[LT] Lietuvos keliai

[Romas]

Naujoviškas vizualinis pateikimas.
Jei neskaityti "Via Balticos" ir "Betonkės", tai šiemet nelabai yra rimtų projektų.Įtraukta keletas neilgų ruožellių A1 ir A2 autostradose, užsitęsusi Sargėnų estakados rekonstrukcija link Marijampolės ir beveik baigti KK176 darbai.

Delfi.lt 205.06.20
Lietuvoje pradedamas kelių remontų sezonas

Delfi pateikė sąrašą vietų, kur Lietuvoje šią vasarą bus vykdomi kelių remonto darbai - tai padės vairuotojams planuojant išvykas automobiliu

https://www.delfi.lt/auto/eismo-puls...nkti-120114068

[Romas]

Puiku, kad mažėja siaurų asfaltuotų krašto kelių su asfalto dagos pločio iki 5 metrų - rekonstruojami keliai KK173 Molėtai - Pabradė, KK176 Pirčiupiai - Jašiūnai, KK191 Paliūniškis–Vabalninkas.,

Pakruojo rajone esantis kelias Nr.211 Linkuva - Žeimelis lieka labai siauras
Prieš 12 metų atrodė taip:
Važiavau juo ir pernai, niekas nepagerėjo.


Vakar LRT.lt buvo rašyta apie kelią Nr. 211.

Nuo Latvijos Linkuvos link vedantis kelias labiau primena prastą dviračių taką nei valstybinės reikšmės asfaltuotą kelią.
„Jau pavadinom spagečių keliu – jis toks siaurutis.
Kadangi važiuoja daug mūsų kaimo automobilių ir visi skundžiasi, nes kartais dar blogiau negu šiuo žvyrkeliu važiuoti tuo keliu. Automobiliai gadinasi. Kartais jau ir prasilenkt vienas su kitu yra blogai“, – teigia Grikpėdžių bendruomenės pirmininkė D. Valantinienė.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...IqgZ1lIU7BoIOx

Kelias Nr. 211 yra keletą kartų paminėtas LAKD 2018 m. greičio matuoklių prioritetinėje eilėje.

https://vialietuva.lt/wp-content/upl...ine_eile-1.pdf

2021 m. buvo užsakytas kelio rekonstrukcijos projektas ruožu nuo Linkuvos iki Udekų, tačiau rekonstrukcijos eilė dar neatėjo.

CVPP.lt 2022.01.14. Skelbimas apie sutarties skyrimą
Krašto kelio Nr. 211 Linkuva–Žeimelis ruožo nuo 0,920 km iki 8,270 km kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimas ir projekto vykdymo priežiūra

Sutarties sudarymo data 2021.12.29
Rangovas UAB „TEC Infrastructure“ 226148570. Bendra sutarties / pirkimo dalies vertė: 41.975 EUR
https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2022-676399

Šiemet kelias bus aptvarkytas tarp Lauskodžio ir Žeimelio.

Iki birželio bus atliktas kelio Nr. 211 Linkuva–Žeimelis ruožo nuo 18,3 iki 21,0 km paprastasis remontas
https://vialietuva.lt/naujienos/via-...vykdomi-darbai

[Romas]

„Via Lietuva“ 2025.05.20
Šiemet planuojama pradėti tvarkyti daugiau nei 220 km kelių: kur bus vykdomi darbai

„Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu Lietuvoje tvarkoma daugiau nei 90 km magistralinių, krašto bei rajoninių kelių. Be to, dabar vykdomi arba netrukus prasidės viešieji pirkimai bei rangos darbai dėl daugiau nei 130 km kelių – įskaitant žvyrkelių asfaltavimą bei kelių paprastąjį ar kapitalinį remontą.

