[LT] Lietuvos keliai

[Romas]

Su šviesoforo nematymo problema gali tekti susidurti, jei pateksite į ruožus, kur vyksta kelio remontas ir įvestas eismo reguliavimas šviesoforais.

Prieš mėnesį vėlai vakare važiavau RK2308 Žibininkai (HBH) - Rūdaičiai - Kretinga. Nuo Rūdaičių iki Kretingsodžio (apie 4,5-5,0 km) buvo trys susiaurėję ruožai, viename šviesoforas neveikė - važiavau, nes eismo jau nebuvo, be to buvo galimybių ką nors sutikus nusukti į šoninius keliukus; viename greit užsidegė žalia šviesa, o viename teko gerokai palaukti žalios švieso (apie 5-6 minutes).

Šį savaitgalį važiavau Širvintų rajone RK4307 Jauniūnai - Alionys - Pajuodžiai.
Viename 900 -1000 m ilgio ruože ties Viciūnais yra įspėjamasis ženklas apie šviesoforą, bet paties šviesoro nebuvo.




Kitame 2 km ruože tarp Krašenos ir Alionių yra 2 km ruožas.
Laukti reikėjo 7 minutes, o žalia šviesa mums degė 90 sekuncžių


Vienintelė mašina iš kitos priešingos pusės pasirodė tik po 4 minučių.


Jei straipsnyje KK143 prie Jonavos yra 4 km šviesoforinis ruožas, tai galima tikėtis, jog ten yra apie 10 minučių raudonos spalvos fazė.
LAKD patarimas "sulaukti srauto reikiama kryptimi ir važiuoti su juo" yra ne visai tinkamas tų sodininkų atžvilgiu - nes tokio srauto gali ir nebūti, o pradėjus važiuoti priešais visada gali pasitaikyti mašina priešais (ypač krašto kelyje).

[Romas]

Jonavos žinios 2022.10.25
Kelio tvarkymo darbai sukėlė nepatogumų: kaip išvažiuoti, jei šviesoforo nesimato?

Kelyje Nr. 143 Jonava - Žasliai - Kalniniai Mijaugonys vyksta tvarkymo darbai.


Iš abiejų pusių, kur prasideda kelio remontas, stovi šviesoforai, tačiau atkarpos pusiaukelėje - įvažiavimas į sodų bendriją ,,Neris", Ruklos kaimą ir kt. Portalas jonavoszinios.lt sulaukė skundų iš minėtose vietose gyvenančių žmonių - jie pasakoja, kad negali išsukti į tvarkomą kelią, nes nematant šviesoforo, neįmanoma įvertinti, į kurią pusę šis draudžia važiuoti.

Dėl šio klausimo kreiptasi į Lietuvos automobilių kelių direkciją (LAKD), kuri ir yra atsakinga už aptariamą kelią, tačiau jos atsakymas, ko gero, patiks ne visiems.
LAKD akcentavo, kad eismo organizavimas tęstiniuose objektuose (konkrečiu atveju virš 4 km), kuriuose vykdomi darbai, yra organizuojamas vadovaujantis galiojančiais normatyvinių reikalavimų dokumentais.
,,Atsižvelgiant į tai, jog šviesoforai yra įrengti remontuojamo ruožo pradžioje ir pabaigoje, kurių veikimo fazės yra nustatytos pagal remontuojamo ruožo ilgį ir transporto eismo intensyvumą, tarpinių šviesoforų įrengimas - neįmanomas.
Šiuo atveju Kelių direkcija rekomenduoja iš sodų bendrijos išvažiuojantiems vairuotojams sulaukti srauto reikiama kryptimi ir prisijungti jam pravažiavus. Dėkojame už kantrybę", - komentavo LAKD.

https://www.jonavoszinios.lt/naujien...oforo-nesimato

[Romas]

Kažką pradedama krapštyti kelyje Nr. 176 Jašiūnai - Pirčiupiai. Paskelbtas rekonstrukcijos projektavimo prikimas.
Dabar tai vienas iš siaurųjų krašto kelių, kur neprasielnkia dvi mašinos, Kelio būklė itin prasta, yra pavojinga važiuoti ir prasilenkinėti, kai yra nutrupėję kelkraščiai

Kelio Nr. 176 rekonstravimo techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2022-624090

Gal skuba dėl 176 kelio kažkiek susijusi ir su būsimo Rūdninkų poligono statyba.

