kintamos informacijos kelio ženklus, tai manau, galės lanksčiau tas kategorijas dėliot. Dabar pagrinde taiko ne į kelio standartą, o galimybę važiuoti tam tikru greičiu. Įtariu ir Kaunas-Vilnius daug kur (jei ne visur) paliks greitkelį, bet galės leist 130 km/h netgi kur nors netoli Vievio, nes elektroniniai kelio ženklai leis. Tas pats ir su Vilnius-Panevėžys.

[John]

Ar man vienam A2 greitėjimo-lėtėjimo juostos atrodo per siauros? ar atitinka jos reikalavimus?

Ne vienam. A2 neatitinka autostrados reikalavimų. Nei dėl U-turn apsisukimų, nei dėl lėtėjimo/greitėjimo juostų. Nekalbant apie dangos būklę ir provėžas.

[Ignalina]

Ar man vienam A2 greitėjimo-lėtėjimo juostos atrodo per siauros? ar atitinka jos reikalavimus?

[Dariukas]

Antradienį, a2, vilnius-panevezys, Širvintų rajone, barste smėlį. Dėl dangos stiprinimo per karščius, galbut?