[LT] Lietuvos keliai

[Romas]

Eurovia Lietuva jau yra, o ar atsiradus įmonė bus tiesiog Via Lietuva, ar kelių netvarkanti įmonė bus labiau panaši į Azijavia Lietuva, parodys laikas.

[Savitarnos kasa]

Vis tiek vidutiniai greičio nesilaikytojai tokių žodžių kaip „via“ nemoka ir rašys vijalietuva, tai gali nusipirkti vijalietuva.lt ir kelti visas radarų direkcijos nuodėmes

[Romas]

Radarika vis tiek būtų geriau.

Tai gal "Viva radarika" ar "Via radarica" - kol dar pavadinimas nepatvirtintas.

Via Lietuva - iš pradžių galima supainioti su kelių tiesimo įmone, nes ir Lietuvoje veikia tarptautiniam tinkluis Eurovia Lietuva.
Turės darbo LAKD piarščikai aiškinti visuomenei ,kad Eurovia Lietuva yra tik kažkokie rangovai, o Via Lietuva (be EURO) - yra užsakovai
Anksčiau santrumpa VIA buvo naudojama kita prasme - "vokalinis instrumentinis ansamblis", bet laikai pasikeitė

Lietuvoje yra 17 registruotų ir galiojančių pavadinimų kurie prasideda VIA, kai kurie jų yra neblogai žinomi

VIASAT; VIADA; VIAGRA; VIA BALTICA; VIACUTAN; VIA MEDIA; ; VIAMAX PIZZA; VIALE 231 PIZZA & WINE; VIAXER; ViA; VIA DRUSKININKŲ KRAŠTO LENGVAS VANDUO; VIAVERA Grožio salonas; VIA 3L; VIA LAUREA Visi IT SPRENDIMAI; VIACOM; VIALEX BALTIC
vpb.lt

Šiaip LAKD gal paskubėjo paskelbti apie naują pavadinimą jo kol kas neužregistravusi - juk bet kas gali nubėgti į patentų biurą ir užsiregistruoti tokį pavadinimą. Nors registravimo procesas turbūt pradėtas.
Reikia pastebėti, kad su nauju interneto domenu LAKD jau padirbėjo - www.vialietuva.lt yra registruotas lygiai prieš savaitę, o www.via-lietuva.lt - rezervuotas.

Domeno vardas vialietuva.lt
Būsena Registruotas
Įkurtas 2024-02-01 15:03:26 Termino pabaiga 2025-02-02 23:59:59
Domeno turėtojas: AB "Lietuvos automobilių kelių direkcija"
www.domreg.lt

Kaip ten su vialietuva.eu ir vialietuva.com, galima irgi patikirinti

[Ignalina]

LAKD 2024.02.08
Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą: taps „Via Lietuva“

https://lakd.lt/naujienos/lietuvos-a...ps-via-lietuva

Radarika vis tiek būtų geriau.

[alga]

Quidquid latine dictum sit, altum videtur. "Via" gi kelias lotyniškai.

[KAROSA]

Via Lietuva čia nuoroda į tai, jog visiems Lietuvą norėsis pravažiuoti kuo greičiau?

[Romas]

LAKD 2024.02.08
Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą: taps „Via Lietuva“

https://lakd.lt/naujienos/lietuvos-a...ps-via-lietuva

[booraz]

Radarlita.

Radaritra.

[Tomas]

Valstybės kontroliuojama Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“.
Kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“ - LRT
Sausio pradžioje skelbta, kad direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų....wow ambicingi metų planai

Metų planas kaip ir įvykdytas.

[Tomas]

Galėjo prašyt visuomenės pasiūlymų naujam pavadinimui. Romas būtų pasiūlęs "Radarika"

Radarlita.

[Ignalina]

Galėjo prašyt visuomenės pasiūlymų naujam pavadinimui. Romas būtų pasiūlęs "Radarika"

[mantasm]

Via Lietuva

Quo vadis?