š viso rangos darbai šiuo metu vyksta 48 km magistralinių, 39 km krašto kelių bei 4,8 km rajoninių kelių ruožuose. Negana to, jau vyksta arba greitu metu bus inicijuota rangos darbų arba viešųjų pirkimų pagal principą „Projektuok ir statyk“ dėl daugiau nei 134 km kelio – 65 km žvyrkelių asfaltavimo, 32 km krašto kelių paprastojo remonto, 3 km krašto kelių kapitalinio remonto, 17 km magistralinių kelių paprastojo remonto, 17 km rajoninių kelių remonto.

Šiemet turėtų būti sutvarkyta iš viso 22,4 km magistralinių kelių: darbai kelyje A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas jau baigti balandį, iki metų pabaigos bus sutvarkyti dar trys kelių ruožai kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei du ruožai kelyje A2 Vilnius–Panevėžys.(...)

Intensyvūs rangos darbai vyksta ir kelyje A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruože nuo 85 iki 97 km. Iki šių metų pabaigos šiame kelyje planuojama pabaigti rekonstruoti 12 km, sutvarkyti arba naujai įrengti 7 tiltus, 10 žiedinių sankryžų, daugiau nei 31 km jungiamųjų kelių.
Darbai sparčiai juda ir beveik 43 km kelio ruože magistraliniame kelyje A14 Vilnius–Utena. Juos planuojama pabaigti iki kitų metų vasaros, o eismą ruože nuo 21,5 iki 28,4 km paleisti dar šiais metais.
Balandį jau baigti kapitalinio remonto darbai valstybinės reikšmės rajoniniame kelyje Nr. 4727 Trakai–Lentvaris–Mūrinė Vokė, ruože nuo 5,3 iki 6,1 km. Gegužę planuojama baigti kapitalinio remonto darbus kelyje Nr. 4707 Grigiškės–Lentvaris–Dobrovolė, ruože nuo 5,2 km iki 6,3 km. Greitu metu prasidės kelio Nr. 2505 Leipalingis–Kapčiamiestis–Kauknoris, ruožo nuo 18,1 iki 28,1 km paprastojo remonto darbai. Juos planuojama baigti 2026-aisiais.

Per šiuos metus planuojama sutvarkyti 32,6 km valstybinės reikšmės krašto kelių. Be to, vyksta viešieji pirkimai dėl 32 km krašto kelių sutvarkymo apdarų keitimo būdu (iš viso 13 projektų). Darbų pabaiga planuojama iki šių metų pabaigos.
Kovą jau baigtas kelio Nr. 154 Šiauliai–Gruzdžiai–Naujoji Akmenė kapitalinis remontas kelio ruože nuo 43,9 iki 47,4 km. Iki birželio bus atliktas kelio Nr. 211 Linkuva–Žeimelis ruožo nuo 18,3 iki 21 km paprastasis remontas, o liepą jau turėtų būti įgyvendintas kelio Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai ruožo nuo 17,9 iki 18,7 km kapitalinis remontas. Tuo metu kapitalinio remonto darbai kelyje Nr. 221 Vievis–Aukštadvaris ruože nuo 3,3 iki 17,7 km ir kelyje Nr. 191 Paliūniškis–Vabalninkas ruožo nuo 9 iki 20,4 km turėtų būti pabaigti iki rugsėjo.

https://vialietuva.lt/naujienos/via-...vykdomi-darbai

[sleader]

Nežinojau šių skaičių, man pasirodė įdomūs, pasižymiu. Gal kam irgi pravers.



Šaltinis - Via Lietuva

Yra viešai skelbiami žemėlapiai su eismo intensyvumo duomenimis:
Eismo intensyvumas - ViaLietuva.lt

[Xmaster]

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių: po fantastiškų metų kelininkai grįžo laukti darbų



Plačiau: https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025...i-darbu-565027

5-as p. yra atkarpa tarp Mauručių ir 130-ojo kelio viaduko?

[sleader]

Tauragė tai visai užmiršta ir palikta likimo valiai. Labai keista, kaip iki visai nemažo miesto, kuris nėra merdėjantis (atsidarė naujai rekonstruotas nemažas viešbutis, statomi sporto kompleksai ir kt.), nesugebama sutvarkyti vienintelio pagrindinio kelio. Juo labiau, kad miestas neturi susisiekimo geležinkeliu. Nuo Kryžkalnio iki Tauragės A12 yra du apverktinos būklės ruožai, kuriuose tėra lopas ant lopo, o pavasariais būna - duobė ant duobės, bet niekaip iki tvarkymo neprieinama. Greit jau pabaigs susidėvėti ir anksčiau suremontuotos dar patenkinamos būklės atkarpos ir istorija vėl kartosis, kad nebus geros būklės ištiso kelio. Nesuprantama kaip negalima etapais bent kas porą metų sutvarkyti viso kelio, jau pradėjus jame rekonstrukcijas.

[Kaid]

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių: po fantastiškų metų kelininkai grįžo laukti darbų

Didžiųjų kelių infrastruktūros įmonių vadovai kone sutartinai sako, kad 2024 m. tiek pagal darbų apimtį, tiek pagal pajamas buvę labai geri. Vis dėlto šiemet to pakartoti nepavyks, mat daugelis darbuojasi tęsiamuose projektuose, o pildyti krepšelių ir planuoti ateities drąsiai negali – grįžta prie anksčiau itin kritikuotos praktikos vėliau, nei reikėtų verslui, skelbti viešuosius pirkimus.

Vis dėlto kalbėdami apie tai, ko tikisi 2025 m., daugelis vadovų pripažįsta gyvenantys neapibrėžtumu ir laukimu. Viešieji pirkimai vėl nukeliami ir vėluoja, o sumažintas finansavimas kelių sektoriui taip pat turės poveikį.

Š. Frolenko sako, kad 2025 m. lėšos daugiausia paskirstytos tęstiniams projektams, o dėl mažesnio finansavimo dalis bendrovių neturi pakankamai darbo.

„Verslas laukia naujų konkursų, žinoma, jei jų bus. O juose galima tikėtis labai didelės konkurencijos. Visgi situacija, kai įmonės siekia gauti bet kokių užsakymų, tikrai nėra gera. Tokiu atveju jos gerokai mažiau gali investuoti į, pavyzdžiui, technikos atnaujinimą, nes siekia užsakymų tik tam, kad išgyventų“, – teigia jis.

Tuo metu Susisiekimo ministerija sulig techninės pertraukos pabaiga paskelbė kursianti naują Kelių fondą, kuris, jei pritars Seimas, pradėtų veikti 2026 m. Jame, planuojama, turėtų būti apie 400 mln. Eur iš įvairių šaltinių. Tiesa, pagrindinis, vadinamasis e. tollingas, turintis atnešti 200 mln. Eur, vis dar nepradėjo veikti, o ir ministerija nurodo, kad fondo veikla greičiausiai prasidės be jo.

Kelius administruojanti AB „Via Lietuva“, VŽ nurodė, kad didžiąją dalį – 78% – šių metų investicinio biudžeto skiria tęstiniams projektams: keliams „Via Baltica“, Vilnius–Utena, Krunos tiltui rekonstruoti.

„Šių projektų konkursai buvo inicijuoti pernai, beveik visų sandoriai taip pat sudaryti dar 2024-aisiais. Šiuo metu jau vykdomos pirkimų procedūros už 10% likusio krepšelio vertės. Metų antroje metų pusėje planuojami skelbti kitus pirkimus, kurių vykdymas planuojamas 2026 m.“, – VŽ aiškina „Via Lietuva“.

Žemiau lentelėje pateikiami didžiausios vertės pirkimai, kuriuos „Via Lietuva“ numato skelbti šiemet, tačiau konkrečios jų vertės bendrovė nenurodo, nes „tai galėtų pakenkti planuojamoms inicijuoti viešųjų pirkimų procedūroms“.

Plačiau: https://www.vz.lt/statyba-ir-nt/2025...i-darbu-565027

[Romas]

Kol kas sąmata nėra paskelbta, tačiau reikia atsargiai skaityti - Vievio kelių muziejui kasmet bus skiriama ne po 100.000.000, o 100.000 EUR

ELTA / LRT.lt 2025.03.03
Susisiekimo ministerija suplanavo per trejus metus keliams paskirstyti virš 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų

Susisiekimo ministerija per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirs daugiau nei 1,5 mlrd. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Praėjusią savaitę registruotą programos lėšų sąmatą artimiausiame posėdyje turės patvirtinti Ministrų kabinetas.

Pernai gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete KPPP skiriama 583,2 mln. eurų, ministerija planuoja, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.

Šiemet magistralinio kelio Vilnius–Utena (A14) rekonstravimui ir kapitalinio remonto darbams finansuoti planuojama skirti 20 mln. eurų, tiek pat 2025-2027 m. laikotarpiu kasmet numatyta skirti žvyrkelių asfaltavimui.
Iš viso Vyriausybės priemonių plane numatyta iki 2028-ųjų trečiojo ketvirčio išasfaltuoti 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių, iki tų pačių metų paskutinio ketvirčio – suremontuoti 105 tiltus ir viadukus, per kuriuos eina valstybinės reikšmės keliai.

Valstybinės reikšmės keliams 2025 m. iš viso ketinama skirti 336,9 mln. eurų, per likusius dvejus metus – po beveik 269,9 mln. eurų.
Iš jų po daugiau nei 102 mln. eurų kasmet – bendrovės „Kelių priežiūra“ veiklai, valstybinei kelių valdytojai „Via Lietuva“ šiemet suplanuota skirti virš 24,6 mln. eurų, per kitus dvejus metus – po 22,8 mln. eurų.
Kelių muziejui ir šios srities istorinėms vertybėms įsigyti bei eksponuoti numatyta skirti po 100 mln. eurų kasmet,
o bendrovei „Smiltynės perkėla“, kompensuojant perkėlimo keltais į Kuršių neriją bilieto kaštus, – po beveik 3,3 mln. eurų kasmet.

Šiemet biudžete keliams iš viso numatyta skirti 804 mln. eurų – iš Gynybos fondo kariniam mobilumui 59,1 mln. eurų, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Vietinės reikšmės keliams šiemet bus skiriama 206,5 mln. eurų – ši suma per metus išaugo daugiau nei 27 mln. eurų, tuo metu 2026 ir 2027 m. suplanuotas atitinkamai po beveik 203,6 mln. eurų kasmet siekiantis finansavimas.

2025 m. beveik 18,6 mln. eurų bus skirti valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, tarp jų:
- Vilniaus - Nemenčinės plento nuo Kairėnų gatvės iki Vilniaus miesto ribos rekonstrukcijai – 8,28 mln. eurų,
- Šiaulių Serbentų gatvės ir jos prieigų kapitaliniam remontui – 3,5 mln. eurų,
- daliai Tauragės miesto pietinio aplinkkelio tiesti – 1,8 mln. eurų,
- Kaune esančio Ateities plento nuo Palemono iki T. Masiulio gatvės atkarpai tiesti – 1,75 mln. eurų,
- Alytaus Antano Juozapavičiaus tilto kapitaliniam remontui – 1,2 mln. eurų.

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...euru-kppp-lesu

[Romas]

/\ Deja, tiesiausio susisiekimo tarp Vilniaus ir Lenkijos per Alytų dabar nebeliko.
Kokiu maršrutiu bus daromas tas "koridorius" nuo Vilniaus iki Augustavo, taip ir neužsimenama.

Viso eismo koncentravimas aplinkiniu maršrutu A1 - A5 per Megos parkavimo aikštelę ir Kleboniškio tiltą tik palengvina potencialam priešininkui paralyžiuoti eismą keliomis kryptimis sudūrus nosimi porą mašinyčių ir užkimšus eismą - nereikės net išlaidauti raketoms

[alga]

buvusi patogi tranzitinė trasa tapo tiesiog miesto rajonine gatve. Atrodo, dalyje tos trasos draudžiamas sunkiojo transporto eismas, todėl sunkiojo transporto tranzitui ta trasa nebetinka.

Ta tranzitinė trasa nuo sovietmečio laikų buvo miesto baltų ženklų zonoje. Jei ji jautėsi kaip tranzitinis kelias, o ne miesto gatvė, tai buvo kelio dizaino yda.

[Romas]

Anksčiau klasikinė trasa važiuojant iš Vilniaus į Lenkiją buvo A4 - Valkininkai - KK129 - Daugai - Alytus - KK132 - Lazdijai - KK135 - Lenkijos siena.
Šiuo metu važiuojant į Seinų pusę eismas Alytuje yra lėtas, todėl Alytaus vengiu net važiuodamas link Lazdijų.
Baigus 6 metus trukusią 6 km ilgio Ulonų ir Santaikos gatvių rekonstrukciją buvusi patogi tranzitinė trasa tapo tiesiog miesto rajonine gatve. Atrodo, dalyje tos trasos draudžiamas sunkiojo transporto eismas, todėl sunkiojo transporto tranzitui ta trasa nebetinka.

Iš abiejų Alytaus pusių priemiesčiuose itin lėtas judėjimas - ir nuo Kaniūkų kryžkelės iki Alytaus, ir ypač už Alytaus, kur yra bjauri KK132 atkarpa iki Tolkūnų (Miroslavo) žiedinės sankryžos. Kad kelio danga 1985 - 1989 m. tiestoje trasoje Alytus - Lazdijai yra pavargusi, tai atskiras klausimas. Reikalingos investicijos į būklės palaikymą.
Važiuojant link Seinų ar Augustavo greitesni maršrutai yra A4 - per Varėną I - Merkinę - KK134 - RK2521 - Barzdžiūnus - KK180 - Seirijus - KK132 ar važiuojant autostrada A1 ir sukant ties Žiežmariais ar Antakalniu į KK129 per Jiezną.

Įdomu, kaip numatomas Vilniaus - Lazdijų - Augustavo "koridorius" eis Alytaus apylinkėse - per patį miestą ar bus tiesiamas / rekonstruojamas vakarinis aplinkkelis KK132, o gal bus statomas kažkur minėtas mistinis tiltas per Nemuną .

[spekas]

O kuri trasa pradedant nuo Vilniaus bus - A16 ar A4?

[liudasbar]

Bus rekonstruojamas kelias iš Vilniaus į Augustavą

Rekonstruoti kelią iš Vilniaus link Augustavo Lenkijoje – jis patenka į vadinamąjį Suvalkų koridorių – ir pritaikyti jį karinio mobilumo poreikiams ketinama iki 2028 metų vidurio.

Tai numatyta parengtame Vyriausybės programos priemonių plano projekte.

Siekiant išvystyti vadinamąjį alternatyvų Suvalkų koridorių numatyta rekonstruoti 113 kilometrų ilgio kelią, jungiantį Vilnių, Alytų, Lazdijus ir Augustavą, bei aštuonis tiltus.

„Šis koridorius – susisiekimo alternatyva su Vakarų Europa per Lenkiją, jei kritiniu atveju „Via Baltica“ koridorius būtų užblokuotas ar naudojamas kitoms reikmėms“, – komentare BNS teigė Susisiekimo ministerijos atstovas Lukas Paškevičius.

Ministras Eugenijus Sabutis ir Lenkijos infrastruktūros ministras Dariuszas Klimczakas (Darjušas Klimčakas) sausį Varšuvoje sutarė artimiausiu metu kartu teikti paraišką Europos Komisijai (EK) dėl paramos šio kelio pritaikymui karinio mobilumo reikmėms.

