Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[A2] Vilnius - Ukmergė - Panevėžys

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • themanual
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    O kodėl ne prastas? Kur nubrėši liniją kur jau verta skubėti, o kur ne? Kur nubrėši liniją kur yra "skubėjimas"? 70km/h kažkam irgi bus skubėjimas. Išvis kam kažkur važiuot kai galima paskambinti su vaizdu.
    Kaip tai kur? Padaryti analizę, kiek sutaupytas laikas sukuria vertės ir ar ji atsveria išaugusius didesnio greičio kaštus (kuras, padangos, įvykiai dėl nesaugaus greičio ir t.t.).

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Kai kurie renkasi pigiausią, kai kurie greičiausią. Kiti nepagaili ir už verslo klasę susimokėti. Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai ir požiūriai. Ar visi turėtų skraidyti Ryanairu su n persėdimų, nes "išlaidauti nėra kur"?
    Ne, bet DAUGUMA renkasi pigesnį skrydį. Verslo klasė greičiau neskrenda, skrisdavo su konkordu, bet ekonomiškai ilgam nesigavo pateisinti greitesnių bet brangesnių skyrdžių. Ir čia net nevertinama didesnio greičio rizika, nes skrendantis verslo klase dažniausiai nelenda į ekonominę ir nesikėsina į ten sėdinčiųjų gyvybes.

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Vokietijoje kažkaip avarinių situacijų nebūna. Atvirkščiai - visi dar tvarkingiau važiuoja ir eismas ryškiai ramesnis nei pas mus.
    kas čia pirmam sakinyje? fake news? Ir ką reiškia ramesnis? Gal trijų juostų žemo intensyvumo kelyje ir ramu, bet kai dvejų juostų autobane su galiojančiu tuo metu greičio ribojimu laksto visokie lenkai ir litovcai galvodami, kad gali iš savo karietos spausti du šimtus, tai nieko ten ne ramiau. O šiaip eismas ir pas mus ramus iki kol neatsiranda asmenys norintys judėti didesniu greičiu už legalų greičio limitą.

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Pats tiki tuo ką rašai ar nelabai?


    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Koks avaringumas A1 ir A2? Kiek iš tų avarijų kilo dėl leistino greičio viršijimo (būtent ne saugaus, o leistino), o kiek dėl kitų priežasčių? Jei jūsų patirtis kitokia - būtų įdomu sužinoti kiek daug avarinių situacijų sukėlė greičio viršytojai ir kaip netenka susidurti su mano minėtom problemom.
    Spėju jog avaringumas žemas, turbūt panašus į Vokietijos jeigu vertinti tik magistralinius kelius, bet čia jūs esate statistikos ir studijų guru, tai gal galit pats ir patvirtinti? Kalbant apie priežastis tai pagal visų kelių statistiką atmetus išvažavimą į priešpriešinę juostą, dominuos greitis (kaip ir Vokietijoje, kur nesaugus greitis autobanuose atsakingas už pusę žučių)


    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Turbūt taip. Vokietijoje antraeilininkų/trečiaeilininkų praktiškai nėra.
    nu akurat, visi sublimuoti.

    Ačiū už jūsų humoro jausmą, daugiau netrikdysiu.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė PoDV Rodyti pranešimą
    Norėčiau, kad Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys numatytas greitis būtų 110 arba 120, bet elektroniniai ženklai, jei oro, eismo ar kelio dangos sąlygos yra geros, leistų 130. Keistųsi ženklinimas iš žalio į mėlyną.
    Kodėl ne 70km/h?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Kodėl prastas?
    O kodėl ne prastas? Kur nubrėši liniją kur jau verta skubėti, o kur ne? Kur nubrėši liniją kur yra "skubėjimas"? 70km/h kažkam irgi bus skubėjimas. Išvis kam kažkur važiuot kai galima paskambinti su vaizdu.

