[LT] Lietuvos keliai

[Kauarn]

Bet kol kas užkniso tai, kad pas mus taikomi super reikalavimai keliams.

Taip pat teko keliaut pro šias šalis šiomis dienomis, tai labiausiai nustebino automobilio kelio platus panaudojimas. Net 1+1 daug kur automobiliu kelias, sankryžos dviejų lygių, greitis apie 100 km/h, patogu, saugiau, ne taip brangu įrengti. Vengrijoje automobilių kelias 2+2, be papildomos juostos dešinėj, SU ŠVIESAFORAIS IR POSŪKIAIS Į KAIRĘ, greitis 110 km/h, visi gyvi sveiki, važiuoti sugeba, kelias siauras, bet vis tiek geriau.

Kaip minimum nuo Kauno iki Jonavos tikrai galėtų būti automobilių kelias. Kauno aplinkkelis išvis nesuvokiamas su tuo 90 km/h.

Belieka tik stipriai pritarti, kad visiškai nesąmoningi standartai Lietuvoje. Visi A keliai turėtų būti bent automobilių keliai, kad ir ne automagistralės standartų.

[Rimas_OK]

Po ilgesnių pasivažinėjimų (Lenkija, Slovakija, Čekija, Austrija, Vengrija), grįžus į Lietuvą suima kažkoks radikalumas ir noras susidėti su maršistais, nes užkniso!
Bet tikiuosi praeis ir vėl tapsiu uoliu piliečiu
Bet kol kas užkniso tai, kad pas mus taikomi super reikalavimai keliams. Kitos šalys, tokius kelius kaip Kaunas-Jonava, Kauno aplinkkelis, Vilniaus Vakarinis aplinkkelis, Klaipėda-Palanga padarytų greitkeliais ir nesiseilėtų. O tas idiotiškas lėtinimas ties Kauno ženklu ant tilto "70". Čekijoj visa autostrada tokio pločio (be papildomos juostos) kaip tas mūsų biurokratų bailumo tiltas. Paprastuose keliuose pas mus dėl vienos trobelės įkals greitį "70". Kitur kelių direkcijos nemyžčios, nes tegu viena bobutė prisitaiko žinodama kur gyvena, o ne 1000 automobilių lėtina 3 km ruožą.

Dar yra bėda, kad pas mus klerkas pavažiuoja iki Varšuvos ir susidaro iškreiptą įvaizdį apie Europos greitkelius, neva turi būti superkelias ir tik tada bus galima leisti greičiau. Bet tiek Lenkijoj, tiek kitose Rytų Europos šalyse pilna, pilna prastesnių, siauresnių, be greitėjimo juostų, ir su staigiais posūkiais. Ir jie kažkaip neišsižudė, nes supranta kad pas juos ženklinimas adekvatus. O pas mus visuomenė supranta kad apsisielėję biurokratai saugumą laiko -30 km/h ir rezultate visiem pasidaro nusispjaut ką tie ženklai rodo.

[Vaidosius]

Man labai kliūna platūs žvyruoti kelkraščiai ir plačios asfaltuotos T-formos sankryžos tarpmiestiniuose keliuose. Taip pat 90 km/h kelio profilis miestelio teritorijoje su 50 km/h greičiu. Dar greičio sumažinimai iki 70 km/h likus keliems šimtams metrų likus iki sankryžos, kai 95 % žmonių nesilaiko šito greičio ribojimo.

Beje, gal PoDV ar kas nors gali numesti nuorodų/informacijos apie žvyruotus kelkraščius. Kodėl tokia praktika vis dar taikoma, kokia apskritai logika? Kaip suprantu, tiesiog norima užtikrinti lietaus vandens nutekėjimą nuo kelio, bet kadangi griovys gana toli nuo važiuojamosios dalies, greideriuojamas beveik visas atstumas (2-3 m pločio žvyruotas kelkraštis), kad užaugusi žolė neiškeltų žemės ir nesusidarytų balos kelkraščiuose? Ar aš kažko nepagaunu?

Labai geras pastebėjimas dėl žvyruotų kelkraščių. Kažkada teko kreiptis į kelių direkciją, dėl to, kad lygino kelkraštį ir dalis žvyro liko ant važiuojamosios dalies. Šiai dienai paskui greiderį paskui važiuoja šlavimo mašina.

Galėtų visur būt kaip čia https://www.google.lt/maps/@55.22042...8192?entry=ttu

[T-K-K]

Lietuvos gatvių ateitis – Amsterdamas ar Los Andželas?
https://www.delfi.lt/tvarilietuva/ap...zelas-91244607

Man nelabai įdomus straipsnis, bet gal yra kas domisi šia tema, ir bus įdomu.

