[LT] Lietuvos keliai

[LinS]

Kartą teko atsidurti tame ruože, įspūdis buvo stiprus. Nesu tikras, kur tai buvo, bet man vaidenasi, kad A11 kažkur apie Plungę ar Telšius.

Kiek menu čia:
https://www.google.lt/maps/@55.92537...!1e3?entry=ttu

Prieš kokius 10m susiaurino iki įprasto pločio kelio.
Atsivertus https://old.maps.lt/map/ ir pasirinkus 2009-2010 metų ortofoto matosi platusis kelias/ nusileidimo takas

[alga]

Kažkada forume buvo kalbėta apie sovietmečiu nutiestą dvigubos paskirties kelio atkarpą Lietuvoje (galimai šiaurinėje dalyje). Ta atkarpa, prireikus, galėjo tapti lėktuvų pakilimo ir tūpimo taku, ji buvo neįprastai platesnė. Prisimenantiesiems/žinantiesiems: kur ta atkarpa buvo/yra?

Kartą teko atsidurti tame ruože, įspūdis buvo stiprus. Nesu tikras, kur tai buvo, bet man vaidenasi, kad A11 kažkur apie Plungę ar Telšius.

[LC.]

Kažkada forume buvo kalbėta apie sovietmečiu nutiestą dvigubos paskirties kelio atkarpą Lietuvoje (galimai šiaurinėje dalyje). Ta atkarpa, prireikus, galėjo tapti lėktuvų pakilimo ir tūpimo taku, ji buvo neįprastai platesnė. Prisimenantiesiems/žinantiesiems: kur ta atkarpa buvo/yra?

[Romas]

Didelis rangovo PiaRinis straipsnis apie net 1,5 km ilgio kelio rekonstrukciją.
Bet vis geriau nei kitose KK176 atkarpose neįvykę konkursai

Made in Vilnius 2023.05.26
Bus remontuojamas kelias į Rūdninkų poligoną

Neseniai įkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų poligonas, kurį pasiekti karių transportas jau netrukus galės dar greičiau, saugiau bei sklandžiau. Netrukus "YIT Lietuva"pradės ir kelio Pirčiupiai-Jašiūnai, vedančio į šią strateginę kariuomenės bazę, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, kurių vertė siekia 4,96 mln. eurų. (...) Juos bendrovė „YIT Lietuva“ įgyvendins nuo 0 km iki 1,45 km esančiame ruože. Kelias bus platinamas, įrengta nauja asfalto danga, rekonstruotas tiltas.

https://madeinvilnius.lt/transportas...inku-poligona/

[Romas]

Prasideda kelio KK 176 Rūdninkų girioje projektavimas. Sutartis nepasirašyta
Kelio Nr.176 dalis 14,325 - 21,809 km (tarp Rūdninkų ir Jašiūnų nepateko į šį pirkimą.

CVPP 2023.04.25
Skelbimas apie sutarties (ne) skyrimą
Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 176 Pirčiupiai–Jašiūnai ruožo nuo 9,590 iki 14,325 km nuo 21,809 IKI 26,643 km
I dalis - nuo 9,590 iki 11,470 km
II dalis – nuo 11,470 iki 14,325 km
III dalis – nuo 21,809 iki 24,790 km ir geležinkelio pervažos (apie 23,686 km) rekonstravimo
IV dalis - nuo 24,790 iki 26,643 km

https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2023-665916

[Romas]

Rinkos aikštė 2023 04.12
Kelio ruožo tarp Josvainių ir Cinkiškių kapitalinis remontas užtruks iki rudens

AB „Kauno tiltai“ praėjusių metų spalio pabaigoje su užsakovu Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasirašė 2,93 mln. eurų vertės sutartį dėl krašto kelio Nr. 229 Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai ruožo nuo 21,178 km iki 23,298 km kapitalinio remonto darbų.
Nors oficialiai darbai įvardijami kaip kapitalinis remontas, tačiau drąsiai galima sakyti, kad atkarpoje bus nutiestas visiškai naujas kelias.
„Projekto darbų aprėptyje – visiškai įrengtas naujas kelio konstruktyvas, trys asfalto sluoksniai (...)" - dėstė „Kauno tiltų“ atstovė.


Kelio tiesimo darbai turėtų būti baigti lapkričio mėnesį. Iki to laiko automobilių eismas vyks viena puse bei bus reguliuojamas šviesoforu

https://rinkosaikste.lt/vairuotojams...ks-iki-rudens/

[goolfietis]

Nepadėjo net vaizdo įrašai: kelininkai remontuoja geros būklės kelią, nors šalia – dešimtmečius remonto nemačiusi atkarpa

Dalis Kaišiadorių rajono gyventojų skundžiasi prasidėjusiu kelio remontu ties Palomenės gyvenviete. Į LRT Girdi kreipęsi gyventojai stebisi, kad kelininkai remontuoja ne duobėtas ir avaringas atkarpas, o geresnės būklės kelio ruožą. Kelių direkcija sako, kad kelio atkarpa pasirinkta įvertinus ne tik jo būklę, bet ir eismo intensyvumą bei socialinę svarbą.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...aciusi-atkarpa

[Romas]

LAKD 2023.02.33
Bus tvarkomas krašto kelio KK133 Molėtai-Pabradė ruožas

Įsigaliojo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimo sutartis. Darbai atliekami pagal pasirašytą 9,62 mln. eurų su PVM vertės sutartį. Darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. sausio mėn. pabaigos.

Anot Kelių direkcijos generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, dėl Pabradės poligone vykdomų Lietuvos kariuomenės ir NATO pratybų, šis kelias svarbus karinio mobilumo aspektu. Be to, kelias reikšmingas ir turizmui. (...)

Valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 173 Molėtai–Pabradė yra prastos būklės – esamas kelio dangos plotis neatitinka krašto keliams keliamų reikalavimų, kelio danga nusidėvėjusi ir pažeista, deformuoti kelkraščiai. Po rekonstrukcijos šiame ruože kelio dangos plotis bus didesnis ir atitiks krašto keliams keliamus reikalavimus.
Pagal sutartį 4,42 km ilgio kelio ruože bus paklotas naujas asfaltas. Rekonstruojamas kelio ruožas kerta Inturkės gyvenvietę (Molėtų r.), (...) . Be to, pagal šią sutartį numatyta rekonstruoti tiltą tarp Vašuoko ir Galuonų ežerų.
Minėtas kelias tvarkomas pagal krašto kelių, kurių kelio dangos plotis ≤ 5 m prioritetinę eilę, kuri sudaryta pagal Rekonstruotinų ir remontuotinų valstybinės reikšmės kelių ruožų vertinimo ir prioritetinės eilės sudarymo metodiką.

https://lakd.lt/naujienos/bus-tvarko...-moletu-rajone

[Romas]

Manau, šito plano įgyvendinimas turėtų neigiamų pasekmių Suvalkų tarpo apginamumui, gal dėl to šito plano ir nevystė

Suvalkų koridorius mažai kuo dėtas. Teisiog koncepcijos, tegul ir neblogai parašytos, nėra įgyvendinamos, o tik numetamos į stalčių.
Deja, Lietuvoje 30 metų kelių klausimu išvis mažai kas buvo vystoma (išskyrus 32 km autostradą Mauručiai -Dženčialauka, 4 aplinkkelius, žvyrkelių asfaltavimą ir radarų statymą) kad tuoj pralenks ir kokie latviai ar juodkalniečiaii.

O man atrodo, priešingai, kelių pernumeravimas būtų tuščias gestas, kuris kainuotų naujus ženklus ir žemėlapius, o kelio niekaip nepagerintų.
Dabar bent kalba eina apie ES finansavimo tranzitinei funkcijai gavimą.

Jei per numeravimas yra ne vienetinis, o sisteminis, tai magistralinio kelio statuso suteikimas tik priartintų kelio Vilnius -Alytus -Lazdijai rekonstrukciją.

Kad tai tik tušti ministro pliurpalai, o ne rimti ketinimai, rodo ir tai, kad to kelio 5.5 km ilgio atkarpa Alytuje (Pulko ir Santaikos gatvės) rekonstruojam nuo 2020 iki 2025 metų

Tokiais tempais statant visas 160 km ilgio kelias bus rekonstruotas ne iki žadėtų 2025-2026 metų, o per 160 metų - iki 2185 merų.

[alga]

Įdomi info, nežinojau šitų dalykų.

Pažiūrėjkime, kokios vizijos buvo 2022 m. bendrajame plane:
Tranzitas iš Baltarusijos į Kaliningradą turėjo eiti Medininkų magistraliniu keliu per Turgelius - Jašiūnus - Valkininkus - Alytų - Simną - Liudvinavą - Marijampolę.
Jei tai būtų įgyvendinta tai tarp medininkų ir Turgelių būtų ne žvyrkelis RK5213, o asfaltas; kelias KK176 būtų ne siaurutis šunkelis su plačiais išmalto žvyro kelkraščiais, kur nepasilenkia dvi mašinos, o normalus kelias ir dabar nereikėtų kalbėti paie karinį mobilumą ir skubiai tiesiamus kelius į Rūdninkų poligoną.

Manau, šito plano įgyvendinimas turėtų neigiamų pasekmių Suvalkų tarpo apginamumui, gal dėl to šito plano ir nevystė.

Tai kas trukdo ministrui Skuodžiui keliui Vilnius - Naujieji Valkininkai- Alytus - Lazdijai patvirtinti dabar Lietuvos magistralinio kelio statusą statusą ir pvz. numerį A22), o ne tuščiai pezėti apie "europinį kelių tinklą" ir apie rekonstrukciją iki 2025-2026 metais, kai to ministro jau niekas neprisimins?

O man atrodo, priešingai, kelių pernumeravimas būtų tuščias gestas, kuris kainuotų naujus ženklus ir žemėlapius, o kelio niekaip nepagerintų. Dabar bent kalba eina apie ES finansavimo tranzitinei funkcijai gavimą.

[Romas]

Kelio kategorija (kelio numeris) ir finansavimas turi tiesioginę koreliaciją.
Kai apie 2000-2001 metus krašto kelių padaugėjo nuo 70 iki 130 (iki 1999 m. buvo tik KK170), tia dalis naujųjų krašto kelių buvo žvyrkeliai, o per 5-8 metus visi jie tapo asfaltuoti.
Jei tai yra E-kelias, tai finansavimas gali būti iįš ES fondų, jei šiaip lietuviškas magistralklinis - kiek mažesnis. O krašto keliai iš ES forndų gauna fiansavimą, tik tuomet, kai apiforminama, jog tai "jungtuys su tarptautinais transporto koridoriais".

Kad ministro kalbėjimas labiau panašūs į eilinius tuščius pažadus rodo tai, jog nebuvo bandoma įgyvendinti dar 2002 m. Lietuvos bendrojo plano idėjų ar 2012 m. apskričių bendrųjų planų sprendinių.

Pažiūrėjkime, kokios vizijos buvo 2002 m. Lietuvos bendrajame plane:
Tranzitas iš Baltarusijos į Kaliningradą turėjo eiti Medininkų magistraliniu keliu per Turgelius - Jašiūnus - Valkininkus - Alytų - Simną - Liudvinavą - Marijampolę.
Jei tai būtų įgyvendinta tai tarp medininkų ir Turgelių būtų ne žvyrkelis RK5213, o asfaltas; kelias KK176 būtų ne siaurutis šunkelis su plačiais išmalto žvyro kelkraščiais, kur nepasilenkia dvi mašinos, o normalus kelias ir dabar nereikėtų kalbėti paie karinį mobilumą ir skubiai tiesiamus kelius į Rūdninkų poligoną.

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. IX-1154 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO



https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AIS.284909/asr

Priedų nuododos neveikia, brėžinių likučiai pateikiami iš 2006.10.12 d. suvestinės redakcijos

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legal...AD/TAIS.284380

2012 m. Alytaus apskrities bendrajame plane buvo numatyta suteikit magistralinio kelio statusą keliams (KK129, KK132 ir KK135) Naujieji Valkininkai - Alytus - Lazdijai - Lenkijos siena
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 764 DĖL ALYTAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO PATVIRTINIMO



https://e-seimasx.lrs.lt/portal/lega...wid=-vh578wolf

Minėti dokumentai neteko galios, kai 2021 m. buvo patviritntas naujas Lietuvos bendrasis planas.
Jame numatyta, kad kelias Naujieji Valkininkai - Alytus - Lazdijai - Lenkijos siena turės "nacionalinio susisiekimo koridoriaus" statusą - toks neaiškus stausas, nes jį turi ir autostrada A2 Vilnius - Panevėžys.
Kažkodėl A14, kurį anksčiau buvo planuojama sujungti su keliu Vilnius -Alytus - Varšuvą ir suteikti E-numerį yra priskirtas tik "regioniniams susisiekimo koridoriaus"ir vinguotas siauras kelais baltarusių apsipirkimui Lenkijoje KK180 - K133 - KK134 Pryvalka - Raigardas - Leipalingis -Veisiejai -Lazdijai / Ogrodniki ir aplinkinis kelias KK161 - KK164 Telšiai -Seda -Mažeikai (kodėl ne tiesus kelias per Nevarėnus), ir Lietuvos provėžų čempionas KK118 Utena- Svėdasai - Kupiškis

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 789 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

https://e-seimasx.lrs.lt/portal/lega...bbc1b08701c7f8

Tai kas trukdo ministrui Skuodžiui keliui Vilnius - Naujieji Valkininkai- Alytus - Lazdijai patvirtinti dabar Lietuvos magistralinio kelio statusą statusą ir pvz. numerį A22), o ne tuščiai pezėti apie "europinį kelių tinklą" ir apie rekonstrukciją iki 2025-2026 metais, kai to ministro jau niekas neprisimins?

[alga]

Cool, geros naujienos. Logiška, darnu. Tiek kariniam mobilumui reikia plano B, tiek Varšuva–Vilnius tiesus kelias galėtų būti TEN-T tinkle.

Kad tie pažadai mažai verti rodo tai, kad svaigstama apie įtraukimą į europinių kelių tinklą, tačiau pati Lietuva šiai trasai nuo naujųjų valkininkų iki Lazdijų nesuteikia magistralinio kelio statuso (A numerio); be to. per 9 mėnesius nieko nesigirdi, kad šis projektas per laytų kaip nors buvo judinamas..

Ar šitos lietuviškos nomenklatūros pakeitimas kažką realiai keistų? Magistraliniai keliai gauna daugiau finansavimo, nei krašto?

[Romas]

Romas kitoje temoje rašė, kad nevažiuoja per Alytų, gal galėtų daugiau parašyti.

Aš apie Alytaus aplenkimą jau esu rašęs ne kartą temoje "Kaip nuvykti iš ... į..."
Jei trumpai, tai nėra nė vieno normalaus maršruto per Alytų - visų pirma dėl mūsų kelių degradacijos.
Plius prisidėjo remontai Alytuje, tai geriau važiuoti per Marijampolę ar Merkinę.

Dar vienas ministo pažadas praleistas dar nuo vasaros.
Būtų proga pakaisti savo nuomonę apie tapusį niekam tikusiu klasikinį maršrutą A4- KK129- KK132- KK135 Vilnius - Valkininkai - Alytus - Seirijai - Lazdijai - (Augustavas).

Kad tie pažadai mažai verti rodo tai, kad svaigstama apie įtraukimą į europinių kelių tinklą, tačiau pati Lietuva šiai trasai nuo Naujųjų Valkininkų iki Lazdijų nesuteikia magistralinio kelio statuso (A numerio); be to, per 9 mėnesius nieko nesigirdi, kad šis projektas kaip nors buvo judinamas.

BNS / LRT.lt 2022.06.08
M. Skuodis: kelias per Lazdijus galėtų būti rekonstruotas 2025–2026 metais

Lietuvai ir Lenkijai tariantis dėl Ukrainos žemės ūkio ir kitos produkcijos gabenimo koridoriaus į Baltijos šalių uostus ir kaip vieną tokių jungčių svarstant automobilių kelio per Lazdijus plėtrą, Lietuvos susisiekimo ministras sako, kad kelias galėtų būti rekonstruotas 2025–2026 metais.

Pasak Mariaus Skuodžio, norint gauti europinį finansavimą kelias turėtų tapti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) dalimi, o tai galėtų įvykti kitais metais.
„Dabartinis tikslas, ko mes siekiame kartu su Lenkija, kad tas kelias (per Lazdijus – BNS) atsidurtų transeuropinių tinklų žemėlapyje. Tada mes galėtume kreiptis dėl papildomo finansavimo iš Europos Sąjungos“, – BNS trečiadienį sakė M. Skuodis.
„Kitais metais, tikėtina, įmanoma, kad tas kelias būtų įtrauktas į tinklą ir tada kreiptumėmės dėl papildomo finansavimo. Aš įsivaizduoju, tai yra kalba apie maždaug 2025–2026 metus“, – teigė ministras.

Kiek lėšų reikėtų kelio plėtrai, M. Skuodis pasakyti negalėjo.
Ministro teigimu, rekonstrukcija apimtų ruožą nuo Lazdijų per Alytų iki Valkininkų, iš ten iki Vilniaus. Šis kelias tiek kariniam, tiek civiliniam transportui taptų alternatyva „Via Baltica“ magistralei.
„Alternatyva „Via Baltica“ – antras koridorius iš Lazdijų, per Alytų, Valkininkus ir po to jau susijungiant su pagrindiniu keliu į Vilnių. Kelias pirmiausia būtų plečiamas ir, natūralu, pritaikytas karinio mobilumo reikmėms“, – teigė M. Skuodis.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...25-2026-metais

[mantasm]

Kitaip sakant jei neduos, tai pasiskolins patys? Įdomiai.

Gal privatizuos autostradas

[Ginthus]

Interviu su naujuoju LAKD direktoriumi

LRT.lt 2023.03.13
LAKD vadovas Švaikauskas: ištiestos rankos principas nuo šiol negalioja

Kitaip sakant jei neduos, tai pasiskolins patys? Įdomiai.

[Romas]

Interviu su naujuoju LAKD direktoriumi

LRT.lt 2023.03.13
LAKD vadovas Švaikauskas: ištiestos rankos principas nuo šiol negalioja

– Tikriausiai sutiksite, kad ėmėtės vadovauti sričiai, kuriai valstybėje visada trūksta pinigų. Kaip Jums atrodo, ar problemas galima spręsti tik prašant daugiau pinigų, ar galima išsiversti ir be to, priimant efektyvesnius sprendimus?

– Turbūt labai aiškus atsakymas: kai vyksta virsmas, įmonėje ištiestos rankos principas – arba padarysime tiek, kiek duoda – nebegalios.
Taip, mes žinome pagrindinį finansavimo šaltinį, Kelių priežiūros ir plėtros programą, kad kiek nusprendžia, tai tiek ir duoda, tiek turime, už tiek ir padarome. Faktas, turbūt kai šalyje turime 40 proc. blogos kokybės kelių, 72 blogų arba labai blogų tiltų, tai jeigu paklodę tempsi į vieną pusę, kažkuris kraštas liks neužklotas.

Bet įmonės transformacija reiškia, kad mes jau patys galime ieškoti finansavimo šaltinių, pasinaudoti jais ir tai yra labai aiškus signalas, kad ištiestos rankos principas negalioja – kiek į delniuką įdėsi, tiek padarysim. Mes ieškosime papildomo finansavimo galimybių, yra labai aiškūs struktūriniai fondai arba komerciniai bankai, NIB'as, EIB'as (Šiaurės investicijų bankas, Europos investicinis bankas – BNS), kurie pasiruošę paskolinti, tai tikrai darysime daugiau nei planavome.
Juo labiau, kad yra karinio mobilumo programos. Žinome, kas vyksta už mūsų sienos, esame pasiruošę pas save pasikeisti kelius ir tiltus, programos yra, o mums turbūt pirmiausiai reikia susitvarkyti vidinius procesus, kad būtume pasiruošę. Yra ir didelės galimybės iš Europos Sąjungos lėšų, man kyla klausimas – ar mes tikrai viskuo pasinaudojame. (...)

Todėl mano atsakymas toks: jeigu ir duos tiek, kiek duos, mes ieškosime maksimaliai skolintis ir valstybinės reikšmės keliams, ir tiltams, kad galėtume visuomenei duotus įsipareigojimus pilnai vykdyti ir kad ta bloga kelių būklė iš 40 procentų judėtų į kitą pusę.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...siol-negalioja

[Romas]

Gal kažkas pasikeis.

VZ.LT 2023.02.24
Naujuoju Kelių direkcijos vadovu paskirtas M. Švaikauskas

Nuo vasario 24 d. Lietuvos automobilių kelių direkcijai vadovauja generalinis direktorius Marius Švaikauskas. Naująjį bendrovės vadovą 5 metų laikotarpiui išrinko Kelių direkcijos valdyba.
(...)
Iki 2022 m. gruodžio mėn. M. Švaikauskas dirbo valstybės valdomoje energetikos bendrovėje EPSO-G, ėjo Vyriausybės kartu su Energetikos ministerija įgyvendintos Fizinio barjero programos pasienyje su Baltarusija direktoriaus pareigas, prieš tai buvo UAB „Vilniaus vandenys“ generaliniu direktoriumi vadovavo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos.
Iki šių metų pradžios Kelių direkcijos vadovo pareigas ėjęs ilgametis įmonės darbuotojas Remigijus Lipkevičius valdybos sprendimu iki šių metų galo lieka dirbti įmonėje. Jam bus pasiūlytos Kelių direkcijos generalinio direktoriaus patarėjo pareigos.

https://www.vz.lt/verslo-valdymas/20...#ixzz7uV0mWuPP

[Romas]

Kažkokie trejetukininko išvedžiojimai. Jei 40 % situacija ne šiai prasta ,o labai labai prasta, tai vis tiek įvertinimas 6 balai iš 10.

Delfi.lt 2023.02.24
M.Skuodis įvertino Lietuvos kelių būklę: kartais tenka nuleisti akis

Griūvantys tiltai ir duobėti keliai yra nuolatinio lėšų stygiaus rezultatas ir artimiausioje padėtyje situacija stipriai nepagerės, teigia susisiekimo ministras. Marius Skuodis tikisi, kad bent jau kitąmet valstybė galės didesnį prioritetą skirti keliams. Jo vertinimu, didesnis galėtų būti sunkiojo transporto apmokestinimas. (...)