Buvęs susisiekimo ministras Marius Skuodis yra sakęs, jog kad kelias per Lazdijus galėtų būti rekonstruotas 2025–2026 metais.

Suvalkų koridorius driekiasi aplink Suvalkus, Augustavą ir Seinus Lenkijoje. Jis jungia Baltijos šalis su Lenkija ir kitomis NATO šalimis bei skiria Karaliaučiaus sritį ir Baltarusiją. Leidinys „Politico“ Suvalkų koridorių yra apibūdinęs kaip „pavojingiausią vietą pasaulyje“.

Dar papildymas iš miestų inžinieriaus Ado Pauliaus Paražinsko:

Perspėju, kad nebūtų klaidinama. Esmė rekonstravimo pritaikyti kelią sunkiasvorei technikai pagal galimą karinį poreikį, tai yra sustiprinti, rekonstruoti tiltus iš esmės, dangos konstrukciją, jei reiks. Šiuo keliu per Augustavą ir toliau bus draudžiamas civilinis sunkiasvorių eismas, Augustavo žmonės ilgai reikalavo, kad būtų pastatytas aplinkkelis Augustavo ir Via Baltic eismas būtų nukreiptas ne per miestą. Todėl šis kelias niekada nebus automagistralė, nebus 2+2 kelias, automagistralės pagrinde statomos dėl sunkiasvorio eismo intensyvumo. Ir per Augustavą joms ir toliau bus draudžiama važiuoti, o aplinkkelio prie Augustavo negali pastatyti, dėl saugomų teritorijų.

[digital]

Po „Via Lietuva“ vadovo atleidimo – maištas ir suirutė: grįžtame arčiau tarybinių laikų

Žinia apie valstybės kelių bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Mariaus Švaikausko atleidimą buvo kaip žaibas iš giedro dangaus. Sektoriuje veikiantį verslą vienijančios asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko sako dar nesulaukęs paaiškinimo, kas lėmė tokį sprendimą. Savo ruožtu bendrovių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius teigia, jog tokie dalykai kenkia Lietuvos progresui.

„Panašu, kad „siūliukai“ tampomi kažkur ministerijose, net ir darant įtaką valdybų darbui. Nurodo: „Atleisk tą direktorių, paskirk tą.“ Mes grįžtame arčiau tarybinių laikų, o ne tos Lietuvos, apie kurią norime kalbėti“, – sakė jis.

Apie tai, kad dvejus metus kelių bendrovei „Via Lietuva“ vadovavęs M. Švaikauskas atleidžiamas iš darbo, LRT.lt pranešė vasario 7 d. Tądien nurodyta, kad bendrovei reikalingos kitokios vadybinės kompetencijos.

„Via Lietuva“ valdyba nekreipė dėmesio į LRT.lt klausimą, kuriame atkreiptas dėmesys, jog pastaruosius 2 metus jie savo ir M. Švaikausko santykius įvertino 4,84 ir 4,76 balo (iš 5 galimų). Pavyzdžiui, 2024 m. valdybos pasitikėjimas įmonės vadovo sprendimais įvertintas 4,75 balo.

Be to, valdyba nepaminėjo, kad bent dėl vieno rezonansinio atvejo – kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos – bent dalis atsakomybės tenka ir jiems.

Būtent valdyba patvirtino šio projekto viešųjų pirkimų procedūras, kuriose įtvirtinta 7 metrų pločio važiuojamoji asfalto danga (su 1 metro kraštinėmis saugos juostomis). Viešojoje erdvėje pasipiktinimas atliktais darbais kilo dėl naujo kelio siaurumo.