[Romas]

Du puslapiai diskusijų apie tai, kaip lankai neskiria meteorologines stoteles ir greičio matuoklio. Jei tie lenkai tokie buki, tai kaip jie per 20 metų paliko toli uodegoj Lietuvos kelininkus
Mums telieka girtis, kad nepavyks išvystyti normalaus greičio - ne tik dėl Lietuvos Radarų direkcijos aktyvumo statant radarus, o net ir provėžuoyose autostradose, nekalbant apie visokais "betonkes" ir LAKD apleistus duobėtus krašto kelius.

[gerietis]

Matomai nesuprato, kur stovi meteorologinis matuoklis, o kur - radaras (nors paprastai prieš radarus stovi ženklai).

Eventualiai galima introducinti įspėjamąjį ženklą "Meteorologinė stotelė" , su lentele po apačia "Przeznaczony dla Polaków".

[PoDV]

Nzn, labai senai buvau Vengrijoje, tada užsifiksavo žole apaugę, o ne žvyruoti kelkraščiai ir labai lygios geležinkelio pervažos.
Kiek matau taip ir liko: https://goo.gl/maps/Bzj42eEv2UNTQPWU7

Tiesa, Vengrijoje 1+1 arba 2+1 keliuose tikrai pasitaiko žvyruotų kelkraščių, pvz. https://goo.gl/maps/ZgEK1iW1B53cvXLo6
Kalbu apie 2+2, kur kelkraštis, pasirodo, žvyras. Ne pačiose svarbiausiose atkarpose kaip Viena-Budapeštas ar Budapeštas-Belgradas, bet tarp antraeilių didesnių miestų. Palyginimui kaip Kauno vakarinio aplinkkelio atkarpa tarp Garliavos ir Nemuno upės šiaurės kryptimi (ko gero vienintelė tokia atkarpa Lietuvoje).

[gerietis]

Iš ES šalių žvyruotus kelkraščius daug kur įrengia Latvijoje ir Vengrijoje, .

Nzn, labai senai buvau Vengrijoje, tada užsifiksavo žole apaugę, o ne žvyruoti kelkraščiai ir labai lygios geležinkelio pervažos.
Kiek matau taip ir liko: https://goo.gl/maps/Bzj42eEv2UNTQPWU7

[PoDV]

Susidariau įspūdį, kad Latvija nori taisyt kelius, kad prikelt provinciją. Buvo net autostradų planas keliams, kur beveik jokio srauto nėra (į Venspilį, Liepoją, Rezeknę). Kyla klausimas ar tokį įgyvendins, nes iki 2040 dar laiko daug, o ES noras finansuot autostradas mažės.

Jeigu latviai pavydi lietuviškoms autostradoms, tai jos savo darbą atlieka, jungia Vilnių su tankiai apgyvendintu siauru pajūriu (uostas, turizmas), Vilnių su Ryga (va čia tikrai autostrada reikalinga, kur jos nėra), dabar tiesiama autostrados atkarpa link Prahos (E67), Berlyno (E30 už Varšuvos) (lenkų pusėje jau daugelyje vietų nutiesta).

[Knope]

Geresnės dangos tokiu atveju jei važiuoji Rygon arba iš Rygos. Kitomis kryptimis Latvijoje galima užsirauti magistralinių žvyrkelių.

Dėl LT kelių. Sumažėjus fūrinio tranzito srautui per LT (ir tikėkimės jis niekada nebeatsistatys) atsiranda galimybė pagaliau susitvarkyti kelius ir tikimybė, kad jie nebebus taip greitai sudrožiami.

Tikiuosi. Mes važiavome į Kuršą ir po Kuršą. Ant žvyrkelių irgi buvome užsirovę. Bet kur ne žvyrkeliai - labai gerai.

[Tomas]

Iš esmės pritariu kaimyno lenko komentarui. Šią vasarą nemažai važinėjome Latvijoje - jaučiausi daug komfortiškiau nei Lietuvoje. Estetiška, aišku, geresnės kelio dangos.

Geresnės dangos tokiu atveju jei važiuoji Rygon arba iš Rygos. Kitomis kryptimis Latvijoje galima užsirauti magistralinių žvyrkelių.

Dėl LT kelių. Sumažėjus fūrinio tranzito srautui per LT (ir tikėkimės jis niekada nebeatsistatys) atsiranda galimybė pagaliau susitvarkyti kelius ir tikimybė, kad jie nebebus taip greitai sudrožiami.

[Knope]

Iš esmės pritariu kaimyno lenko komentarui. Šią vasarą nemažai važinėjome Latvijoje - jaučiausi daug komfortiškiau nei Lietuvoje. Estetiška, aišku, geresnės kelio dangos.

[MedinisStrazdas]

Man labai kliūna platūs žvyruoti kelkraščiai ir plačios asfaltuotos T-formos sankryžos tarpmiestiniuose keliuose. Taip pat 90 km/h kelio profilis miestelio teritorijoje su 50 km/h greičiu. Dar greičio sumažinimai iki 70 km/h likus keliems šimtams metrų likus iki sankryžos, kai 95 % žmonių nesilaiko šito greičio ribojimo.

Aš tai manau kad šitas yra kaip tik neigiamą įtaką turintis dalykas, nes prieš sankryžą, kur reikai stebėti ar neišvažiuos koks erelis mėgstantis avarines situacijas, vietoj to, kad žiūri į kelią, tenka žiūrėti į spidometrą.

[PoDV]

Man labai kliūna platūs žvyruoti kelkraščiai ir plačios asfaltuotos T-formos sankryžos tarpmiestiniuose keliuose. Taip pat 90 km/h kelio profilis miestelio teritorijoje su 50 km/h greičiu. Dar greičio sumažinimai iki 70 km/h likus keliems šimtams metrų likus iki sankryžos, kai 95 % žmonių nesilaiko šito greičio ribojimo.

Beje, gal PoDV ar kas nors gali numesti nuorodų/informacijos apie žvyruotus kelkraščius. Kodėl tokia praktika vis dar taikoma, kokia apskritai logika? Kaip suprantu, tiesiog norima užtikrinti lietaus vandens nutekėjimą nuo kelio, bet kadangi griovys gana toli nuo važiuojamosios dalies, greideriuojamas beveik visas atstumas (2-3 m pločio žvyruotas kelkraštis), kad užaugusi žolė neiškeltų žemės ir nesusidarytų balos kelkraščiuose? Ar aš kažko nepagaunu?

Nelabai teko susidurti su info ar literatūra dėl žvyruotų kelkraščių. Daugiau remiuosi asmeniniais pastebėjimais.

Logika, jaučiu, grynai taupymo sumetimais, kaip su sovietiniu šviesoforų reguliavimu ir nedegančiom sekcijom į kairę.
Padaro žvyruotus kelkraščius, kad subėgtų vanduo. Ten, kur tik perasfaltuojamas kelias (t.y. kapitalinis remontas) tai ir lieka platūs kelkraščiai, kur atliekama normali rekonstrukcija ten kelkraštis susiaurėja ar net išnyksta.

Iš ES šalių žvyruotus kelkraščius daug kur įrengia Latvijoje ir Vengrijoje, t.y. net naujai tiesiamose ar rekonstruojamose keliuose, tiesa gaunasi tvarkingesnio kelkraščio įspūdis negu pas mus. Dar Estijoje teko pastebėt žvyruotų kelkraščių, bet tik nežymūs žvyruoti kelkraščiai, panašiai kaip mūsų rekonstruotuose krašto keliuose.

Latvija ir Vengrija net greitkelius stato su žvyruotais kelkraščiais. Teko matyt video, kur Vengrijoje mašiną greitkelyje sumėto žvyre, kai ji įvažiuoja į kelkraštį.
Latvija, bent jau kiek teko pastebėt statybų nuotraukų, A7 Kekavos aplinkkelį tiesia su žvyruotais kelkraščiais, jau patiestas asfalto sluoksnis dviem juostom be kelkraščių.

---

Iš tikrųjų, ilgą sąrašą galima susidaryt kaip sutvarkyt Lietuvos kelius ir gatves. Ženklinimo patobulinimas (ryškumas, nuoseklumas) būtų vienas lengviausiai išsprendžiamų uždavinių, reikia išmonės, punktualumo ir nuosekliai vykdyti kelio ženklų keitimo ciklą, kai jiems sueina pakeitimo terminas. Gatvių pritaikymas pagal numatytą greitį ir šaligatvių tiesimas užtruktų ilgiau ir brangiau kainuotų. Pastarųjų poros metų rekonstrukcijose galima pamatyt daugiau teigiamų uždavinių, nors dar visko pasitaiko. Dangų būkle bendrai labiausiai suinteresuota plačioji visuomenė. Žvyruoti kelkraščiai irgi įeitų prie kelio humanizavimo principų, brangiai kainuoja, reikia atlikti kelio rekonstrukciją, o ne kapitalinį remontą. Dabar LAKD vis dar taupymo režime, nežinau kiek ji pajėgi vykdyt rekonstrukcijas vietoj kapitalinių remontų, ir dabartinė situacija jau tas netenkina plačiosios visuomenės, kai ji lygina mūsų situaciją net ne su Vakarų Europa, o su kaimynais. Tie žvyruoti kelkraščiai dar matyt tiek nekliūtų kiek kliūva provėžuota, kratanti danga, ypač autostradose.