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    O kodėl žmonės keliaudami dažnai renkasi ne greičiausią skrydį, o pigiausią? Su dyzeliniu passatu iki jūros gali nulėkti už 15 eur arba dvigubai greičiau už 45 eur. Manote dauguma rinktųsi didesnį greitį?
    Kai kurie renkasi pigiausią, kai kurie greičiausią. Kiti nepagaili ir už verslo klasę susimokėti. Skirtingi žmonės - skirtingi poreikiai ir požiūriai. Ar visi turėtų skraidyti Ryanairu su n persėdimų, nes "išlaidauti nėra kur"?

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Aš manau, kad kaip ir Vokietijoje srautas vis tiek judėtų panašiu į dabartinį greitį, o visokie pavieniai greituoliai tik dar drąsiau keltų avarines situacijas lėkdami ženkliai didesniu greičiu už srauto.
    Vokietijoje kažkaip avarinių situacijų nebūna. Atvirkščiai - visi dar tvarkingiau važiuoja ir eismas ryškiai ramesnis nei pas mus.

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Lietuvoje greičio limito panaikinimas pasitarnautų tik mažumai, kurie tiek pasiturintys jog neskaičiuoja pinigų kurui ir nevertina padidėjusios rizikos arba šiaip yra visokie ereliai, kuriems svarbu prasilėkti su vėjeliu, o pasiekę pajūrį ieško kambariuko (tegu ir be langų) pas visokias tetules, kad tik pigiau būtų.
    Pats tiki tuo ką rašai ar nelabai?

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    O šiaip tai būtų smagu jeigu jūsų pačio argumentai turėtų kokį nors ryšį su išvadomis. Čia jūsų asmeninė dedukcija, patirtis (galbūt teko kažkiek pavažinėti?) ar kažkokia kita (pishologinė?) studija leidžia manyti, jog Lietuvos keliuose už saugaus greičio viršijimą didesnė problema yra antraeilininkai?
    Koks avaringumas A1 ir A2? Kiek iš tų avarijų kilo dėl leistino greičio viršijimo (būtent ne saugaus, o leistino), o kiek dėl kitų priežasčių? Jei jūsų patirtis kitokia - būtų įdomu sužinoti kiek daug avarinių situacijų sukėlė greičio viršytojai ir kaip netenka susidurti su mano minėtom problemom.

    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Ir jeigu ji tokia didelė, kaip ją suderinti su greičio limito panaikinimu? Galbūt yra kažkoks greitis nuo kurio atsitrenkus į antraeilininką jis sublimuoja ir galima toliau netrukdomai judėti?
    Turbūt taip. Vokietijoje antraeilininkų/trečiaeilininkų praktiškai nėra.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Norėčiau, kad Kaunas-Klaipėda ir Vilnius-Panevėžys numatytas greitis būtų 110 arba 120, bet elektroniniai ženklai, jei oro, eismo ar kelio dangos sąlygos yra geros, leistų 130. Keistųsi ženklinimas iš žalio į mėlyną.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Teko skaityti psichologinių studijų, kad greičio neribojimas padeda sąmoningiau pasirinkti greitį. Tada iš tiesų vertinamos eismo sąlygos, o ne važiuojama aklai pagal ženklą. Kiek teko važinėti Vokietijoje - panašu, kad teorija praktikoje veikia gerai.

    Lietuvoje daug didesnį pavojų eismo saugumui kelia antraeilininkai. Arba nejaučiantys aplinkos, kurie užkiša prieš nosį lenkti fūrą 90km/h. Arba prilimpa prie šiknos (beje, dažnai nekoreliuoja su ryškia viršijančiais greitį). Arba apvažiuojami antra juosta padidina greitį ir susilygina (yra tekę susidurti dar blogiau - ne susilygina, bet rodos specialiai laikosi akloj zonoj).

    Su "skubėti nėra kur" galima taip pat sėkmingai agituoti ir už 70km/h. Prastas argumentas yra prastas.
    Kodėl prastas? O kodėl žmonės keliaudami dažnai renkasi ne greičiausią skrydį, o pigiausią? Su dyzeliniu passatu iki jūros gali nulėkti už 15 eur arba dvigubai greičiau už 45 eur. Manote dauguma rinktųsi didesnį greitį? Aš manau, kad kaip ir Vokietijoje srautas vis tiek judėtų panašiu į dabartinį greitį, o visokie pavieniai greituoliai tik dar drąsiau keltų avarines situacijas lėkdami ženkliai didesniu greičiu už srauto.

    Lietuvoje greičio limito panaikinimas pasitarnautų tik mažumai, kurie tiek pasiturintys jog neskaičiuoja pinigų kurui ir nevertina padidėjusios rizikos arba šiaip yra visokie ereliai, kuriems svarbu prasilėkti su vėjeliu, o pasiekę pajūrį ieško kambariuko (tegu ir be langų) pas visokias tetules, kad tik pigiau būtų.

    O šiaip tai būtų smagu jeigu jūsų pačio argumentai turėtų kokį nors ryšį su išvadomis. Čia jūsų asmeninė dedukcija, patirtis (galbūt teko kažkiek pavažinėti?) ar kažkokia kita (pishologinė?) studija leidžia manyti, jog Lietuvos keliuose už saugaus greičio viršijimą didesnė problema yra antraeilininkai? Ir jeigu ji tokia didelė, kaip ją suderinti su greičio limito panaikinimu? Galbūt yra kažkoks greitis nuo kurio atsitrenkus į antraeilininką jis sublimuoja ir galima toliau netrukdomai judėti?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Kodėl? XXI amžiuje svarbiems asmenims skubėti nebėra kur, o pasilakstymas dideliu greičiu bendro naudojimo keliuose tėra atgyvenusi pramoga nesubrendusiems asmenims, kaip koks tag'ų tepliojimas ant sienų.
    Teko skaityti psichologinių studijų, kad greičio neribojimas padeda sąmoningiau pasirinkti greitį. Tada iš tiesų vertinamos eismo sąlygos, o ne važiuojama aklai pagal ženklą. Kiek teko važinėti Vokietijoje - panašu, kad teorija praktikoje veikia gerai.

    Lietuvoje daug didesnį pavojų eismo saugumui kelia antraeilininkai. Arba nejaučiantys aplinkos, kurie užkiša prieš nosį lenkti fūrą 90km/h. Arba prilimpa prie šiknos (beje, dažnai nekoreliuoja su ryškia viršijančiais greitį). Arba apvažiuojami antra juosta padidina greitį ir susilygina (yra tekę susidurti dar blogiau - ne susilygina, bet rodos specialiai laikosi akloj zonoj).

    Su "skubėti nėra kur" galima taip pat sėkmingai agituoti ir už 70km/h. Prastas argumentas yra prastas.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Nesuprantama, kam reikia siūlyti mažinti maksimalų greitį kelyje A2, jei ten labai retai atsitinka avarijos.
    Ir taip ten numatoma įdiegti absurdiškus vidutinio greičio matuoklius.
    Įrengtų kintamos informacijos ženklus. Geromis sąlygomis būtų nurodytas 130 km/h greitis. Kelio statusas (greitkelis, autostrada, paprastas 2x2) atitiktų kelio savybes. Juolabiau, kad greičio mažinimą autostradose visuomenė sutiktų neigiamai. Automagistralė turėtų būti tik tarptautinę praktiką atitinkančios atkarpos. Geriausia būtų, jei A2 būtų sutvarkomos/iškeldinamos stotelės ir visame ruože, išskyrus apsisukimus, ir būtų nenutrūkstamas greitkelio statusas, tol kol nesutvarkomos greitėjimo/lėtėjimo juostos. Sutvarkius greitėjimo/lėtėjimo juostas, autostrados statusas grįžtų bent jau į tam tikras atkarpas.
    Paskutinis taisė PoDV; 2020.02.09, 14:12.

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Magistralėse reiktų perimti geriausias vokiškas tradicijas
    Kodėl? XXI amžiuje svarbiems asmenims skubėti nebėra kur, o pasilakstymas dideliu greičiu bendro naudojimo keliuose tėra atgyvenusi pramoga nesubrendusiems asmenims, kaip koks tag'ų tepliojimas ant sienų.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė themanual Rodyti pranešimą
    Kodėl absurdiškus? Ar manote, jog magistralėse galima nesilaikyti KET
    Magistralėse reiktų perimti geriausias vokiškas tradicijas

    Komentuoti:


  • themanual
    replied
    Parašė Romas Rodyti pranešimą
    Nesuprantama, kam reikia siūlyti mažinti maksimalų greitį kelyje A2, jei ten labai retai atsitinka avarijos.
    Ir taip ten numatoma įdiegti absurdiškus vidutinio greičio matuoklius.
    Kodėl absurdiškus? Ar manote, jog magistralėse galima nesilaikyti KET? Ar esate iš tų, kur visą prevenciją darytumėte tik prie mokyklų ir gatvėse su dideliu avaringumu? Kas atrodo logiška, bet realybėje kelių gaidelių (kalba apie 30< kmph viršytojus) demografija ta pati, ir juos žymiai efektyviau sugaudyti ir pamokyti prevenciniu teisių atėmimu magistralėse ir kokiam Geležiniam Vilke kur jiems suteikiamos geriausios sąlygos parodyti savo tikrąsias spalvas pagal geriausią Šveicariškąją praktiką.

    Komentuoti:


  • Romas
    replied
    Nesuprantama, kam reikia siūlyti mažinti maksimalų greitį kelyje A2, jei ten labai retai atsitinka avarijos.
    Ir taip ten numatoma įdiegti absurdiškus vidutinio greičio matuoklius.

    Komentuoti:


  • PoDV
    replied
    Parašė John Rodyti pranešimą

    Ne vienam. A2 neatitinka autostrados reikalavimų. Nei dėl U-turn apsisukimų, nei dėl lėtėjimo/greitėjimo juostų. Nekalbant apie dangos būklę ir provėžas.
    A1 Kaunas-Klaipėda ir A2 Vilnius-Panevėžys šiandien kol kas užtektų greitkelio (mašinos mėlynam fone) kategorijos arba tik 110 km/h ženklus (už greitkelio ruožų ribų) sustatytų kur įrengtos stotelės be asfaltuotų pėsčiųjų takų link jų, o autostrados tik Via Baltica naujos atkarpos. Europoje greitkelių ruožai gali būti ir Vilniaus Geležinio Vilko gatvės ekvivalentas, tai dėliojimas lankstesnis, tik reikia stengtis, kad tam ruože nebūtų stotelių ar kitų elementų skitų pėstiesiems kelią pereiti. Geriau turėt standartus atitinkančius kelius, nei gaudyt kilometrus iš autostrados standartų neatitinkančių ruožų. Estija neturi nei greitkelio nei autostrados ruožų, bet reputacija nuo to jai nenukenčia. Nemanau, kad kažkas atsitiktų dėl to ir Lietuvai.

    Mano atžvilgiu kaip tik krenta šalies reputacija kai duodami autostrados ruožai keliams, kurie neturėtų būti autostrados pagal savo standartus.

    Kol kas matau, kad iki 2021 ar 2022 m. autostrados statusą atitiks Mauručiai-Marijampolė ir Grabučiškės-Mijaugonys, nes bus panašaus lygio keliai nusukimų atžvilgiu. Mijaugonys-Vilnius liks vieno lygio nusukimų iš greitkelio su greitkelio pradžios ir pabaigos ženklais. Greitkelio statusą atitiks ten kur nėra stotelių ir U formos apsisukimų - Ariogala-Dauparai (be Sujainių apsisukimo, bet su Antkopčio apsisukimu) ir keletas A2 atkarpų.

