2008-10-10
Miesto meras Juozas Imbrasas dalyvavo Pietinio aplinkkelio sankryžos, vieno iš sudėtingiausių sostinės transporto projektų, remiamo Europos Sanglaudos fondo, išplėstiniame gamybiniame pasitarime. Pasitarime dalyvavo Savivaldybės miesto ūkio departamento specialistai, Pietinio aplinkkelio techninę priežiūrą atliekantys darbuotojai – „Scott Wilson Ltd.“ atstovai, aplinkkelį tiesusios UAB „Fegda“ atstovai, kitų projekte dalyvavusių įmonių vadovai ir specialistai. Po pasitarimo buvo apžiūrėti Pietinio aplinkkelio estakados statybos baigiamieji darbai.
Šių metų lapkričio mėn. bus baigta ir atidaryta Tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis – Vilniaus pietinis aplinkkelis. Pasitarime buvo pažymėta, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamas Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas – didžiausias ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos Lietuvos transporto investicinis projektas.
„Tai didelis pasiekimas. Žinau, jog buvo daug sunkumų, darbų pakeitimų, kliūčių, tačiau geriausių įmonių, specialistų, įgyvendinančių projektą, aukštos kvalifikacijos, supratimo, bendradarbiavimo dėka, šis milžiniškas transporto projektas eina į pabaigą. Tai buvo didelis iššūkis visiems dalyvavusiems šiose statybose. Manau, kad įgijome labai vertingos patirties“, - pasitarime sakė Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas.
Pasak vadovų ir specialistų, įgyvendinant projektą, reikėjo tvirtos koordinacijos tarp pačius įvairiausius darbus vykdančių firmų. Projektas buvo kompleksinis – buvo statoma ilgiausia Lietuvoje 400 m estakada, pėsčiųjų tiltai, viadukai per geležinkelį.
„Savanorių žiedas, nors ir su daliniais transporto eismo apribojimais, visų statybų metu buvo funkcionalus. Stengiamės taikiai spręsti problemas su šios teritorijos gyventojais, su sklypų savininkais, su miesto komunikacijų bendrovėmis“, - sakė Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas.
Projektas įgyvendinamas per 30 mėnesių. Bendra projekto vertė – 267,6 mln. litų. Vilniaus pietinis aplinkkelis – tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis tarp Žirnių gatvės ir Lazdynų tilto.
Specialistai patikino, kad miesto centrinėje dalyje, senamiestyje ir gyvenamuosiuose rajonuose sumažės neigiamas transporto poveikis aplinkai. Atsiradus šiai jungčiai, tranzitinis transportas nesibraus per miestą: Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, Panerių, Vilkpėdės gatvėmis, Savanorių ir Laisvės prospektais, Oslo, Liepkalnio, Dunojaus, Sukilėlių, P. Višinskio, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių gatvėmis, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto, Architektų gatvėmis. Iki šiol krovininis transportas važiavo Minsko plentu, per Skaidiškes, Rudaminą, Kalviškes, Kirtimų gatvėmis, o minimos gatvės nepritaikytos tranzitiniam transportui, jų techniniai parametrai neatitinka tranzitui būtinų reikalavimų, todėl nuo transporto keliamo triukšmo ir taršos kenčia miesto gyventojai.
Aplinkkelio statybų metu buvo tiesiamas apie 2,9 km ilgio kelias – trūkstama transporto koridoriaus grandis, statomas viadukas (estakada), pėsčiųjų ir lengvojo transporto viadukas, įrengta apie 5 km apsauginių atitvarų, rekonstruojama apie 4 km gretutinio transporto infrastruktūros tinklo, tiesiami šaligatviai ir dviračių takai aplinkkelio prieigose, įrengiami želdynai. Tiesiant aplinkkelį buvo rūpinamasi naujojo kelio aplinka ir netoliese gyvenančių vilniečių gyvenimo kokybe. Buvo keičiami gyvenamųjų namų langai, abipus aplinkkelio Vandentiekio gatvės zonoje buvo įrengtos 260 m ilgio ir 3–4 m aukščio prieštriukšminės sienos. Šiuo metu aplinkkelis jau apželdintas kelių eilių medžių grupėmis, o želdinių aukštis suderintas taip, kad kuo geriau sulaikytų triukšmą ir teršalus. Aplinkos taršą mažins ir trys aplinkkelyje įrengtos šviesoforais reguliuojamos sankryžos.
Pasak aplinkkelio techninę priežiūrą atliekančių specialistų, nėra jokių kliūčių, kad projektas būtų nebaigtas laiku – liko aplinkos tvarkymo, kelių ženklinimo, eismo organizavimo priemonių įdiegimo darbai.
Tikimasi, kad aplinkkelis integruos Vilniaus miesto transporto sistemą į transeuropinį kelių tinklą, sumažins tranzitinio ir vietinio transporto srautus miesto centre.
Daugiau informacijos: Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas, tel. 211 2115.
Šių metų lapkričio mėn. bus baigta ir atidaryta Tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis – Vilniaus pietinis aplinkkelis. Pasitarime buvo pažymėta, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo remiamas Vilniaus pietinio aplinkkelio tiesimas – didžiausias ne tik Vilniaus miesto, bet ir visos Lietuvos transporto investicinis projektas.
„Tai didelis pasiekimas. Žinau, jog buvo daug sunkumų, darbų pakeitimų, kliūčių, tačiau geriausių įmonių, specialistų, įgyvendinančių projektą, aukštos kvalifikacijos, supratimo, bendradarbiavimo dėka, šis milžiniškas transporto projektas eina į pabaigą. Tai buvo didelis iššūkis visiems dalyvavusiems šiose statybose. Manau, kad įgijome labai vertingos patirties“, - pasitarime sakė Vilniaus miesto meras Juozas Imbrasas.
Pasak vadovų ir specialistų, įgyvendinant projektą, reikėjo tvirtos koordinacijos tarp pačius įvairiausius darbus vykdančių firmų. Projektas buvo kompleksinis – buvo statoma ilgiausia Lietuvoje 400 m estakada, pėsčiųjų tiltai, viadukai per geležinkelį.
„Savanorių žiedas, nors ir su daliniais transporto eismo apribojimais, visų statybų metu buvo funkcionalus. Stengiamės taikiai spręsti problemas su šios teritorijos gyventojais, su sklypų savininkais, su miesto komunikacijų bendrovėmis“, - sakė Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas.
Projektas įgyvendinamas per 30 mėnesių. Bendra projekto vertė – 267,6 mln. litų. Vilniaus pietinis aplinkkelis – tarptautinio IXB transporto koridoriaus trūkstama grandis tarp Žirnių gatvės ir Lazdynų tilto.
Specialistai patikino, kad miesto centrinėje dalyje, senamiestyje ir gyvenamuosiuose rajonuose sumažės neigiamas transporto poveikis aplinkai. Atsiradus šiai jungčiai, tranzitinis transportas nesibraus per miestą: Dariaus ir Girėno, Švitrigailos, Panerių, Vilkpėdės gatvėmis, Savanorių ir Laisvės prospektais, Oslo, Liepkalnio, Dunojaus, Sukilėlių, P. Višinskio, Zarasų, Olandų, Šeimyniškių gatvėmis, Konstitucijos prospektu, T. Narbuto, Architektų gatvėmis. Iki šiol krovininis transportas važiavo Minsko plentu, per Skaidiškes, Rudaminą, Kalviškes, Kirtimų gatvėmis, o minimos gatvės nepritaikytos tranzitiniam transportui, jų techniniai parametrai neatitinka tranzitui būtinų reikalavimų, todėl nuo transporto keliamo triukšmo ir taršos kenčia miesto gyventojai.
Aplinkkelio statybų metu buvo tiesiamas apie 2,9 km ilgio kelias – trūkstama transporto koridoriaus grandis, statomas viadukas (estakada), pėsčiųjų ir lengvojo transporto viadukas, įrengta apie 5 km apsauginių atitvarų, rekonstruojama apie 4 km gretutinio transporto infrastruktūros tinklo, tiesiami šaligatviai ir dviračių takai aplinkkelio prieigose, įrengiami želdynai. Tiesiant aplinkkelį buvo rūpinamasi naujojo kelio aplinka ir netoliese gyvenančių vilniečių gyvenimo kokybe. Buvo keičiami gyvenamųjų namų langai, abipus aplinkkelio Vandentiekio gatvės zonoje buvo įrengtos 260 m ilgio ir 3–4 m aukščio prieštriukšminės sienos. Šiuo metu aplinkkelis jau apželdintas kelių eilių medžių grupėmis, o želdinių aukštis suderintas taip, kad kuo geriau sulaikytų triukšmą ir teršalus. Aplinkos taršą mažins ir trys aplinkkelyje įrengtos šviesoforais reguliuojamos sankryžos.
Pasak aplinkkelio techninę priežiūrą atliekančių specialistų, nėra jokių kliūčių, kad projektas būtų nebaigtas laiku – liko aplinkos tvarkymo, kelių ženklinimo, eismo organizavimo priemonių įdiegimo darbai.
Tikimasi, kad aplinkkelis integruos Vilniaus miesto transporto sistemą į transeuropinį kelių tinklą, sumažins tranzitinio ir vietinio transporto srautus miesto centre.
Daugiau informacijos: Miesto ūkio departamento direktorius Juozas Gedvilas, tel. 211 2115.
?
Komentuoti: