[LT] Lietuvos keliai

[Al1]

Pas mus tik didžiojo brolio akių daugėja ir žadama dar daugiau. Latvijoje dar iki tokio marazmo nedaeita, Lenkijoje iš viso skystai...

[Romas]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

Deja, tai jau panašu į teisybę.
Anksčiau (apie 2005-2008 metus) važiuojant E77 iš Rygos į Šiaulius Latvijoje buvo labai prastas kelias,o Lietuvoje - lygut lygutėlė danga.
Dabar Latvijos pusėje A8 kelis lygus, o pas mus A12 yra provėžuotas ir žymiai prastesnis nei latvių pusėje - ir prie joniškio, ir važiuojant link Lelmės. Tiesa tame kelyje, kur gali pamesti ratus, ties Jonišku dar įrengti vidutinio greičio radarai.
Lietuvos kelininkai akivaizdžiaui atsiliko ne tik nuo lenkų, bet galbūt ir nuo latvių.

Ruad quality 2019

Nuo to laiko pas mus formaliai padaugėjo autostradų, tačiau jų būklė tik suprastėjo.
Visas kelias A1 nuo Vilniaus iki Kauno kai 2020 m. buvo rekonstruojamas tapo provėžuotas, nes buvo apie 20 pervažiavimų į vieną juostą ir kelias tose vietose gavo didesnį krūvį. Pastačius 2021 m. rudenį žalius autstrados ženklus paaiškėjo, kad normaliai važiuoti galima tik sausu oru ir tik antra juosta.
Dar yra itin provėžuotų ruožų A1 už Kryžkalnio link Klaipėdos ir A2 tarp Ukmergės ir Panevėžio.

[Al1]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

Paveiksliukas 2019 m. Duomenys galbūt 2018 ar netgi ankstensi. Per 2-3 metus gali daug kas pasikeisti. Ypač tą galima sakyti apie Lenkijos kelius - per tuos 2-3 metus yra nemažas žingsnis į priekį. Taip ir Latvijoje, bent kiek teko pavažinėti, pokyčiai į geresnę pusę akivaizdūs, lyginant su tuo, kas buvo prieš kelis metus. Lietuvoje gi priešingai, nuosmūkis. Tai gal bent ir susilyginome.

[Tikras architektas]

O tai šitas pirdyla nėra kažkoks tai perekūpas?

Tai jei jo duona - automobilių prekyba barankų onanistams, tai nieko stebėtino, kad nebando sau į koją įsišauti.

Bet šiaip, iš dalies jis teisus. Po covid'o tikrai sunku be automobilio užmiestyje, negyvenant didesniame mieste.

[digital]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

[Bartas1]

[Sula]

O kas pakeičia automobilį? Traukinių susisiekimas keleviams patogus ir apimantis platų tinklą? Dviračių takai jungia miestus su miestais?

Traukinio iki Molėtų nėra, laivų, lėktuvų irgi. Dviračiu sudėtinga, nors ir įmanoma. Arklių jau beveik nėra. Pėsčiomis?
P.S. autobusai, be abejo, irgi automobiliai.

[R.D.]

Aukšto lygio žurnalistas:

O kas pakeičia automobilį? Traukinių susisiekimas keleviams patogus ir apimantis platų tinklą? Dviračių takai jungia miestus su miestais?

[digital]

Aukšto lygio žurnalistas:

Nėra pakaitalo automobiliui ir visiems reikia važiuoti.

[Romas]

Diena.lt 2022.08.27
Apie Lietuvos kelius jau laidomi juokeliai: Vietoj naujo asfalto -apie duobės įspėjantys kelio ženklai

Interviu su automobilių žurnalistu Vitoldu Miliumi.
– Vasarą automagistralėje galima važiuoti 130 km/val. Ar tai saugu? Ar neturėtų būti ribojamas iki 110 km/val. dėl kelių būklės?
– Lazda turi du galus. Šią problemą reikėtų spręsti ne ribojimais ir ženklais, o tvarkyti kelius. Tačiau pastaruoju metu kelių būklė prastėja juntamai.
Pagrindinių magistralių dalys skiriasi viena nuo kitos, nes skirtingu metu tvarkytos. Galbūt pirma juosta skiriasi nuo antrosios. Važiuoti antrąja juosta saugu, o pirmąja kartais nesaugu (...)

– Kuriose magistralėse situacija prasčiausia?
– (...) Tačiau kelyje Kaunas–Klaipėda yra tokių tragiškų vietų. Kai kurie automobiliai ir padangos mažiau reaguoja į provėžas. Nežinau, kodėl subyra keliai, kodėl pilna provėžų.

– Kai tokios magistralės, ką kalbėti apie Molėtų plentą. Jis išvis turėtų būti uždarytas.
– Molėtų plentas – kelių gėda. Neseniai buvau Vakarų Europoje. Ten estakados, kelių aukštų keliai ir tiltai. O mes negalime padaryti vieno kelio. Galime tik susiaurinti viską, padaryti bortelių, pasodinti medžių. Nėra pakaitalo automobiliui ir visiems reikia važiuoti.

– Seniau lygindavome save su lenkais, latviais. Ar situacija pasikeitė?
– Skirtumas yra, nes mūsų pasididžiavimas turbūt liko gilesnėje senovėje, kurioje kažkada gyvenome. Lenkai vienu metu paspaudė akceleratorių ir stipriai atsiliekame.

– Su kokia ES šalimi galime lygintis?
– Tikslios šalies neįvardysiu. Latviai nuo mūsų seniau atsiliko, bet dabar jau nebe.

https://m.diena.lt/naujienos/verslas...enklai-1092965

[thomcius]

Nežinau kaip su Ispanija bet JAV tai priežiūra yra nepakeliama našta dėl ko yra arba apleidžiami keliai arba skendima skolose.

Pagla nepriklausomus tyrimus tai JAV infrastruktūros būuklė yra, cituojant "kaip 30 metų neprižiūrėta". Ypač blogai ten su tiltais ir geležinkeliais.

JAV problema, kad jie kamščių problemas bando išspręsti vis platindami gatves ir autostradas, taip vis brangindami jų priežiūrą.
Kodėl daug kur galvojama apie nemokamą ar pigų viešą transportą? Todėl kad žmonės važiuotų juo ir vietoje 30 automobilių užtektų 1 autobuso, automatiškai pakaktų siauresnių kelių, o sutaupytus pinigus kelių priežiūrai gali skirti VT išlaikymui.

[MedinisStrazdas]

Na, pagal tą greitkelio ilgio vienam gyventojui rodiklį Lenkija neturi jų labai daug. Planuose pasiekti Austrijos lygį (rašo, kad tie dabartiniai 123 mm yra 58% suplanuoto tinklo), bet Ispanija ir JAV vis tiek turės daugiau, tad priežiūra nepakeliama našta vargu ar taps.

Nežinau kaip su Ispanija bet JAV tai priežiūra yra nepakeliama našta dėl ko yra arba apleidžiami keliai arba skendima skolose.

Pagla nepriklausomus tyrimus tai JAV infrastruktūros būuklė yra, cituojant "kaip 30 metų neprižiūrėta". Ypač blogai ten su tiltais ir geležinkeliais.

[PoDV]

Tiesa. Man toks įspūdis, kad iki žvyrkelių asfaltavimo programos įsivažiavimo magistraliniai keliai gaudavo daugiau dėmesio.

Matyt norėjo daugiau lėšų skirti vietiniams keliams, gatvėms. Magistralinius ir krašto kelius apleido.
Prieš dešimtmetį situacija su miestų gatvėmis ir miesteliais buvo prastesnė, daugiau apsileidimo, ypač didžiuosiuose miestuose.

