Pravažiavau iš Lietuvos ketvirtadienį. Realiai autostrada paleista – pilnu ilgiu eismas vyksta abipus skiriamosios juostos. Link Lenkijos beveik pilnai dvi eismo juostos, tik apie 50 m iki sienos yra susiaurėjimas iki vienos eismo juostos. Tik apribojimas 50 km/h per visą nepriduotą ilgį. Kraunu video, tik tamsoj per lietų važiavus nedaug matosi.
„Via Lietuva“ pristatė galimybių studiją, kaip keisis Kauno vakarinis aplinkkelis
10metį teks kankintis spūstyse ne tik kauniečiams bet ir visam tranzitui. Mano manymu, geresnis variantas būtų naujo aplinkelio statyba toliau į šoną, o dabartinis aplinkelis jau beveik tapęs vidine miesto gatve, panašiai kaip Vilniaus vakarinis ir pietinis aplinkeliai.
Pravažiavau iš Lietuvos ketvirtadienį. Realiai autostrada paleista – pilnu ilgiu eismas vyksta abipus skiriamosios juostos. Link Lenkijos beveik pilnai dvi eismo juostos, tik apie 50 m iki sienos yra susiaurėjimas iki vienos eismo juostos. Tik apribojimas 50 km/h per visą nepriduotą ilgį. Kraunu video, tik tamsoj per lietų važiavus nedaug matosi.
Manau kad visiems labai svarbu žinoti jog valstybė geba "atstovėti" ir prisiteisti iš rangovo tiek delspinigius už vėlavymą tiek už nekokybiškus darbus.
Šito bendrine prasme lietuvoje labai pasigendu, nes mano asmenine nuomone valstybė tinkamai neatlieka garantinių objektų monitoringo.
Gal valstybinės reikšmės keliuose tai atliekama daugiau, bet tarkim kauno mieste - niekam niekas neįdomu.
Panašu, kad valstybė, šiuo atveju, elgiasi ne itin sąžiningai. Defektas nebuvo itin reikšmingas, kaip teigiama - ne važiuojamoje dalyje, kelio eksploatavimui netrukdė, kelias buvo eksploatuojamas, o kol darbai nepriimti - visi kelio priežiūros darbai tenka tenka rangovui
Dėl delspinigių tegul aiškinasi užsakovas ir rangovas, paprastiems vartotojams neaktualu.
Įdomiau, kurioje vietoje atsirado tas kelio įdubimas ar įsmukimas.
Manau kad visiems labai svarbu žinoti jog valstybė geba "atstovėti" ir prisiteisti iš rangovo tiek delspinigius už vėlavymą tiek už nekokybiškus darbus.
Šito bendrine prasme lietuvoje labai pasigendu, nes mano asmenine nuomone valstybė tinkamai neatlieka garantinių objektų monitoringo.
Gal valstybinės reikšmės keliuose tai atliekama daugiau, bet tarkim kauno mieste - niekam niekas neįdomu.
Ilgiausią iš trijų ruožų tarp Marijampolės ir Kalvarijos rekonstravo "Fegda" ir "Tilsta". Jis buvo atidarytas 2024 m. spalį
1. 2023.06.02 Darbų pradžia
Magistralės kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 72,5 km Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu už 223,6 mln. Eur (su PVM) atnaujins konkursą laimėjusios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“,
Darbai 16 km ruože pradėti pernai birželį, juos už 223,6 mln. eurų (su PVM) atliko „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“. „Pirkimo vertė – 223 milijonai eurų (...) Šita atkarpa yra didžiausia ir techniškai sudėtingiausia“, – žurnalistams penktadienį sakė „Via Lietuvos“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
3. 2025.10.17 Teismas
Šiandien buvo posėdis Vilniaus apygardos teisme
ieškovas Via Lietuva ( 188710638) atsakovai Fegda ( 110801759) atsakovas Tilsta ( 121477326)
Bylos esmė Dėl netesybų
Delfi.lt 2025.10.17 Dėl broko ir vėlavimo stategiškai svarbiame kelyje "Fegdai" pareikštas iešinys
Įsmukus kelio Marijampolė - Suvalkai danga, sringant darbų pridavimui bendrovei "Fegda" pareikšta prievolė sumokėti 9,5 mln. EUR delspinigių. Įmonė tikina, kad pretenzijoos nepagrįstos, viskas atlikta laiku.
Dėl delspinigių tegul aiškinasi užsakovas ir rangovas, paprastiems vartotojams neaktualu.
Įdomiau, kurioje vietoje atsirado tas kelio įdubimas ar įsmukimas.
Paskutinis taisė Romas; 2025.10.17, 20:36.
Priežastis: Patikslintos datos
Ruožas atidarytas, ženklai sudėti 110km/h. Šalutiniai keliai ir beveik visi atidaryti. Uždarytas tarkim nuo Viados žiedo senu keliu link Trakėnų.
Šalutiniuose keliuose beveik nėra jokių nuorodų. Kur buvo persirikiavimas iš vienos pusės į kitą nėra atitvarų, bet gal iki juostelių kirpimo sudės.
Apšvietimas taip pat dar neveikia.
Paskutiniuose 50-100m iki Lenkijos sienos trūksta viršutinio asfalto sluoksnio.
Keista, kad prie punktų nieko apie Europos pr. Įsikirtimą į A5, o mizerna Tiesioji g. paminėta
Įdomu, ar šio projekto apimtyje bus sutvarkytas A5 / KK130 mazgas ties Garliava, kad pagrindinis srautas nuo Marijampolės pusės važiuotų tiesiai link Kauno Vakarinio aplinkkelio, o ne sukiotųsi "dobilo lapuose".
Parašiau email paklausimą į Via Lietuva apie tai kur galiu pamatyti priešprojektinius, gavau tokį atsakymą:
"Laba diena,
Gavome labai daug užklausų dėl A5 planuojamo projektavimo. Apie konkretesnius sprendinius bus galima sužinoti Techninių darbo projektų viešinimo procedūrų metu. Dabar parengtos tik pagrindinės gaires, kaip būtų galima pertvarkyti šią A5 kelio atkarpą, kad atsiskirtų vietinio ir tranzitinio transporto srautai.
Maksimum kiek galime atskleisti apie planus:
– Sargėnų sankryžos rekonstravimas;
– Raudondvario pl. šviesoforinės sankryžos rekonstravimas;
– Naujo tilto per Nemuną statyba kairėje ir esamų tiltų rekonstravimas;
– Magistralinio kelio dešinės pusės rekonstravimas tarp Marvelės ir Akademijos skirtingų lygių sankryžų, išplatinant magistralės dešinę pusę iki 4 eismo juostų;
– Magistralinio kelio rekonstravimas įrengiant jungiamuosius kelius įsijungiančius į Tiesiąją gatvę, taip įrengiant dar vieną alternatyvų patekimą į Ringaudus"
Ta patį atsakymą gavau ir aš. Keista, kad prie punktų nieko apie Europos pr. Įsikirtimą į A5, o mizerna Tiesioji g. paminėta
Apmaudu, kad planavimo sferoje viskas susiveda į konkretaus kelio rekonstrukciją, todėl gaunasi "vienos magistralinio kelio pusės išplatinimas iki 4 eismo juostų". Nes gi iš magistralinio kelio reikia pasukti į kiekvieną lauko tualetą, kiekvieną kebabinę ir padangų montavimo garažiuką.
Norėtųsi, kad būtų žiūrima plačiau ir magistralinis kelias maksimaliai liktų (arba galbūt netgi būtų tiesiamas naujas, platesniu lanku lenkiantis miestą) tik magistralinio ir tranzitinio susisiekimo reikmėms, o vietiniams patekimui "į lariokus", būtų įrengiami kiti keliai, gatvės, maršrutai.
Parašiau email paklausimą į Via Lietuva apie tai kur galiu pamatyti priešprojektinius, gavau tokį atsakymą:
"Laba diena,
Gavome labai daug užklausų dėl A5 planuojamo projektavimo. Apie konkretesnius sprendinius bus galima sužinoti Techninių darbo projektų viešinimo procedūrų metu. Dabar parengtos tik pagrindinės gaires, kaip būtų galima pertvarkyti šią A5 kelio atkarpą, kad atsiskirtų vietinio ir tranzitinio transporto srautai.
Maksimum kiek galime atskleisti apie planus:
– Sargėnų sankryžos rekonstravimas;
– Raudondvario pl. šviesoforinės sankryžos rekonstravimas;
– Naujo tilto per Nemuną statyba kairėje ir esamų tiltų rekonstravimas;
– Magistralinio kelio dešinės pusės rekonstravimas tarp Marvelės ir Akademijos skirtingų lygių sankryžų, išplatinant magistralės dešinę pusę iki 4 eismo juostų;
– Magistralinio kelio rekonstravimas įrengiant jungiamuosius kelius įsijungiančius į Tiesiąją gatvę, taip įrengiant dar vieną alternatyvų patekimą į Ringaudus"
Nuo tilto iki A5 praplatintas kelias, vėliau tas pats bus padaryta ir į kitą pusę iki Savanorių pr.
Didžiausia problema važiuojant Klaipėdos kryptimi būtent ir yra iš šalutinio kelio srautui kei reikia persirikiuoti važiuoti ne A5 o link Klaipėdos. Ties čia susidaro pakankamai didelės spūstys, ši vieta manau nėra tinkamai išspręsta. Link Vilniaus - kai reikia iš Jonavos g. išvažiuoti tai yra sudėtinga, nes vėl gi reikia persirikiuoti per daug juostų nes iš 4 juostų plius Jonavos g. viskas vėl sueina į 2 juostas.
Tie tiltai kol kas realios naudos atneša mažai, pinigų išleista labai daug, bet netvarkoma tolimesnė infrastruktūra. Ir čia yra VIA leituva planavimo problemos ir atsakomybė.
Komentuoti: