[LT] Lietuvos keliai

[spekas]

Užmačiau tokį paveiksliuką su įdomiu skaičiumi - transporto sektoriaus sukuriamo BVP proporcija. Atsakymas į klausimą ką duoda investavimas į kelius vien iš ekonominės pusės, nekalbant apie visus kitus argumentus kaip laiko taupymas, gyvenimo gerinimas eismą nukreipiant nuo gyvenviečių į aplinkkelius, taršos ir kuro mažinimas, strateginis (karinis) saugumas ir kiti.



https://lakd.lt/wp-content/uploads/2...iu_studija.pdf

[Romas]

Kažkada buvo giriamasi, kad kelių biudžetas planuojamas trims metams.
Buvo paišomi infografikai, bet vėlėsniais metais tas biurokratinio meno žanras nebuvo vystomas - nėra kuo girtis.

Problema ta, kad 2021 aisias buvęs nepakankamas biudžetas per 2021-2023 m. infliaciją Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) visiškai nesikeitė ir 2024 m. tapo ubagiška.
Turint omeny kad dėl infliacijos biudžetas buvo smarkiai viršijamas ir beveik visose srityse buvo didinamos išlaidos, išlaidų keliams stabilumas rodo žemą Susisiekimo miinsterijos ir ministro autoritetą.
Jei ne bankų solidarumo mokestis karinio mobilumo projektams ir per biudžeto svarstymą papildomai išprašyti 40 mln EUR keleio A14 "betonkės" rekonstrukcijai, tai nepasikeitęs KPPP biudžetas būtų vargo vakarienė.
Vietiniams keliams skiriamų lėšų didelė dalis atiitenka didžiosioms savivaldybėms - gal ir gerai,ypač ten, kur savivaldybėse yra geri administratoriai.
Bus aptvarkyti bent pagrindiniai keliai.

LR SM 2022.02.08

Šiemet pradėjus taikyti naują Lietuvos kelių finansavimo sistemą, šalies keliams skiriamos lėšos pirmą kartą suplanuotos 3 metų laikotarpiui. Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 543,2 mln. eurų.

„Trimetis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas leis geriau planuoti ir efektyviau panaudoti šalies keliams skiriamas lėšas. (...). Tikiuosi, kad turėsime galimybę finansavimą didinti ir kitąmet“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Lėšos keliams paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. šios programos lėšų tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/li...-laikotarpiui/

LR SM 2023.02.08

Šiandien Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 543,2 mln. eurų, t. y., tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad toks valstybės finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas, ateityje jį būtina didinti. (...) Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

Valstybinės reikšmės keliams numatytos lėšos paskirstomos įvairiems poreikiams – 135,1 mln. eurų keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastajam ir kapitaliniam remontui, 59,6 mln. eurų strateginiams projektams („Via Baltica“ ruožui tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos, magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožams rekonstruoti ir kt.), 49,4 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, 19,6 mln. eurų inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti ir kt.
Primename, kad siekiant sparčiau tvarkyti prastos būklės kelius ir tiltus, būtent šiems darbams finansuoti teikiamas prioritetas. Tai daroma jau trečius metus iš eilės – skirstant KPPP lėšas mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui ir skiriama daugiau lėšų keliams ir tiltams. Palyginti su 2018 m., šiems prioritetiniams darbams skiriama net keletą kartų daugiau lėšų.

KPPP sąmata patvirtinta trejiems metams, preliminari suma 2024 m. ir 2025 m. – beveik po 522 mln. eurų. Šioje sąmatoje nurodytos 2024 m. ir 2025 m. lėšos yra tik žemiausia KPPP finansavimo riba, dėl šių lėšų bus apsispręsta atitinkamai svarstant būsimų metų biudžetą.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/pa...gramos-samata/

LR SM 2024.01.17
Lietuvos keliams 2024 metams paskirstyta 583,2 mln. eurų, iš jų papildomi 40 mln. – Utenos plentui

Šiandien Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų panaudojimo sąmatą, pagal kurią 2024 m. keliams skiriama 583,2 mln. eurų Iš jų papildomi 40 mln. eurų numatyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena kapitalinio remonto darbams finansuoti Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 / 33 proc. (..._ Tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams
Valstybinės reikšmės kelių tinklui plėtoti numatyta beveik 226 mln. eurų, iš jų 102,8 mln. eurų skiriama strateginiams ir kitiems projektams. Didžiausia suma – 62,8 mln. eurų – numatyta magistralinio kelio „Via Baltica“ dviejų beveik 28 km ilgio ruožų Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijai. Be papildomai numatytų 40 mln. eurų, beveik 30 km ilgio dviejų Utenos plento ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitaliniam remontui skiriama dar 6,3 mln. eurų.
Keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastajam ir kapitaliniam remontui skirta 100,5 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti 45 tiltus, iš jų – 2023 m. pradėtą rekonstruoti 31 tiltą ir 13 tiltų 2024 m. pradedamuose objektuose.
Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Klaipėda numatoma suremontuoti 11 ruožų, kurių bendras ilgis apie 27 km, taip pat kelyje A2 Vilnius–Panevėžys bus remontuojami 4 ruožai, kurių bendras ilgis apie 13 km.
Inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti skirta 15 mln. eurų, 7,7 mln. eurų numatyta žvyrkeliams

2024 metais, palyginti su 2023 metais, bendras kelių sektoriaus finansavimas didinamas 109,1 mln. eurų, iki 882,3 mln. eurų. Iš jų 139,8 mln. eurų sudarys laikinojo bankų solidarumo įnašas, 159,3 mln. eurų – ES fondų lėšos ir 583,2 mln. eurų – KPPP lėšos.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/li...tenos-plentui/

[gerietis]

Jokios saviplakos. Teisybės dėlei jau užlopyta, bet įsivaizduokit kaip atrodė iki remonto.

Tai va. Paskutinį mėnesį maluosi po visą Lietuvą, aplankyta virš 20 savivaldybių po kelis kartus. Pastebėjau kad po ilgesnės kelionės dėl nuolatinio kratymo, supimo, vartymo vaikštau kaip jūreivis.
Taip, nemaža dalis kelių yra lygūs ir plokšti, tačiau daug yra išsivaikščiojusiu pagrindu. Teisybės dėlei reikia pastebėti kad didelių duobių, kur galėtum palikti ratus, beveik nėra. Taip pat yra labai gerų, naujai paklotų ruožų.

Bet kartais pagalvodavau kad kelias tiestas pagal tokį projektą.

[Romas]

Bus rekonstruojamas dar vienas siauras kelias - KK 191 (Panevėžys) - Paliūniškis - Vabalninkas - (Biržai), kuriame dabar sunku prasilenkti ir yra pavojus prasipjauti padangas.
Iškart bus rekonstruojam net 10 km kelio. Sutrumpės gėdingas ypač siaurų krašto kelių sąrašas.
Atsiras šiokia tokia alternatyva A10 Via Balticai, jei ten eilinį kartą įvyks kokia nors avarija, ar kažkada prasidės autostrados tiesimas..

LAKD 2024.01.11
Planuojama remontuoti kelią Paliūniškis–Vabalninkas ir tiltą per Pyvesą

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais planuoja pradėti tilto per Pyvesą bei šalia esančios beveik 12 km ilgio kelio Paliūniškis–Vabalninkas atkarpos remonto darbus. Numatoma, kad sėkmingai pasibaigus šiuo metu paskelbtam darbų įgyvendinimo konkursui, tilto ir kelio remontas galėtų būti pradėtas šių metų pirmoje pusėje.

Projekto metu numatyta kapitališkai suremontuoti kelio Paliūniškis–Vabalninkas atkarpą nuo 9 km iki 20 km bei čia pat esantį tiltą per Pyvesos upę. Po atliktų darbų eismo dalyvių kelionės šiame regione taps ne tik saugesnės, bet ir patogesnės bei greitesnės.
Atnaujinti suplanuotos atkarpos važiuojamoji dalis bus rekonstruota ir išplatinta, po darbų kelią sudarys 2 eismo juostos skirtingomis kryptimis su kraštinėmis saugos juostomis, taip pat planuojama įrengti 1,5 m pločio kelkraščius. (...)