[PredatorGTR]

Valstybės kontroliuojama Lietuvos automobilių kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“.
Kelių direkcija keičia pavadinimą į „Via Lietuva“ - LRT
Sausio pradžioje skelbta, kad direkcija pavadinimo keitimą priskyrė prie prioritetinių šių metų darbų....wow ambicingi metų planai

[sleader]

Na, ne tik. Į parduotuves prekės ne magiškai atsiranda. Daugiau perkama – daugiau vežama. Bet kokios gamybos augimas irgi susijęs su logistikos paklausos didėjimu. Gal tik paslaugų augimas nėra tiesiogiai susijęs su transporto poreikio didėjimu, bet ir tai greičiausiai kažkokią įtaką turi.

Na taip. Prekės parduotuvėse pačios neatsiranda ir iš gamyklų pačios neisskrenda. Tiesiog kadangi ši tema apie Lietuvos kelius, tai aptariamas BVP dalies rodiklis tiesiogiai su keliais nekoreliuoja. Jeigu Lietuvoje įsteigtos transporto įmonės padvigubintų sukuriamą vertę, tai nereikštų jog transporto srautai šalies keliuose padvigubėjo. Arba jeigu sumažėtuų sektoriaus sukuriama vertė, irgi nereikštų jog keliuose transporto mažėja. Dar gali būti ir srautų augimas dvigubai, bet jei tai būtų tik tranzitas, tai įtakos sektoriaus sukuriamam produktui irgi nelabai turėtų. Taigi ką ir norėjau pasakyti, kad apie BVP reikia kalbėti ekonomikos temose, o ne kelių temoje.

[alga]

Jau eilę metų ta sukuriamo BVP dalis skelbiama apie 13 proc. Tačiau čia transporto įmonių sukuriama dalis, kuri tiesiogiai nekoreliuoja su kelių naudojimu LR teritorijoje. Nes didieji transporto sektoriaus žaidėjai vežioja krovinius Skandinavijoje ar kitose Europos dalyse ir į Lietuvą užsuka tik kai keičiamos vairuotojų kadencijos. Taigi ta dalis neatsispindi ir surenkamuose mokesčiuose už naudojimąsi keliais.

Na, ne tik. Į parduotuves prekės ne magiškai atsiranda. Daugiau perkama – daugiau vežama. Bet kokios gamybos augimas irgi susijęs su logistikos paklausos didėjimu. Gal tik paslaugų augimas nėra tiesiogiai susijęs su transporto poreikio didėjimu, bet ir tai greičiausiai kažkokią įtaką turi.

[sleader]

Jau eilę metų ta sukuriamo BVP dalis skelbiama apie 13 proc. Tačiau čia transporto įmonių sukuriama dalis, kuri tiesiogiai nekoreliuoja su kelių naudojimu LR teritorijoje. Nes didieji transporto sektoriaus žaidėjai vežioja krovinius Skandinavijoje ar kitose Europos dalyse ir į Lietuvą užsuka tik kai keičiamos vairuotojų kadencijos. Taigi ta dalis neatsispindi ir surenkamuose mokesčiuose už naudojimąsi keliais.

[spekas]

Užmačiau tokį paveiksliuką su įdomiu skaičiumi - transporto sektoriaus sukuriamo BVP proporcija. Atsakymas į klausimą ką duoda investavimas į kelius vien iš ekonominės pusės, nekalbant apie visus kitus argumentus kaip laiko taupymas, gyvenimo gerinimas eismą nukreipiant nuo gyvenviečių į aplinkkelius, taršos ir kuro mažinimas, strateginis (karinis) saugumas ir kiti.



https://lakd.lt/wp-content/uploads/2...iu_studija.pdf

[Romas]

Kažkada buvo giriamasi, kad kelių biudžetas planuojamas trims metams.
Buvo paišomi infografikai, bet vėlėsniais metais tas biurokratinio meno žanras nebuvo vystomas - nėra kuo girtis.