[Riedutis]

Mano supratimu, čia rašo: "keista, kad labiausiai laksto ukrainiečiai, lyg nebūtų susitarimų dėl dalinimosi KET pažeidėjų duomenimis".

Aj tas.
Pasakysiu kaip yra realybėje: pusė tų UA numerių naudojami lietuvių. Nori pigios "tačkos"? Pirk ir registruok UA, nemokėk importo/PVM ir kitų mokesčių. Niekas nekontroliuoja šito dalyko. Abejoju, ar rinkliavos pranešimai už neapmokėtą parkingą irgi ką nors pasiekia.

[alga]

Nelabai suprantu paskutinio jo komentaro - kokio susitarimo?

Mano supratimu, čia rašo: "keista, kad labiausiai laksto ukrainiečiai, lyg nebūtų susitarimų dėl dalinimosi KET pažeidėjų duomenimis".

[taccido]

Realiai užtektų raudona kraštinė būtų storesnė ir turėtume geriau pastebimus ženklus. Nebūtina tokių storų kaip Latvijoje, gal tokio storio kaip Čekijoje būtų optimalu.

Informacija prieš sankryžas ir remontus irgi galėtų būti nuoseklesnė. Nors autostradose info apie remontą sakyčiau pagerėjusi nukopijuota iš Vokietijos. Reiktų info apie kryptis gerint, tokių ženklų pastebimumą gerinant šiek tiek storesne balta kraštine.

Danga irgi atsiliekame, bet čia nėra toks kritinis dalykas kaip ženklinimas, nors reiktų labiau susiimti ir čia. Aišku jei būtų Latvija 2000-aisiais metais tada taip geriau daryt tą patį ką pastaruoju metu padarė latviai, labai susiimė dėl dangų.

Toliau šaligatviai gyvenvietėse ir dviračių takai prie svarbesnių gatvių. Labai nenuosekliai įrengti, Lenkija šiuo klausimu lyderė.

Jei būtų viskas išpildyta, nelabai dėl ko būtų depresuoti

Man labai kliūna platūs žvyruoti kelkraščiai ir plačios asfaltuotos T-formos sankryžos tarpmiestiniuose keliuose. Taip pat 90 km/h kelio profilis miestelio teritorijoje su 50 km/h greičiu. Dar greičio sumažinimai iki 70 km/h likus keliems šimtams metrų likus iki sankryžos, kai 95 % žmonių nesilaiko šito greičio ribojimo.

Beje, gal PoDV ar kas nors gali numesti nuorodų/informacijos apie žvyruotus kelkraščius. Kodėl tokia praktika vis dar taikoma, kokia apskritai logika? Kaip suprantu, tiesiog norima užtikrinti lietaus vandens nutekėjimą nuo kelio, bet kadangi griovys gana toli nuo važiuojamosios dalies, greideriuojamas beveik visas atstumas (2-3 m pločio žvyruotas kelkraštis), kad užaugusi žolė neiškeltų žemės ir nesusidarytų balos kelkraščiuose? Ar aš kažko nepagaunu?

[vakaruvejas]

Lenkas lenkų kalba skundžiasi, kad kitoje valstybėje yra kitaip, nei Lenkijoje. Anekdotas

Lenkas lygina aplankytų šalių kelius

[Egiuxz]

Lenkas lenkų kalba skundžiasi, kad kitoje valstybėje yra kitaip, nei Lenkijoje. Anekdotas

[PoDV]

Realiai užtektų raudona kraštinė būtų storesnė ir turėtume geriau pastebimus ženklus. Nebūtina tokių storų kaip Latvijoje, gal tokio storio kaip Čekijoje būtų optimalu.

Informacija prieš sankryžas ir remontus irgi galėtų būti nuoseklesnė. Nors autostradose info apie remontą sakyčiau pagerėjusi nukopijuota iš Vokietijos. Reiktų info apie kryptis gerint, tokių ženklų pastebimumą gerinant šiek tiek storesne balta kraštine.

Danga irgi atsiliekame, bet čia nėra toks kritinis dalykas kaip ženklinimas, nors reiktų labiau susiimti ir čia. Aišku jei būtų Latvija 2000-aisiais metais tada taip geriau daryt tą patį ką pastaruoju metu padarė latviai, labai susiimė dėl dangų.

Toliau šaligatviai gyvenvietėse ir dviračių takai prie svarbesnių gatvių. Labai nenuosekliai įrengti, Lenkija šiuo klausimu lyderė.

Jei būtų viskas išpildyta, nelabai dėl ko būtų depresuoti