Kelias Palūniškis–Vabalnininkas yra įtrauktas į Kelių direkcijos sudarytą reikalingų remontuoti krašto kelių, kurių dangos plotis yra mažesnis arba lygus 5 m, sąrašą.

https://lakd.lt/naujienos/planuojama...-kelio-atkarpa

[Romas]

Pagaliau remontuojamas siauras ir pavojingas kelias KK221 tarp Vievio ir Semeliškių.

Diena.lt 2023.01.12
Numatoma rekonstruoti 7 km atkarpą kelyje Vievis–Aukštadvaris

Suplanuoto atnaujinti kelio ruožas prasideda nuo 3,3 km ir tęsiasi iki 10,6 km.
Šiuo metu kelyje Vievis–Aukštadvaris vyksta ruožo nuo 1,8 iki 3,4 km rekonstravimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus, taip pat vyksta ruožo nuo 10,6 iki 17,7 km rangos darbų pirkimas.

https://m.kauno.diena.lt/naujienos/v...dvaris-1156296

[bička]

AB Kelvalda!

AB Brainpūdra!

[alga]

AB Kelvalda!

[mantasm]

Kokia prasmė keist pavadinimą ir „atnaujinti prekės ženklą“? Apart pinigų praplovimo per piaro agentūras.

[Arunasx]

Kelių direkcija šiemet keis pavadinimą https://www.vz.lt/transportas-logist...eis-pavadinima

Apie savo pastaruosius darbus paskelbusi Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų.

Vadinsis Radarų direkcija

[PoDV]

Tai jis lyg ir užbaigtas. Iki Kuršėnų net yra atkarpėlė.

Klaipėda-Palanga tai tikrai galėtų užbaigti.

Turėjau omeny A9 Panevėžys-Radviliškis. Greitkeliu susijungtų Panevėžys, Via Baltica, Vilnius.

Apetitas auga bevalgant. Paskui būtų spaudimas iš visuomenės apjungti greitkeliais visus apskričių centrus su didžiaisiais miestais. Nebūtų gal tik jungčių tarp mažesnių apskričių centrų (kur ir dabar tik krašto keliai, užtektų geros būklės asfalto). Tai būtų daugiausiai mažo intensyvumo greitkeliai, kurių Europoje yra mažai, statomi tik išimtiniais atvejais (pvz. Danija link savo tarptautinių perkėlų į Norvegiją ir Islandiją, gal kokios Ispanijos dykumos su savo specifika).

[Sula]

tiestume autostradą į Šiaulius (užsibaigtume pradėtą ruožą Šiauliai-Radviliškis).

Tai jis lyg ir užbaigtas. Iki Kuršėnų net yra atkarpėlė.

Klaipėda-Palanga tai tikrai galėtų užbaigti.

[PoDV]

Lenkai iki 2030 m. susiplanavę 8200 km tinklą, 215 mm gyventojui. Pas mus pavasarį buvo 420 km, "iki 2025" padarys 40 km A5, dar nuo Babtų iki Latvijos bus dar kokie 155 km, kuriuos žada irgi iki 2030 m, Kauno vakarinio aplinkkelio 22 km turbūt pavers autostrada, išeina labai panašūs skaičiai (224 mm). Kontekstui kitų šalių sena statistika.

Aš visiškai suprantu, yra lūkestis, kad turėjom ir turim išlikti bent jau kelių srityje pirmi prieš lenkus (ar net iš vis daugelyje sričių arba pirmi, arba blogiausiu atveju 1:1 su lenkais). Pagal tai šiandien turėtume užsibaigti A10 prieš Latvijos sieną, ir tiestume autostradą į Šiaulius (užsibaigtume pradėtą ruožą Šiauliai-Radviliškis).

Taip pat kelių būklė neautostradinių kelių, t.y. likusių krašto ir magistralinių kelių turėtų būti 1:1 su Latvijos, t.y. masinės rekonstrukcijos per pastaruosius dešimt metų.

Problema, kad tam reikalingas milijardinis biudžetas vien kelių sektoriui, netgi manau galėtume tokį biudžetą turėti, bet dalis susioptimizavo savo įnašus savaip...

[iPhone]

Esme paprasta, kai LAKD neturi kuo pasigirti o tave visi drožia dėl neveiksnumo reikia daryti piara ir iš pirstelėjimo. O čia jau gavosi toks biški stioresnis tai progas privalu išnaudoti. Negali žinot kada bus sekanti tokia proga. O ir rinkimai artėja..

[alga]

Priklauso, ką vadiname „dar daug metų“. Lenkijoje šiuo metu statoma 1060 km automagistralių ir greitkelių, dar 375 km atkarpoms vyksta pirkimai. Pridėjus esamuosius 5115 km, per artimiausius kelis metus gausis 6550 km - tad tas rodiklis maždaug 2026-2027 metais turėtų siekti 172 mm/gyv. Lenkijoje. Lietuvoje, pabaigus Via Balticą iki sienos, bus apie 165 mm/gyv.

Žinoma, per tą laiką greičiausiai jau vyks šiaurinių Via Baltica atkarpų statybos - tačiau ir Lenkijoje niekas tinklo plėtros stabdyti neketina. Sakyčiau, abi šalys netrukus turės panašius rodiklius, kurie dar stipriai augs

Lenkai iki 2030 m. susiplanavę 8200 km tinklą, 215 mm gyventojui. Pas mus pavasarį buvo 420 km, "iki 2025" padarys 40 km A5, dar nuo Babtų iki Latvijos bus dar kokie 155 km, kuriuos žada irgi iki 2030 m, Kauno vakarinio aplinkkelio 22 km turbūt pavers autostrada, išeina labai panašūs skaičiai (224 mm). Kontekstui kitų šalių sena statistika.

[tomczu]

Na, ne! Lietuvoj vis dar gerokai daugiau autostrados ilgio vienam gyventojui, nei Lenkijoj. Ir dabartiniais statybos tempais pas mus ir pas juos dar daug metų jie mūsų nepavis.

Kovo mėnesio detalės: https://www.miestai.net/forumas/foru...61#post2036661

Priklauso, ką vadiname „dar daug metų“. Lenkijoje šiuo metu statoma 1060 km automagistralių ir greitkelių, dar 375 km atkarpoms vyksta pirkimai. Pridėjus esamuosius 5115 km, per artimiausius kelis metus gausis 6550 km - tad tas rodiklis maždaug 2026-2027 metais turėtų siekti 172 mm/gyv. Lenkijoje. Lietuvoje, pabaigus Via Balticą iki sienos, bus apie 165 mm/gyv.

Žinoma, per tą laiką greičiausiai jau vyks šiaurinių Via Baltica atkarpų statybos - tačiau ir Lenkijoje niekas tinklo plėtros stabdyti neketina. Sakyčiau, abi šalys netrukus turės panašius rodiklius, kurie dar stipriai augs

[alga]

O kokiu pagrindu pridėti 8,5km kurie dar nepastatyti? O ką Lenkija skolinga Lietuvai, kad pastatė atkarpą iki Lietuvos sienos? Ir aš nelyginu su Lenkija, nes jeigu lygintis tai jau turėtų atidarinėti magistrales Alytus-Kaunas, Šiauliai-Klaipėda, Tauragė -Šiauliai.

Na, ne! Lietuvoj vis dar gerokai daugiau autostrados ilgio vienam gyventojui, nei Lenkijoj. Ir dabartiniais statybos tempais pas mus ir pas juos dar daug metų jie mūsų nepavis.

Kovo mėnesio detalės: https://www.miestai.net/forumas/foru...61#post2036661

[PoDV]

Bet to rečiausiai apgyvendinto kampo gyventojų skaičius turbūt panašiausias į Lietuvą.

Taip.

Su Lenkijos greitkelių plėtra sunku lygintis, bet visai ne dėl tos priežasties, kuri brukama.

Lietuvos atveju, kokias 2008-aisiais turėtume geriausiu atveju 2+2 juostų Gierkowka Vilnius-Kaunas, dauguma sankryžų arba apsisukimai vienam lygyje, arba šviesoforai.
Į Klaipėdą ar Panevėžį iš Vilniaus važinėtume paprastais krašto ar net dar žemesnio standarto keliais.