Tik manau, po truputį galim vėl grįžti prie senesnio modelio, kai daugiau dėmesio gauna krašto ir magistraliniai keliai.
Žvyrkelių daugiau gal iš vis neaišku ar verta asfaltuoti bus po dabartinės programos.
Miesteliai, miestai sulauktų mažiau darbų, bet patys darbai kokybiškesni ir daugiau keičiantys. Su mintimi, kad gatvė bus patrauklesnė ne tik pėsčiajam bet ir verslui. Naujas asfaltas daugiausia kur ir taip nieko nereikia keisti, t.y. viskas su keliu/gatve gerai tik danga susidėvėjus.

Galiu apie Kauną paminėti. Galbūt nebereikia visko aklai pervolioti, nebent ten koks daugiabučio kiemas. Svarbu periodiškai ženklinti nusidevėjusią dangą ir pravalyti kelius nuo dulkių. Jei tvarkoma gatvė, tai ji ir desovietizuojama, peržiūrimas juostų plotis, VT/pėsčiųjų/dviračių patogumas ir t.t.

[alga]

Mums tinklą prižiūrėti paprasčiau, bet ir situacija su dangomis, ženklinimu galėtų būti geresnė.

Tiesa. Man toks įspūdis, kad iki žvyrkelių asfaltavimo programos įsivažiavimo magistraliniai keliai gaudavo daugiau dėmesio.

Nors matysim kaip seksis lenkams su jų stipriai išplėstu kelių tinklu, itin brangiomis autostradomis.

Pastatyti nelygu prižiūrėti.

Na, pagal tą greitkelio ilgio vienam gyventojui rodiklį Lenkija neturi jų labai daug. Planuose pasiekti Austrijos lygį (rašo, kad tie dabartiniai 123 mm yra 58% suplanuoto tinklo), bet Ispanija ir JAV vis tiek turės daugiau, tad priežiūra nepakeliama našta vargu ar taps.

[PoDV]

Na, iš XX a. atsineštas kelių tinklas Lietuvoj ir Lenkijoj skyrėsi. A4 neina per Varėnos ar Valkininkų centrus, A14 prašauna Molėtus ir Uteną ir panašiai, Via Baltica aplenkia Pasvalį. Panevėžys akivaizdi išimtis: ėjo magistralinis kelias per centrą, tai ir ėmė statyt aplinkkelį dar 90'aisiais. Lenkijoj gi fūros iš Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dar prieš kokius 15 metų purtėsi per Suvalkų, Augustavo, Grajevo, Ščiučino centrines aikštes. Dar dabar tranzitinis trafikas vanoja Lomžos centrinėmis gatvėmis. Nenuostabu, kad jiems tenka statyti daug aplinkkelių.

Mums tinklą prižiūrėti paprasčiau, bet ir situacija su dangomis, ženklinimu galėtų būti geresnė.

Nors matysim kaip seksis lenkams su jų stipriai išplėstu kelių tinklu, itin brangiomis autostradomis.

Pastatyti nelygu prižiūrėti. Nors ir paprastų kelių būklė pastaraisiais metais pagerėjo Lenkijoje. Tiek, kad ta priežiūra pigesnė nei autostrados. Manau ir Lietuva galėtų prižiūrėti kelius geriau.

[alga]

Su Lenkija buvo galima lygintis iki kokių 2007 ar 2010 metų, po to lyginimai, deja, ne jau mūsų naudai.
Pvz. ten iki 2030 metų numatoma nutiesti 100 aplinkekllių 820 km (pagal Lietuvos dydį reikėtų dalinti iš 10) , kai pas mus per 20-30 metų nutiesta vos 45 km.

Na, iš XX a. atsineštas kelių tinklas Lietuvoj ir Lenkijoj skyrėsi. A4 neina per Varėnos ar Valkininkų centrus, A14 prašauna Molėtus ir Uteną ir panašiai, Via Baltica aplenkia Pasvalį. Panevėžys akivaizdi išimtis: ėjo magistralinis kelias per centrą, tai ir ėmė statyt aplinkkelį dar 90'aisiais. Lenkijoj gi fūros iš Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dar prieš kokius 15 metų purtėsi per Suvalkų, Augustavo, Grajevo, Ščiučino centrines aikštes. Dar dabar tranzitinis trafikas vanoja Lomžos centrinėmis gatvėmis. Nenuostabu, kad jiems tenka statyti daug aplinkkelių.

[Sula]

Vilniaus pietinis aplinkkelis - A19 (o ne A17).
Pakankamai funkcionalus ir apkrautas, nežiūrint keistoko mazgo su Eišiškių pl. pabaigoje.
Kas važinėjo ten 2000-ųjų pradžioje, turbūt prisimena koks ten košmaras buvo.
Antras etapas skendi miglose.

[Arulis]

Komentaras, kiti gali papildyti:
A17 Pietinis Vilniaus aplinkkelis 8 km - berods tik pirmas etapas, toliau nieko, ne aplinkelis.
KK 141 Priekulės aplinkkelis 6,5 km - pusiau lupta, pusiau skusta, pirmas etapas, toliau nieko tiek metų. Na galima tai pavadinti aplinkeliu, tokiu, kaip kirviu nukirstu.

Reziume, daryta, kažkas bandyta, pirmi etapai prieš rinkimus. Pilnai nepabaigta, kad funkcionuotų, pvz ir tas pietinis aplinklėlis. Nėr kuom džiaugtis.

[Romas]

Šiek tiek apgailėtina, kai šioje šalyje per 32 metus nutiesta tik 23 43 kilometrai magistralės A5 nuo Mauručių mazgo iki Dženčialaukos ( Puskelnių) mazgo.
Jau darosi nejuokinga, kokia išgverusi yra Susisiekimo ministerija ir Lietuvos Radarų direkcija (buv. Kelių direkcija). Galima kaltinti prastus įstatymus, kurie neleidžia paimti žemės, blogą orą ar dar šimtą priežasčių. Tačiau reikia sugebėti šitaip sumauti visą procesą ir nutęsti statybas iki brangymečio.

Tiesos dėlei, dalį Via Balticos 1x1 nutiesė apie 2000 m.
Dabartinį projektą buvo planuota pradėti statyti 2021 m. Jau du metai praėjo. Dabar turėtų vykti rangos konkursai, bet nieko nesigirdi.
Per visą tą laiką Lenkijos pusėje automagistralė nuo Suvalkų (o ir tolesnės atkarpos) jau artėja prie pabaigos.
Bet Lenkijai tai tėra 3-iosios svarbos kelias, o mums - gyvybiškai reikalingas.

O 100 km Vilnius–Kaunas nesiskaito? Prieš kokius 20 metų buvo tik paprastas kelias su skiriamąją juosta, greičio apribojimu 100/80 ir nuovažom į laukus ir sodybas. O A9 Kairių aplinkkelis? Pagal greitkelio ilgį gyventojui vis dar lenkiam lenkus pusantro karto, 157 mm prieš 123 mm, ir iš sovietmečio paveldėjom tik 110 mm iš jų. Palyginimui kitų šalių: https://www.nationmaster.com/country...gth-per-capita

Diskusiją bendrai apie Lietuvos kelius, kuri kilo dėl pritilusių naujienų apie Via Baltica, gal geriau pratęsti ne A5 Via Baltica, o šioje temoje.

Didžiausi problema pas mus yra žemės klausimai, o ne kelių ar inžinierinių statinių (tiltų , viadukų) statyba / rekonstrukcija
Esamo kelio rekonstrukcija ir visiškai naujoje trasoje nutiesto kelio nutiesimas Lietuvoje yra skirtingi dalykai.