[Romas]

Via Lietuva 2025.01.30
Šiais metais finansavimas keliams mažėja

Iš viso 2024 m. „Via Lietuva“ kelių infrastruktūros gerinimui ir plėtrai iš viso panaudojo 943 mln. Eur (palyginimui, 2023 m. – 755 mln. eur). Šią sumą sudaro Kelių plėtros ir priežiūros programos (KPPP, 582 mln. Eur), bankų solidarumo įnašo, skirto dvigubos paskirties kelių infrastruktūros gerinimui, (186 mln. Eur) bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų (171 mln. Eur) lėšos. Praėjusių metų pabaigoje, siekiant stabilizuoti lėšų trūkumą ir užtikrinti nuoseklų finansinių srautų planavimą, „Via Lietuva“ taip pat pasirašė ir trumpalaikės paskolos (ang. Overdraft) sutartį, kurios vertė – 50 mln. Eur.

„Via Lietuva“ vadovas nurodė, jog nors šiais metais kelių infrastruktūrai numatyta bendra suma siekia 800 mln. Eur (583 mln. Eur KPPP lėšos, 158 mln. Eur ES parama bei 59 mln. Eur bankų solidarumo įnašo lėšos), šie metai bus skirti naujos šalies kelių strategijos pamatų statybai.

https://vialietuva.lt/naujienos/via-...e-su-optimizmu

[DeSadas]

antras variantas bus, niekas nenori gero kelio tarp minsko ir kaliningrado .

[thomcius]

Taigi diskutavom apie tai neseniausiai, labiau tikėtinas antras variantas. Pirma, dėl Rūdininkų poligono, antra, dėl Aukštadvario ir Trakų aplinkkelių.

Dėl Rūdninkų paligono taip, bet tada galvojama apie Alytaus pietinį aplinkelį, o čia ir tiltas per Nemuną.

[alga]

Neradau tinkamesnės temos. Labai geros naujienos:

I ar II variantas?:

Taigi diskutavom apie tai neseniausiai, labiau tikėtinas antras variantas. Pirma, dėl Rūdininkų poligono, antra, dėl Aukštadvario ir Trakų aplinkkelių.

[spekas]

Neradau tinkamesnės temos. Labai geros naujienos:


https://madeinvilnius.lt/transportas...us-atnaujinti/

Yra man neaiškių vietų. Rašoma:

,,Pasak jo, geopolitinė situacija diktuoja poreikį numatyti alternatyvius transporto koridorius tarp Lietuvos ir Lenkijos. Kelio, jungiančio Augustavą, Lazdijus, Alytų ir Vilnių, plėtra sustiprintų logistikos grandines ir karinį mobilumą.''

Augustavas - Lazdijai, Alytus kaip ir aišku. O kuris kelias nuo Alytaus iki Vilniaus?

I ar II variantas?:



Aš gal labiau norėčiau, kad būtų I variantas, nes tada galbūt būtų papildoma paskata greičiau nutiesti Trakų pietinį aplinkkelį ir 4 juostas nuo aplinkkelio iki Vilniaus. Plius, gal dar aplinkkelius ir likusioje kelio dalyje nutiestų?

[PoDV]

Susisiekimo ministras E. Sabutis: „Rajoninių kelių miestuose ir miesteliuose perdavimas savivaldybėms – ilgai lauktas ir sveikintinas“
Minimi tik rajoniniai keliai, tai krašto ir magistraliniai liks Via Lietuvos miestų ribose. Gailo, jog nėra paminėta, koks tai kilometrų skaičius, kuriuos perduos ir kiek dar liks miestų teritorijose valstybinės reikšmės kelių.

Sutinku, kad krašto ir magistraliniai keliai miesteliuose taip pat turėtų būti savivaldybių žinioje, bet tuo pačiu prižiūrėti, kad laikytųsi krypčių ženklinimo standartų.
Šiuo metu tik apskričių centrai valdo krašto ir magistralinių kelių atkarpas (ir tai ne visi, pvz. LAKD valdo gatves Utenoje, Tauragėje ir Telšiuose).