Prisiminkime, kad tais laikais iš Varšuvos nėjo joks greitkelio ar autostrados ženklu pažymėtas kelias, ir visi 2+2 keliai iš Varšuvos buvo žemesnių standartų nei mūsų A1, A2.

Lietuvai būtų reikėję labiau rūpintis ne Via Baltica plėtra, o kaip nusitiesti mums iki skausmo pažįstamus A1, A2. Tik paskui A5. Tokia plėtra būtų buvus didesnė, ir greitkeliai lygesni, gražesni, triukšmo sienutės visur, tačiau vilkintųsi biurokratija.

Tai Via Baltica į Lenkiją greičiausiai dar kokiais 5 metais vėluotų, o džiaugtumėmes bent jau baiginėjamais A1, A2.

A2 geriausiu atveju eitų iki Ukmergės, gal net ir jos nesiektų, ilgam liktų perspektyviniu autostrados projektu Vilnius-Ryga. A1 nauda nekviesčionuojama įrengta visu jos ilgiu nuo Vilniaus iki Klaipėdos. Jie būtų įrengiami per visus 2010-uosius. Likę krašto, magistraliniai keliai būtų panašios būklės kaip dabar, gal net šiek tiek prastesni.

Tarpmiestiniai keliai ryškiai nebuvo prioritetas. Dėmesys ėjo kitur: energetika, krašto apsauga, gyvenimo lygio kėlimas. Keliai, iš vis transporto politika (pvz. mūsų forumo skausmas - VT) nuėjo į antrą planą. Gal tik savivaldybėms davė pinigų, įskaitant Kauną, kad mažiau karterių pramušinėt.

[Rimas_OK]

Labai geras žemėlapis, nors palyginimui ir paimtas rečiausiai apgyvendintas Lenkijos kampas.

Bet to rečiausiai apgyvendinto kampo gyventojų skaičius turbūt panašiausias į Lietuvą.

[bička]

Beveik 6km naujos betonkės Lietuvoje

[Romas]

LAKD 2023.12.11
Šalia Pabradės poligono baigtas svarbus karinio mobilumo infrastruktūros projektas – atnaujintas kelias karinei technikai judėti

Lietuvos automobilių kelių direkcija baigė (...) iki šiol didžiausią karinio mobilumo kelių infrastruktūros projektą – šalia didžiausio šalyje karinio poligono teritorijos kapitaliai suremontavo beveik 6 km ilgio kelio Pabradė–Meškerinė atkarpą. (...)


Šis projektas unikalus tuo, kad pirmą kartą Kelių direkcijos vykdomuose projektuose dangos konstrukcija įrengta su voluojamojo betono danga. Toks sprendimas priimtas individualiai įvertinus dėl karinės technikos judėjimo keliui tenkančias apkrovas ir atlikus dangos konstrukcijos skaičiavimus. Betonas turi didelę laikomąją gebą ir gali atlaikyti kasdienį karinio transporto judėjimą. Tokios kelio dangos konstrukcijos jau įrengtos karinių pajėgų naudojamose aikštelėse, karinėms pajėgoms priklausančiuose poligonų vidiniuose keliuose ir yra pritaikytos karinei technikai. (...)

Projektas nuo jo projektavimo iki rangos darbų pabaigos įgyvendintas mažiau nei per 6 mėnesius, fiziniai darbai užtruko tik 4 mėnesius. Šalia Pabradės karinio poligono nusidriekusio kelio statyboms buvo panaudota daugiau kaip 23 tūkst. tonų betono, o visas voluojamojo betono dangos plotas sudaro 48,5 tūkst. kv. m. Betonas, kuris buvo gaminamas netoli Pabradės laikinai įkurtoje mobilioje betono gamykloje, paklotas per 19 darbo dienų. Siekiant užtikrinti, kad betone neatsirastų įtrūkimų bei eliminuoti voluojamo betono dangos deformacijas, betono sluoksnyje buvo įrengta net 1,2 tūkst. deformacinių siūlių, o užtikrinant eismo saugumą – įrengta 1,6 km atitvarų.
(...) Šį projektą įgyvendino AB „HISK“, projekto vertė – 9,7 mln. Eur su PVM.

https://lakd.lt/naujienos/salia-pabr...chnikai-judeti