Per 32 metus nutiesti visiškai nauji keliai (kažkur šioje temoje gal buvo minėta):
A5 Mauručiai - Dženčialauka (Puskelniai) 32 km, rekonstruotas į autostradą
A5 Marijampolė (nuo A7) - Kalvarija P. (Kalviai) 23 km
A8 Sitkūnai - Aristava 36 km
A17 Panevėžio aplinkkelis 22 km , praplatintas iki 2+1
Iš viso E67 Via Baltica 113 km

Apie 2010 metus buvo nutiesti 4 aplinkeliai:
A 9 Kairių aplinkeklis 7 km
A13 Palangos aplinkkelis 8 km
A17 Pietinis Vilniaus aplinkkelis 8 km
KK 141 Priekulės aplinkkelis 6,5 km

Dar galima pridėti A6 pietinį Utenos aplinkeklį 7,6 km ir A20 Ukmergės aplinkkelį 7,7 km

Prisideda dar 45 km aplinkkelių
Iš viso 158 km

Su Lenkija buvo galima lygintis iki kokių 2007 ar 2010 metų, po to lyginimai, deja, ne jau mūsų naudai.
Pvz. ten iki 2030 metų numatoma nutiesti 100 aplinkekllių 820 km (pagal Lietuvos dydį reikėtų dalinti iš 10) , kai pas mus per 20-30 metų nutiesta vos 45 km.

[Xmaster]

Šalies valstybinių kelių kokybei gerinti nustatyti ilgalaikiai prioritetai ir strateginės kryptys

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/sa...egines-kryptys

...
Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Per šį laikotarpį numatoma baigti „Via Balticos“ ruožo tarp Marijampolės ir Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos rekonstrukciją į 4 eismo juostų magistralę, o kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. rekonstruoti 4 tiltus – Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Toliau tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam transeuropinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus. Visą „Via Balticos“ ruožą per Lietuvą planuojama sutvarkyti iki 2030 m.

Taip pat bus tvarkomi prastos būklės arba eismo intensyvumo neatitinkančių magistralinių kelių A14 Vilnius–Utena, A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė, krašto kelių Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ir Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožai. Pirmiausia numatomi darbai nesaugiame magistraliniame kelyje Vilnius–Utena – iki 2024 m. planuojama sutvarkyti betoninio kelio ruožą tarp Vilniaus ir Molėtų, iki 2025 m. – baigti viso kelio rekonstrukciją iki Utenos. Kelias Kaunas–Prienai bus rekonstruojamas etapais 2024–2026 m.

Keliamas tikslas stabilizuoti ir iš esmės pagerinti valstybinės reikšmės kelių būklę, spręsti įsisenėjusias problemas. Iki 2024 m. netinkamos būklės kelių dalis valstybinės reikšmės kelių tinkle turės sumažėti bent 5 proc., iki 2030 m. turėtų nebelikti per siaurų krašto kelių – numatoma rekonstruoti beveik 200 km krašto kelių, kurių danga yra siauresnė nei 5 m. Kasmet rekonstruojant po 5–10 tiltų, iki 2035 m. planuojama sutvarkyti visus 73 šiuo metu prastos būklės tiltus.

Taip pat iki 2035 m. planuojama išasfaltuoti mažiausiai 1900 km žvyrkelių – visus, kurių asfaltavimas duoda socialinę-ekonominę naudą, t. y. eismo intensyvumas ne mažesnis kaip 120 automobilių per parą. Planuojama, kad valstybinės reikšmės kelių tinkle jų liks ne daugiau kaip 18 proc. Kartu keliamas papildomas tikslas, kad iki 2024 m. gyvenvietėse neliktų valstybinių žvyrkelių, kuriuose eismo intensyvumas didesnis nei 50 automobilių per parą arba yra bent 10 gyventojų.

Lietuvoje bus plečiamas pėsčiųjų ir dviračių takų tinklas. 2022–2035 m. planuojama nutiesti apie 600 km naujų takų, dviračių takų ilgį gyvenvietėse padidinant 40 proc. Be to, numatoma sutvarkyti maždaug pusę esamų prastos būklės takų – iš viso apie 350 km.
...