Problema ta, kad 2021 aisias buvęs nepakankamas biudžetas per 2021-2023 m. infliaciją Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) visiškai nesikeitė ir 2024 m. tapo ubagiška.
Turint omeny kad dėl infliacijos biudžetas buvo smarkiai viršijamas ir beveik visose srityse buvo didinamos išlaidos, išlaidų keliams stabilumas rodo žemą Susisiekimo miinsterijos ir ministro autoritetą.
Jei ne bankų solidarumo mokestis karinio mobilumo projektams ir per biudžeto svarstymą papildomai išprašyti 40 mln EUR keleio A14 "betonkės" rekonstrukcijai, tai nepasikeitęs KPPP biudžetas būtų vargo vakarienė.
Vietiniams keliams skiriamų lėšų didelė dalis atiitenka didžiosioms savivaldybėms - gal ir gerai,ypač ten, kur savivaldybėse yra geri administratoriai.
Bus aptvarkyti bent pagrindiniai keliai.

LR SM 2022.02.08

Šiemet pradėjus taikyti naują Lietuvos kelių finansavimo sistemą, šalies keliams skiriamos lėšos pirmą kartą suplanuotos 3 metų laikotarpiui. Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 543,2 mln. eurų.

„Trimetis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas leis geriau planuoti ir efektyviau panaudoti šalies keliams skiriamas lėšas. (...). Tikiuosi, kad turėsime galimybę finansavimą didinti ir kitąmet“, – sako susisiekimo ministras M. Skuodis.

Lėšos keliams paskirstomos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. šios programos lėšų tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/li...-laikotarpiui/

LR SM 2023.02.08

Šiandien Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą, pagal kurią šiemet keliams skiriama 543,2 mln. eurų, t. y., tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Susisiekimo ministerija atkreipia dėmesį, kad toks valstybės finansavimas kelių infrastruktūrai yra nepakankamas, ateityje jį būtina didinti. (...) Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 proc. tenka valstybinės reikšmės keliams ir kitoms kelių srities reikmėms finansuoti, 33 proc. – vietinės reikšmės keliams. Šiais metais tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams.

Valstybinės reikšmės keliams numatytos lėšos paskirstomos įvairiems poreikiams – 135,1 mln. eurų keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastajam ir kapitaliniam remontui, 59,6 mln. eurų strateginiams projektams („Via Baltica“ ruožui tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos sienos, magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena, krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožams rekonstruoti ir kt.), 49,4 mln. eurų žvyrkeliams asfaltuoti, 19,6 mln. eurų inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti ir kt.
Primename, kad siekiant sparčiau tvarkyti prastos būklės kelius ir tiltus, būtent šiems darbams finansuoti teikiamas prioritetas. Tai daroma jau trečius metus iš eilės – skirstant KPPP lėšas mažinamas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui ir skiriama daugiau lėšų keliams ir tiltams. Palyginti su 2018 m., šiems prioritetiniams darbams skiriama net keletą kartų daugiau lėšų.

KPPP sąmata patvirtinta trejiems metams, preliminari suma 2024 m. ir 2025 m. – beveik po 522 mln. eurų. Šioje sąmatoje nurodytos 2024 m. ir 2025 m. lėšos yra tik žemiausia KPPP finansavimo riba, dėl šių lėšų bus apsispręsta atitinkamai svarstant būsimų metų biudžetą.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/pa...gramos-samata/

LR SM 2024.01.17
Lietuvos keliams 2024 metams paskirstyta 583,2 mln. eurų, iš jų papildomi 40 mln. – Utenos plentui

Šiandien Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų panaudojimo sąmatą, pagal kurią 2024 m. keliams skiriama 583,2 mln. eurų Iš jų papildomi 40 mln. eurų numatyti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena kapitalinio remonto darbams finansuoti Lėšos keliams paskirstytos pagal KPPP finansavimo įstatyme nustatytas proporcijas: 67 / 33 proc. (..._ Tai sudaro atitinkamai 363,9 mln. eurų valstybiniams ir beveik 179,3 mln. eurų vietiniams keliams
Valstybinės reikšmės kelių tinklui plėtoti numatyta beveik 226 mln. eurų, iš jų 102,8 mln. eurų skiriama strateginiams ir kitiems projektams. Didžiausia suma – 62,8 mln. eurų – numatyta magistralinio kelio „Via Baltica“ dviejų beveik 28 km ilgio ruožų Kaunas–Marijampolė–Suvalkai rekonstrukcijai. Be papildomai numatytų 40 mln. eurų, beveik 30 km ilgio dviejų Utenos plento ruožų tarp Molėtų ir Utenos kapitaliniam remontui skiriama dar 6,3 mln. eurų.
Keliams ir tiltams rekonstruoti, jų paprastajam ir kapitaliniam remontui skirta 100,5 mln. eurų. Už šias lėšas numatoma rekonstruoti 45 tiltus, iš jų – 2023 m. pradėtą rekonstruoti 31 tiltą ir 13 tiltų 2024 m. pradedamuose objektuose.
Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Klaipėda numatoma suremontuoti 11 ruožų, kurių bendras ilgis apie 27 km, taip pat kelyje A2 Vilnius–Panevėžys bus remontuojami 4 ruožai, kurių bendras ilgis apie 13 km.
Inžinerinėms eismo saugumo priemonėms diegti skirta 15 mln. eurų, 7,7 mln. eurų numatyta žvyrkeliams

2024 metais, palyginti su 2023 metais, bendras kelių sektoriaus finansavimas didinamas 109,1 mln. eurų, iki 882,3 mln. eurų. Iš jų 139,8 mln. eurų sudarys laikinojo bankų solidarumo įnašas, 159,3 mln. eurų – ES fondų lėšos ir 583,2 mln. eurų – KPPP lėšos.

https://sumin.lrv.lt/lt/naujienos/li...tenos-plentui/

[gerietis]

Jokios saviplakos. Teisybės dėlei jau užlopyta, bet įsivaizduokit kaip atrodė iki remonto.

Tai va. Paskutinį mėnesį maluosi po visą Lietuvą, aplankyta virš 20 savivaldybių po kelis kartus. Pastebėjau kad po ilgesnės kelionės dėl nuolatinio kratymo, supimo, vartymo vaikštau kaip jūreivis.
Taip, nemaža dalis kelių yra lygūs ir plokšti, tačiau daug yra išsivaikščiojusiu pagrindu. Teisybės dėlei reikia pastebėti kad didelių duobių, kur galėtum palikti ratus, beveik nėra. Taip pat yra labai gerų, naujai paklotų ruožų.

Bet kartais pagalvodavau kad kelias tiestas pagal tokį projektą.

[Romas]

Bus rekonstruojamas dar vienas siauras kelias - KK 191 (Panevėžys) - Paliūniškis - Vabalninkas - (Biržai), kuriame dabar sunku prasilenkti ir yra pavojus prasipjauti padangas.
Iškart bus rekonstruojam net 10 km kelio. Sutrumpės gėdingas ypač siaurų krašto kelių sąrašas.
Atsiras šiokia tokia alternatyva A10 Via Balticai, jei ten eilinį kartą įvyks kokia nors avarija, ar kažkada prasidės autostrados tiesimas..

LAKD 2024.01.11
Planuojama remontuoti kelią Paliūniškis–Vabalninkas ir tiltą per Pyvesą

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais planuoja pradėti tilto per Pyvesą bei šalia esančios beveik 12 km ilgio kelio Paliūniškis–Vabalninkas atkarpos remonto darbus. Numatoma, kad sėkmingai pasibaigus šiuo metu paskelbtam darbų įgyvendinimo konkursui, tilto ir kelio remontas galėtų būti pradėtas šių metų pirmoje pusėje.

Projekto metu numatyta kapitališkai suremontuoti kelio Paliūniškis–Vabalninkas atkarpą nuo 9 km iki 20 km bei čia pat esantį tiltą per Pyvesos upę. Po atliktų darbų eismo dalyvių kelionės šiame regione taps ne tik saugesnės, bet ir patogesnės bei greitesnės.
Atnaujinti suplanuotos atkarpos važiuojamoji dalis bus rekonstruota ir išplatinta, po darbų kelią sudarys 2 eismo juostos skirtingomis kryptimis su kraštinėmis saugos juostomis, taip pat planuojama įrengti 1,5 m pločio kelkraščius. (...)

Kelias Palūniškis–Vabalnininkas yra įtrauktas į Kelių direkcijos sudarytą reikalingų remontuoti krašto kelių, kurių dangos plotis yra mažesnis arba lygus 5 m, sąrašą.

https://lakd.lt/naujienos/planuojama...-kelio-atkarpa