Visas neatitinkančių minimalių reikalavimų krašto kelių sąrašas buvo paskelbtas prieš beveik pusantrų metų.
Iš viso tada buvo 198 km siaurų krašto kelių, turėjo būti nutiesta 5 km KK105 ties Eišiškėmis). Lieka tikėtis, kad tas gėdingas sąrašas pradės greičiau trumpėti

https://lakd.lrv.lt/uploads/lakd/doc..._eile_2021.pdf

[Romas]

LRT Panorama 2022.09.13
Video nuo 25:50 min.
40 procentų Lietuvos kelių nebeatitinka reikalavimų

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas teigia, jog 40 procentų šalies kelių – nebeatitinka reikalavimų, o tokia situacija susiklostė dėl to, kad ilgus metus skiriama per mažai pinigų kelių priežiūrai. Šįmet kelių remontui skirti 7 milijonai eurų.

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...24-centu-kaina

Lietuvos rytas.tv 2022.09.13
Prakalbo apie tragišką Lietuvos kelių situaciją: net du penktadaliai neatitinka reikalavimų
https://tv.lrytas.lt/zinios/lietuvos...avimu-24563613

LRT.lt 2022.07.26
„Lietuvos keliai“ kreipėsi į institucijas dėl šalies kelių būklės: kiek daugiau nei 60 proc. iš jų atitinka kokybės reikalavimus
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...s-reikalavimus

[Al1]

Pas mus tik didžiojo brolio akių daugėja ir žadama dar daugiau. Latvijoje dar iki tokio marazmo nedaeita, Lenkijoje iš viso skystai...

[Romas]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

Deja, tai jau panašu į teisybę.
Anksčiau (apie 2005-2008 metus) važiuojant E77 iš Rygos į Šiaulius Latvijoje buvo labai prastas kelias,o Lietuvoje - lygut lygutėlė danga.
Dabar Latvijos pusėje A8 kelis lygus, o pas mus A12 yra provėžuotas ir žymiai prastesnis nei latvių pusėje - ir prie joniškio, ir važiuojant link Lelmės. Tiesa tame kelyje, kur gali pamesti ratus, ties Jonišku dar įrengti vidutinio greičio radarai.
Lietuvos kelininkai akivaizdžiaui atsiliko ne tik nuo lenkų, bet galbūt ir nuo latvių.

Ruad quality 2019

Nuo to laiko pas mus formaliai padaugėjo autostradų, tačiau jų būklė tik suprastėjo.
Visas kelias A1 nuo Vilniaus iki Kauno kai 2020 m. buvo rekonstruojamas tapo provėžuotas, nes buvo apie 20 pervažiavimų į vieną juostą ir kelias tose vietose gavo didesnį krūvį. Pastačius 2021 m. rudenį žalius autstrados ženklus paaiškėjo, kad normaliai važiuoti galima tik sausu oru ir tik antra juosta.
Dar yra itin provėžuotų ruožų A1 už Kryžkalnio link Klaipėdos ir A2 tarp Ukmergės ir Panevėžio.

[Al1]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

Paveiksliukas 2019 m. Duomenys galbūt 2018 ar netgi ankstensi. Per 2-3 metus gali daug kas pasikeisti. Ypač tą galima sakyti apie Lenkijos kelius - per tuos 2-3 metus yra nemažas žingsnis į priekį. Taip ir Latvijoje, bent kiek teko pavažinėti, pokyčiai į geresnę pusę akivaizdūs, lyginant su tuo, kas buvo prieš kelis metus. Lietuvoje gi priešingai, nuosmūkis. Tai gal bent ir susilyginome.

[Tikras architektas]

O tai šitas pirdyla nėra kažkoks tai perekūpas?

Tai jei jo duona - automobilių prekyba barankų onanistams, tai nieko stebėtino, kad nebando sau į koją įsišauti.

Bet šiaip, iš dalies jis teisus. Po covid'o tikrai sunku be automobilio užmiestyje, negyvenant didesniame mieste.

[digital]

O anot aukšto lygio žurnalisto, latviai nebeatsilieka nuo mūsų.

[Bartas1]

[Sula]

O kas pakeičia automobilį? Traukinių susisiekimas keleviams patogus ir apimantis platų tinklą? Dviračių takai jungia miestus su miestais?

Traukinio iki Molėtų nėra, laivų, lėktuvų irgi. Dviračiu sudėtinga, nors ir įmanoma. Arklių jau beveik nėra. Pėsčiomis?
P.S. autobusai, be abejo, irgi automobiliai.

[R.D.]

Aukšto lygio žurnalistas:

O kas pakeičia automobilį? Traukinių susisiekimas keleviams patogus ir apimantis platų tinklą? Dviračių takai jungia miestus su miestais?

[digital]

Aukšto lygio žurnalistas:

Nėra pakaitalo automobiliui ir visiems reikia važiuoti.

[Romas]

Diena.lt 2022.08.27
Apie Lietuvos kelius jau laidomi juokeliai: Vietoj naujo asfalto -apie duobės įspėjantys kelio ženklai

Interviu su automobilių žurnalistu Vitoldu Miliumi.
– Vasarą automagistralėje galima važiuoti 130 km/val. Ar tai saugu? Ar neturėtų būti ribojamas iki 110 km/val. dėl kelių būklės?
– Lazda turi du galus. Šią problemą reikėtų spręsti ne ribojimais ir ženklais, o tvarkyti kelius. Tačiau pastaruoju metu kelių būklė prastėja juntamai.
Pagrindinių magistralių dalys skiriasi viena nuo kitos, nes skirtingu metu tvarkytos. Galbūt pirma juosta skiriasi nuo antrosios. Važiuoti antrąja juosta saugu, o pirmąja kartais nesaugu (...)

– Kuriose magistralėse situacija prasčiausia?
– (...) Tačiau kelyje Kaunas–Klaipėda yra tokių tragiškų vietų. Kai kurie automobiliai ir padangos mažiau reaguoja į provėžas. Nežinau, kodėl subyra keliai, kodėl pilna provėžų.

– Kai tokios magistralės, ką kalbėti apie Molėtų plentą. Jis išvis turėtų būti uždarytas.
– Molėtų plentas – kelių gėda. Neseniai buvau Vakarų Europoje. Ten estakados, kelių aukštų keliai ir tiltai. O mes negalime padaryti vieno kelio. Galime tik susiaurinti viską, padaryti bortelių, pasodinti medžių. Nėra pakaitalo automobiliui ir visiems reikia važiuoti.

– Seniau lygindavome save su lenkais, latviais. Ar situacija pasikeitė?
– Skirtumas yra, nes mūsų pasididžiavimas turbūt liko gilesnėje senovėje, kurioje kažkada gyvenome. Lenkai vienu metu paspaudė akceleratorių ir stipriai atsiliekame.

– Su kokia ES šalimi galime lygintis?
– Tikslios šalies neįvardysiu. Latviai nuo mūsų seniau atsiliko, bet dabar jau nebe.

https://m.diena.lt/naujienos/verslas...enklai-1092965

[thomcius]

Nežinau kaip su Ispanija bet JAV tai priežiūra yra nepakeliama našta dėl ko yra arba apleidžiami keliai arba skendima skolose.

Pagla nepriklausomus tyrimus tai JAV infrastruktūros būuklė yra, cituojant "kaip 30 metų neprižiūrėta". Ypač blogai ten su tiltais ir geležinkeliais.

JAV problema, kad jie kamščių problemas bando išspręsti vis platindami gatves ir autostradas, taip vis brangindami jų priežiūrą.
Kodėl daug kur galvojama apie nemokamą ar pigų viešą transportą? Todėl kad žmonės važiuotų juo ir vietoje 30 automobilių užtektų 1 autobuso, automatiškai pakaktų siauresnių kelių, o sutaupytus pinigus kelių priežiūrai gali skirti VT išlaikymui.

[MedinisStrazdas]

Na, pagal tą greitkelio ilgio vienam gyventojui rodiklį Lenkija neturi jų labai daug. Planuose pasiekti Austrijos lygį (rašo, kad tie dabartiniai 123 mm yra 58% suplanuoto tinklo), bet Ispanija ir JAV vis tiek turės daugiau, tad priežiūra nepakeliama našta vargu ar taps.

Nežinau kaip su Ispanija bet JAV tai priežiūra yra nepakeliama našta dėl ko yra arba apleidžiami keliai arba skendima skolose.

Pagla nepriklausomus tyrimus tai JAV infrastruktūros būuklė yra, cituojant "kaip 30 metų neprižiūrėta". Ypač blogai ten su tiltais ir geležinkeliais.

[PoDV]

Tiesa. Man toks įspūdis, kad iki žvyrkelių asfaltavimo programos įsivažiavimo magistraliniai keliai gaudavo daugiau dėmesio.

Matyt norėjo daugiau lėšų skirti vietiniams keliams, gatvėms. Magistralinius ir krašto kelius apleido.
Prieš dešimtmetį situacija su miestų gatvėmis ir miesteliais buvo prastesnė, daugiau apsileidimo, ypač didžiuosiuose miestuose.

Tik manau, po truputį galim vėl grįžti prie senesnio modelio, kai daugiau dėmesio gauna krašto ir magistraliniai keliai.
Žvyrkelių daugiau gal iš vis neaišku ar verta asfaltuoti bus po dabartinės programos.
Miesteliai, miestai sulauktų mažiau darbų, bet patys darbai kokybiškesni ir daugiau keičiantys. Su mintimi, kad gatvė bus patrauklesnė ne tik pėsčiajam bet ir verslui. Naujas asfaltas daugiausia kur ir taip nieko nereikia keisti, t.y. viskas su keliu/gatve gerai tik danga susidėvėjus.

Galiu apie Kauną paminėti. Galbūt nebereikia visko aklai pervolioti, nebent ten koks daugiabučio kiemas. Svarbu periodiškai ženklinti nusidevėjusią dangą ir pravalyti kelius nuo dulkių. Jei tvarkoma gatvė, tai ji ir desovietizuojama, peržiūrimas juostų plotis, VT/pėsčiųjų/dviračių patogumas ir t.t.

[alga]

Mums tinklą prižiūrėti paprasčiau, bet ir situacija su dangomis, ženklinimu galėtų būti geresnė.

Tiesa. Man toks įspūdis, kad iki žvyrkelių asfaltavimo programos įsivažiavimo magistraliniai keliai gaudavo daugiau dėmesio.

Nors matysim kaip seksis lenkams su jų stipriai išplėstu kelių tinklu, itin brangiomis autostradomis.

Pastatyti nelygu prižiūrėti.

Na, pagal tą greitkelio ilgio vienam gyventojui rodiklį Lenkija neturi jų labai daug. Planuose pasiekti Austrijos lygį (rašo, kad tie dabartiniai 123 mm yra 58% suplanuoto tinklo), bet Ispanija ir JAV vis tiek turės daugiau, tad priežiūra nepakeliama našta vargu ar taps.

[PoDV]

Na, iš XX a. atsineštas kelių tinklas Lietuvoj ir Lenkijoj skyrėsi. A4 neina per Varėnos ar Valkininkų centrus, A14 prašauna Molėtus ir Uteną ir panašiai, Via Baltica aplenkia Pasvalį. Panevėžys akivaizdi išimtis: ėjo magistralinis kelias per centrą, tai ir ėmė statyt aplinkkelį dar 90'aisiais. Lenkijoj gi fūros iš Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dar prieš kokius 15 metų purtėsi per Suvalkų, Augustavo, Grajevo, Ščiučino centrines aikštes. Dar dabar tranzitinis trafikas vanoja Lomžos centrinėmis gatvėmis. Nenuostabu, kad jiems tenka statyti daug aplinkkelių.

Mums tinklą prižiūrėti paprasčiau, bet ir situacija su dangomis, ženklinimu galėtų būti geresnė.

Nors matysim kaip seksis lenkams su jų stipriai išplėstu kelių tinklu, itin brangiomis autostradomis.

Pastatyti nelygu prižiūrėti. Nors ir paprastų kelių būklė pastaraisiais metais pagerėjo Lenkijoje. Tiek, kad ta priežiūra pigesnė nei autostrados. Manau ir Lietuva galėtų prižiūrėti kelius geriau.

[alga]

Su Lenkija buvo galima lygintis iki kokių 2007 ar 2010 metų, po to lyginimai, deja, ne jau mūsų naudai.
Pvz. ten iki 2030 metų numatoma nutiesti 100 aplinkekllių 820 km (pagal Lietuvos dydį reikėtų dalinti iš 10) , kai pas mus per 20-30 metų nutiesta vos 45 km.

Na, iš XX a. atsineštas kelių tinklas Lietuvoj ir Lenkijoj skyrėsi. A4 neina per Varėnos ar Valkininkų centrus, A14 prašauna Molėtus ir Uteną ir panašiai, Via Baltica aplenkia Pasvalį. Panevėžys akivaizdi išimtis: ėjo magistralinis kelias per centrą, tai ir ėmė statyt aplinkkelį dar 90'aisiais. Lenkijoj gi fūros iš Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dar prieš kokius 15 metų purtėsi per Suvalkų, Augustavo, Grajevo, Ščiučino centrines aikštes. Dar dabar tranzitinis trafikas vanoja Lomžos centrinėmis gatvėmis. Nenuostabu, kad jiems tenka statyti daug aplinkkelių.