    Mačiau planuoja iki 2035 m. įrengti kintamos informacijos kelio ženklus, tai manau, galės lanksčiau tas kategorijas dėliot. Dabar pagrinde taiko ne į kelio standartą, o galimybę važiuoti tam tikru greičiu. Įtariu ir Kaunas-Vilnius daug kur (jei ne visur) paliks greitkelį, bet galės leist 130 km/h netgi kur nors netoli Vievio, nes elektroniniai kelio ženklai leis. Tas pats ir su Vilnius-Panevėžys.
    Paskutinis taisė PoDV; 2020.02.08, 23:30.

    Komentuoti:


  • John
    replied
    Parašė Ignalina Rodyti pranešimą
    Ar man vienam A2 greitėjimo-lėtėjimo juostos atrodo per siauros? ar atitinka jos reikalavimus?
    Ne vienam. A2 neatitinka autostrados reikalavimų. Nei dėl U-turn apsisukimų, nei dėl lėtėjimo/greitėjimo juostų. Nekalbant apie dangos būklę ir provėžas.

    Komentuoti:


  • Ignalina
    replied
    Ar man vienam A2 greitėjimo-lėtėjimo juostos atrodo per siauros? ar atitinka jos reikalavimus?

    Komentuoti:


  • Dariukas
    replied
    Antradienį, a2, vilnius-panevezys, Širvintų rajone, barste smėlį. Dėl dangos stiprinimo per karščius, galbut?

    Komentuoti:


  • Nitro
    replied
    Pakankamai dažnai važiuoju A2 keliu. Visų pirma pati automagistralė nėra avaringa - stovi geltoni avaringumo ženklai, tai kaskart matai statistiką. Avarijų tikrai nedaug, ir kaip minėjo - didžioji dalis avarijų - susidūrimai su briedžiais. O jei patį kelią dalint atkarpomis, tai ne atkarpa Vilnius - Ukmergė yra pavojingesnė, o atkarpa artėjant prie Panevėžio, kurioje yra aibė vieno lygio sankryžų.

    Na ir reikia prisimint, kad pradėdami vidutinio greičio matuoklių projektą, garsiai skelbė, kad magistralėse matuoklių nebus. Kas pasikeite?

    PS ar kas esat gave baudą?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Jeigu tu kažkodėl galvoji kad problemų nėra, tai visai nereiškia kad problemų nėra.
    Na avaringumas minimalus. Kiek įvyksta avarijų - žiemą nučiuožia ant plikledžio arba susiduria su laukiniais gyvūnais. Abiem atvejais minimaliai skirtumo 20 km/h ten ar ten.

    Ir šiaip kiek tenka važiuot labai labai retai matau realius greičio viršyjimo atvejus. T.y. ne pusiau legalius +10, o kur rimtai praskrenda.

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Kaip matom kol kas eismo saugumo problemų A2 nėra. Kam spręst problemą kurios nėra?
    Jeigu tu kažkodėl galvoji kad problemų nėra, tai visai nereiškia kad problemų nėra.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
    Tikslas - užtikrinti eismo saugą. Kuo greitis didesnis, tuo eismas yra nesaugesnis.
    Kaip matom kol kas eismo saugumo problemų A2 nėra. Kam spręst problemą kurios nėra?

    Komentuoti:


  • Aleksio
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą
    Matuoklių tikslas ar užtikrinti eismo saugumą, ar prižiūrėti įstatymo raidę tiesiog vardan prižiūrėjimo?
    Tikslas - užtikrinti eismo saugą. Kuo greitis didesnis, tuo eismas yra nesaugesnis.

    Komentuoti:

Working...
X