Kai kur situacija tokia, kur gali tiesiog nuleidęs akis gyventojams, bendruomenei, savivaldybės vadovų atsiprašyti ir ne visais atvejais gali kažką pajudinti čia ir dabar‟, – Interviu kalbėjo M. Skuodis. Jis vis dėlto nerašytų neigiamo balo dabartinei šalies kelių būklei, nors 40 proc. atvejų ji labai prasta.
„Iš statistikos, kurią turiu, maždaug 4 keliai iš 10 neatitinka susisiekimo ministro patvirtintų reikalavimų ir Valstybės kontrolė apskritai tuos reikalavimus kritikuoja, kad jie nėra pakankamai ambicingi. Nėra neigiamas balas. Sakykime, jeigu iš 10 neatitinka 4, tai galime vertinti šešetu‟, – teigė ministras.
(...)
M. Skuodžio teigimu, lėšų reikia gerokai daugiau. „Dabar nenoriu įvardyti tų sumų, bet įsivaizduokite, skaičiavome prieš infliaciją, kad mums reikia 100 mln. eurų būklei, tai yra paprastiesiems, kapitaliniams remontams – tai yra, didesnių atkarpų, ne duobių lopymui – tam, kad mes keistume dangą, kad būtų sustabdytas degradavimas ir po truputį ta būklė gerėtų. Tai mes tą finansavimą būklei esame padidinę, bet tai reiškia – kitų darbų sąskaita‟, – teigia ministras.
Anot jo, kai kuriais atvejais tenka nustebti, kai faktiškai avarinės būklės kelias prioritetų sąraše užima tik 192-ą vietą, o tai reiškia, kad į jo remontą bus investuojama po penkerių metų.(...)

Finansavimas yra nepakankamas. Mes iš akcizo, kiek šiandien skiriame keliams, matysime, gal net ir 45 procentai. Tai aš matau, lėšos yra ten. Bet žinote, politikams tenka dėlioti prioritetus. Šiais metais galbūt prioritetas buvo energetika. Aš labai tikiuosi, kad būsime išgirsti ir kitais metais didesnis prioritetas bus keliams‟, – aiškino ministras. (...)

https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=92580951

[MedinisStrazdas]

Jei kelias privatus (kvartalo) tai už jo priežiūrą ir atsakingi jo savininkai. Savilvadybė tą tau ir pasakys. Jei kelias avarinės būklės, pvz su duobėmis, galima bandyti savininkui paaiškinti kad jis turės padengti nuostolius sugadinus automobilį. Jeigu savininkas nesutinka - lieka teismai.

[PoDV]

Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio interviu Delfi apie padėtį kelių srityje. Apibendrinant, nuo 2009 metų krizės finansavimas kelių priežiūrai nurėžtas ir vis dar neatstatytas, taigi susiduriam su chroniško priežiūros stygiaus padariniais. Dabar nepakankamą kelių biudžetą tenka balansuot tarp strateginių investicijų (t.y. Via Baltica), žvyrkelių asfaltavimo ir einamosios priežiūros. Net suteikus adekvatų finansavimą, rezultatai pasimatytų tik per 4-5 metus.

https://www.delfi.lt/video/laidos/de....d?id=92568517

Šiaip bent jau esamai infra (tiek vietinė, tiek LAKD), finansavimas turi būti, gali ir kokia EU paremti, nereikalauja mūsų infra kosminių pinigų.
Dėl to ir skeptiškai vertinu aplinkkelius ir kai kuriuos platinimus, nes bent jau reiktų esamą infra prižiūrėt, gerint ne tik dangą, bet ir ženklinimą (krypčių rodyklės, ženklų matomumas, ryškumas, patogumas perskaityti, etc.)
Tas negalioja Via Baltica ir kur jau apsiimta kad reikia normalios rekonstrukcijos: Prienų ir Molėtų keliai. Vis dar išlieku 2+1 modelio šalininku labiau intensyviuose keliuose, kuriuose suniojo transporto dalis neviršija tam tikros ribos (kaip Via Balticoje).